Po mirties keliaujame į kitas planetas.

[mangirdas.bu]

Visai įdomiai skamba. Kodėl gi ne, kai viskas suįra ir išsiskaido į šiuos elementus, atomus ir dvasia tai pasiema sau. "Ir tada jau vyksta visokie kiti dalykai kurie- poto nuveda i tą vietą kurioje būna vieta". Kad ir kaip bebūtu mūsu gyvibiškoji forma yra susieta su vėle, dvase, siela. O mirus organizmuj viską pasisąvina mūsu kitoji "nebūties" vėlės forma ir tada, taip. Gal kaškiek klajonių, gal tik šeip kelionių. Kam klajonių, kam tik šeip kelionių.

Vėlių įsivaizdavimas per amžius kito: seniausiais laikais jos įsivaizduotos persikūnijusios į gyvūnus (paukščius, bites, peles ir kt.) dundukiska  is tos puses galim pazet taip tu po zmogaus gimsi ziurke arba varna kuri gyvena iki 1k metu ( nu mazdaug ) sveikinu jum palinketa uzsi PYP varnoje, prakeikiu, su meile.

Visai realu, kad žmogus po mirties persikūniją i kitos planetos atstovą. Arba žinoma dar karta žmogumi čia.
Du keliai, juoda arba balta. Ateivis arba žmogus.




Va prakeikti padarai: http://grynas.delfi.lt/gamta/suerzinta-varna-visa-gyvenima-prisimena-ja-ipykdziusi-zmogu-ir-paskleidzia-zinia.d?id=47092199

[Supera]

Du keliai, juoda arba balta.

Su šituo drįstu nesutikti. Jau turėtum būt pastebėjęs, kad gyvenimė nėra griežtos linijos tarp juodo ir balto, viskas persipynę ir galima sakyt labiau pilka, nei juoda ar balta.

[mangirdas.bu]

Apibūdinau taip iš kito- to požiūrio, kurio kaip matau nesupratai: Juoda- ateivis, balta- žmogus.
Taip spalvų daug kaip žalia, balta, geltona, raudona. Ir aišku daugiau

[darija.zakaite]

"Kitaip isvertus -- negalima teigti, jog kazkas yra jei tas kazkas nera irodytas? O kas, pavyzdziui, irode, kad Dievas yra? Jei yra kai kurie dalykai neirodyti, nereiskia, kad jie neegzistuoja ar kad apie juos sneketi yra neverta."--kas liečia teologine šio ir ne tik šio reikalo puse,tai taip-neverta.dalinai(geriausiu atveju cia dar) žmonėms truksta elementarios informacijos.ir tokia diskusija mano akim yra visiska lempa,nes bei pritariantis nei priestaraujantis asmuo negali grysti minciu faktais,tai koks atspirties taskas sioje diskusijoje tada leisk paklausti?lempinis?

[house_armin]

"Kitaip isvertus -- negalima teigti, jog kazkas yra jei tas kazkas nera irodytas? O kas, pavyzdziui, irode, kad Dievas yra? Jei yra kai kurie dalykai neirodyti, nereiskia, kad jie neegzistuoja ar kad apie juos sneketi yra neverta."--kas liečia teologine šio ir ne tik šio reikalo puse,tai taip-neverta.dalinai(geriausiu atveju cia dar) žmonėms truksta elementarios informacijos.ir tokia diskusija mano akim yra visiska lempa,nes bei pritariantis nei priestaraujantis asmuo negali grysti minciu faktais,tai koks atspirties taskas sioje diskusijoje tada leisk paklausti?lempinis?

Su tavim cia isvis nera apie ka diskutuoti. Isigyk geriau gramatikos knyga, ubage.

[paragraf 78]

@house_armin prašau be asmeniškumų ir neįžeidinėti oponentų

[house_armin]

@house_armin prašau be asmeniškumų ir neįžeidinėti oponentų

Izeisti nebuvo cia esme. Zinau, kad ir man taisykles galioja bei zinau kokios gali buti pasekmes. Bet vienas zmogus raso tai, tik ka jis pats supranta. Tai kaip tada kitiems suprasti ka jis nori pasakyti? Beigi, dar sakyti kad musu atspirties taskas (kad ir ka tai reikstu) yra "lempinis" () ir kad mes ale einam i pievas su savo blevyzgom yra nepagarba? As taip sakyciau.

[paragraf 78]

Galima tiesiog ignoruoti ir nesileisti įžeidinėti atgal
Kaip ten sako liaudies išmintis apie kelio davimą?

