Anomalija.lt

Paranormalūs reiškiniai => Sąmokslo teorijos => New World Order => Temą pradėjo: Benamis kovo 16, 2014, 12:29:54

Antraštė: Kaip žmogų paversti išgama?
Parašė: Benamis kovo 16, 2014, 12:29:54
Kriminalinės kronikos suvestinės, pasakojančios mums apie eilines bjaurastis, nebūdingas normaliam žmogui, tapo mūsų laikmečio simboliu. Vaikų prievartavimas, žvėriški nužudymai, psichopatai su nuvažiavusiais stogais, žudantys atsitiktinius praeivius - visa tai iš tikrųjų tėra tik ledkalnio viršūnė. Tai tik ta pasibjaurėtina problemos dalis, kuri akivaizdi daugumai žmonių. Šitas ledkalnis yra labai didelis ir daugiabriaunis, jis labai margas savo pasireiškimais, jį sudaro anaiptol ne žmonės ir netgi ne gyvuliai, toks palyginimas įžeistų pastaruosius. Šitą ledkalnį sudaro trečios rūšies sutvėrimai - ligoti, praradę patys save, varomi į priekį iškreiptų instinktų, fantazijų chimerų. Šitie sutvėrimai, neturintys jokių sąsajų su pasauliu ir praradę bet kokias sąsajas su dvasingumu, gali būti pavadinti išgamomis. Daugeliu atvejų išgamomis tampama ne gimstant, tokiais tampama gyvenant.

Kiekvieną kartą, kai priimame sprendimus, mes priešinamės savo vidiniam balsui, atsižadame savo svajonių ir idealų ir šitaip žingsnis po žingsnio pavirstame išgamomis. Nors tiksliau reikėtų sakyti, kad mus verčia tapti išgamomis, paverčia beveide ir atstumiančia biomase, kuri kuria pridėtinę vertę šito monstro šeimininkams. Svarbu suvokti, kad mes tapome konkrečios psichologinės technologijos aukomis, ir ta technologija taikoma masiniu būdu. Ir tai yra taip akivaizdu, kad net įrodinėti nebūtina. Nusikaltimo motyvas irgi akivaizdus - siekiama sukurti idealų vergą, kuris pasižymėtų žmogaus fizinėmis savybėmis ir intelektualiniais pajėgumais, tačiau neturėtų širdies. Tokiu būdu išeina idealus įrankis kapitalams gausinti. Padaras, kuris nepasižymi toliaregiškumu, kuris nesugeba suprasti, kas dedasi pasaulyje, kuris turi specifinę vertybių sistemą, sukurtą specialiai jam, primityviam sutvėrimui, tarnaujančiam chimeroms, idealiam vergui, kokio dar niekad nebūta pasaulio istorijoje. Tokiu išgama labai lengva manipuliuoti, nes jis lengvai nuspėjamas ir paprastas, juo paprasta manipuliuoti jam pačiam to nesuvokiant, tereikia tiktai teisingai sudėlioti reikalingų stimulų rinkinį. O jeigu išgama prognozuojamas, vadinasi, jis visiškai nepavojingas valdantiesiems. Šita technologija - tai tik viso labo eilinis vergvaldystės vystymosi etapas. Senovėje vergo grandinės buvo geležinės, dabar grandinių gamyba pasidarė gerokai sudėtingesnė, galima sakyti, kad šiandien grandinės gaminamos pagal "stels" technologijas.

O dabar apie šią technologiją. Detaliai aprašyti ją šiame straipsnyje neįmanoma, nes neįmanoma keliais žodžiais išvardinti to, ką piktybiški protai kūrė ištisus dešimtmečius ir net šimtmečius. Mes tik pamėginsime atskleisti pačius svarbiausius momentus. Svarbiausias ginklas jų arsenale - tai ginklas, sunaikinantis sielą. Šio ginklo esmė paprasta, ji slypi vertybių sukeitime. Susigaudę išsigimimo technologijose, jūs būsite įspėti. Ir, kaip sakoma, informuotas, vadinasi, ginkluotas.

Taigi, trumpai apžvelgsime šiuos degradacijos etapus.

1. Vaikai auklėjami tokiu būdu, kad juose stimuliuojamas infantilus elgesys, kitaip sakant, dirbtinai atitolinamas socialinės brandos procesas. Daro tai tam, kad būtų utilizuota jaunimo energija jos didžiausio aktyvumo laikotarpiu (nuo 15 iki 25 metų). Esmė čionai ta, kad visais laikais istorijoje pagrindinę revoliucionierių masę sudarė būtent ši gyventojų kategorija. Jaunam vyrui ateina intelektualinio ir fizinio aktyvumo apogėjus būtent šiame amžiuje, maždaug jam sulaukus 20 metų. Jis sveikas, protingas, karštas, principingas ir nepakenčia kompromisų. Pavojingas, tiesa? Pakanka prisiminti, kad Aleksandrui Makedoniečiui buvo viso labo 20 metų, kai jis pradėjo savo "karjerą". O mūsų laikais, ypatingai Europoje, tokio amžiaus jaunuoliai tebelaikomi kone paaugliais. Štai tam ir skirtas socialinio infantilizmo diegimas - kad energingas žmogus, galintis patekti į istoriją, pavirstų nepavojingu nesubrendėliu. O energijos perteklių tegu iššvaisto kur nors kitur, pavyzdžiui, atsitiktiniams lytiniams santykiams, alkoholiui, narkotikams ir gatvės kriminalui.

2. Berniukų ir mergaičių auklėjimas pagal vienodus standartus. Tai daroma ne tiek dėl to, kad įdiegti moterims vyriškas savybes, kiek dėl to, kad iš jos būtų atimti vyrai.

3. Egocentrinio pasaulio paveikslo diegimas. Egoistas - tai vienišius, o vienišų žmonių pasaulyje labai lengva naudoti seną romėnišką schemą "skaldyk ir valdyk".

