Targeted individuals: tikrovė ar išsigalvojimas

[boba]

Na man kas nemaloniausia yra kad mano Tėvas kažkokiame tai pasaulyje yra skerdžiamas. Bet aš nieko negaliu Tėvui padėti, nes jis laikosi tik vienos nuostatos - Kad negalima nieko žinoti. Na ir Tėvas ir man maišo vaikščioti per pasaulius( tik jis vienas man gali sumaišyti, o velnias yra per silpnas tik ne Tėvas, Tėvas yra stipresnis už velnią - Tėvas maišo keliauti...) Bet žinau, kad vieną sykį mes išsivaduosime. Na laikas yra labai lankstus ir labai tamprus, čia gali praeiti visas gyvenimas, o kitur tik kelios sekundės ar minutės, tad visur suspėsime. ;-)))

[vytra]

Na ir Tėvas man maišo (neleidžia?) vaikščioti per pasaulius.

- Gal ne Tėvo kaltė čia? Žinau keletą tokių "vaikščiotojų" istorijų, jie pateko į niekur, pavyko sugrįžti tik dėl maldos Tėvui.

Labai sunku ką padaryti, nes iš aukštesnių lygmenų šita planeta skaitosi mirusi, žinau iš pirmų šaltinių. Tik įdomu, kažkur nuo 1980-tų staiga beveik visose šalyse buvo uždrausta mirties bausmė.

- manau dauguma žino, kad žmogaus kodas buvo sugadintas, religijos tai vadina paveldima gimta dėme. Būtent dėl šios kodo dėmės žmonės tapo mirtingi ir buvo izoliuoti šioje planetoje.

[boba]

@vytra, nesvarbu kieno kaltė tai yra, bet mano psichikoje yra Tėvo paveiksliukas. ;-))) Tas persekiotojas apsimeta Tėvu. Iš vis esu labai gabi, bet tas persekiotojas pasodino mane į tupyklą susargdino mane šizofrenija, tik dabar dvi savaites negeriu vaistų( nes nereikia), bet dvidešimt metų sirgau šizofrenija, tai yra kaip kalėjimas kuriame reikėjo atkalėti dvidešimt metų... Bet net kai esu sveika nesu patenkinta, nes negaliu keliauti per pasaulius. Na, @vytra, tu nesi dar itin gudrus, na bet ką padarysi geriau tikėk į Jėzų Kristų, gal nors tai nors bent kiek proto tau suteiks. Vienu žodžiu kodėl kalbu su žmonėmis? Nes sirgau šizofrenija. O sirgti šizofrenija na tai ir reiškia būtent kalbėtis su visais ir su tokiais kaip Jūs...

[vytra]

O sirgti šizofrenija na tai ir reiškia būtent kalbėtis su visais ir su tokiais kaip Jūs...

- kas serga, kas sveikas? gal ligoniai uždaro sveikus?
- kas protinga, kas kvaila? gal protinga tik tai, kas sutampa?

?

[boba]

Na yra daug kelių. Nebūtinai tie keliai turi sutapti. Bet teisybę pasakius aš to nežinau. Žinau tik tiek kad žemėje yra vyrai velniai ir moterys velniai na ir jie nekenčia vienas kito ir visaip vienas kitą terorizuoja. Na būna velnių kai sutampa kirvis su kotu, tada sakoma kad tie velniai myli vienas kitą. Bet aš irgi esu maža visko nežinau, bet žinau daugiau už kitus. Na būna ir naivių žmonių, na tai tie nėra velniai, bet naiviam lengviausia prisitaikyti gyventi tarp velnių...Yra šlykštu kai šeimoje yra kalbama apie moralę, velnias visų garsiausiai rėkia...Normali moteris tiesiog tyli...

[TinSoldier]

- kas serga, kas sveikas? gal ligoniai uždaro sveikus?

O kalbant apie vėžiu, tuberkulioze ar kad ir bet kokiu gripu sergančius žmones tau toks klausimas irgi kyla?

Jeigu populiacijos dauguma būtų vėžininkai, nesergantį laikytum sergančiu?
O galbūt sergamumą ar nesergamumą nustato ne tiek normos ir vidurkiai, o objektyvesni kriterijai, tokie kaip gyvenimo kokybė, trukmė, gebėjimas efektyviai, saugiai ir sėkmingai veikti savoje aplinkoje, gebėjimas savimi pasirūpinti, skausmo, diskomforto nebuvimas ir t.t.? Tad galbūt net visuomenėje esant daugumai vėžininkų, nesergantį šita liga laikytum ne ligoniu, o apdovanotu pranašumą suteikiančia mutacija?

