Alternatyvūs visatos sandaros modeliai

Pradėjo a.t.sielis, birželio 24, 2013, 22:23:41

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

#30
birželio 01, 2014, 15:27:00 Redagavimas: birželio 01, 2014, 16:25:25 by a.t.sielis
Ne, crystal, manęs diletantiškos atsvaros dabartiniam neišvengiamai klaidingam modeliui nežavi, nes formuluojamos pagal tas pačias matavimų ir spėliojimų taisykles. Manau, žinojimas ir mokslas - tobulesnių nei žmogus esybių dalykas.

EDIT: beje, tavo įdėtam youtube klipe nuo 2:17 iki 3:04 mergina kalba lygiai tą patį, ką rašiau vienam iš šios temos pranešimų. Taigi, jeigu nagrinėjame iš esmės, susikalbėjimui pagrindas atsiranda. Bet jeigu tik bandom paviršutiniškai pasišaipyti, nesigilindami, tada jau kitas reikalas.

crystal

Na, sorry aš tiesiog negaliu nepasišaipyt kai į temą yra numetamas anonsas filmo, pastatyto radikalaus ir aktyvaus kataliko, siekiančio įrodyti neįtikėtinai juokingus ir seniausiai paneigtus dalykus, maža to, siekdamas savo "dokumentinį" filmą padaryti rimtesniu, dar ir įtraukdamas autoritetingus mokslininkus, kurie po filmo anonso pareiškė kad visiškai neturi nieko bendro nei su geocentrizmu nei su viso filmo idėjom. Sunku po to ir besigilint bei elgtis nepaviršutiniškai.

Šiaip tame video mergina paaiškino, kad tu visur gali būti „centras", gali pasirinkti bet kokį atskaitos tašką ir viską matyti iš „centro". Bet realiai juk yra kitaip ir kad ir kaip pvz Žemė tau atrodys centras, Visatos bamba, apie kurią viskas sukasi, tai teliks klaidingu ir realybės neatitinkančiu suvokimu apie Visatos kūnų judėjimus. Nesuprantu kuo čia naudinga sužaisti atskaitos taškais ir siekti pagrįsti realiai neteisingą geocentrinį modelį..

Vytautas

Informacija apie visatos sandarą gaunama stipriai pavėluota dėl šviesos greičio ribotumo. Taip kad kas dedasi visatoje realiu laiku neaišku. Jos tyrimas toliau nei keli šviesmečiai beprasmis reikalas. Pirmiau išnyksim ir tik po to bus galima sužinosim kodėl taip nutiko. Iš esamos informacijos galim tik kažką planuoti Saulės sistemoje. Ir tai labai ribotai.

a.t.sielis

Citata iš: crystal  birželio 01, 2014, 18:54:18
Nesuprantu kuo čia naudinga sužaisti atskaitos taškais ir siekti pagrįsti realiai neteisingą geocentrinį modelį..


Man sunku būtų pakomentuoti tą temą geriau, negu tai padariau čia: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=1897.msg33730#msg33730

Reikalas tas, kad jeigu atskaitos taškas reliatyvus, laisvai pasirenkamas, tada nėra ir teisingesnio modelio, visi jie reliatyvūs.

Pavyzdys galėtų būti: kurio žmogaus fiziologinio regėjimo perspektyva teisingesnė? Jokia, nes kiekvienas žmogus turi savo vienintelę perspektyvą, iš to unikalaus erdvės taško, kuriame jo galva ir akys randasi. Tai priklauso grynai nuo buvimo tame taške, ir kiekviena iš tų perspektyvų yra reali. Nors jos skiriasi, nei viena nėra teisingesnė, visos lygios.

Arba, kuri spalva teisingesnė, žalia ar raudona? :)

crystal

#34
birželio 01, 2014, 22:43:14 Redagavimas: birželio 01, 2014, 23:11:57 by crystal
Citata iš: a.t.sielis  birželio 01, 2014, 20:17:09
Reikalas tas, kad jeigu atskaitos taškas reliatyvus, laisvai pasirenkamas, tada nėra ir teisingesnio modelio, visi jie reliatyvūs.