4. "Sėkmingo žmogaus" įvaizdžio formavimas. Jei pažvelgsime giliau, tai tas "sėkmingas" žmogus tėra ne daugiau kaip idealus sistemos vergas. Kaklaraištis, kostiumas, svaiginanti karjera, puikus namas, brangus automobilis, atostogos po palmėmis škotiškas viskis. Puikumėlis, tiesa? Tai bent pasisekė žmogui... O realiai jis yra idealus vergas, nes yra panašiai kaip narkomanas priklausomas nuo visų savo daiktų. Dėl to jis darys viską, kad išsaugotų sistemos stabilumą, kentės visus pažeminimus ir patyčias pakeliui link karjeros aukštumų. Jis išduos visas savo vaikiškas svajones, nukiš jas taip giliai savo vidun, kad pats save užmirš, pavirtęs tik išvaizda į žmogų panašiu išgama.

Galima pateikti ir kitų "sėkmingų" žmonių pavyzdžių. Čia ir "kietas" dėdulė su alaus bokalu bare, ir "sterva", keičianti vyrus kaip pirštines, ir feminizuota madam, ir gangsteris. Trumpiau tariant - visiems skoniams. Rinkis, ką tik nori. Nėra tiktai tėvynės gynėjo, kario, motinos, poeto, mokslininko ir panašiai.

5. Seksas ir prievarta vietoje šlovės ir meilės. Ne paslaptis, kad lytiniai instinktai yra bene patys galingiausi. Vadinasi, per sekso temą galima padaryti nemenką poveikį žmogui. Dar daugiau - lytiniai instinktai, kaip ir bet kurie kiti, priklauso mūsų tamsesnei, su gyvūnijos pasauliui labiau susijusiai asmenybės pusei. Per masinės informacijos priemones, reklamines technologijas, propagandą mokslinėje bei meninėje literatūroje, per kompiuterinius žaidimus stimuliuojami būtent šie instinktai.

Fridrichas Nyčė rašė: "Žmogus - tai lynas, nutemptas tarp gyvulio ir viršžmogio - lynas virš bedugnės." tai štai psichologiniu požiūriu "viršžmogis" yra susijęs su aukščiausia mūsų pasąmonės forma, kuri yra kūrybinio, mokslinio, poetinio įkvėpimo, heroiškų poelgių šaltinis. O žemiausia pasąmonės sritis susijusi kaip tik su gyvuliu, su instinktu, smurtu, baime. Ir "viršžmogis", ir gyvulys yra neatskiriama mūsų dalis, tik pas vienus iš mūsų viršžmogis dominuoja gyvulio atžvilgiu, o pas kitus - atvirkščiai. Atskleisiu vieną nedidelę paslaptį - mūsų šeimininkai bijo ugdyti savo vergams aukščiausias dvasingumo formas, nes šita mūsų asmenybės dalis yra nepaprastai gili, nepasiduodanti kontrolei ir nenuspėjama, neprognozuojama. Jie visiškai teisingai nusprendė, kad gyvuliško smurto monstras, susietas su dauginimosi instinktu, seksu, yra kur kas mažiau pavojingas sistemai negu dieviško įkvėpimo šaltinis.

Būtent dėl šios priežasties psichologijos mokslo aferistas Froidas ėmė diegti savo teoriją. Froidui rūpėjo ne mokslas, jam susirūpinimą kėlė nežabotos dvasinės galios pasireiškimas. Jei tiksliau, tai susirūpinimą kėlė jo sponsoriams ir užsakovams. Jie dar puikiai prisiminė pavyzdį, kaip iš vokiečių tautos dvasingumo gelmių ištrūko jau seniai, atrodytų, užmirštas "šviesiaplaukio bestijos" įvaizdis, kuris vos nepakeitė viso pasaulio. Dėl to jiems kur kas saugesnis atrodo "seksas ir smurtas".

http://via-midgard.info/news/o-texnologii-ubijstva-dushi-ili-kak-cheloveka.htm http://www.versijos.com/publ/propaganda/masine_kultura/kaip_zmogu_paversti_isgama/45-1-0-1106
Antraštė: Kaip žmogų paversti išgama?
Parašė: puodukas kovo 16, 2014, 17:35:29
Neblogas straipsnis, tik yra šiek tiek prieštaravimų, o gal per daug supaprastinimo.
Citata1. Daro tai tam, kad būtų utilizuota jaunimo energija jos didžiausio aktyvumo laikotarpiu (nuo 15 iki 25 metų). Esmė čionai ta, kad visais laikais istorijoje pagrindinę revoliucionierių masę sudarė būtent ši gyventojų kategorija.
Pats toks pasakymas perša mintį, kad revoliucijos tai gėris, o kas bando nuo jų apsaugot - blogietis. (nors toks valdymo būdas aišku blogietiškas)
Antraštė: Kaip žmogų paversti išgama?
Parašė: idenmeyou sausio 25, 2015, 19:45:42
Citata iš: Benamis  kovo 16, 2014, 12:29:54
4. "Sėkmingo žmogaus" įvaizdžio formavimas. Jei pažvelgsime giliau, tai tas "sėkmingas" žmogus tėra ne daugiau kaip idealus sistemos vergas. Kaklaraištis, kostiumas, svaiginanti karjera, puikus namas, brangus automobilis, atostogos po palmėmis škotiškas viskis. Puikumėlis, tiesa? Tai bent pasisekė žmogui... O realiai jis yra idealus vergas, nes yra panašiai kaip narkomanas priklausomas nuo visų savo daiktų. Dėl to jis darys viską, kad išsaugotų sistemos stabilumą, kentės visus pažeminimus ir patyčias pakeliui link karjeros aukštumų. Jis išduos visas savo vaikiškas svajones, nukiš jas taip giliai savo vidun, kad pats save užmirš, pavirtęs tik išvaizda į žmogų panašiu išgama.