Kuo tai skiriasi nuo psichikos ligų?

[vytra]

..nesergantį šita liga laikytum ne ligoniu, o apdovanotu?

- su "apdovanotais" taip pat didelė problema..  reikalas tame, kad jei "apdovanotas" labai smarkiai, tai jo ima visi nesuprasti, o jis būdamas vienas, negali realizuoti savo "apdovanojimų"!

[TinSoldier]

- su "apdovanotais" taip pat didelė problema..  reikalas tame, kad jei "apdovanotas" labai smarkiai, tai jo ima visi nesuprasti, o jis būdamas vienas, negali realizuoti savo "apdovanojimų"!

Tai kaip ten yra - ar galėtum parašyti tą patį pasvarstymą, kalbėdamas apie vėžiu sergančius žmones?

[boba]

Na šizofrenija ir vėžys yra skirtingos ligos. Šizofrenija tai yra tada, kai demonas bando apsėsti, tada žmogaus organizmas labai priešinasi tam demonui, tokiu būdu ir suserga šizofrenija. Bet aš matau labai daug patenkintų žmonių, kartu sau su velniu( demonu) vaikštančių ir nesukančių sau kiau,šų...

[klajunas]

Kuo tai skiriasi nuo psichikos ligų?

Tuo, kad organai veikia labai siaurame parametrų diapazone ir nukrypimas nuo parametrų pavirsta pavojingu sutrikimu. Tuo tarpu mąstymo ir elgesio parametrų diapazonas yra daug platesnis, todėl jų negalima traktuoti kaip organų. Diapazonai dažnai nustatinėjami savavališkai ir dirbtinai susiaurinti, o nukrypimas sutrikimu laikomas tik tokiame gyvenime, kur žmogus turi veikti kaip visiškas vergas ir biorobotas, kuris turi teisę judėti tik pagal apibrėžtą algoritmą be jokio laisvo pasirinkimo. "Psichinės ligos" sukuriamos tokiose vergų visuomenėse. Jeigu žmogus būtų laisvas nuo valdžių ir ideologijų 90 proc. "ligos" atvejų būtų normos ribose. Organui norma yra biologinė, bet nėra biologinės mąstymo normos. Psichiatrija - visiškas šarlatanizmas ir scamas. O blogos savijautos priežastys yra technogeninės. "Vaistai" negydo - jie visiška apgaulė, "vaistai" skirti išjungti žmogų.

[TinSoldier]

Tuo, kad organai veikia labai siaurame parametrų diapazone ir nukrypimas nuo parametrų pavirsta pavojingu sutrikimu.

Na, aš su tuo tikrai nesutikčiau. Žmogaus organai, kūnas ir visos jo sistemos veikia labai plačiame parametrų diapazone ir pasižymi praktiškai begaline sutrikimų įvairove ir jų sunkumo lygiais.

Nerasi nė vieno visiškai totaliai sveiko žmogaus, kuris neturėtų bent menkiausio nukrypimo nuo to idealaus parametrų vidurkio. Gal kažkam sąnarius skauda, gal kažkieno kepenys ir inkstai lėčiau susidoroja su filtravimu, todėl, pvz, ilgiau pagiriojasi ir t.t. Net ir tie patys augliai gali būti gerybiniai, piktybiniai, gali labai skirtingai daugintis ir egzistuoti kūne, su labai įvairiomis pasėkmemis ir labai įvairiu sunkumu ir gydomumu.
Tikrai nėra jokio siauro diapazono.

Ir riba tarp fiziologinės neligos ir ligos taip pat nėra labai ryški. Pavyzdžiui, jeigu kartą per savaitę suskausta galvą - ar tai liga? O, jeigu du kartus per savaitę? O, jeigu tris kartus? O, jeigu kiekvieną dieną galvą drąsko migreniniai skausmai? Ties kuriuo lygmeniu paprastas nukrypimas nuo idealių parametrų tampa liga? Sunku atsakyti, na, bet dėl migrenos įvardinimo liga turbūt nekyla jokių ginčų.

