Mūsų Kūryba

Pradėjo Creative, rugsėjo 10, 2017, 00:46:09

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Creative

rugsėjo 10, 2017, 00:46:09 Redagavimas: rugsėjo 10, 2017, 00:59:45 by Creative
Sveiki visi, norėčiau pasidalinti vienu žaidimu, t.y. kūryba. Rašom knygą kartu. Taigi aš pradedu.
_________________________________


Regimantas sedėjo prie kompiuterio ir negalėjo patikėti savo akimis. Galvojo žiniasklaidai nuvažiavo stogas, kad rašo tokius dalykus. Straipsnis po straipsnio:"Sensacija". O ta sensacija yra ta, kadmus aplankė ateiviai ir nebetkur o Lietuvoje, pačiame Vilniaus centre Rotušės aikšteje ir svarbiausia tai, kad jie ieško žmogaus, konkretaus žmogaus. Regimantas negalėjo patikėti kad jie ieško jo. Jo akys vis užkliūdavo už jo vardo ir pavardės. Jis net nežinojo kaip ateiviai perdavė šią informaciją. Nei jis labai protingas nei talentingas nei gražus, o visiškas vidutiniokas! Ir ką gi jam dabar daryti, kai žiniasklaida tuoj veršis pro duris? Bėgti slėptis kur? Ar pasiduoti ir ant iešafoto ateiviams? Jam davė porą dienų, kad priimti sprendimą. Taigi ką jis priėmė?

SPACE

Disaster victim identification

Regimantas, apsisukęs ant kėdės pamatė, kad prie jūros kranto guli objektas, panašus į žmogaus kūną. Po kaire buvo pastatas, ant kurio buvo užrašyta Hertzsprung-Russell-Diagramm. Mirgėjo kai kurie langai, bet ką jie sako, nebuvo galima suprasti. Įėjimo taip pat nesimatė. Regimantas suprato, kad jam reikia ieškoti device su Fokussierungslinse. Buvo prietema, bet Saulė buvo tamsiai geltonos spalvos ir nekeitė pozicijos. Laiko buvo daug.


SPACE

Einant toliau, pastato galo nesimatė. Galima buvo ateivių paprašyti pagalbos, kaip sakė giminės, jie nusileisdavo už okeano, kartą į mėnesį. Mėnesis buvo, kai juodas taškas iš viršutinio kairio Saulės krašto pereidavo į dešinį žemutinį. Eisen-Stern. Prie kranto buvo metalinė dėžė, su užrašu: AesTask::DoCrypto() (CVE-2018-5122)

SPACE

Žiūrint per teleskopą, gale matėsi žmogys, bet niekas iki ten negalėdavo daeiti, vidury kelio patekdavo į laiko kilpą ir grįždavo į pradinį tašką. Πτοηθεντες δε και εμφοβοι γενομενοι εδοκουν πνευμα θεωςειν. Reikėjo pažiūrėti, kas yra už okeano. Modulyje buvo device H-Atom Häufigkeit.

elteide

Kaip vaikinas pateko į absorvatoriją Vatikane , kur jis bandė per Lucifer teleskopą pamatyt tuos ateivius ir kas už to okeano , niekas nenutuokė . Sanitarai po įtemptos kovos išvežė vargšą vaikiną į rehabą - Ant bangos-  pasigydyt nervų.

