Beskaitant J.Ivanauskaitės "Tibeto Mandalą", aptikau keletą eilučių apie tibetiečių laidotuves. Nepamenu jau tiksliai kas ten buvo parašyta, bet daugmaž aiškino, jog tibetiečiai žmones arba sudegina (galiu ir klysti), arba tiesiog palieka kurnors kūną gyvūnams suėsti - grifams pavyzdžiui, tačiau niekada nelaidoja. Jų aiškinimas gan paprastas - uždarant kūną į medinį karstą, užkasant po žeme ir neleidžiant jam suirti kurį laiką, yra trukdoma žmogaus sielai palikti šią žemę/išsilaisvinti. Suprantu, jog tai tiesiog jų tradicijos, o mes turim savas, bet kaip manot, galbūt tame yra tiesos?
Pas mus Lietuvoje yra įprasta laidoti žmones, bet kartais išgirstu tokių kalbų kaip: "Aš tikrai nenorėčiau, jog mane laidotų, pūti po žeme, kad kirmėlės estų, norėčiau būti kremuotas", arba "mane gasdina vien ta mintis, kad atsibusiu karste, geriau jau būti kremuotam".
Taigi įdomu kokia jūsų nuomonė. :) Ar mirę norėtumėte būti palaidoti ar kremuoti? O gal jums nėra skirtumo? Arba galbūt norėtumėte atiduoti savo kūną kokioms nors laboratorijoms/mokslininkams/tyrimams?
Citata iš: Beelzebub liepos 27, 2012, 16:44:56
Beskaitant J.Ivanauskaitės "Tibeto Mandalą", aptikau keletą eilučių apie tibetiečių laidotuves. Nepamenu jau tiksliai kas ten buvo parašyta, bet daugmaž aiškino, jog tibetiečiai žmones arba sudegina (galiu ir klysti), arba tiesiog palieka kurnors kūną gyvūnams suėsti - grifams pavyzdžiui, tačiau niekada nelaidoja. Jų aiškinimas gan paprastas - uždarant kūną į medinį karstą, užkasant po žeme ir neleidžiant jam suirti kurį laiką, yra trukdoma žmogaus sielai palikti šią žemę/išsilaisvinti. Suprantu, jog tai tiesiog jų tradicijos, o mes turim savas, bet kaip manot, galbūt tame yra tiesos?
Pas mus Lietuvoje yra įprasta laidoti žmones, bet kartais išgirstu tokių kalbų kaip: "Aš tikrai nenorėčiau, jog mane laidotų, pūti po žeme, kad kirmėlės estų, norėčiau būti kremuotas", arba "mane gasdina vien ta mintis, kad atsibusiu karste, geriau jau būti kremuotam".
Taigi įdomu kokia jūsų nuomonė. :) Ar mirę norėtumėte būti palaidoti ar kremuoti? O gal jums nėra skirtumo? Arba galbūt norėtumėte atiduoti savo kūną kokioms nors laboratorijoms/mokslininkams/tyrimams?
Aš tai miręs dematerializuosiuos, taip kaip Yoda padarė ;D
Kazkada galvojau apie tai tema sukurti :)
Citata iš: Beelzebub liepos 27, 2012, 16:44:56
arba "mane gasdina vien ta mintis, kad atsibusiu karste, geriau jau būti kremuotam".
Dabar daznai pasitaiko, kad mirusiajam ideda ir mobiluji telefona i karsta :) Tiesa nezinau koks rysys 3 metrai po zeme ir ar is viso toks yra.