Taip pat ir su psichikos ligomis kartais būna sunku atsakyti. Kaip ir vėlgi taip pat nėra absoliučiai nė vieno žmogaus, kuris neturėtų ko nors, iš visų žinomų psichikos sutrikimų. Ar nerimas prieš svarbų egzaminą yra normalus? Normalus, turūt. O nerimas prieš susitikimą su naujais žmonėmis? Galbūt. O patologinis nerimas, kuris neleidžia net pro duris iš namų išeiti? Niekur nėra visiškai aiškios ribos, kada nukrypimas pereina į sutrikimą ir kada į ligą. Na, bet tai nereiškia, kad iš vis nėra jokios takoskyros, ir kad apie akivaizdžias gyvenimo kokybę ženkliai griaunančias ligas galima svarstyti: tai gal čia ne liga, o iš tikro jos neturintieji serga.

Kaip ir ar sėkmingai ir pagrįstai su visu tuo tvarkosi psichiatrija - čia jau kitas klausimas.

[klajunas]

Nerasi nė vieno visiškai totaliai sveiko žmogaus, kuris neturėtų bent menkiausio nukrypimo nuo to idealaus parametrų vidurkio. Gal kažkam sąnarius skauda, gal kažkieno kepenys ir inkstai lėčiau susidoroja su filtravimu, todėl, pvz, ilgiau pagiriojasi ir t.t. Net ir tie patys augliai gali būti gerybiniai, piktybiniai, gali labai skirtingai daugintis ir egzistuoti kūne, su labai įvairiomis pasėkmemis ir labai įvairiu sunkumu ir gydomumu.
Tikrai nėra jokio siauro diapazono.

Čia galima pažiūrėti įvairiai, ir tikslaus matavimo požiūriu ir pačio principo. Koks galimo nuokrypio dydis, ar jis didelis, priklauso nuo pasirenkamų matavimo vienetų, jeigu jie labai maži, skaičius gali būti didelis, o jeigu dideli - mažas. Bet aš tokiu moksliniu tikslumu nekalbu. Aš kalbu apie pačią logiką, kad biologinės normos yra lengvai apibrėžiamos, o psichologinėms normoms visai kiti kriterijai.

Psichika ne vien būsenos ir savijautos. Psichikoje kuriamas mąstymo turinys, o šio turinio vertinimas negali būti daromas tokiais pačiais principais, kaip organizmo organų veiklos. Neretais atvejais tas vertinimas yra ne medicininis, bet ideologinis. Aš kalbu kaip tik apie tokius atvejus, kai kita ideologija=psichinis ligonis. Tarkime paskelbčiau, kad esu komunistas ir pradėčiau tai aktyviai propaguoti, braukdamas vyraujančiai ideologijai prieš plauką, būtų tiesiogine to žodžio prasme pasiūlyta "pasigydyti".

Tie tariami "tikri" psichiatriniai atvejai, dažnai veikia tik kaip cover up'as, nes tariamam psichiatrijos mokslui reikia daug medžiagos ir turinio, ant kurio galėtų kurti savo pseudoteorijas. Širdis ar kepenys skirtingų žmonių vargu ar gali veikti kitaip - o mąstymas gali būti toks skirtingas, kad neįmanomas joks susišnekėjimas ir ne vien dėl naudojamos kalbos skirtumų.

Musulmonui melstis klūpint ant kelių įprastas elgesys. O jeigu koks nors vaikas sugalvotų nė iš šio nė iš to pasielgti visų akivaizdoje - jam būtų tikrinama psichika. Nes taip elgtis mokykloje nedresiruoja, o jeigu sugalvoja pats, tai esą kažkoks "sutrikimas". Tokiems žmonėms su tokiu "nenormaliu" elgesiu ir mąstymu, labai sunku - visi jie baigia psichuškėse, nors nėra jokie ligoniai.

O kad gali kažką skaudėti ar būti bloga savijauta ir kad tai esą galima pagydyti - argumentai ne į temą. Suplakami skirtingi dalykai į vieną krūvą.

[TinSoldier]

Psichika ne vien būsenos ir savijautos. Psichikoje kuriamas mąstymo turinys, o šio turinio vertinimas negali būti daromas tokiais pačiais principais, kaip organizmo organų veiklos. Neretais atvejais tas vertinimas yra ne medicininis, bet ideologinis.