Lucas

Anatolijus Petrauskas - senas gydytojas trumpa žila barzdele - lėtai vaikščiojo po palatą. Regimantas akimis sekė gydytoją ir vis nenustojo pliaukšti:
- Aš tikrai buvau prie okeano!
- Mielas Regimantai, - tarė senas gydytojas, - jūs protingas jaunuolis. Nagi pats pagalvokite, argi taip tiesiog besėdėjęs savo kambaryje, kaip kad jūs sakėte, ėmėte ir apsukęs kėdę pamatėtę okeaną!
- Turite manimi patikėti...
- Regimantai, sutikite, jog prie Kauno nėra jokios jūros.
- Na taip, bet...
- Ir jokioje Vatikano observatorijoje jūs nebuvote. Mes jus radome prie seno sandėlio su mėgėjišku teleskopu, kuris, tarp kitko, guli mano kabinete.
- Aš, aš... Nežinau... Bet tai buvo taip tikra...
- Aš ir nesakau, kad tai negalėjo atrodyti kaip tikra. Bet tai ne-bu-vo tikra.
- Tai kas man buvo, daktare?
Gydytojas prisėdo šalia - jam suskaudo koją. Pastaruoju metu dėl kojos skausmo prastai miegodavo. Skausmas užeidavo netikėtai. Ir vėl netikėtai praeidavo. Gydytojas manė, kad tai nuo jo įpročio daug vaikščioti ir bėda ta - šio įpročio jis negalėjo atsikratyti.
- Miego trūkumo pasekoje jums pasireiškė haliucinacijos. Žinoma, sėdėjimas prie kompiuterio taip pat prisidėjo. - konstatavo daktaras, - Tačiau prisidėjo ir jūsų vaizduotė. Pabandykite rašyti apsakymus. Sakykite, ar daug skaitote?
- Kaip kada. Labiau mėgstu filmus žiūrėti.
- O va šito gėrio patarčiau jums kurį laiką vartoti mažiau.
- Bet saulė, daktare, saulė...
Petrauskas atsistojo, priėjo prie lango ir atitraukė užuolaidą:
- Saulė beveik nusileido?
- Taip. - konstatavo Regimantas.
- Taigi, pats matote jog ji nestovi vietoje.
- Jums skauda, daktare?
- Ką?
Regimantas parodė pirštu į koją:
- Skauda?
- Ai, nepergyvenkit dėl manęs, Regimantai. Aš jau senas.
- Jis lygiai taip pat sakė.
- Kas sakė? - nustebo gydytojas.
- Vienakojis išminčius per sapną. Mes buvome prie kažkokio keisto įrenginio ant kurio buvo išraižyta, nepamenu, berods aštuoni apskritimai.
- Sapnai įdomus dalykas, Regimantai, bet neiškeiskite jų į tikrovę. Patikėkite, aš ir mėgdavau galvoti apie savo sapnus ir ieškoti sąsajų su realybe. Teisybė ta, kad jog jie nieko ypatingo nereiškė. Tai tiesiog pojūčių ir minčių kratiniai iš pasąmonės. Baimės, svajonės ar samprotavimai - tik susimaišę sapno pavidale. Na, labanakt. Rytoj pas jus užsuksiu. Išsimiegokite ir pamatysite kaip viskas jums pačiam pasidarys aiškiau.
Petrauskas uždarė palatos duris ir skaudančia koja lėtai ėjo per koridorių. Nepaisant skausmo, gydytojo galvoje nerimastingai sukosi mintys. Visų pirma - prieš gerą valandą perskaityta naujiena apie neatpažintą objektą, skriejantį Žemės link (žurnalistas spėlioja jog tai nuo orbitos nukrypusi kometa, bet labai jau įtartina toji "kometa") ir kitas straipsnis apie keistą signalą, vakar užfiksuotą įvairiose Europos vietose: "RIGMANTVS H FREQVENTIA CRYPTO". Taip pat paauglystėje skaitytas kareivio dienoraštis, kuriame kareivis užsiminė apie kažkokį pastatą Rytprūsiuose, pajūryje ir apie negalėjimą pasiekti pastato galo. Kad ir kaip gydytojas norėjo tai nuneigti ar paaiškinti savo medicinos žiniomis - jis negalėjo to padaryti. Sutapimų su Regimanto haliucinacijomis buvo per daug.