Mane taipogi gąsdina mintis, kad karste galiu atsibusti. Ir tikrai nenoriu supūt karste ėdama kirmėlių. Bet taip pat man nepatinka kremavimo būdas... Manau norėčiau būt palaidota pagal budizmą, o dalį pelenų paleisti į jūrą, kitą dalį užkasti kartu su medžio sėkla. Manau taip galėčiau gyvuoti toliau :)
Citata iš: vitake liepos 27, 2012, 18:17:16
Manau taip galėčiau gyvuoti toliau :)
Nemanau, kad tavo gyvavimas susijęs su kūno laidojimo papročiais, ar kaip čia išsireikšt. Kūnas yra tik indas, nesvarbu kaip jį kažkas palaidos, svarbu siela jau būtų atsikabinusi :)
O šiaip pas mus gi ir yra krematoriumas nuo pernai metų kiek žinau. Aišku senoji karta liks prie laidojimo žemėje, tikriausiai, bet manau jaunesni pradės rinktis ir kremavimą. O šiaip kiek permečiau akimis, tai senovės lietuviai, ir laidojo po žeme ir degino kūnus.
Citata iš: Šešėlis liepos 27, 2012, 18:23:37
Nemanau, kad tavo gyvavimas susijęs su kūno laidojimo papročiais, ar kaip čia išsireikšt. Kūnas yra tik indas, nesvarbu kaip jį kažkas palaidos, svarbu siela jau būtų atsikabinusi :)
<...>
Aš tai suprantu, bet tiesiog manau, kad bent dalelė manęs tuomet augtu su medžiu. Vis dėl to prabuvus keliasdešimt metų "inde" (kūne) norėtųsi, kad juo būtu pasirūpinta.
as tai nenoreciau buti sudegintas.. gal tai ir kvailai nuskambes.. sakykime, kad mokslas to dar nezino, bet po mirties zmogus kuri laika vistiek geba jausti skausma, bet neturi galimybes jo parodyt (neisreksi juk..) tai koks turetu buti jausmas buti deginamam.. pragaras..
Citata iš: omcikas liepos 27, 2012, 21:51:55
as tai nenoreciau buti sudegintas.. gal tai ir kvailai nuskambes.. sakykime, kad mokslas to dar nezino, bet po mirties zmogus kuri laika vistiek geba jausti skausma, bet neturi galimybes jo parodyt (neisreksi juk..) tai koks turetu buti jausmas buti deginamam.. pragaras..
Smegenys po kiek laiko miršta? Po to jau jokio fizinio skausmo tikrai nejausi :D O čia prisifantazuot tai visko aišku galima :D Vistiek šarvoja ir laiko ten žmones kažkiek laiko, tai siela spėja atsiskirt manau, tada jau sudegina O.o
vistiek ant deginimo nepasirasysiu.. reiks ta i savo testamenta itraukt.. :D Kazkur anomalijoj(niekad neatsimenu ivykiu, datu,skaiciu, vardu ir straipsniu pavadinimu) buvo straipsnis apie tai kai mirusiu zmoniu kunai persikreipdavo nuo per juos leidziamos eletros sroves.. veidai atrode tarsi iskreipti skausmo ir t.t ir pan.. taip taip zinau refleksai... bet vistiek.. kam rizikuot..
Citata iš: vitake liepos 27, 2012, 18:17:16
Mane taipogi gąsdina mintis, kad karste galiu atsibusti. Ir tikrai nenoriu supūt karste ėdama kirmėlių. Bet taip pat man nepatinka kremavimo būdas... Manau norėčiau būt palaidota pagal budizmą, o dalį pelenų paleisti į jūrą, kitą dalį užkasti kartu su medžio sėkla. Manau taip galėčiau gyvuoti toliau :)
eina sau,gera mintis su pelenaisir sėkla.. aš ir taip užsinorėjau..
Citata iš: martyr liepos 27, 2012, 22:57:55
Citata iš: vitake liepos 27, 2012, 18:17:16
Mane taipogi gąsdina mintis, kad karste galiu atsibusti. Ir tikrai nenoriu supūt karste ėdama kirmėlių. Bet taip pat man nepatinka kremavimo būdas... Manau norėčiau būt palaidota pagal budizmą, o dalį pelenų paleisti į jūrą, kitą dalį užkasti kartu su medžio sėkla. Manau taip galėčiau gyvuoti toliau :)
eina sau,gera mintis su pelenaisir sėkla.. aš ir taip užsinorėjau..