Tiesos tame gausu, bet dabartinė visuomenė užsidėjusi rožinius akinius to visai nesupranta, ypač jaunimas, kuris priklausomas nuo pramogų pasaulio. Pažiūrėkite žiūrimiausi youtubėje, sekami facebook labiausiai tie, kurie deda savo puikias figūras, nuogybės, demonstruoja prabangą, turtus. Jaunimas mato tą kiekvieną dieną ir jų vienintelis tikslas gyventi bent jau panašiai. Pilna ir istorijų kur iš neturtingų tampa turtingais per didelį darbą ar siekius. Sužinojus tiesą labai dažnai pasirodo, kad arba tas žmogus dar būdamas neturtingas turėjo jau puikias pažintis, kurios praktiškai jam ir sukūrė karjerą, arba tai visa yra blefas ir reklaminis triukas.

Populiaru dabar sakyti, kad pasiekia daugiausiai karjeroje, kurie moka lįsti į užpakalį, kentėti, deja dažnai žmogus taip elgdamasis tampa paklusniu darbuotoju, bet jo pareigos taip ir nepakyla. Tik bėda ta, kad nuolatos žmogus taip besielgdamas žlugdo savo vertę prieš patį save ir po kelerių metų darbo jis jau pilku karjeristu, kuris viską padarys, kad tik porą banknotų algą pakeltų. Toks žmogus jau nebesupranta, kad gali siekti kažko pats, dažnai net ir savo vaikams diegia vergų idealogijas.
Antraštė: Kaip žmogų paversti išgama?
Parašė: Bla sausio 25, 2015, 20:24:19
Nuostabu, Druwi. Va čia tai radai tobulos informacijos. Tačiau ar mes privalome paklusti šitai vergiškai sadistinei mizantropiškai ir idiotiškai sistemai? Kodėl jos nesutrypus, nepaniekinus jos pačios būdu - tapus visiškai sėkmingais (tos sistemos standartais) ir tai panaudojus jos griovimui ir naujai sistemai sukurti? Mes neprivalome visko padaryti iškart ir drąsiai galime pripažinti, jog mes - tik žmonės, galintys labai stipriai klysti. Tačiau tikrai galime sukurti sistemą, kuri vis tobulėtų ir tobulėtų, o ilguoju laikotarpiu taptų tobula. Mums net nereikia suvokti, kaip ta sistema atrodys, kai ji bus tobula. Tegul šiuo suvokimo užsiima ateities kartos, o mes joms duosime galimybę gyventi tokioje. Mums tereikia duoti galimybę gerai sistemai pačiai išsivystyti. Davus tvirtą pradžią, jos sugriauti bus neįmanoma. Na o panaudojus dabartinės sistemos peršamus idealus ir juos panaudojus jai sugriauti ir naujai, teisingai sistemai sukurti, jai būtų pats didžiausias išniekinimas, kokio ji ir nusipelnė už milijardų žmonių per visą mūsų istoriją vilčių paniekinimą, daugybės kraujo praliejimą. :)

Taip, galbūt atsiras teigiančių, jog šitokia sistema tiesiog pernelyg galinga, kad būtų nugalėta, o kai kurie "praplautasmegeniai" tikės, jog ji tobula. Bet pirmas faktas yra toks - bet kuriuo momentu niekas negali būti tobulas. Taigi, mūsų sistema negali būti ir nėra tobula. Toliau, jeigu ji tiek galinga, tuomet visi susinaikinkime ir nebereikės kentėti to, ko nei vienas iš mūsų nenusipelnė. Tokiu būdu sistema irgi subyrėtų. Tačiau ji nėra tokia galinga, kad reikėtų šitokio beprasmio kraštutinumo. Juk žmonės rašo internete, keičiasi informacija apie esamos sistemos bukagalviškumą, kas rodo, jog sistema visko blokuoti negali. O kaip žmonės tą informaciją panaudos, jau yra jų reikalas. Jeigu tikrai norime gyventi pasaulyje, kur jaustume šilumą, šlovę, galią, galų gale užimti tokią poziciją, kokios visi mes nusipelnėme tiek visuomenėje, tiek Visatoje, tai dėl to reikia kovoti. To mums niekas už nieką neduos. Tą privalome pasiimti patys.

Tačiau kartu pareikšiu ir kritikos. Rastoje informacijoje labai trūksta abstraktaus mąstymo. Dėl to ir mano atsakymas buvo toks ganėtinai neaiškus ir galbūt daug kam nesuprantamas. Na bet pabandysiu suformuluoti esminę idėją, ką reikia padaryti, norint pakeisti bet kokią ydingą sistemą. Ogi štai ką - rasti joje tokį kritinį tašką, t.y. problemą, ją iškelti ir pateikti jos sprendimą. Problemos ir sprendimo pateikimas turi būti toks, kad problemą suprastų beveik visi, o sprendimą - irgi. Iš esmės užtektų tik vienos problemos ir vieno sprendimo, norint sunaikinti bet kokią ydingą sistemą. O jau toliau, kas ją sunaikina, tas gali kurti naują sistemą. Tik tada kyla kita problema - rekia užtikrinti, kad sistemą naujai kurianti struktūra yra visiškai sąžininga ir iš tiesų kurs gerą sistemą, o ne geros sistemos parodiją. Panašiai yra su demokratija. Neva turime demokratiją, tačiau neretai būna taip, jog kai kurie prasmingi klausimai net nėra iškeliami arba nutylimi. Tai yra, rinkimai, apklausos, kurioms sprendimai priimami balsų dauguma, dar nereiškia demokratijos. Demokratija yra tuomet, kai visuomenė gauna ir supranta absoliučiai visą kontekste egzistuojančią informaciją ir pagal ją priima tinkamiausią sprendimą. Oi ne, čia gi jau meritokratija. Na bet meritokratija ir yra geriau už demokratiją, nes meritokratijos atveju valdo tie, kas to išties verti ir geriausiai gali atspindėti visuomenės interesus, o demokratijos - bet kas, t.y. tie, kas geriausiai išsireklamuoja, turi daugiausia pinigų ir pan. Tačiau išsireklamavimas, pinigų turėjimas nėra žmogaus vertumo rodiklis.
Antraštė: Kaip žmogų paversti išgama?
Parašė: Iron Tara sausio 25, 2015, 23:33:50
Su tais smegenų plovimais... Nežinau iš kur ir nuo kada, bet aš labai smarkiai tai jaučiu aplinkoje. Gal, kai buvau maždaug 9-10 klasėje pajutau tai mokykloje, pajutau švietimo sistemos netobulumą, o vėliau ir visur kitur - visiškai nustojo dominti siūlomos prekės, tokios kaip madingi drabužiai bei kitokie nauji ir niekam nereikalingo niekučiai. Turėjau ir turiu pinigų, tačiau nieko nenoriu pirkti. Turiu viską, jog išgyvenčiau ir dar daugiau, nors jei suskaičiuočiau visus savo daiktus, nemanau, jog būtų daugiau, nei 250. Vieną diena taip ir padarysiu  ;D