Jei kalbame apie geocentrinį modelį, tai net ir pasirinkus Žemę kaip atskaitos tašką ir iš jos stebėdami Visatos kūnų judėjimą, galime rasti įrodymų, kad geocentrinis modelis yra klaidingas. Pvz Marso judėjimo trajektorijos stebėjimas, Jupiterio palydovų sukimasis ir pan (plačiau apie iš Žemės matomus įrodymus http://scienceblogs.com/startswithabang/2010/09/13/geocentrism-was-galileo-wrong/). Pasirinktas tas pats atskaitos taškas stebėjimui, bet modeliai su įrodymais visiškai skirtingi ir neverti stovėti ant tos pačios lentynos...

a.t.sielis

Man pats išmintingiausias atrodo laiko-centrinis modelis - kad viskas visatoje sukasi, juda veikiant laikui, apie laiko ašį. O ar ten Žemė apie kažką sukasi, ar Saulė apie kažką sukasi - tai tos pačios realybės apibūdinimas skirtingais žodžiais. Viskas sukasi laiko rate.

TinSoldier

Kodėl, tuomet, laikas yra reliatyvus?

a.t.sielis

Nes turi struktūrą, klodus?

a.t.sielis

Citata iš: a.t.sielis  birželio 25, 2013, 18:54:42
Manau, senovės žmonės nebuvo kvailiai ir fantazuotojai. VDU buvo toks istorijos dėstytojas Bulota, jis sakydavo, kad su graikų filosofais nesugebėtų vienam lygyje šnekėtis, jų sugebėjimai ir žinios pranašesni, prie duotų sąlygų.

Kiek man suprantama, "plokščia Žemė" yra tiesiog projekcija, panašiai kaip pusrutulių projekcija popieriniame žemėlapyje. Gaublys apskritas, o pusrutuliai - atvaizduoti dvimatėje plokštumoje. Tuo pat metu senovės žmonės žinojo ir apie Žemės apvalumą.

Jeigu geostatinis modelis turėtų pagrįstumo, tada galima būtų daryti dvimatę Žemės projekciją, su centru ašigalyje, ir viso kosmoso judėjimą modeliuoti apie tą ašį virš Žemės plokščio disko.

Projekcijos pvz.:



Na va, tokia idėja atėjo į galvą beskaitinėjant:

Šiuolaikinės fizikos hologramos principas ir senovės "plokščia Žemė". Puikiausiai koreliuoja.

Hologramos principas: trimačiai objektai gali būti pilnai aprašyti dvimate sistema, ir pati visata gali būti realiai dvimatė sistema, kurią apšviečiant susidaro mūsų patiriama trimatė visatos sistema.

Plokščia Žemė: Žemė aprašoma dvimate sistema, kaip plokščias diskas, tuo tarpu mūsų jutiminės patirties istorija rodo, kad Žemė yra trimatėje sistemoje sferinis objektas.

Nu ir va, šaipykis kiek nori iš senovės žmonių primityvių idėjų "apie plokščią žemę bei kitus kvailus mitus", bet tada teks šaipytis ir iš šiuolaikinių fizikų, kurie sako, kad visata gali būti dvimatė holograma.

CitataThe holographic principle, simply put, is the idea that our three-dimensional reality is a projection of information stored on a distant, two-dimensional surface. Like the emblem on your credit card, the two-dimensional surface holds all the information you need to describe a three-dimensional object--in this case, our universe. Only when it is illuminated does it reveal a three-dimensional image.

This raises a number of questions: If our universe is a holographic projection, then where is the two-dimensional surface containing all the information that describes it? What "illuminates" that surface? Is it more or less real than our universe? And what would motivate physicists to believe something so strange? That answer to the final question has to do with black holes, which turn out to be the universe's ultimate information-storage devices. But to understand why, we will have to take a journey to the very edge of a black hole.

http://www.pbs.org/wgbh/nova/blogs/physics/2011/11/holograms-black-holes-and-the-nature-of-the-universe/

TinSoldier

A.t.sieli, nesuprantu aš tavo mėtymosi..
Tai mokslas yra visiškai bevertis, negebantis atsakyti į jokius klausimus, negalintis nieko įrodyti. Tuomet atrandi sau nors kiek patinkantį maždaug mokslinį tyrimą, ir juo daliniesi, kaip visišku savo teiginių įrodymu.

Tai sakai, kad visokie moksliniai visatos modeliai yra visiškai beverčiai, remiasi tik fantazijomis, tuščiomis viltimis, neturi ir negali turėti jokių įrodymų. Tuomet atrandi modelį, kurį gali pritempti prie savo įsitikinimų, ir juo daliniesi, taip argumentuodamas savo teiginius.