Išvis ką jūs vaikai galvojat apie mirtį :D Apie gyvenimą galvokit, gyvenimą.
Ir urnose, ne tik karstuose, turi būti laidojama, tai galima kaip norima, tik nereikia išsidirbinėti su visokiais pelenų išbarstymasi ar pan. Jei norit, kad kūno dalys būtų išsklaidytos, tai geriau ne deginimas, o donorystė...
O jei norit pasitarnauti po mirties, bet nenorit dalinti kūno dalių, tai savo pelenais galit liept žiemą takus pabarstyt ;D
arba vasara, pamidorams siltnami vietoj trasos pabarstyt, o pirma pamidoru derliu suvalgyti artimiesiems prisimenant mirusiji.. ???
Citata iš: omcikas liepos 28, 2012, 00:30:42
arba vasara, pamidorams siltnami vietoj trasos pabarstyt, o pirma pamidoru derliu suvalgyti artimiesiems prisimenant mirusiji.. ???
suvaikėjai.
miego trukumas pasireiske.. ???
Citata iš: omcikas liepos 27, 2012, 22:16:23
vistiek ant deginimo nepasirasysiu.. reiks ta i savo testamenta itraukt.. :D Kazkur anomalijoj(niekad neatsimenu ivykiu, datu,skaiciu, vardu ir straipsniu pavadinimu) buvo straipsnis apie tai kai mirusiu zmoniu kunai persikreipdavo nuo per juos leidziamos eletros sroves.. veidai atrode tarsi iskreipti skausmo ir t.t ir pan.. taip taip zinau refleksai... bet vistiek.. kam rizikuot..
As ir neatsimenu tu datu ir skaiciu :) .Taigi kazkada esu dokumentini filma mates ( gal per discovery, bet nesu tikras), kad numireliui , kuri jau ruosesi kremuot (nu jau kiso i duchovke), pajunge laidus ten kazkokius prie smegenu.Tai jau keleta dienu mire smegenys isreiske tokia reakcija , kaip gyvo , labai issigandusio arba patiriancio didziuli skausma zmogaus :o .Ka as zinau :-[ , siaip tai visada norejau buti kremuotas , nes kirminai po zeme didelio estetinio jausmo nesukelia , bet po to filmuko kazkaip nejauku pasidare.Vienu zodziu - kaip vaikai sugalvos , taip ir padarys - ka cia galva kvarsint. :D .
Irgi apie tai kazkada ar tai skaiciau ar tai ziurejau... Galvojau, kad gal man prisisapnavo :D Bet ziuriu ne as vienas apie skausma po mirties girdejau :)
Citata iš: OKULTISTE liepos 27, 2012, 23:56:02
<...>Jei norit, kad kūno dalys būtų išsklaidytos, tai geriau ne deginimas, o donorystė...
Vienas kitam netrukdo :) Turiu donoro kortelę ir tuo pačiu visuomet norėjau būti paleistas pelenais velniop, be jokio kapo ar pan. nesąmonės. Juk odos, kaulų, raumenų, daugybės kitų organų niekas nepersodina. Liktų ką deginti :)
Vis dėl to, tereikėjo vieno protingo žmogaus sakinio ir labai suabejojau ar noriu degintis :)
http://www.youtube.com/watch?v=afGkv0IT4dU
Citata iš: omcikas liepos 27, 2012, 21:51:55
as tai nenoreciau buti sudegintas.. gal tai ir kvailai nuskambes.. sakykime, kad mokslas to dar nezino, bet po mirties zmogus kuri laika vistiek geba jausti skausma, bet neturi galimybes jo parodyt (neisreksi juk..) tai koks turetu buti jausmas buti deginamam.. pragaras..
Tai vistiek kažkiek dienų prieš deginant palaiko dar kūną, kaip ir prieš laidojant, ar ne? Ar šiaip ar taip, miręs žmogus juk nejaučia skausmo, ir mes visi tai puikiai žinom. :) Jeigu deginant jaustų skausmą, tai tada ir karste uždustų.