Kai tenka apsilankyti didesniame mieste, aš vis dar stebiuosi. Beveik 80 proc. praeivių atrodo tokie akli, visi vienodai apsirengę, vienodai besielgiantys, vienodai stresuoti ar depresuoti. Bet jiems užrištos akys, norėtųsi atrišti, bet nežinau kaip... Pasivaikštau po parduotuves ir galva įsiskausta nuo to viso trivialumo, ten betvyrančio. O žmonių begalės, visiem patinka, visi perka maišais. Ir tik jie patys žino, kaip sunkiai uždirbo tuos pinigus. Ir nežino, kaip geriau juos panaudoti. Nemato toliau savo nosies. Negirdi savo sielos.

Pajutau, kad vis labiau atsiriboju nuo visos sistemos. Žinoma, viena koja aš vis dar ten, tačiau viską stebiu iš šalies. Ir kai matau visa tai, visą tą aklą vartotojiškumą, apsimestines šypsenas, depresijos išgraužtus veidus, nežinau, ar visa tai liūdina mane, ar teikia palengvėjimą žinant, kad aš nesu to dalis ir kad manęs tai neveikia. Visiškai pasitikiu savo siela ir tuo balseliu, kuris vis dažniau pasireiškia. Kolkas visi nutikimai mane nukreipinėjo ten, kur labiausiai norėjau atsidurti.
Antraštė: Kaip žmogų paversti išgama?
Parašė: idenmeyou sausio 26, 2015, 14:34:22
Citata iš: Bla  sausio 25, 2015, 20:24:19
Taip, galbūt atsiras teigiančių, jog šitokia sistema tiesiog pernelyg galinga, kad būtų nugalėta, o kai kurie "praplautasmegeniai" tikės, jog ji tobula. Bet pirmas faktas yra toks - bet kuriuo momentu niekas negali būti tobulas. Taigi, mūsų sistema negali būti ir nėra tobula.


Sistema galingesnė už žmones, tie kas supranta tiesą dažnai nurašomi į kvailius. Žmogus norėdamas kažką pakeisti gali siekti politikos aukštumų, visi žinome, kad be pažinčių ar pinigų į rimtus postus niekada nepateksi, jei dabartinės sistemos žmonės matys, kad tu esi revoliucionierius jie per savo didelius pinigus gali padaryti didžiulę reklamos įtaką liaudžiai, o žmones ir patikės, kad tu labai jau nedoras esi, būsi apšmeižtas, sudergtas.

Atsiranda įvairių opozicinių judėjimų, lyderių, kurie karts nuo karto kažkurioje valstybėje stengiasi nuversti valdžią, visada jų pusėn stoja nelaimingieji, tad tie revoliucionieriai turi liaudies palaikymą. Valdžia didelėmis pastangomis būna nuversta, bet kaip pamatai po poros metų vėl ta pati korupcija, neteisybė ir naujos valdžios karaliavimas. Taip yra dėlto, kad postus užima ne paprastas valytojas, statybininkas ar darželio auklėtoja, o politikai, kurie siekia nuversti senąją valdžią tam, kad galėtų patys valdyti. Net jei būna vienas iš jų ir doresnis, per revoliucijos eigą išeikvojęs daug pastangų, atėjęs į valdžią pamato kiek ten daug galimybių ir tuoj pat pats pradeda keistis.

Be to dažnai per visus valdžios naikinimus išlieka vienas ar kitas politikas, kuris kaip pasirodo vėliau turi didelės įtakos ir naujiems žmonėms, kurie ateina į valdžią. Sistema yra įsišaknijusi labai giliai ir keičiasi tik asmenys, bet principas išlieka tas pats, vergai lieka vergais.
Antraštė: Kaip žmogų paversti išgama?
Parašė: Bla sausio 26, 2015, 19:04:05
Citata iš: idenmeyouSistema galingesnė už žmones, tie kas supranta tiesą dažnai nurašomi į kvailius. Žmogus norėdamas kažką pakeisti gali siekti politikos aukštumų, visi žinome, kad be pažinčių ar pinigų į rimtus postus niekada nepateksi, jei dabartinės sistemos žmonės matys, kad tu esi revoliucionierius jie per savo didelius pinigus gali padaryti didžiulę reklamos įtaką liaudžiai, o žmones ir patikės, kad tu labai jau nedoras esi, būsi apšmeižtas, sudergtas.