Na taip, čia tu teisus. Kokiam XIX a. kai kuriose šalyse moterys kaip grėsmė visuomenei ir kaip pamišelės į psichiatrines būdavo uždaromos vien todėl, kad nenorėdavo ištekėti arba nenorėdavo būti namų šeimininkėmis. Ir mūsų pačių sovietmetį turint omeny būtų kvaila neigti, jog psichiatrija kartais būdavo įrankis susidoroti su ideologija (tyčia, kaip sovietmetyje, arba netyčia (aklai paklūstant kultūrinėms normoms) kaip su tomis moterimis).

Naivus būčiau, jeigu sakyčiau, kad šiais laikais tai tikrai niekada taip nebebūna (nors akivaizdu, kad demokratinėse, normaliose šalyse taip būna nepalyginamai rečiau), ir kad dabar jau absoliučiai totaliai teisingai psichiniai sutrikimai atskirti nuo paprasčiausių normų ir ideologinių vertinimų. Tikrai gali būti, kad ateityje kai kurie dabarties psichikos ligoniai bus vertinami taip, kaip iš dabarties perspektyvos vertinamos anos XIX a. moterys. Šiurpu vien tai, jog kokiose JAV mažiems vaikams masiškai duodami psichiką veikiantys vaistai nuo ADHD, tarsi mažiems vaikams būtų nenormalu būti labai aktyviems ir neišlaikyt dėmesio ilgą laiką.

Čia turbūt būtų bendri mūsų požiūrio taškai, tad ties čia ir baikim diskusiją. Jeigu rašyčiau toliau, turbūt tik kitais žodžiais kartočiau tai, ką parašiau ankstesnėse žinutėse, iš kurių neatsisakau nė vieno teiginio.

[klajunas]

Psichotronika (2)

3. Ką persekioja

Kitas klausimas yra ką persekioja. Tai suprasti svarbu, nes gebant kategorizuoti galima numatyti metodus, kurie parenkami priklausomai nuo to, kas yra taikinys. Aš bandau apžvelgti visumą, tie kas domisi konkrečiu atveju, turi toje visumoje surasti to atvejo vietą. Manau, kad tokiam kategorizavimui, bent pradžiai, geriausiai tinka du kriterijai - amžius ir socialinis statusas. Pagal amžių yra tokios grupės:

• 14 - 28 laikotarpis kai kuriama karjera ir pagrindinis tikslas tam sutrukdyti,
• 28 - 45 karjera būna sukurta ir šio laikotarpio tikslas yra anuliuoti pasiekimus,
• 45 - 70 aukščiausios įmanomos valdžios amžius ir tikslas yra išstumti iš valdžios,
• virš 70, tai amžius, kuriame visos intrigos būna pasibaigusios, bet tai būna „bausmių" laikotarpis.

Pirmos dvi kategorijos, kai amžius dar gana jaunas ir žmogus pats dar nebūna spėjęs „prisidirbti", dažniausiai tapimo taikiniu priežastis būna tėvų problemos, nes vaikų kankinimas yra būdas šantažuoti tėvus. Vėlesniame amžiuje žmogus jau nukenčia tiesiogiai nuo savo veiklos. Šias kategorijas galima naudoti dviem būdais: pirmas, nustatant kada prasidėjo persekiojimas, o jis gali prasidėti visais šiais tarpsniais; antras, vertinant kokios bus kitos formos, jeigu persekiojimas trunka ilgai ir aprėpia kelis tarpsnius, nes kiekviena kategorija turi savo persekiojimo formas.

Toliau nesiplėsdamas pereisiu prie kito kriterijaus, kuris yra socialinis statusas. Čia galima naudoti jau žinomą gėlės žiedo sistemą, kur centre yra 0) Gardas, darbininkų klasė, ir iš kraštų yra organizacijų žiedlapiai, turintys tokius lapus:

• politika,
• valdininkija,
• mokslas,
• verslas,
• religija.

Šiose kategorijose galima užimti gana aukštas pareigas ir būti integruotu tik pačiame žemiausiame lygmenyje. Yra tokios taisyklės: taikiniais gali tapti bet koks rangas išskyrus patį aukščiausią; priklausomai nuo rango naudojamos persekiojimo formos.