Man tai didelio skirtumo nėra ką darytų su mano kūnu po mirties. Bet kremavimas kažkuom atstumia. Tas pelenų barstymas irgi. O laidojimas/kapinės man savotiškai kaip ir yra amžino miego simbolis. Mėgstu pasivaikščiot po kapines, visada paskaitau kas ant antkapių parašyta, tai visai nieko būtų jei ir man mirus kasnors galėtų kapą aplankyt, ar bent žinoti, kad toks žmogus kažkada buvo. :D
Nors jei mano skeletonas kabėtų vėliau kokioj laboratorijoj, medicinos universitete ar dar kur tai irgi nesupykčiau.
Citata iš: Bildukas liepos 28, 2012, 02:09:00As ir neatsimenu tu datu ir skaiciu :) .Taigi kazkada esu dokumentini filma mates ( gal per discovery, bet nesu tikras), kad numireliui , kuri jau ruosesi kremuot (nu jau kiso i duchovke), pajunge laidus ten kazkokius prie smegenu.Tai jau keleta dienu mire smegenys isreiske tokia reakcija , kaip gyvo , labai issigandusio arba patiriancio didziuli skausma zmogaus :o .Ka as zinau :-[ , siaip tai visada norejau buti kremuotas , nes kirminai po zeme didelio estetinio jausmo nesukelia , bet po to filmuko kazkaip nejauku pasidare.Vienu zodziu - kaip vaikai sugalvos , taip ir padarys - ka cia galva kvarsint. :D .
O aš sakyčiau, kad tiesiog dėl elektros ir dėl to kad nervai išsiraizgę visam kūne, taip nutinka :)
Kiek domėjausi tai Lietuvos įstatymai draudžia išbarstyti pelenus. Jie turėtų būti užkasami į žemę.
Kas dėl religinio sudeginimo aspekto, tai būdavo įvairios bangos ir mados. Vienu metu laidodavo, kitu degindavo, trečiu į medžius kabindavo.
Jei kam įdomus katalikų bažnyčios požiūris į sudeginimą, tai ji nieko prieš, jei žmogus iš to nedaro kokių nors reliuginių nesąmonių, pvz. kad taip lengviau atsiskiria siela ir t.t.
Geriausia būtų mirus tiesiog išnykti nuo žemės paviršiaus..
Tai ir išnyksi, būsi po paviršiumi, maždaug šešios pėdos po žeme :)
Pagalvojau ir visdėlto manau, kad norėčiau jog mane palaidotų, o ne sudegintų.
Citata iš: Beelzebub rugsėjo 08, 2012, 14:28:19
Pagalvojau ir visdėlto manau, kad norėčiau jog mane palaidotų, o ne sudegintų.
Kodel? :)
As noreciau kad mane kremuotu :) Vien del nemalonaus kirminu aspekto ir siaip....
O aš tai nežinau, dar apie laidotuves negalvoju. :)
Aš tai vis planuoju pasirašyti laidotuvių scenarijų, bet niekaip neprisiruošiu
Citata iš: paragraf 78 rugsėjo 09, 2012, 20:13:47
Aš tai vis planuoju pasirašyti laidotuvių scenarijų, bet niekaip neprisiruošiu
Jei jau nusprendei rašyti scenarijų, reiškia jau žinai pagrindinius akcentus :) Kas svarbiausia turėtų būti jose? Kodėl?
Įdomu, nes aš nelabai vertinu laidotuvių ceremoniją. Tai, smalsu, kas paskatina taip planuoti? :)
Laidotuvės yra vienas perėjimo ritualų. Seniau tikėta jog jei teisingai jis nebus atliktas, tai žmogus negalės patekti anapusybėn.
Na ten turėtų būti mišios, draugų pasisėdėjimas prie alaus, pasakojamos linksmos istorijos apie mane, turėtų negroti ta klaiki laidotuvių muzika kuri groja dabar, daug maldų ir t.t.
