Kokia valdymo forma geriausia?

Pradėjo a.t.sielis, gegužės 01, 2016, 16:56:49

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

Tikriausiai esmė susiveda į civilizuotumą, civilizaciją, kultūrą. O toliau jau eina valdymo formos, kurios operuoja toje civilizacinėje erdvėje.

Aukšto lygio civilizacija garantuoja civilizuotą egzistenciją. Barbariška "civilizacija" stengiasi įveikti savo baimes ir rizikas, įvesdama saugiklius per valdymo formą, pvz. demokratiją. Tokiu būdu, geriečiai stengiasi apriboti blogiečių valdžią, bet neišvengiamai, turi leisti jiems valdyti, ir manipuliuoti visuomene, tik tam tikrose ribose. Jeigu pasidaro nepakenčiama, demokratijoje nereikia revoliucijų, išrenkami geresni, labiau pakenčiami blogiečiai.

Europietiška civilizacija turi ir monarchijos, ir demokratijos, ir diktatūrų patirties. Kaip ir viską išbandė, ir su viskuo nesiseka, tai įrodo, kad europietiška civilizacija dar nėra pasiekusi pakankamai aukšto lygio. Ne valdymo formos kaltos, bet pati kultūra, civilizacija, sąmonės išsivystymo laipsnis neduoda garantijų.

Atidžiai panagrinėjus, matyti, kad saugiklių įsivedimas per demokratinę valdymo formą gali užprogramuoti "ydingą ciklą". Pvz. Lietuva nuo 1990 m. yra įtakojama to ydingo ciklo - iš pradžių, demokratinė raiška leido pasiekti aukštesnę civilizacinę pakopą - nepriklausomybę, geresnes vertybes, geresnę ekonomiką, geresnes sąlygas dvasiniams keliams ir praktikoms - bet yra ir degradavimo tencencija, kadangi kvaili žmonės renka blogus žmones į valdžią, arba blogi žmonės įsitvirtina versle (pagrindiniame galių sluoksnyje) ir "ketvirtojoje valdžioje" - žiniasklaidoje. Na ir blogų (taip vadinamų "runkelių") ir blogesnių (taip vadinamo "elito") sąveika, t.y. demokratijos veikimas, duoda blogą rezultatą. Ne absoliučiai blogą, bet tiesiog dalinę degradaciją. Kiek laikomasi tam tikrų principų, tokių kaip laisvė ir neprievarta, tiek sistema nenugarma į prarają.

O ką gali padaryti demokratijos ydingas ciklas veikiant kriminalinėms grupėms matome iš to, kaip vystosi Rusija. Galiausiai ydingas ciklas nutraukia pačią demokratiją. Ir tokia galinga valstybė, ji negali grįžti į demokratiją. Vadinasi, demokratija nėra pusiausvyros būsena, pusiausvyra gravituoja į kitas valdymo formas. O kadangi valdytojai yra kriminalas, t.y. nėra nuoseklios valdymo ir valdytojų ruošimo tradicijos, buvo mėtomasi tarp demokratijos, oligarchijos ir "džiunglių įstatymų", taip ir gavosi.

Vadinasi, visuomenė turi atidžiai siekti, kad judėtų prie "žmogiškų įstatymų", o ne prie "džiunglių įstatymų".

Liberaldemokratai vaizduoja, kad jiems rūpi "žmogiški įstatymai", bet jie stengiasi juos morališkai riboti ir degraduoti, redukuoti į tokį lygį, kuris jiems leistų nevaržomai gyventi specialistų-hedonistų gyvenimą. Tokiu būdu, liberaldemokratija visados turi riziką nuslysti į "džiunglių įstatymus", kad ir kaip retoriškai kultivuotų humanizmą, liberalizmą, demokratiją, ekonominį efektyvumą ir gerovę ir t.t.

Tas jų tariamas "humanizmas" gali būti ir kriminalinis - pvz. abortai ("gėris" moterims), skerdyklos ("gėris" žmonėms ragauti kitų gyvų esybių mėsos skonį), ir pan.

klajunas

visuomenės gyvenime absoliutūs vertinimai geriau-blogiau negalioja. Visada kalba eina apie tam tikrą gėrio ir blogio vidurkį. Kai sakoma, kad viskas gerai - nereiškia, kad nėra ir blogų dalykų, kai sakoma, kad kažkas blogai - taip pat nereiškia, kad nėra ir gerų dalykų. Degraduoja ir gravituoja į kitas valdymo formas ne tik demokratija, nes ji pati irgi yra kitų formų „degradacijos" rezultatas. Į demokratiją, pavyzdžiui, gali degraduoti monarchija arba aristokratija ir taip atsitinka todėl, kad tose sistemose irgi žmonėms kažkas nepatiko ir jie nusprendė išbandyti kitus variantus. Kalbant apie vidutinį gėrį, manau visada geriau kolektyvinės valdymo formos, nei asmeninės, nes vienam visada lengviau „išprotėti", nei visa grupe, nors tai nereiškia, kad ir taip neatsitinka. Kaip jau sakiau, čia yra prasmė kalbėti tik apie tam tikrą tikimybę ir vidurkį, nes pasaulis be jokio blogio, kylančio iš valdžios - neįmanomas. Todėl pirmiausiai reikia atsisakyti suabsoliutintų vertinimų kalbant apie valdžią.