Na sistema negali būti galingesnė už žmones, nes iš esmės ryšiai tarp atskirų žmonių (galima tai pavadinti ryšių tarp žmonių grafu) ir sudaro sistemą, kurią turime dabar, t.y. patys žmonės kuria sistemą, o ne kažkas iš kažkur. Tačiau už konkretų individą - dažniausiai taip. Tačiau ir čia yra išlygų. Kadangi sistemą kuria žmonės, tai bet kokia sistema turės spragą ir bus paveikiama ar išvis sugriaunama, nes iš prigimties žmogus daro klaidas (netgi manoma, jog klaidų darymas yra ilgalaikės ir efektyvios evoliucijos garantas). Ir kuo ta sistema žiauresnė konkretaus individo atžvilgiu, tuo ta sistema lengviau "nulaužiama". Dėl šios priežasties iš esmės nebeturime nei žiaurių kankinimų, nei tiesioginės vergijos viso pasaulio mastu. Dabar turime kitą vergijos formą, kuri yra gerokai subtilesnė - "mentalinė vergija". Tačiau iš istorijos matyti yra tokie dalykai, kuriuos galime kažkiek ir dabar pritaikyti:
1. Pavyzdžiui, Senovės Romoje vergai paprastai nekeldavo sukilimų (o Senovės Graikijoje juo labiau). Išimčių būdavo, tačiau pati tendencija buvo tokia, jog vergai išties tikėdavo, jog tokia yra jų lemtis, ir jie turi vykdyti viską, ką liepia šeimininkas, ir galbūt įgis laisvę. Tačiau tik tuo atveju, jeigu šeimininkas matys, jog vergas to vertas. Dabar bandoma sudaryti mitą, jog vergai Romoje kentėdavo didžiausias kančias, tačiau nėra visiškai taip. Paprasti vergai gyvendavo ganėtinai gerai, nes vergus dažniausiai turėdavo turtingesni žmonės, kurie galbūt ir nelaikė vergų žmonėmis (vergai būdavo vadinami "kalbančiais įrankiais"), tačiau instinktas, atėjęs iš pačios žmonijos užuomazgos, jog tai irgi kažkuo panašūs individai, buvo. Tad tikrai nebūdavo masiškai, jog visi vergai būdavo be galo engiami. Galų gale, būdavo vergų, kurie tą laisvę ir įgydavo. Žinomesnis pavyzdys - Cicerono vergas Tironas, kuris, beje, to meto standartais ir buvo labai išsilavinęs, netgi sukūrė savo stenografavimo sistemą, kurios dėka iš dalies padėjo Ciceronui pakilti iki politikos viršūnės tais laikais. Galiausiai Ciceronas Tironą laikė savo draugu ir jam, nedaug likus iki Cicerono mirties (Ciceronas buvo nužudytas Augusto - pirmojo Romos imperatoriaus - šalininkų), suteikė laisvę.
2. Viduramžiais vergijos kaip ir nebuvo, nes ją pakeitė baudžiava. Tačiau čia jau galima įžvelgti "mentalinės vergijos" apraiškas. Valstiečiai būdavo neišsilavinę ir dėl to irgi tikėdavo, kad nieko negali pakeisti, tačiau pasirinkimo laisvę turėjo šiek tiek didesnę. Pavyzdžiui, bet kuris valstietis gan nesunkiai galėdavo apsimesti kilminguoju, jeigu tik kokiu nors būdu įgydavo kažkokį išsilavinimą. Tačiau tokia nemąstanti masė labai lengvai ir valdoma gali būti. Tarkime, Tomo Miuncerio išreikštos idėjos, dėl kurių buvo sukeltas vadinamasis "Valstiečių karas".

Iš esmės sistema kinta, taikosi prie to, kad žmonės vis labiau išsilavina, galų gale ir tie, kas sistemoje gauna naudą, patys pradeda suprasti, jog tai nėra gerai ir turi būti keičiama, tačiau bijodami prarasti savo gerą padėtį, įveda tik labai labai švelnius pakeitimus, ko nuosekliu perėjimu į maksimaliai teisingą įmanomą sistemą nelabai ir pavadinsi. Bet dabar kyla įdomus klausimas - o mes vergiją tikrai sugebėjome pasinaikinti?

CitataAtsiranda įvairių opozicinių judėjimų, lyderių, kurie karts nuo karto kažkurioje valstybėje stengiasi nuversti valdžią, visada jų pusėn stoja nelaimingieji, tad tie revoliucionieriai turi liaudies palaikymą. Valdžia didelėmis pastangomis būna nuversta, bet kaip pamatai po poros metų vėl ta pati korupcija, neteisybė ir naujos valdžios karaliavimas. Taip yra dėlto, kad postus užima ne paprastas valytojas, statybininkas ar darželio auklėtoja, o politikai, kurie siekia nuversti senąją valdžią tam, kad galėtų patys valdyti. Net jei būna vienas iš jų ir doresnis, per revoliucijos eigą išeikvojęs daug pastangų, atėjęs į valdžią pamato kiek ten daug galimybių ir tuoj pat pats pradeda keistis.

