Alternatyvūs visatos sandaros modeliai

Pradėjo a.t.sielis, birželio 24, 2013, 22:23:41

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

Heliocentrizmas vs. Geocentrizmas, didelė visata vs. maža visata ir t.t.

Įdomi tema, yra informacijos, gaila nesu specialistas, todėl negaliu pajausti ir įvertinti, kiek tai kala į taikinį.

http://www.realityreviewed.com/Flower%20Pattern.htm

Rašo, simetriški aplinkinio kosmoso judėjimo išsidėstymai gaunami tik imant centru Žemę, ko ir reiktų tikėtis, jeigu geocentrizmas teisingas.

http://www.realityreviewed.com/Negative%20parallax.htm

Rašo, paralaksų statistika neatitinka heliocentrinio modelio, taip pat abejoja didelės visatos įvaizdžiu.

CitataThe phenomenon of stellar parallax is not what we have been generally led to believe, because in exactly the same way that Eddington 'proved' Einstein's General Theory of Relativity in 1919 by rejecting, omitting or deleting 60% of his measurement data on the bending of starlight, so modern astrophysics maintains the misconception that parallax 'proves' the Kopernikan philosophy of the World hurtling around the Sun, by ignoring and dismissing the entire dataset of negative parallax measurements.


CitataDue primarily to the exceptionally detrimental influence of Hollywood on Western societies, the concept of a Star Trek-like universe has been ingrained from infancy into the minds of a very large number of people. One consequence of this is that the stars are generally perceived to be located at phenomenal distances from us. However, such vast distances were originally borne of paradigm-supporting necessity and although they may appear to be confirmed by trigonometric parallax calculations, it should be remembered that this technique is itself based upon the heliocentric assumption that it is used to support.

.L.U.T.H.O.R.

#1
birželio 24, 2013, 23:17:52 Redagavimas: birželio 24, 2013, 23:21:34 by Šešėlis
Man tai iš karto klausimas, kodėl imami tolimesni objektai už žemę , o ne artimesni? Ir ta programa net nėra viešinama, kiek suprantu, labai paranku. :)

O antroj nuorodoj kiek suprantu, laikoma kad Pasaulis yra visatos centras? Pataisyk jei klystu. Tai išsprendėm kitą problemą tada, visata turi centrą ir tas centras esame mes, pasaulio bamba :D

EDIT: Pirmoje citatoje švaistomasi teiginiais be jokio pagrindimo (o jei jis yra tai noriu nuorodos :) )

a.t.sielis

#2
birželio 24, 2013, 23:35:01 Redagavimas: birželio 24, 2013, 23:51:39 by a.t.sielis
CitataO antroj nuorodoj kiek suprantu, laikoma kad Pasaulis yra visatos centras? Pataisyk jei klystu. Tai išsprendėm kitą problemą tada, visata turi centrą ir tas centras esame mes, pasaulio bamba


Na, kaip aš suprantu, tas mokslininkas kaip tik ir stengiasi išspręsti tą klausimą, apie visatos sandarą ir Žemės vietą visatoje. Jis nagrinėja tris modelius: heliocentrinį, geocentrinį, geostatinį.

Jis sako, pagal reliatyvumą, nėra skirtumo tarp modelių, nes tai priklauso nuo atskaitos taško pasirinkimo. Kitaip sakant, sistemos aprašymas vienokiu ar kitokiu modeliu nekeičia pačios sistemos. Absoliutaus visatos centro nežinoma (kas logiška jeigu ji suprantama kaip begalinė ir beribė), todėl tą centrą reliatyviai galima įsivaizduoti vienoje ar kitoje vietoje, kaip parankiau.

Bet jis taip pat sako, kad jeigu viskas nėra taip reliatyvu, ir kažkuris modelis yra teisingesnis, tada tai turėtų atsispindėti kažkokiuose faktuose. Ir randa visokių anomalijų, faktų ir pan.

Man filosofiškai-intuityviai priimtinas abiejų požiūrių derinys. 1. Kad judėjimą visatoje galima aprašinėti įvairiais modeliais, laisvai pasirenkant atskaitos centrinį tašką ir kad 2. pasaulis gali būti teisingai suvokiamas, postuluojant visatos centrą Žemėje (kas vėlgi mano požiūriu yra kartu ir reliatyvu ir nereliatyvu, priklauso nuo to, kas iškeliama aukščiau ne vien fizikine prasme).

Tai vat, jis bando rasti apčiuopiamų įrodymų 2 dalykui, tas ir yra įdomu.