Demokratijos esmė yra ne ta, kad valdo liaudis, bet kad yra aiškiai nustatytos taisyklės, kurios atitinka daugumos interesus. Tai vadinama „rule of law". Aišku, įstatymų iš dangaus į demokratiją niekas neatsiunčia, juos priima žmonės, todėl jie ne visada būna tobuli. Tačiau jos privalumas tas, kad demokratijoje yra daug daugiau mechanizmų daryti poveikį įstatymų leidybai teigiama kryptimi (kad atitiktų daugumos interesus), nei kitose valdymo formose. Manau, kad liaudies „valdžia" tuo ir pasireiškia, kad organizacijoje daugumos gėris, kaip veiksmingiausias atstovaujamas efektyviausiai. Tačiau, kadangi dauguma ne visada gali būti pakankamai kvalifikuota ir apsišvietusi, tai šie įstatymai priimami kolektyviai išrinktų atstovų.

Bėda ta, kad politika neatskiriama nuo ekonominės naudos ir ekonominės galios, nes dažniausiai vien mandato neužtenka, kad įtvirtintum savo valdžią, fizinės jėgos visą laiką naudoti nesinori, tad užvaldomi netiesioginiai valios primetimo svertai, kurie susiję su turtu ir pinigais. Visos politinės jėgos siekia ne tik turėti politinę valdžią mandato forma, bet pradeda galią koncentruoti visais įmanomais būdais ir tai iškreipia interesų pusiausvyrą, dėl ko įsiviešpatauja klanai. Politika pasidaro tarsi tramplinu, per kurį galima patekti į galios grupuotes ir per jas susitvarkyti savo reikalus. Taip yra todėl, kad visuomenėje klesti materializmas ir egoizmas. Taip yra todėl, kad tai efektyviausia ir sėkmingiausia gyvenimo strategija žmogui. Tačiau ji suardo pagrindinę demokratijos idėją ir principą, kuris yra „rule of law", o įstatymai orientuoti į daugumos vidutinę naudą įvairiais atžvilgiais.

Tad problemos čia ne tiek valdymo sistema, nes genda žmonės visose santvarkose, pati santvarka nuo to neapsaugo. Pakankamai saugiklių nuo išsigimimo ir degradavimo neturi nei viena santvarka. Imkim kad ir tą pačią monarchiją. Galbūt įmanomas vienas, monarchas ar du „geri", išmintingi, bet vis tiek taip atsitinka, kad ateina į valdžią koks nors psichopatas ir monarchijos institutą kartu su visa organizacija sugadina tūkstančiui metų. O visuomenei vienintelis instrumentas pakeisti situaciją yra kelti revoliuciją. O po jos valdžia tikrai nebūna monarchinė.

a.t.sielis

Citatavisuomenės gyvenime absoliutūs vertinimai geriau-blogiau negalioja
Galioja, tik ne mes esame absoliutai, ir absoliutūs vertintojai. Į teisėjų ir lėmėjų vietą mūsų niekas nepastatė. Yra vienas absoliutus vertintojas ir lėmėjas - Kūrėjas.

Aš tas kategorijas vartoju kad būtų aiškiau, ta prasme, kad matytųsi kaip funkcionuoja sistema, kokie jos rezultatai. Ne tai, kad sakau, oi, čia pas mus viskas blogai, arba viskas gerai. Šiam pasaulyje taip nebūna, niekas nėra nei vien laimingas, nei vien kenčia. Dalykai susimaišę, nėra nieko gryno.


exopolitics.lt

Teikiant pasiūlymus kokia valdymo forma geriausia, norėčiau atkreipti dėmesį kad neįsigilinus į pvz. Kinijos, Indijos, Rusijos, Pietų Amerikos, Islamo pasaulio, Afrikos genčių dvasią, kultūrą ir filosofiją sunku išvis ką nors sakyti ''kas jiems būtų gerai'', nes jie kitokie ir galime kalbėti geriausiu atvėju apie vakarų pasaulį nes mūsų suvokimą ir įvairius kriterijus daugiausia lemia vakarų pasaulyje suformuotos mąstymo normos ir taisyklės kurias primetinėti kitiems planetos žaidėjams yra rasistiška ir etnocentriška. Iš kiekvieno subjekto, kildinančio iš savęs valdymo poreikį, kultūros turi kilti ir jo valdytojo kontūrai.