Jeigu jų atsiranda, reiškia, yra žmonių, kurie nori tą pakeisti. Tačiau čia reikėtų patikslinimo. Tie, kas nuverčia valdžią, tampa diktatoriais, o diktatūra iš esmės yra blogiau nei "demokratijos imitacija", kurią turime dabar (nors čia irgi galėtų būti išlygų, bet istorijoje to dar nebuvo, tad apie jas čia neišsiplėsiu). Juo labiau, tie, kas verčia esamą valdžią, neretai patys nori atsidurti toje pozicijoje, kur sistema kažkam duoda maksimalią naudą. Tad šitai iš esmės nieko nekeičia. Dar daugiau, paprasti valytojai, statybininkai ar darželio auklėtojos valstybės valdyti tikrai nesugebėtų, nes neturi tam pakankamo išsilavinimo. Bet dauguma dabartinių politikų irgi nelabai galėtų valdyti valstybę, nes jie teturi tik teorinį pagrindą apie tai, kaip laimėti rinkimus, kaip įsiteikti rinkėjams, tačiau neturi jokio supratimo apie esamus socialinius reiškinius, problemas, kurias reikia išspręsti. Žinoma, niekas nesako, jog politikai turi viską išmanyti, nes žmogus bent jau dabar to padaryti negali. Tačiau bet kuris žmogus gali išmokti nustatyti, kokių žinių jam reikia, kur tas žinias gauti, kokie yra esminiai žinių patikimumo nustatymo principai ir t.t. O pagal tai jau galima tartis su konkrečių sričių ekspertais, iškeliant tikslingus klausimus, o gautus atsakymus tokie politikai jau suprastų. Kitaip tariant, politiko profesija nėra blogai, tačiau jos pritaikymas šiais laikais yra gan ydingas, nes pati visuomenė, turėdama pernelyg trumparegišką suvokimą, labiau remiasi kategorijomis "patinka/nepatinka" negu bando įvertinti visas programas iš ilgalaikės perspektyvos ir analizuojant viską loginiu būdu. Tam didelių sugebėjimų nereikia, bet to paprastai žmonės pradedami mokyti tik universitetuose (ir tai gan paviršutiniškai, giliau panagrinėjus), kai iš esmės tokius dalykus turėtų mokyti nuo mažens. O nuo mažens todėl, kad tada žmogus pats save gali geriau pažinti, nes būtent bandymas į save pažvelgti iš ilgalaikės perspektyvos ir analizuojant tai loginiu metodu ir leidžia priimti tinkamesnius sprendimus. Galų gale, viskas vis vien subjektyvu bus, tačiau tas subjektyvumas visiems vėlgi gan vienodas - visa žmonija mieliau priimtų hedonistinį pasaulio modelį negu priešingą. Todėl tikėtina, jog kiekvienas žmogus gal ir turės labai skirtingus poreikius, bet jie greičiausiai nesikirs su kitų individų (išskyrus sociopatus, kurių procentaliai yra per mažai, kad paveiktų sistemą).

CitataBe to dažnai per visus valdžios naikinimus išlieka vienas ar kitas politikas, kuris kaip pasirodo vėliau turi didelės įtakos ir naujiems žmonėms, kurie ateina į valdžią. Sistema yra įsišaknijusi labai giliai ir keičiasi tik asmenys, bet principas išlieka tas pats, vergai lieka vergais.

Pažvelgus į istoriją, iš esmės taip. Vergijos mes niekada nepanaikinome, tik nuolat keitėme jos formą. Kaip minėjau savo pavyzdyje, taip ir dabar iš esmės vergas gali tapti kažkuo daugiau (tą mes turbūt vadiname "sėkmingu žmogumi"?), bet Senovės Romos Respublikoje vergų palikuonys galėjo tapti netgi Romos Respublikos senatoriais per tris kartas iš viso (pavyzdžiui, vergas tampa laisvas, jo sūnus - Romos Respublikos kareiviu, kareivio sūnus - karvedžiu ir tiesiai į Senatą). Tuo metu gyvenimo tempas buvo lėtesnis, tad iš esmės tai gan ekvivalentu tam, ką turime dabar. Kita vertus, dabar, priešingai nei prieš kokius 2000-2500 metų, mes sugebame bent jau suprasti, kas yra vergija ir kada jos visiškai nėra. To žmonija prieš daug metų nelabai suvokė arba tą suvokė labai maža dalis žmonių (aišku, jeigu būtų pagyvenę tie žmonės iš anų laikų bent kelerius metus pas mus, jie irgi viską suprastų, nes tie žmonės nebuvo kvailesni už mus). Tad, jeigu sutiksime, jog sistema tik keitė formą, jog prisitaikytų ir galėtų mus toliau valdyti, tai galbūt jos šitas prisitaikymas ir bandymas išlaikyti tam tikrus klaidingus principus ir yra fundamentali esamos sistemos spraga, kurią žmonija ateityje sugebės išnaudoti, kad šią sistemą pakeistų?

Na ir galutiniai pamąstymai. Na gerai, tarkime, sistemą tikrai kuria visi žmonės, tačiau yra tam tikra grupė žmonių, kurie sugeba šia sistema pasinaudoti. Tad gal išeitų išties, jog yra kažkokia grupė žmonių, kuri ir kuria tą sistemą? Manyčiau, taip visai nėra. Galbūt šią sistemą inicijavo panašios grupės praeityje, tačiau visa tai vėliau tiesiog iš inercijos judėjo į tai, ką turime dabar. Pačioje pradžioje (galbūt galima teigti, jog ta pradžia buvo tuomet, kai atsirado žemdirbystė) niekas gerai nesuvokė, ką nuosavybės koncentravimas iš tiesų reiškia. Na tikrai atrodo sąžininga, jog kiekvienas turi teisę turėti tiek nuosavybės, kiek jos sugeba paimti, pagaminti, užsiauginti, po to ją palikti kam nori. Tačiau, kaip matome, ilguoju laikotarpiu viskas gerokai sudėtingiau ir tiek žalinga, jog tai netgi gali mus kaip civilizaciją pražudyti, nes netenkame tam tikrų fundamentalių vertybių, kurios skirtos tam, kad civilizacija galėtų darniai gyvuoti.
Antraštė: Kaip žmogų paversti išgama?
Parašė: idenmeyou sausio 26, 2015, 20:19:16
Citata iš: Bla  sausio 26, 2015, 19:04:05
Na sistema negali būti galingesnė už žmones, nes iš esmės ryšiai tarp atskirų žmonių (galima tai pavadinti ryšių tarp žmonių grafu) ir sudaro sistemą, kurią turime dabar, t.y. patys žmonės kuria sistemą, o ne kažkas iš kažkur.