Kuo aukštesnes pareigas užimi, tuo finansinė ir socialinė padėtis stabilesnė, tačiau būna daug kompromato ir pavojus kristi iš didelio aukščio. Taip pat, viešiems asmenims labai svarbi vieša reputacija, kurią, turint daug kompromato, lengva sugadinti, todėl viešus asmenis kontroliuoti labai nesunku, nes jie turi daug prarasti ir valdant propagandos sistemas, tai padaryti labai nesunku. Kita vertus, gardo gyventojo socialinė ir finansinė padėtis būna labai silpna, bet dažnai nebūna jokio kompromato ir tokiam žmogui nėra tokia svarbi reputacija. Bet gali grasinti išmetimu iš darbo ir įsidarbinimo galimybių ribojimu, taip pat, siuvama psichiatrinė diagnozė.

Kaip pavyzdį galima imti mano situaciją. Mano persekiojimas prasidėjo pirmame amžiaus tarpsnyje, kuris didžiąją dalį būna mokyklinis, kur labai svarbūs intelektualiniai pasiekimai, mokymasis. Šio laikotarpio tikslas būna sugriauti karjerą, neleisti išsikovoti aukšto statuso darbo rinkoje, išstumti iš pelningų vietų. O jeigu ir esi priimamas į sistemą, šioje sistemoje dalyvauji turėdamas žemiausius reitingus, pavyzdžiui, universitete. Kai po tokio traiškymo pereinama į kitą etapą, bandoma sunaikinti viską, ką sugebėjai pasiekti, anuliuoti pasiekimus, diplomus, specialybes ir neleisti įsitvirtinti profesinėje karjeroje.

Pagal antrą kriterijų priklausau Gardo kategorijai, nes abu mano tėvai yra darbininkai. Vadinasi mano socialinė ir finansinė padėtis visą tą laiką buvo labai silpną, bet persekiotojai prieš mane nesurinko jokio kompromato, nes niekada nedalyvavau jokiuose nešvariuose reikaluose, ir man mano reputacija kaip neviešam asmeniui, beveik nereikalinga. Todėl vienintelės problemos, kurias galima man sukelti, neleisti užsitikrinti pajamas pragyvenimui, ir grasinti diagnozėmis.

Be abejo, į klausimą ką persekioja, įeina ne tik objektas bet ir priežastis. Tai daugiau panagrinėsiu kitame skyrelyje, bet čia galima padaryti kelis pastebėjimus. Aukštesniame statuse persekiojimas dažniau būna konkurencinis arba turtinis, tai reiškia, konkuruojama dėl valdžios ir nepasidalinama resursais, o apatiniame sluoksnyje, Garde tai daugiau sanitarinis persekiojimas, kuris organizuojamas visuomenėje vykdant „valymus". Tuo pasinaudojant, galima vykdyti ir šalutinius projektus, tokius kaip bandymai ir eksperimentai, apmokymai ir treniruotės ar paprasčiausia pramoga ir tyčiojimasis. Bet su „rimtais" žmonėmis nerimtos priežastys būną ganėtinai retos. Ten, piramidžių aukščiausiuose ešelonuose, vyksta konkurencinė kova ir stumdymasis dėl įtakingų valdžios postų. Iš kitos pusės, čia viskas daug delikačiau, žmogus matantis, kad turi reikalą su galingesne jėga dažnai pasitraukia gražiuoju, tam, kad apsaugotų savo reputaciją ir neprarastų socialinio statuso. Tokiu atveju jo grupuotė suranda kitą vietą, kuri iš esmės ne daug kuo skiriasi nuo buvusios.

4. Kodėl persekioja

Šį klausimą irgi paaiškinsiu paprastai, panaudodamas viename filme girdėtą schemą. Yra trys pagrindinės priežastys, dėl kurių gali ką nors dominti: dėl to a) kas esi, b) ką žinai ir c) ką turi. Būti, pavyzdžiui, gali kieno nors konkurentu, gali būti disidentu, maištininku ir revoliucionieriumi ir pan. Gali žinoti kieno nors paslaptis, būti vertingos intelektualinės nuosavybės autorius, turėti kitos vertingos informacijos, kuri svarbi politiškai arba komerciškai. Ir paskutinė priežastis, ką turi - tai turtai, resursai, vertingi daiktai. Šiuos kriterijus galima sujungti su prieš tai paminėtais. Sanitarinis persekiojimas priklauso kategorijai kas esi, nes valomi nereikalingi, beverčiai ar neparankūs žmonės. Taip pat valomi revoliucionieriai, maištininkai ir disidentai. Iš dalies su tuo galima sieti ir konkurencinį principą, nes gali būti ne tik „atlieka", bet ir konkurentas. Turtinis klausimas susijęs su kategorija ką turi, kai kiti dėl to varvina seilę ir siekia tavo turtus ir resursus užvaldyti. Nepaminėta buvo tik ką žinai; informacija neretai taip pat būna labai vertingas turtas ir korta, kuria galima sėkmingai sulošti.