Taip pat norėčiau pastebėti tokį dalyką, klajūnas daug rašo apie blogį, vakarų pasaulyje blogis suprantamas kaip opozicija gėriui ir mastoma sistema taip arba ne, 1 arba 0. Tuo tarpu pvz. Rusijos pasaulyje egzistuoja toks dalykas kaip blaga, kuris ne geris ir ne blogis, geris tai viena dalis blaga, bet blogis irgi yra turi kazkokia sudetine reiksme siame termine, tokiu atveju rusu mastyme opozicijos nustoja buti priesiskomis viena kitai ir atveriamas papildomas trecias matavimas. Todėl man stengiantis mastyti tokiomis trajektorijomis net keistai atrodo kai klausiama ''koks butu geriausias kazkas?'' ir panasiai, intuityviai as suprantu kas tureta omeny bet norint ieskoti atsakymo reikia save apriboti agresyvaus racionalumo mastymo metodais o surastas atsakymas gali buti skirtas tik tai terpei is kurios ir isplauke, toli grazu ne visiems.

klajunas

Gal kiek aiškiau būtų, jeigu atskirtume kultūrinį blogį, kuris atsiranda kai pažeidžiama kokia nors norma ar įsitikinimas ir egzistencinį blogį, kai pažeidžiama riba, kuri saugo pačius žmogaus egzistencijos pamatus. Tai aš, kalbėdamas apie blogį turiu omenyje pastarąjį variantą. Kultūrinis blogis suvokiamas labai įvairiai, priklausomai nuo kultūros ir civilizacijos, o egzistencinis blogis yra universalus. Pavyzdžiui, egzistencinį gėrį sudaro prigimtinė laisvė, teisė į tam tikrus būtinus išteklius ir t.t. Tokį universalų egzistencinį gėrį pažeidus, kyla ir universalus blogis ir čia nėra jokių dimensijų. Žmogaus gyvenimo pagrindas visgi yra ne kalba, nes su kalba galimos įvairios manipuliacijos, pavyzdžiui, kai valdžia sugalvoja į mastymą įvesti painiavą, sumaišyti gėrį ir ir blogį, sugalvoja visokius trečios ar ketvirtos dimensijos žodžius ir taip primeta savo melagingą ideologiją nemąstančiai liaudžiai.

Todėl reikia daugiau žiūrėti kaip yra iš tikro, o ne kaip kas supranta su savo žodžiais. Nes net sugalvojus žodžius, kurie pateisina vergovę, ji niekada nebus gėris, net jeigu žmogus ant tiek užglušintas, kad to nesupranta.

Kultūra gali būti ir vergo kultūra, bet nėra tokio dalyko kaip vergo genai. Vergovė visada yra dirbtinė.

exopolitics.lt

#20
rugpjūčio 29, 2016, 15:25:05 Redagavimas: rugpjūčio 29, 2016, 15:27:20 by exopolitics.lt
Apeliacija į kažką universalaus dažniausiai jau yra primetimas. Gyvename didžiulės galios disproporcijos laikais, pvz. žmogaus teisių ir laisvių, viešos informacijos sklaidos diktato laikais. Žmogaus egzistencijos pamatai yra subjektyvus dalykas.

Todėl reikia daugiau žiūrėti kaip yra iš tikro, o ne kaip kas supranta su savo žodžiais.

Nėra tokio dalyko kaip ''iš tikro'' yra tik kažkas kaip supranta vieni ir kiti ir dėl ko galima susitarti

klajunas

#21
rugpjūčio 29, 2016, 15:37:55 Redagavimas: rugpjūčio 29, 2016, 16:43:51 by klajunas
Jeigu žiūrėti tik kaip kas supranta, tai ir žmogžudystę kai kas gali laikyti gėriu, jeigu pavyzdžiui, tai auka dievams. tam tikras universalumo poreikis čia iškyla natūraliai, nes aukšto sąmoningumo kultūros, pažinusios realybę, to gėriu niekada nelaikys. Jeigu yra kitaip, tai jau visiškas kultūrinis reliatyvizmas, dedantis lygybės ženklą tarp bet ko, svarbu kad tuo tikėtų pakankamas skaičius žmonių.