Ok, tuo offtopiką ir baikime

[Supera]

Apibūdinau taip iš kito- to požiūrio, kurio kaip matau nesupratai: Juoda- ateivis, balta- žmogus.
Taip spalvų daug kaip žalia, balta, geltona, raudona. Ir aišku daugiau

Dabar aišku, ne taip būsiu supratus Iš tikro, pagal mano mintį kad mes atomų arba cheminių elementų forma išsiskaidę keliaujam kažkur, yra labai didelė tikimybė, kad po visokiausių cheminių reakcijų tikrai sudarysim kokio nors kito gyvo padaro kūną Bet dabar klausimas kaip bus su jo siela, ar mes ten būsim ar bus kita sąmonė, nes visos tavo sudedamos dalys tikrai nenukeliaus į vieną vietą.

[Evaldas666]

Norint atsakyt į klausymą , kas yra po mirties reikia daugiau pasidomėt visomis , be veik visomis religijomis. Nors žmogui neduota žinot kas bus po mirties , bet kaip kur galima rast užuominas.
Vienoje religijoje yra sakoma , kad jai gyvenimą  pragyvenai gerai su mažai nuodėmių , tada po mirties pakili keliais laipteliais aukštyn piramidėje   , jai blogai nusiriti . taip kol pasieksi piramidės viršūnę. O paskui , neaišku ,bet čia jau kiekvienas gali suprast kitaip. Man asmeniškai toks aiškinimas gana patinka. Bet kol gyvi , tai žinot negalima.
Ar keliaujame į kitas planetas ? Man tai keistai skamba , teisingiau skambėtu jai paklaustumėm   ar atgimstam kitose planetose . Bet siela manu tikrai nekeliauja į kitas planetas ar panašiai . Tiesiog kažkur , kur gyviems  negalima .

[Kopernikas]

Paragrafe, yra toks dalykas karma. Tu nežinai priežasčių kodėl jiems taip skirta. Kaip ir nežinai ar jie turėtų poreikį tobulėti jei būtų sveiki.
Didžioji dauguma normalių ir sveikų žmonių nesiekia dvasiškai tobulėti. Nes juose dar neatsiskleidęs vidinis poreikis. Todėl ir suka gimimų ir mirties ratą kol vieną dieną siela prasimuša pro tą triukšmo uždangą kurįą žmogus klaidingai laiko "savimi". Tik tuomet prasideda tikroji žmogaus istorija.

[paragraf 78]

Paragrafe, yra toks dalykas karma

O gal jokia karma neegzitsuoja?

[Supera]

O gal ji egzistuoja tada kai ja tikima? Ta prasme kiekvienam individualiai.

[mangirdas.bu]

Apibūdinau taip iš kito- to požiūrio, kurio kaip matau nesupratai: Juoda- ateivis, balta- žmogus.
Taip spalvų daug kaip žalia, balta, geltona, raudona. Ir aišku daugiau

Dabar aišku, ne taip būsiu supratus Iš tikro, pagal mano mintį kad mes atomų arba cheminių elementų forma išsiskaidę keliaujam kažkur, yra labai didelė tikimybė, kad po visokiausių cheminių reakcijų tikrai sudarysim kokio nors kito gyvo padaro kūną Bet dabar klausimas kaip bus su jo siela, ar mes ten būsim ar bus kita sąmonė, nes visos tavo sudedamos dalys tikrai nenukeliaus į vieną vietą.

Kad po šių visokiausių cheminiu reakcijų ir jų metu visa tai įsisąvins siela. O po jū, kad ir tapačią sielą būtų galimą pavadinti vėle ar dvasia, nors aišku, gal nebūtinai, kad ir kaip- skirtumas mažas. Tai tapati dvasia viską isįsavina į save, visą sukauptą informaciją iš samonės, pasamonės- visus kitus navarotus iš širdies. Tada ji ir pradeda savo naują gyvenima, šioj begalėj erdvėj, ten- kur nėra laiko. Ji tiesiog gyvena ir praėjus, čia jau priklauso nuo pačiu didžiausių ir tikriausių norų, kurie buvo paimti iš širdies. Gal žaidžia, gal mokosi, o tikriausiai ir tą ir tą.
Ar ji tegyvens šioj begalinėj erdvėj vos "dieną" ar vos "metus", kur nėra realaus laiko. Kiek tik tenori. Aš pilnai tikėčiau tuo, kad vos per dieną ji viską įsisaviną iš praeito gyvenimo ir pasiruošia naujam. Ir po viso to jei lieka laisvas pasirinkimas, ką toliau daryti ar iškarto vėl pradėti gyvenimą kūne, ar dar pasitūsint ten. Kaip ir sakiau ten nėra "laiko" todėl, kaip ir nėra skirtumo ar ji tūsinsis valanda, ar vos pusdienį, ar trejus metus.