Sistemą sukuria ne paprasti darbininkai, vadybininkai, seselės ar kiti veikėjai, kurių pasaulyje yra didžioji dalis. Sistemą kuria tie, kurie yra politikoje arba valdo didelę dalį pasaulio turto, suprantama tokie turtuoliai visada būna susiję su rimtais politiniais ryšiais. Žmonės galvoja, kad renkasi valdžią ir ją kiaurai permato, bet kiek iš mūsų pažįstame politikus kaip žmones, mes žinome apie juos tiek kiek yra pranešama žiniasklaidoje, kiek jie reklamuojasi rinkimuose.

Citata iš: Bla  sausio 26, 2015, 19:04:05
Jeigu jų atsiranda, reiškia, yra žmonių, kurie nori tą pakeisti. Tačiau čia reikėtų patikslinimo. Tie, kas nuverčia valdžią, tampa diktatoriais, o diktatūra iš esmės yra blogiau nei "demokratijos imitacija", kurią turime dabar (nors čia irgi galėtų būti išlygų, bet istorijoje to dar nebuvo, tad apie jas čia neišsiplėsiu).

Nebūtinai diktatoriais. Būna nuverčiama valdžia, o po to renkama nauja, viskas vyksta rinkimų tvarka. Tik dažnas atvejis, kad atėjusi nauja valdžia gauna vėliau spaudimą arba iš likusių senų politikų, kurie turi didelę įtaką, ryšius arba patys kaip politikai degraduoja.



Citata iš: Bla  sausio 26, 2015, 19:04:05
Na ir galutiniai pamąstymai. Na gerai, tarkime, sistemą tikrai kuria visi žmonės, tačiau yra tam tikra grupė žmonių, kurie sugeba šia sistema pasinaudoti. Tad gal išeitų išties, jog yra kažkokia grupė žmonių, kuri ir kuria tą sistemą? Manyčiau, taip visai nėra.


Politikų vaikai paseka dažniausiai tėvų pėdomis arba užima ne ką mažiau svarbius postus, magnatų vaikai kuria iš tėvų pinigų didžiules įmones, kurios turi galią savose šalyse arba net pasaulyje. Niekada nebūna atveju, kad politiko ar labai turtingo žmogaus vaikas dirbtų už skatikus ir vos prasimaitintų, jie jau gimsta ne juodadarbiais.
Antraštė: Kaip žmogų paversti išgama?
Parašė: Bla sausio 26, 2015, 21:16:04
Citata iš: idenmeyouSistemą sukuria ne paprasti darbininkai, vadybininkai, seselės ar kiti veikėjai, kurių pasaulyje yra didžioji dalis. Sistemą kuria tie, kurie yra politikoje arba valdo didelę dalį pasaulio turto, suprantama tokie turtuoliai visada būna susiję su rimtais politiniais ryšiais. Žmonės galvoja, kad renkasi valdžią ir ją kiaurai permato, bet kiek iš mūsų pažįstame politikus kaip žmones, mes žinome apie juos tiek kiek yra pranešama žiniasklaidoje, kiek jie reklamuojasi rinkimuose.

Kas sukūrė sistemą, t.y. pačią jos pradžią, gal nelabai atseksime, tačiau turbūt galime teigti, jog didžioji dalis žmonių iš esmės bent jau prisideda prie jos palaikymo. O tas reikštų jos vystymą, taigi kartu ir kūrimą. Pavyzdžiui, paimkime tokį kraštutinumą - sakykime, visa ta didžioji dalis žmonių dėl kažkokių priežasčių nustos dirbti ar dar baisiau - pritaikys masinės savižudybės metodą. Na tai yra iš fantastikos srities, bet tokia sistema, kurioje esame, subyrėtų, nes nebeliks žmonių, kurie ją maitintų (liks tik jos vartotojai). O politikai nėra antžmogiai. Pats pažįstu kelis politikus ir galiu pasakyti, kad, kaip žmonės, jie mažai kuo skiriasi. Na turi neblogą išmonę, nusivokimą, gal netgi kažkokią aroganciją, bet jie nėra kažkuo geresni už mus. Tai vargu, ar jie vieni sugebėtų sukurti tokią grandiozinę sistemą.

O jeigu sistema būtų tinkama, tai tuomet ta masinė savižudybė ar nustojimas dirbti nieko nereikštų, nes liktų kažkiek žmonių, kurie atkurtų viską, kas buvo anksčiau, neprarasdami iki to laiko sukurtų žinių. O dabartinėje sistemoje tuo kraštutiniu atveju žinios tiesiog degraduotų. Panašus atvejis buvo tuomet, kai žlugo Romos Imperija. Tuomet visos žinios dingo, kokioje Anglijoje romėnų skulptūros buvo sukurtos neva "milžinų" pagal tamsius to meto žmones. Žinoma, jos buvo atkurtos galiausiai, nes išliko dalis kultūrinio sluoksnio. Bet sistemoje, orientuotai į ilgalaikę perspektyvą, tas būtų išsaugoma ir galbūt netgi pritaikoma atkurti tam, kas buvo, o po to pakilti ir klestėti dar labiau nei praeityje.

CitataNebūtinai diktatoriais. Būna nuverčiama valdžia, o po to renkama nauja, viskas vyksta rinkimų tvarka. Tik dažnas atvejis, kad atėjusi nauja valdžia gauna vėliau spaudimą arba iš likusių senų politikų, kurie turi didelę įtaką, ryšius arba patys kaip politikai degraduoja.