elteide

#6
vasario 22, 2018, 21:40:24 Redagavimas: vasario 22, 2018, 21:42:22 by elteide
Priėjęs savo kabineto duris gydytojas papriekaištavo sau už savo prielaidas, kad jis pats tampa kaip tas dviprasmiškai pagarsėjęs ekstrasensas Anatolijus Kašpirovskis. Staigiu judesiu stumtelėjęs duris, nes šios strikdavo , įėjo į vidų ir  lėtu žingsniu nutapnojo link savo stalo. Atsidaręs viršutinį stalčių, išsiėmė buteliuką vaistų ir išgėrė iškart dvi kapsules, nes nežmoniškai gėlė koją. O galvoje vis sukosi mintis, ar gali būti tokie sutapimai ? Juto kad jau pradeda skaudėti ir galvą. "Dvi kapsulės bus neprošal ", - tarė sau Anatolijus ir susmuko į savo krėslą , skvarbų ir švelnų žvilgsnį įbesdamas į foto stiklo rėmeliuose  , iš kurių šypsojosi jo mylima žmona Ana.

SPACE

Regimantas modulyje paėmė radiją, ten robotiniu, monotonišku balsu kartojo: jūs esate sapne, jūs esate sapne, po to pasakė kažką apie espumizaną ir white noise. despatarrar lejos. la escena esta grabada en mi memoria. nenúfar. conte Litte. MDCCLXXVIII


SPACE

Ant geležinės dėžės pakrantėje buvo užrašyta Synchrotronspektrum ir runos išdėstytos ratu, buvo neaišku, ką jos reiškia. Viele Mondstrahlen laufen durch Ringwälle und andere Gebirgsformationen hindurch,ohne daß diese irgend ein Anzeichen von Bruch oder sonstiger Zertrümmerung wahrnehmen ließen.
Taip pat, atėjo keista telegrama, Donatis Causa Mortis - 50 000€.
Toliau okeane buvo toks darinys, žinomas kaip city. Po dešine buvo black hole, ten buvo galima rasti jūros žmones.
 