Šią vasarą susidūriau su laidotuvėmis, kurios buvo gan nemalonios, vien dėl to, kad mirė gan artimas žmogus. Ir ta muzika laidotuvių rūmuose varė tik liūdesį. O dėl mano pasirinkimo - nežinau. Mama kažkada man sakė, kad nori būti kremuota ir, kad pelenai būtų išbarstyti, bet kremavimo vien dėl šito pasakymo atsisakau - jai gal ir patiktų, kad išbarstyčiau, bet ką aš aplankysiu, per Vėlines ir t.t.?.. Palaidojimas yra tradicija, kurią reiktų išlaikyti.
Laidojimo tradicijos visada kisdavo, va pvz. berods V a. Europoje buvo deginimo laidojant banga, po to į medžius kabindavo, po to į žemę užkasdavo. Be to gerokai skiriasi laidojimo apeigos įvairiose kultūrose.
Va šią vasarą mirė mano dėdė, tai jį laidojo į žemę. Mano tėvas norėjo būti sudegintas. Gaila tik po laidotuvių tai sužinojau, nes jį palaidojome žemėje. Būčiau pasirūpinęs kremavimu.
Įdomu, kodėl į medžius seniau kabindavo?
Man tas laidojimas kažkaip nenatūraliai atrodo. Kremavimas - protėvių šauksmas...
Man kaip tik atvirkščiai atrodo, laidojimas natūraliau už kremavimą. Nes laidojant juk kūnas natūraliai suirsta.
Kaip kazkas minejo, Lietuvos istatymai neleidzia barstyti palaiku, o nepalaidojus, laikyti kelias savaites. Tik idomu, kaip viskas yra registruojama, pazystu daug zmoniu, kurie noretu buti kremuojami ir pelenai isbarstyti juroje ar pan. Dar idomu ar imanoma urna issivezti i kita sali, kur tai leidziama ir isbarstyti... O kaip yra su kainom krematoriumas.lt (http://krematoriumas.lt) puslapyje radau kaina, raso 2000lt idomu ar tai realios islaidos, ar reikia daugiau...
Kaip įstatymai gali nuspręsti tokius dalykus, jei tai yra kiekvieno moralės reikalas? Nu taip, nesiginčysiu, kad negalima po mirties supjaustyt kūno ir išmėtyt ar kaip kitaip išdarkyt, tai yra elementari moralės norma. Bet draust išbarstyt pelenus.. Ir laikyti ribotą laiką.. Šitai tegul nusprendžia artimieji arba pats žmogus prieš numirštant, nes tradicijos tai nėra įstatymai, juolab, kad tų pačių įstatymų laikosi ne vienos rasės, tautybės ir tikėjimo žmonės.
Kai žmogus gyvas, ugnies sukeliamas skausmas yra vienas baisiausių. O ką jei po to kai degnozuojama mirtis žmogaus smegenys dar kurį laiką sugeba suvokt stiprų skausmą? Jei tokia galimybė įmanoma nors 0.000001 proc. niekad nesutiksiu būt nei pats kremuojamas nei artimus leisiu kremavimu kankint. Nors tiesa sakant kaži ar kas po kokių 50m klaus kaip nori būt palaidotas, juk ir dabar vis dažniau kalbama, jog vietos kapinėse ima trūkti..
Na manau, kai smegenys numiršta, tai jos jau tikrai nieko nesuvokia.
Smegenys, tai ne siela. Kad ir kas nutiks kūnui po mirties męs to nejausime, nes siela su juo jau nebebus susijusi.
Ar uzkas ar sudegins, veliau ar anskciau, "siela" atsiskirs...
O ka daryti broliams ir seserims kurie savo noru uzsisalde ? Dabar "kabo" ju sielos prie kuno priristos...
O ka daryti tiems kuriuos samoningai akmeniniuose, sandariuose karstuose uzdare?