Citata iš: a.t.sielis  rugpjūčio 29, 2016, 14:26:35Galioja, tik ne mes esame absoliutai, ir absoliutūs vertintojai. Į teisėjų ir lėmėjų vietą mūsų niekas nepastatė. Yra vienas absoliutus vertintojas ir lėmėjas - Kūrėjas.
Atskirtis nuo Kūrėjo ir šis fizinis pasaulis buvo sukurtas ne veltui. Tai buvo padaryta, kad siela kurį laiką galėtų pabūti savimi, tai yra laisva. Arba dar kitaip - Dievu savo pasaulyje, kuriame turi laisvę lemti pats. Didžiajame plane, tai aišku yra Kūrėjas.

exopolitics.lt

klajunas, jei pvz. viena salis puola kita ir besiginancioji atlieka daugybe zmogzudysciu tai ir teisiskai ir moraliai pateisinama ir net mases ko gero saukia ''geris, geris, daugiau gerio''

klajunas

Citata iš: exopolitics.lt  rugpjūčio 29, 2016, 15:43:17klajunas, jei pvz. viena salis puola kita ir besiginancioji atlieka daugybe zmogzudysciu tai ir teisiskai ir moraliai pateisinama ir net mases ko gero saukia ''geris, geris, daugiau gerio''
todėl kad čia atitinka universalų teisės į gynybą principą, o ne kažkokią kultūrą.

exopolitics.lt

rašau tai tik tam kad parodyti kaip gali būti traktuojama ir suprantama žmogžudystė

klajunas

Citata iš: exopolitics.lt  rugpjūčio 29, 2016, 15:43:17moraliai pateisinama ir net mases ko gero saukia ''geris, geris, daugiau gerio''
Čia gal kiek ne į temą, bet tokiu principu po rugsėjo 11 d. amerikiečiai daug "gėrio" pridirbo afganistane ir irake, tačiau tie kas mato ne loginį paviršių, bet pačią esmę akivaizdžiai mato, kad tai demagogija. arba kai ant Japonijos numetė branduolines bombas ir irgi buvo daug "gėrio", nes gi Japonija buvo su Hitleriu.

Noriu pasakyti tik tiek, kad visada po bet kokiu demagoginiu paviršiumi slypi universalūs principai.

a.t.sielis


vytra

Citata iš: klajunas  rugpjūčio 29, 2016, 16:19:14.. kai ant Japonijos numetė branduolines bombas, irgi buvo daug "gėrio", nes gi Japonija buvo su Hitleriu?
- čia klaida slypi bendrinę sąvoką sutapatinant su lokalia ir konkrečia.

.. Sakykim "žydai nužudė Kristų", bet konkrečiai Kristų nužudė tik keli konkretūs romėnų kariai, pagal tik keliolikos konkrečių žydų asmenų mitingą prie Romos valdininko kontoros.

.. Taigi teiginys neteisingas iš esmės. Lygiai ta pati padėtis susiejant kelis Lietuvių budelius, kurie pagal pirmąją klaidą, dalyvavo Vokiečių organizuotuose žydų žudymuose, tuo tarpu Izraelis tvirtina, kad Lietuva kaip valstybė žudė žydus! Pastaba: Lietuvos valstybingumas buvo nutrauktas dėl A.Hitlerio okupacijos.

.. Dabar Japonijos Imperatorius sutarė su A.Hitleriu pasipelnyti iš WW2, civiliai čia niekaip nedalyvavo, armiją suformavo teisinės prievartos pagalba. Negana to, USA laimėjimui prieš imperatorių, subombino šimtus tūkstančių civilių vaikų, senių, moterų. Logikos klaida.

:(

a.t.sielis

Citata iš: vytra  vasario 27, 2018, 15:18:57uo tarpu Izraelis tvirtina, kad Lietuva kaip valstybė žudė žydus! Pastaba: Lietuvos valstybingumas buvo nutrauktas dėl A.Hitlerio okupacijos.
Izraelis ar žydai to netvirtina. Reikalas visai paprastas: kai Lietuvos valstybė buvo okupuota ir sunaikinta sovietų pirmosios okupacijos, atėjus vokiečiams dalis politinės klasės, kuri siekė atkurti Lietuvos valstybę, nuėjo dirbti į lietuvišką administracinę struktūrą, o ji bendradarbiavo su okupacine vokiečių valdžia ir buvo jos vadovaujama ir kontroliuojama. Taigi, atsakomybė dėl bendradarbiavimo su vokiečiais krenta ne valstybei, bet daliai politinės klasės.

a.t.sielis

Manau, geriausia valdymo forma yra monarchija, kai valdovas yra geras bei išmintingas.

Tironija yra blogai, demokratija - pakenčiama.

Manau, demokratija - dar laukinis etapas, kadangi būtent nepakankamai civilizuotame etape ji yra pranašesnė už monarchiją. Kadangi demokratija geriau negu barbaras monarchas ar tironas. Bet jeigu visuomenė pasiektų aukštą kultūros ir civilizuotumo lygį, ir sugebėtų paruošti civilizuotus, išmintingus valdovus, bei suformuluoti gero valdymo teoriją bei praktiką, tada būtų įmanoma kokybiška monarchija.

Aukštyn