Lucas

#9
kovo 08, 2018, 22:11:05 Redagavimas: kovo 08, 2018, 22:46:01 by Lucas
Tokius ir panašius dalykus Regimantas visą rytą pasakojo kažkokiam vyrukui iš gretimos palatos, kuris manė esąs Napoleonas. Jiedu vaikščiojo po nedidelį, tačiau prižiūrėtą gydymo įstaigos kiemą su keliais nedideliais medeliais, trinkelėm išklotais takais. Napoleonas visai neplanavo visą rytą praleisti plepėdamas, bet atsitiktinai nugirdęs Regimanto pasakojimus slaugytojai, kuri tuomet nešiojo pusryčius, paprašė ar galėtų išeiti į kiemą pakvėpuot grynu oru, kartu pasiūlęs išeiti ir Regimantui. Napoleonas mažai ką galėjo suprasti iš Regimanto šnektų, bet buvo išmokęs, jog iš naujojo apaštalo Arūno, žmogaus voro Pilypo, kalbančio šuns Roko ir kitų nevisai adekvačių šios įstaigos gyventojų galima kartais gauti visai neblogų minčių jo genialiems būsimo antrojo žygio į Rusiją planams.
- Mon ami, galit pakartoti, kaip veikia tie jūsų vadinami "bliak hols"?
Regimantas gal jau trečią kartą vėl iš naujo pradėjo aiškinti Napoleonui apie juodąsias skyles. Bet šis neiškentęs Regimantą pertraukė norėdamas pasitikslinti:
- Atleiskite man, bet kaip supratau, šie apvalūs, juodi "bliak hols" yra lekiantys, besisukantys patrankų sviediniai, kurie taip traukia artyn savęs Saulės šviesą, jog horizonte lieka tamsu?
- Ne, ne, ne. Įsivaizduokit, jog...
Ir Regimantas aiškino toliau.
"Hmm... Įdomi vaikinuko mintis." - mąstė Napoleonas, - "Sviediniai, kurie aptemdytų mūšio lauką. Būtų neįtikėtinas pranašumas palikti priešininką vieną tamsoje!"
- ... ar dabar supratote? - galop baigė aiškinti Regimantas, kol Napoleonas mąstė.
- Ai, taip, taip. Labai puiki idėja.
Per visą šį rytinį pokalbį pašnekovai jau ne kartą spėjo apeiti kiemą ir dabar jau ėjo link įstaigos pastato durų. Prie durų jau besišypsodamas stovėjo apaštalas Arūnas, o kalbantis šuo Rokas, pamatęs ateinantį jam jau gerai pažįstamą Napoleoną, iškišęs liežuvį keturiomis ropojo trinkelėmis pašnekovų link, purvindamas slaugytojos ką tik neseniai išskalbtas kelnes bei jam gerokai per didelio megztinio rankogalius. Pribėgęs prie Regimanto su Napoleonu, Rokas pakėlė rankas kaip letenas ir paklausė:
- Au, au. Šeimininkai, gal duosite kokį mėsgalį?
- Bėk pas apaštalą, Brisiau! - sukomandavo Napoleonas Rokui. Šis labai pykdavo jeigu būdavo vadinamas ne Brisiumi.
Rokas-Brisius apsisuko ir vėl ant keturių pasileido ropoti durų link.
"Ech, gaila vyrų." - mąstė Napoleonas - "Pilni sveikatos, dar jauni, bet jau amžiams pasiklydę savo pamišime. O dabar dar ir šitas vaikinukas. Matosi, protingas, pilnas įdomių idėjų. Matyt bus vienas iš artileristų. Tik vis nenustoja taukšti apie savo žvaigždynus ir kažkokius burtininkų prietaisus iš pasakų. Évidemment, kovėsi prie Borodino, bet jauna galva neatlaikė kruvino mūšio siaubo... Gal dar išsikapstys."
Visi keturi - Regimantas, Napoleonas, apaštalas ir Brisius - sugūžėjo vidun, nes jau artėjo pietų metas.

SPACE

Regimantas vėl papurtė radiją: ой люли люли...
Sinus transversus
Demons resemble man in these respects, they eat and drink, are fruitful and multiply, and die. But they also somewhat resemble angels in so far as they have wings, flying to and fro all the world over like angels, and knowing a little of the secrets of the higher spheres--not quite as much as angels, but generally the fate of men is known to them. Chagigah 16a
Остров мёртвых. House of Silence


elteide

radijas nutiko...
"-keistas tekstas, idomu ką tai reiškia "- klausiamai tarė Regimantas Napoleonui  ir nukulniavo visi  į savo palatas, nes turėjo jau prasidėt gydytojų vizitas. Napoleonas giliai mąstė, lyg bandydamas kažką pisiminti. Apaštalas vis kartojo, kad tai nieko gero , kad tai teksto atraižą iš Armagedono , o Brisius į tai atsakydavo kiekvieną kartą nervingai paskasydamas sprandą.

SPACE

Mishnah Chagigah 11b " Whoever reflects on four things, it were a mercy if he had never come into the world, viz. what is above, what is beneath, what is before and what is after. "
Copulatio verborum indicat acceptationem in eodem sensu.
Nequis igitur vos damnet ob cibum vel potum, aut respectu festi, aut novilunii, aut sabbatorum: quae sunt umbra rerum futurarum, at corpus est Christi. Nemo adversum vos rectoris partes sibi ultro sumat, in submissione animi et religioso cultu angelorum, gradum inferens in ea quae non vidit, et temere turgens carnis suae intelligentia: neque retimens caput, ex quo totum corpus per commissuras et connexus suppeditatum et compactum, augescit Dei augmento.
Остров мёртвых - Richtempfangsantenne
Mon Dieu, bliak hols yra blogybė и нужно с этим бороться.
Armagedonas jau įvyko, prašom visi tęsti darbą ir poilsį.