Kaip žmogus neišnaudojantis 100 procentų savo smegenų. Teišnaudojantis vos dalį, nu maximui paimsiu iki 99 ( su navarotais- 99,9 ) procentų, pridedant ir save
Kur tas 0,01 procentuko, aj man tai kas tebunie tą ir palikt, sielai kuri galėtu mane laikyt kartais "kudikėliu".
O juk kartais taip lengva žmogui atsiskleist ir nesuprasdamas nieko, o žiurėk tu gyveni naudodamas ne 20 procentų savo smegenų, o visus 60. Ar tai realu? Kur moksle yra apskaičiuota, jei gerai atsimenu, kad yra išnaudojama iki 20 ar mažiau procentų. Nors tie skaičiai nevisur vienodai yra rodomi, jei neklystu. Na kiek žinau, kai "kažkada" skaičiau, kad ir kaip bebūtu iki 20.
Kad ir kaip bebūtu aš tikiu, kad tai yra įmanoma ir pilnai realu visu 100 procentu + aš kūdikis ( noriu ferario ir bugačio. Sako apseisi. O tai kodėl? Juk tu kūdikis, negaliu rizikuoti tavo givybe, britvos mat užsimane... ).
Nes tam ir yra duotos smegenis, kad jas visas išnaudoti, bei tobulinti. Nu blogiausiu atveju 99,8 procentauskio. O tam reikia visų pirma mokytis, pasiekti aukštumas dvasiniu keliu ir tik tada tavo smegenis stiprės kai draugaus su navarotine siela. Ir čia pamiršta kaškokios religijos ar maldos. Ir bilikoks mokyklinis mokslas, nes tai kitka, bet nesakau, kad blogai ar nepadeda. O tiek, būvimas su savim, toj gylesnėj formoj, prie kurios priprantama ir ji tampa eiline.

Čia turėtu būti įdomu: Genius fact.
The lowest IQ required to be classified as a genius is debated. It's often considered to begin at the score of 140; others say it begins at 160. A score of 132 on the Culture Fair IQ test is required in order to join the British branch of Mensa.
Norint būt pripažintu genijum tavo IQ turi būti bent jau 140-160.

The highest IQ ever recorded is said to be that of American William James Sidis ( 1898-1944). A child prodigy with exceptional mathematical and language abilities, he's said to have had an IQ of 250-300. However, any test records have since been lost.
Didžiausio užfiksuoto IQ savininkas amerikonas William'as James'as Sidis ( 1898-1944. Labai jau trumpai nugyveno sakyčiau ) jo IQ buvo 250-300. Kad ir kaip bebūtu visi įrašai prarasti.

Einstein claimed to think in pictures rather than in words.

Na manau IQ kaškiek įtakoja tavo "protą"- smegenis, genialumą. Bet to nelaikyčiau pagrindiniu faktorium, o tik kaip priedą.

Taip karma egzistuoja ir taip kiekvienam individualiai. Nes karma yra visi tavo asmeniniai darbai. Nepradėsiu vardint bent jau dabar. Ir jei neatsiras kas išprovokuotu- kaip Paragraf

Kopernikas: Didžioji dauguma normalių ir sveikų žmonių nesiekia dvasiškai tobulėti. Nes juose dar neatsiskleidęs vidinis poreikis. Todėl ir suka gimimų ir mirties ratą kol vieną dieną siela prasimuša pro tą triukšmo uždangą kurįą žmogus klaidingai laiko "savimi". Tik tuomet prasideda tikroji žmogaus istorija.
Gražu ir nematau netiesos. Apgailėtina kai žmonės temato kitus, gyvena pletkindami. Taip ir tu tiesiog gyveni eilini paprasta niekuo neišsiskirianti- be siekių gyvenimą. Aišku jiem siekiai vien tik pinigai. O kai tu bent karta pamatai- pajauti savo siela. Va tada ir prasideda kitokie siekiai- norai, svajonės, viltys, pasaulinis suvokimas.

[paragraf 78]

O gal ji egzistuoja tada kai ja tikima? Ta prasme kiekvienam individualiai.

Na žmonės daug kuo tiki. Va vieni tiki, kad Žemė plokščia, kiti kad tuščiavidurė, treti tiki kad ji gyva.
Tai ir karma nepradeda egzistuoti arba neegzituoti dėl to kad kažkas ja tiki arba netiki.
Tai tiesiog vienas iš tikėjimų. Jis nei kuo nepranašesnis ir neprastesnis nei tūkstančiai kitų tikėjimų.
O kai numirsime tai ir pamatysime, kas čia buvo teisus, o kas klydo.
Gal va pasirodys kad Lovecrafto mitai buvo tikriausia realybė, o visi kiti klydo.
Galų gale gal viskas bus taip, kad mes visi surasime kokie dundukai buvome