Kas nutiktų jei nebeliktų laiko trukmės, bet judėjimas išliktų?

Pradėjo time, birželio 08, 2016, 18:17:59

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

time

Norėčiau paklausti jūsų nuomonės, kas nutiktų jei neliktų laiko trukmės, bet judėjimas išliktų lygiai toks pat kaip ir buvo anksčiau?

Kaip tai pakeistų bendrą sąmonės struktūrą? Kas atsitiktų blogio ir gėrio bendrai nuovokai? Ar išliktų jausmai?
Kokios technologijos būtų kuriamos, o gal net išvis būtų nereikalingos?

Kokią reikšmę mums teikia laiko trukmė ir delsimas ir ar mes tai vertiname?

time

Manau, kažkas užkabino esmę, kas tai galėtų būti. Todėl sakau, viskas priklausys nuo to, kokį gyvenimą jūs pasirinksite ir kokio jūs norite (taikaus ar pavojingo). Todėl kalbėkite atsakingai šia tema.

Taip kalbėsiu ir aš.

Mekabciel

Tas kas daug sneka apie atsakomybe pats jos ir stokoja.

Laiko trukme tai cia turima omeny laiko tarpas, ar laiko TRUKUMAS? Jei snekejai apie laiko tarpa tai judejimas ir yra laiko tarpas. Kur cia atsakomybe?

time

#3
birželio 08, 2016, 19:57:50 Redagavimas: birželio 08, 2016, 20:00:17 by time
Tik kalbu apie tuos, kurie supranta gyvenimo prasmę. Ir tai buvo instrukcija visiems, kad viskas vyktų į gerąją pusę. Nes aš noriu to gėrio, nežinau kaip kiti, tikrai siekiu taikos.

@Mekabciel Žiūrėk, laiko tarpai kiek naudos duoda kasdienybėje o net nesusimąstome ir nepagalvojame, kad toks kelias bylo apie gėrį ir taiką. Kada pradedame trumpinti, jau pradedama pajausti, kad ateina pas mus jau kažkoks mažas velniukas pradeda tūnoti. Mes turime persiorentuoti ir vadovautis jausmais tikslingai, antraip tikrai prisikviesime demonų ir tada gėris nebebus toks pajėgus nugalėti blogį.

Gali būti, kad artėjame prie pasaulio pabaigos, bet viską dar gali pakeisti žmogaus sąžinė, arba labai galinga technologija galinti paveikti žmogaus smegenis ar netgi sąmonę.

Ir aš prakalbau tokia tema ne šiaip sau, bet kažkas tokias temas irgi žino ir jau bando kalbėti, nežinau, kaip jiems sekasi, bet čia mano tyrimo dalis. Manau, prieš man kažką sužinant, tai jau būna atrasta, todėl aš tik nukopijuoju idėjas.

Ir aš iš žmogiškosios pusės supranku, kokia menka žmogaus prigimtis ir kad Dievas yra. Suprantu ir tai, kad atėjo laikas Dievui įrodyti kiek žmogus turi sąžinės ir ar turi jos.

Tai yra labai dideli dalykai, vėliau imsi suprasti. Sėkmės,

Mekabciel

Tu kai parasai savo zinutes, nors kazkiek pasistenk i skaitytojo pozicija isikunyti ir paskaityt kokia kratalyne parasai. Poto buk mielas pakoreguok ir sutvarkyk sakinio struktura i zmogiska - zmonems suprantama.
O kai suprasi, kad tauziji nesamones, kurias su aukstom materijom sumaisei gal ir susirasysime kokioje nors temoje. Sekmes.

time

#5
birželio 08, 2016, 20:37:16 Redagavimas: birželio 08, 2016, 21:12:23 by time
Žiūrėk, pavyzdžiui kodėl renasanso laikotarpiu ir kiek anksčiau žmonės paveiksluose buvo vaizduojami prislėgti, nuliūdę, sutraumuoti. Mano manymu, slėpė paslaptis, slėpė ir bandė kuo ilgiau ištempti nesunaikinus žemės. Ypač religiniuose paveiksluose tai atsispindi, kad žmonės tikrai kažkam įsipareigoję neatskleisti paslapčių. Tik visa tai pamiršta dėka blogio darbų. Kažkas labai pasistengė, kad nusikratytų tokių idėjų.







Visa istorija yra pastatyta ant paslapčių, tu tik tingi nagrinėti ir mane laikai nevsusiprateliu apie ką kalbu. Tu supranti, kad sąžinė tais laikais buvo viskas. O kai jos pradėdavo stigti, pradėdavo "trumpėti laikas", atsirasdavo visokie palengvinimai gyvenimui, kurie priveda prie vertybių nublankimo (išnykimo) ir dažniausiai tai siejo su velnio ir liuciferio darbu.

O vaizduojama paveiksluose yra visokiausių žmonių, dėl to, kad jie visi turėjo sąžiningai suvokti tiesą ir jie interpretavo tą tiesą savaip. Todėl yra tam tikros grupės žmonių: liūdintys, angelai, velniai. Angelais buvo laikomi visi užglušinti troliai, kurie nieko nenutuokė, kas čia vyksta ir kas aplinkui darosi. O paprasti žmonės, kurie slėpė paslaptis apie laiką ir didelę sąžinės paslaptį tiesiog buvo vaizduojami prislėgtais, naštą nešančiais žmonėmis. Tu supranti, kad visas gyvenimas yra priklausomas nuo gyvenimo trukmės ir jos nelikus, jis sugriūtų, nebeliktų nei jausmų nieko. Visa realybė yra sąlyga, pažadas, kuris susijęs su pasiaukojimu ir nesukčiavimu.

Sukčiavimas ir laiko trumpinimas suteikia palankią terpę apsigyventi blogiui, visi palengvinimai, kurie kuriami yra sukčiavimo "žaisliukai".

Tokie mano pastebėjimai.


Aukštyn