SPACE

Original Mittheilungen.
Vorschlag einer „Neutralelektrode" für galvanische
Erregbarkeit Bestimmungen.
Von W. Erb in Heidelberg
Unsere Methoden der quantitativen galvanischen Erregbarkeitsbestimmung
motorischer Nerven entbehren noch immer der wünschenswerthen UehereinstinuDung und derjenigen Einheitlichkeit, welche allein vergleichbare Ergebnisse der verschiedenen Beobachter garantiert.
Es mag deshalb erlaubt sein, einige Bemerkungen zum Zwecke der Herbeiföhrung einer einheitlichen, allgemein adoptirten Untersuchungsmethode zu machen.
W. Erb, Zur Lehre von der Tetanie, nebst Bemerkungen über die Prüfung der elektrischen
Erregbarkeit motorischer Nerven. Arch. f. Psycb. u. Nerv. 1878. IV. S. 303.

Ant geležinės dėžės buvo užrašas tokiomis raidėmis, bet niekas negalėjo perskaityti. letters not assigned.



Nors daug kas bandė. Sakydavo, kad už bliak hiols gyvena žmonės.



Isaiah 50. Thus says the Lord:
"Where is your mother's bill of divorce,
with which I put her away?
Or which of my creditors is it
to whom I have sold you?
Behold, for your iniquities you were sold,
and for your transgressions your mother was put away.
Why, hen I came, was there no man?
When I called, was there no one to answer?
Is my hand shortened, that it cannot redeem?
Or have I no power to deliver?
Behold, by my rebuke I dry up the sea,
I make the rivers a desert;
their fish stink for lack of water,
and die of thirst.
I clothe he heavens with blackness,
and make sackcloth their covering."




Lucas

-Nihferštein, - netikėtai pareiškė Brisius.
Regimantas nustojo kalbėti.