Aš bandau tai įsivaizduoti kaip kiekvieno žmogaus pasaulio vaizdą. Kiekvienas žmogus stebi pasaulį iš savojo "aš" stebėjimo taško. Kiekvienam jis skirtingas ir yra kiekvieno viduje. Ir kiekvienas turi tą unikalią vidinę perspektyvą. Tai nei vienas žmogus negali pasakyti, kad jis yra pasaulio bamba. Kita vertu, realu tai, kad jo paties perspektyvoje, jis yra pasaulio bamba tam tikra prasme. Jis mato viską iš savo stebėjimo taško, ir tik tokia perspektyva jam yra teisinga.

Analogiškai, galbūt žiūrint iš Žemės poreikių taško, būtent geostatinis modelis teisingiausiai apibūdina "žemiškąją visatą". Galbūt yra kiti visatos lygmenys, kurie Žemei neaktualūs ir neprieinami, iš kurių žiūrint Žemė niekaip nėra visatos bamba, bet "žemiškojoje visatoje" ir sau pačiai ji yra visatos bamba.

Tarkim, jeigu bandyčiau savo stebėjimą visada remti kažkokiu stebėjimo tašku, kuris nėra natūralus man, pvz. visą regimą informaciją rinkti tik per video kamerą nutolusią nuo manęs 100 km, o ne per savo akis, tada susidurčiau su tam tikrom problemom. Tuo būdu, analogiškai suprantant geocentrinio vs. heliocentrinio modelių problematiką, geostatinio ar geocentrinio modelio pasirinkimas darosi natūralesnis, ir netgi, teisėta teigti, teisingesnis.

Plius, kas dar įdomu, tai ta simetrijos samprata ir atitinkamai centravimas. O kas jeigu Žemę jos lygmenyje galima centruoti visatos atžvilgiu, ir tai duos tikrą simetriją, o aukštesnius lygmenis taip pat galima centruoti visatos atžvilgiu, ir tai irgi duos simetriją? Kitaip sakant, jeigu viską išdėlioti kaip diskų, išcentruotų ant vienos ašies ir sudėtų lygiagrečiai vienas ant kito, rinkinį. Tuo būdu, gautume išvadą, kad teiginys "Žemė yra centre" neprieštarauja teiginiui, kad "Žemė nėra aukščiausias dalykas, arba visatos bamba".

.L.U.T.H.O.R.

Na, bet neigiami paralaksai yra paaiškinami ir paprastu mokslu, neišvedžiojant, kažkokių teorijų.

Aišku čia reiktų žmogaus, kuris būtų tos srities specialistas ir galėtų būti oponentas :)

Na kadangi visi iki šiol sukurti modeliai yra daliniai, tai subjektyviai žiūrint galima imti teisingiausią modelį vienu ar kitu atveju. Kaip ir daro mokslininkai iki šiol. Bet aišku čia žiūrint daugiau fizikine/fizine prasme.

a.t.sielis

#4
birželio 25, 2013, 00:02:17 Redagavimas: birželio 25, 2013, 01:45:54 by a.t.sielis
Citata iš: Šešėlis  birželio 24, 2013, 23:40:56
Na, bet neigiami paralaksai yra paaiškinami ir paprastu mokslu, neišvedžiojant, kažkokių teorijų.

Aišku čia reiktų žmogaus, kuris būtų tos srities specialistas ir galėtų būti oponentas :)


Jo, gaila dėl to, kad neįmanoma įvertinti visų tų dalykų, kas čia teisus, kas klysta tarp mokslininkų. Galbūt net pasimatytų, kaip vienas kitą neigiantys paaiškinimai abu galioja ir yra atitinkantys duomenis, bet kažkuris iš jų, tikėtina, teisingesnis. Kai žmogus yra specas tame, apie galimybes ir tikimybes lengviau spręsti.

Paprastas mokslas juk irgi yra matavimų ir teorijų rinkinys, besiremiantis į tam tikrus atraminius modelius. Vat tie sąryšiai tarp atraminių modelių ir gaunamų rezultatų yra esmė. Jeigu viską įmanoma būtų dinamiškai patikrinti galvoje, kaip nuo atraminių prielaidų keičiasi rezultatai, ir kaip jie koreliuoja tada su kitais atraminiais modeliais ir jų gaunamais rezultatais, tada galima būtų daryti išvadas.

Bet Žemėje taip nevyksta. Mokslininkai pradeda idėjinį karą vieni prieš kitus :)

-------

P.S:
http://www.realityreviewed.com/Moonlight.htm
Čia geras. Prigaudęs jis visokių įdomybių :)

------

P.S.2:

CitataMan tai iš karto klausimas, kodėl imami tolimesni objektai už žemę , o ne artimesni? Ir ta programa net nėra viešinama, kiek suprantu, labai paranku.


Turi galvoje, kodėl išorinės planetos ten tuose simetrijos lyginimuose? Va čia su Venera video, bent iš geocentrinio taško irgi simetriška, nežinau kaip iš Veneros-centrinio taško būtų.



----
P.S.3:
Įdomus mąstytojas, teikia eksperimentinius įrodymus:

.L.U.T.H.O.R.