O nemanai, kad vien rinkimai nėra pakankama demokratijos sąlyga? Tarkime, rinkimai gali būti, gali būti referendumai, bet ar tai tikrai demokratija? Išvertus iš graikų kalbos, demokratija - tai piliečių (liaudies dar galima sakyti) valdžia. Tačiau, jeigu turime ribotą pasirinkimą šalyje tarp partijų, jų programos ganėtinai panašios ar neturinčios konkrečios partijos idealoginio atspalvio, tai iš esmės teturime vienpartinę sistemą, nors sudaroma iliuzija ganėtinai priešinga tam kas būtų iš tikrųjų. O su referendumais dar paprasčiau. Referendume paprastai keliamas konkretus klausimas su ribotu variantų skaičiumi. Pavyzdys: "Ar pritariate Ignalinos atominės elektrinės statybai?". Tai galimi variantai galimi pateikti referendumu: "Taip", "Ne". O jeigu yra koks nors pilietis, kuris turi visai kitą variantą, tokį kaip "Aš rinkau esamą valdžią ir todėl pasitikiu ja, kad ji gali geriau ir profesionaliau nuspręsti nei aš". Tai irgi galimas variantas, bet klausimas, ar kas nors tokį variantą iškels. Bet jeigu rinkėjas turi tokį variantą, ką jam daryti? Jeigu jį įrašys, tai jis taip sugadins balsavimo biuletenį. Tad konkretus individas jau apribojimas tam tikromis normomis. O dauguma piliečių tokio klausimo net neiškels, nes kažkas apskaičiuos tam tikrai sistemai naudingiausią sprendimą (nors visuomenei tas gali būti labai žalinga, ka sistema remiasi pagrinde žmonių išnaudojimu) ir ko reikia, kad jis būtų nubalsuotas. Kadangi visi piliečiai nėra nei fizikai, nei energetikos specialistai, tai jie ir negalės gerai nuspręsti, ar to reikia, ar ne. Tad ir bus priimtas nebūtinai geriausias sprendimas visuomenei.

CitataPolitikų vaikai paseka dažniausiai tėvų pėdomis arba užima ne ką mažiau svarbius postus, magnatų vaikai kuria iš tėvų pinigų didžiules įmones, kurios turi galią savose šalyse arba net pasaulyje. Niekada nebūna atveju, kad politiko ar labai turtingo žmogaus vaikas dirbtų už skatikus ir vos prasimaitintų, jie jau gimsta ne juodadarbiais.

Tas tiesa, nes vaikai gauna daug kartų geresnį išsilavinimą. O jeigu tokį patį išsilavinimą gautų badaujančių afrikiečių vaikas su lygiai tokiomis pačiomis intelekto galimybėmis bei galimybėmis reikštis kaip politiko vaikas, ar neturėtume to paties? Tačiau badaujantis afrikietis to išsilavinimo negaus, o politiko ar magnato vaikas, ką blogiausiu atveju padarys, tai išties padirbės juodadarbiu, kad geriau suprastų, kaip suvaldyti finansus (tai galima vadinti švietimo dalimi). O štai mes, paprasti mirtingieji (na jie irgi mirtingi, ne dievai, bet esamai sistemai tas nerūpi), sėkmingai ar nesėkmingai ieškosime darbo.

Na galima sutikti, kad kažkuriam iš mūsų pavyks pasiekti turtus ir netgi labai didelius, bet ar tikrai dėl vien tik savo galimybių, ar ir dėl to, kad aplinka, kurioje augome, yra skatinanti augimą ir tobulėjimą? O jeigu visi žmonės turėtų tikrai vienodas galimybes reikštis? Tuomet atsirastų dar dešimt ar daugiau tokių kaip mes, galinčių pasiekti tuos turtus. Tuomet kaip tie turtai turėtų būti padalinti tarp tų žmonių? Na o gal pradėkime sutikti, jog turtai - tai nėra pagrindinis visuomenės pažangumo ir teisingumo rodiklis? Gal pradėkime mąstyti abstrakčiau ir vertinkime visuomenėje sukuriamus resursus bei jų paskirstymą tarp visuomenės narių, atsižvelgiant į kiekvieno individo individualias savybes, tačiau nepažeidžiant nei vieno individo orumo? Žinoma, į individą žiūrime objektyviai, nes subjektyvus požiūris irgi nėra geras. Gal vienas individas sakys, kad nori dešimt automobilių, tačiau iš tiesų jam tereikia tik vieno.
Antraštė: Kaip žmogų paversti išgama?
Parašė: idenmeyou sausio 26, 2015, 21:54:26
@Bla (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=2079)

Taip, jei įvyktų, kad ir mažai tikėtina visų paprastųjų masinę savižudybė ir nebeliktų kam dirbti sistema žlugtų, juk niekas iš valdžios nenorėtų nusileisti žemyn piramidės laiptais.

Ankščiau sąmokslo teorijų mėgėjai mėgdavo kelti diskusiją, kad vyriausybė siekia mažinti populiaciją, esu įsitikinęs, kad kuo daugiau vergų tuo geriau, nes yra daugiau pigios darbo jėgos. Tarkim, kad ir sugalvotų nusižudyti keli milijonai, nieko per daug nepakeis, kažkokiam verslo žaidėjui bankrutuos viskas, bet kiek įmonių ir vergų pasaulyje dar lieka, jo labiau galbūt atsiras labai maža žmonių dalis, kuri kažką suvoks, bet tai nieko nepakeis, nes kita likusioji skęs pramogose, pigiuose klubuose, mele arba dirbs tiek, kad nebus kada mastyti.

Sistema turi visus kozerius savo rankose, jei ir atsiranda grupė žmonių, kuri bando įrodinėti vyriausybės slaptus darbus, tai ta pati vyriausybė turi tokių protingų žmonių, kurie sugalvoja kaip viską užglaistyti arba nutildyti tą grupę. Visgi būdamas turtingas gali turėti įvairiausių žmonių, kurie tau patarinės įvairiais klausimais ir labai abejoju ar atsiras bent keli, kurie tam turtuoliui pasakys ne.