Nepaminėjome šiandieninės vizitacijos. O ji praėjo gan įprastai. Anatolijus Petrauskas šiandien klausėsi tiek Regimanto kosminių šnekų (nemažai jų vokiškai, lygiai taip, kaip dabar teko klausytis Brisiui), tiek Napoleono strateginių planų. Teko jam pakasyti pasmakrę Brisiui, kad šis nustotų stūgauti. Teko raminti žmogų vorą, kad šis vėl nebandytų nuo spintos šokti ant sienos ir vertikaliai nuropoti (pastarąjį kartą toks lipimas pasibaigė dideliu guzu voro kaktoje ir prakirsta nosimi). Tik apaštalas šiandien buvo kažkoks tylus ir kažkuo susirūpinęs. Na, bet iš esmės Petrauskas galėjo ramiai eilinį kartą pasižymėti savo užrašuose: "status quo".
Taigi po vizitacijos Brisius įsiprašė įleidžiamas pas Regimantą. Jam Regimantas ir pasakojo (vokiškai) toliau, ko nespėjo ar pamiršo papasakoti Petrauskui. Pasakojo, iki minėtojo netikėto Brisiaus pareiškimo apie savo nihferštejinimą.
Po savo pareiškimo Brisius keturiomis nuropojo koridoriun ir pasuko link tualeto. Ropojo visas patenkintas ir didžiuodamasis savimi. Juk ne kiekvienas šuo, kad ir kalbantis, gali pasigirti gebėjimu atlikti reikalus stovėdamas ant dviejų kojų ir į unitazą. Tiesa, dar prieš gerą mėnesį iki Regimanto atvykimo, Petrauskas ir kiti gydytojai turėjo nemenkai vargelio su Roku-Brisiumi, dėl jo noro myšti lauke ant medelių ar sienos pakėlus koją. Žinoma - nenusimaunant kelnių. Kas ir buvo didžiausia bėda. Na, bet Brisius dabar buvo "išdresuotas" tiek kelnes nusimauti, tiek unitaze nusimyšti. Su tuo save galėjo sveikinti Petrauskas ir kiti, o ypač įstaigos gyventojų skalbiniais užsiimanti Danutė.
Regimantas taip pat išėjo į koridorių ir išgirdo verkiantį apaštalą. Pastarojo palatos durys buvo šiek tiek praviros (vėlgi, tam pačiam Brisiui, nes šis apaštalą labai mėgo). Įėjęs Regimantas atsistojo per gerą žingsnį nuo ant lovos sėdimoje pozicijoje, rankomis į kelius įsikibusio, kūkčiojančio apaštalo. Pastarasis pakėlė savo išverktą veidą. Regimantas jau žiojosi klausti "kodėl verki", bet besitikėdamas tokio klausimo apaštalas ištarė.
- Aš... E... Aš... Verkiu, kai angelai nusipelno mirti.
- Kodėl...
- ... angelai nusipelnė mirti? - pertraukė Regimantą apaštalas, - Kodėl tu paliktum raktus ant stalo?
- Kokius raktus?
- Nesvarbu. Gyvenimas yra prasmingas. Mano. Tavo. Brisiaus. Gydytojo. Bet pasmerkiame. Pasmerkiame vieni kitus. Kodėl, Regimantai?
- Nesuprantu.
- Supranti, puikiai supranti. Pasmerkiame būti mūsų nelaimių kaltininkais, mūsų priešais, mūsų nekenčiamais, nors jie nieko nepadarė. O jei ir padarė. Juk turime mylėti artimą. Ir nors kažkas mūsų nemyli tai ne priežastis mums nemylėti.
- Galėsi mylėti, kuomet tau duos į galvą kas nors, apaštale.
- Galvą... Taip. Galvą skauda ir tai nesmagu. Todėl nemylėsiu. Regimantai, o kodėl mums kažkas patinka, o kažkas nepatinka?
- Tiesiog taip...
- Tiesiog taip yra. Taip, taip, taip. Bet kodėl taip yra? O gal tas patikimas ar nepatikimas kažką reiškia? Juk mes ir siekiame, kiekvienas, būti laimingi ir vengiame būti kenčiantys. Taigi, patinka laimė, nepatinka skausmas.
- Fizinis skausmas parodo, jog negerai tavo kūnui. Turbūt todėl ir vengiame skausmo, nes kūnas siunčia signalą, kad tai negerai.
- Žinoma, bet visgi, Regimantai, kodėl gi aš ar tu turėtume siekti laimės ar vengti to skausmo? Tiesiog taip yra? Tiesiog siekti?
Apaštalas patylėjo minutėlę. Regimantas nedrįso kažką pasakyti. Galop apaštalas vėl prakalbo.
- Gyvenimas nėra veltui duotas, Regimantai. Ir tie jausmai nėra veltui mums duoti pajusti. Gyvenimas yra prasmingas. Turime siekti tos laimės, Regimantai. Man laimė yra skelbti gerąją naujieną, tau aiškintis dangaus skliaute atsiverančios didybės paslaptis, gydytojui Petrauskui - mudviejų sveikatos išsaugojimo paslaptis.
Apaštalas nusišluostė ašaras, jo veide pasirodė šypsena, jis dar iš atminties padiktavo keletą eilučių iš Šventojo Rašto ir pasakė eisiąs pamiegoti. Regimantas apleido palatą įsikalęs galvon mintį, jog taip ir turi būti - jis turi išnarplioti visas šitas jo galvoje šmėkščiojančias paslaptis, sujungti atskiras dalis į visumą, kaip iš atskirų būtybių egzistencijos susijungusi visatos didybė. Jis turi atskleisti paslaptį ir atrasti didybę, supratęs kaip sujungti tas padrikas savo minčių nuotrupas. Tokia jo laimė.

Aukštyn