Tai apsispręsk pagaliau, ar moksinis metodas ir mokslinės teorijos gali būti argumentu, gali būti pažinimo šaltiniu, ar ne. Variantas: "gali, bet tik tuomet, kai man patinka", - tiesiog negeras :)

CitataNu ir va, šaipykis kiek nori iš senovės žmonių primityvių idėjų "apie plokščią žemę bei kitus kvailus mitus", bet tada teks šaipytis ir iš šiuolaikinių fizikų, kurie sako, kad visata gali būti dvimatė holograma.


Tikrai nemanau, kad yra pakankamai priežasčių manyti, jog praeityje žmonės žemės plokštumą įsivaizdavo taip, ir todėl, kaip dabartiniai fizikai, palaikantys tą teoriją :)

a.t.sielis

Citata iš: TinSoldier  balandžio 17, 2015, 11:00:34
A.t.sieli, nesuprantu aš tavo mėtymosi..


Man irgi atrodo, kad tu nesupranti, tada klaidingai interpretuoji, tada kritikuoji tas savo interpretacijas. Gaunasi nei šis, nei tas.

CitataTai mokslas yra visiškai bevertis, negebantis atsakyti į jokius klausimus, negalintis nieko įrodyti. Tuomet atrandi sau nors kiek patinkantį maždaug mokslinį tyrimą, ir juo daliniesi, kaip visišku savo teiginių įrodymu.

Tai sakai, kad visokie moksliniai visatos modeliai yra visiškai beverčiai, remiasi tik fantazijomis, tuščiomis viltimis, neturi ir negali turėti jokių įrodymų. Tuomet atrandi modelį, kurį gali pritempti prie savo įsitikinimų, ir juo daliniesi, taip argumentuodamas savo teiginius.


1. Nesakiau, kad gamtamokslis bevertis. Ką sakiau, tai kad gamtamokslis yra ribotas empirinis fizinio lauko tyrimo metodas, nepajėgus rasti atsakymų į pačius globaliausius klausimus. Kad tą metodą  reikia taikyti jo paties apsibrėžtose ribose, ir rezultatus suprasti jo paties apsibrėžtose ribose. Pvz. kaip iš to anekdoto, neišeina sakyti, kad Dievo nėra, nes Gagarinas kosmose Jo nepamatė.

2. Nesiremiu moksliniu tyrimu kaip savo teiginių įrodymu, tiesiog iliustruoju, kad senovės žmogaus mąstymas ir teiginiai ne taip ir skiriasi nuo šiuolaikinio fiziko mąstymo ir teiginių.

Tai kas gali atrodyti "keisti ir primityvūs mitai",  pažiūrėjus giliau, gali būti ne ką mažiau (o greičiausiai labiau) sudėtingos ir racionalios minties sistemos negu šiuolaikinių modernios fizikos profesionalų kuriamos koncepcijos, kurios siekia apibūdinti vieną ir tą pačią realybę.

CitataTai apsispręsk pagaliau, ar moksinis metodas ir mokslinės teorijos gali būti argumentu, gali būti pažinimo šaltiniu, ar ne. Variantas: "gali, bet tik tuomet, kai man patinka", - tiesiog negeras :)


Nesakiau, kad mokslinis metodas ar mokslinės teorijos iš viso negali būti argumentu, ką sakiau, tai kad pažadai ką nors atrasti ateityje negali būti argumentas šiandien.

Be to, teigiau, kad gamtamokslio modeliai yra riboti, dažnai klaidingi, negali duoti galutinių ir aboliučių atsakymų - su kuo kai kurie mokslo entuziastai visai sutiko ir patys tai įvardino. Mokslinis metodas ir mokslinės teorijos gali būti argumentu savo ribose, įvertinant paklaidas, tyrimo sferą, ir tai, ko gamtamokslinis metodas nesiima tirti. Jeigu kažko jis nesiima tirti, apie tai ir negali nieko teigti.

CitataTikrai nemanau, kad yra pakankamai priežasčių manyti, jog praeityje žmonės žemės plokštumą įsivaizdavo taip, ir todėl, kaip dabartiniai fizikai, palaikantys tą teoriją


O man yra pakankamai priežasčių taip manyti, nes esu skaitęs gana sudėtingą senovės astronomo aptarimą, kuriame nagrinėjami gana panašūs objektai kaip holograma (tam tikras paviršius, plokštuma) susiję su Žemės modeliais.

Aukštyn