#5
birželio 25, 2013, 02:13:25 Redagavimas: birželio 25, 2013, 02:34:07 by Šešėlis
Apie mėnulį: mėnulis šiaip nėra visiškai sferiškas ir be to, galima atlikti paprastą eksperimentą (pats tiką išbandžiau), pasiimk sferišką daiktą ir apšviesk jį, pamatysi, kad visas gražiai apsišviečia. Čia dėl difrakcijos taip, šviesa linkusi užlinkti.

Dar vienas pastebėjimas, jeigu žemė stovi vietoje, tuomet kaip formuojasi ciklonai nes kiek žinau tai priklauso nuo Koriolio efekto, kurį sukelia žemės sukimasis apie savo ašį. Ar vis dėl to žemė sukasi apie savo ašį?

Man laisvai priimtina, jeigu mes imam žemę tiesiog kaip atskaitos tašką, ir naudojamės tokiu modeliu kiek jis tinkamas, bet realiai kaip yra? Jei imam heliocentrizmą, tai paprastas paaiškinimas, kad mažesni objektai sukasi apie turinčius didesnę masę. o jei žemė centre tai kas?

a.t.sielis

Geocentriniame modelyje Žemė sukasi apie savo ašį, geostatiniame - nesisuka.

Dėl Koriolio efekto, ir traukų masės pagrindu, berods alternatyvistai turi super-tankaus eterio hipotezę.

Kas man kažkiek susišaukia su girdimomis kalbomis apie "tamsiąją materiją".


paragraf 78

Pamiršote teoriją, kad žemė yra plokščia :)

a.t.sielis

Manau, senovės žmonės nebuvo kvailiai ir fantazuotojai. VDU buvo toks istorijos dėstytojas Bulota, jis sakydavo, kad su graikų filosofais nesugebėtų vienam lygyje šnekėtis, jų sugebėjimai ir žinios pranašesni, prie duotų sąlygų.

Kiek man suprantama, "plokščia Žemė" yra tiesiog projekcija, panašiai kaip pusrutulių projekcija popieriniame žemėlapyje. Gaublys apskritas, o pusrutuliai - atvaizduoti dvimatėje plokštumoje. Tuo pat metu senovės žmonės žinojo ir apie Žemės apvalumą.

Jeigu geostatinis modelis turėtų pagrįstumo, tada galima būtų daryti dvimatę Žemės projekciją, su centru ašigalyje, ir viso kosmoso judėjimą modeliuoti apie tą ašį virš Žemės plokščio disko.

Projekcijos pvz.:



paragraf 78

Ne tai turėjau omenyje. Šiuo metu egzistuoja organizacija kurie bando įrodyti jog Žemė yra plokščia. Kažkur forume apie tai yra straipsniukas, pasieškok :)

a.t.sielis

Na, ši tema skirta tiems modeliams, kurie turi šansą būti realūs.

paragraf 78

Tai, kad geocentrinis modelis neturi jokių šansų būti realus. Manyčiau geocentrinis ir plokščios žemės modelis yra lygiaverčiai. Senovės atgyvena. Anachronizmas.
Žinoma, atsiranda viskių sąmokslo teorijų gerbėjų, ezoterikų ir kitokių pseudo mokslininkų, kurie bando tai pagrįsti moksliškai, tačiau mokslas jau seniai išėjo iš latentinės būsenos. Kaip rašė Merfis: nespardyk padvėsusio arklio :)

a.t.sielis

Pažiūrėsim :) "Dar ne vakaras", mokslas keičiasi. Jeigu kažkur buvo nueita klystkeliu anksčiau, modeliai nebuvo efektyvūs, tai jie dar gali atgimti ir būti pagrįsti naujais eksperimentais.

paragraf 78

Vieni kosmologiniai modeliai atgyvena savo laiką ir juos pakeičia kiti, nes mokslas tobulėja. Nemanau, kad bus grįžta prie geocentrinio modelio, nes jis buvo grįstas mitologine kosmologija

a.t.sielis

Ne viską mes žinom, ne viską ir galim žinoti. Kai kurie senovės žmonės nebuvo kvailiai, jie galėjo turėti aukštesnį matymą. Taigi, apie kosmosą jie galėjo suprasti daugiau, nei mums atrodo, ir daugiau, negu mes dabar suprantame.

O kad lyg per "sugedusį telefoną" gavome tik suirusias ir iškraipytas liekanas to, ką jie teigė, tai čia jau kita šneka. Čia daugiau mūsų problema, o ne jų.

Dažniausiai tyčiojasi tie, kas yra kvailiausi. Tai dėsnis galiojantis vidurinėje mokykloje, ir šiaip gyvenime. Tai senovės žmonės galbūt turėjo tikslias aukšto lygio žinias, o šiandieniniai žmonės šaiposi: "tai mitai".

Aukštyn