Vėlgi imkime mano atvejį. Kiek sugebėjau išsiaiškinti, aš tapau taikiniu dėl to, ką turiu. Mano galvoje yra psichotroninis žvalgybinis modulis, susietas su žvalgybiniu kompiuteriu. Šis kompiuteris buvo užgrobtas, ir tuo pačiu nori kartu su kompiuteriu gauti modulį. Tačiau dėl kažkokių priežasčių tiesioginis likvidavimas buvo neįmanomas. Vienas paaiškinimas - nežino  modulio kodų ir negali prie jo prisijungti, todėl, kol to negaus, manęs pašalinti neįmanoma. Integruotas esu visą gyvenimą, todėl persekiojimas, ar bent jau ruošimasis jam prasidėjo labai, anksti. Tai pažeidžiamas laikotarpis, kuriame dedamas pamatas visam gyvenimui. Persekiotojai pasirūpino, kad jis būtų sugriautas.

Išvardintos kategorijos gali atrodyti nepilnos, nes trūksta vienos priežasties, kodėl taikiniais tampa labai jauno amžiaus žmonės. Be mano atvejo yra dar vienas variantas, o būtent - tėvų problemos. Vaikai taikiniais tampa todėl, kad tėvai yra taikiniai ir vaikai yra būdas šantažuoti ir kankinti tėvus. Taip pat problemų perkėlimas vaikams būna bausmė, kuri apima visą giminę. Tai galima dar labiau išplėsti ir priminti paskutinį amžiaus tarpsnį, virš 70 metų, kai būna bausmių laikotarpis. Viena iš tokių bausmių senatvėje ir problemų sukėlimas anūkams ir proanūkiams, kurios būna su užuomina seneliams, kurie vieninteliai ją supranta, bet ne visada vaikams nori sakyti. Tai yra vienas iš būdų juos kankinti senatvėje. Toks amžius retai kada būna tapimo taikiniu pradžia, dažnai į senatvę žmonės problemas atsineša iš jaunesnio amžiaus, bet senatvėje dažnai būna baudžiami įvairiomis sadistinėmis priemonėmis - psichologinėmis, fizinėmis, finansinėmis ir pan.

Vertinant mano situaciją, man pasakyti gana sunku ar problemos su žvalgyba buvo perkeltos dėl to, kad tėvai  irgi buvo taikiniai. To jie man niekada nesakė, bet priežastis gali būti ta, kad paprasčiausiai nori apsaugoti ir apsisaugoti, jeigu tam tikra dalimi mano problemų priežastis yra jie. Sunku būtų patikėti, kad vaikystėje toks implantavimas gali vykti be tėvų sutikimo ir žinios. Galbūt galvojo, kad man to geriau nežinoti. Nežinojimas, aišku, manęs netenkina, todėl aiškinuosi viską pats ir tuo pačiu renku vertingą informaciją kitiems žmonėms, siekdamas jiems pagelbėti pasidalindamas metodais. Tuo ši dalis baigiama, kitos bus daugiau orientuotos į praktiką ir konkretiką.

[vytra]

ar galėtum parašyti  pasvarstymą, kalbėdamas apie vėžiu sergančius žmones?

- Apie "vėžio" kilmę jau rašiau, manau įmanoma rasti. Bendrai apie mirtį, kuri nebūtinai nuo "vėžio" iš tyro upelio: žmogus tapo mirtingais po genetinės modifikacijos (GMO), kai Ievą sugundė mitinis padaras, žadėjęs "nemirtingumą". Koks žodžių žaismas!? Vadinama "nuo dėmė" niekaip nesusijusi su SEX'u, tai būtent modifikuotų (GMO) genų paveldėjimas. Kristus gimė be dėmės todėl. kad jis paveldėjo dieviškus genus, o ne todėl, kad Marija būtų neprisileidusi Juozapo. Kodėl taip blūdija bažnyčia?