Labas, esu jaunas vaikinas kuriam nelabai pasisekė šiam gyvenime. Turiu rimtų sveikatos problemų, turėjau pasitraukti iš gyvenimo prieš keletą metų, bet per stebuklą esu dar gyvas, tačiau su dabartine būsena jau labai nebedaug laiko liko gyventi. Pastaruoju skaitau ir labai gilinuosi apie pomirtinį gyvenimą, tačiau vistiek labai bijau (P.S gal žinote kokiu įdomių straipsnių apie pomirti gyvenimą ir galite pasidalinti? Gal galėtumėte patarti kaip man nusiraminti ir susitaikyti su ta mintim, kad jau išeisiu? Gal galite patarti Ka turėčiau atlikti prieš mirtį kol dar yra jegų ir dar galiu kažka padaryti? Gal kokį atsisveikinima kažkam palikti? Ir dar netikiu krikščioniškuoju dievu, o tikiu dievu kūrėjų. tai dėl tikėjimo irgi šiek tiek baisu...
Ačiū jums už pagalbą
Na įdomumo dėliai, aš buvau pomirtiniame pasaulyje , tiesiog mirtinai buvau apsinuodijęs.
Bet vat mane sugrąžino tęsti dieviškus darbus. Tiesiog tokios aplinkybės sudarė, kad specialiai papulčiau į pomirtinį pasaulį ir man perduotu kaiką.
Ir jei jau tau liko gyventi labai mažai. Papasakosiu kaip tai vyksta.
Mirdamas nebejausi jokio skausmo. Tau prieš akis praeis visas gyvenimas nuo tos vietos kur tik atsiradai mamos vaisiuje, keista , bet tu net pajusi tai iš naujo, pamatysi kaip augai, kaip tave auklėjo, o tada galu gale ateis pas tave juodas siluetas kuris visą gyvenima tave stebi, gal matei ji sapnuose jei jau žinai, kad miršti dažnai ji mato, kartais jo bijo, kartais ne , bet pašalinis asmuo atrodo jaučiasi kažkas dar šalia, tai yra Mirtis , ir kaip nori kitaip vadink , kad ir draugas.
Žinok viena, nėra jokio pragaro ir jokio dangaus.
Paprašyk, kad tau šviesa parodytu kelia į naują gyvenimą. Paprašyk mirusių giminių , angelo , kai būsi miręs, kad padėtu tau adaptuotis pormitiniame pasaulyje.
Visgi kai mirsi suprasi savo priežasti ,kodėl tu gimiai šiame pasaulyje ligotas, sužinosi savo misiją. Jei tu ją atlikai teisingai ir išpirkai savo tiek karmą, tiek kitus dėsnius , tau nereikės pro tai praeiti dar kartą.
Kad ir kai psudėtingai skambėtu tas pomirtinis pasaulis, tau nėra ko bijoti ten. Ten kita sfera, ten nėra jokių emocijų, tiksliau emocijos bus tokios kokiose tu pats norėsi būti.
Tu ten būsi visągalis. Tau nieko ten nei trūks, nei reikės, tęsi savo kaikurios mokslus nefiziniai plotmei, kur galu gale, tau vėl iš naujo reikės praeiti gyvenimo upę.
Pasistenk ta likusi laika praleisti taip, kad pries akis prabegantis gyvenimas sukeltu ne liudesi, kad kazko nepadarei, o placia sypsena. Pakeliauk, skirk laiko draugams ir seimai butinai, nuvaryk i koki gera festivali ar koncerta.. Galu gale kiekvienas musu +- turim kazkoki tai bucket list`a, taip, kad pasistenk atlikti viska apie ka svajoji. Svarbiausia neuzsidaryti savyje su sudinom mintimis ir ta likusi laika panaudoti ne saves gailesciui, o SAVU noru pildymui ;)
Baimė gali sumažėti suvokiant save kaip amžiną dvasinę sielą, kuri skirtinga nuo fizinio kūno ir įsisąmoninant, kad Aukščiausioji Siela visada šalia ir globoja mažą sielą. Aukščiausioji Siela yra arčiau, negu oras, kuriuo kvėpuojame, ir net arčiau negu patys sau esame.
Šitoje knygoje http://issuu.com/bhakti.knygos/docs/saves.pazinimo.mokslas 40 psl. yra straipsnis "Menas mirti", kuris gali duoti kai kokių minčių susidūrimo su mirtimi tema.
Citata iš: varpainis spalio 19, 2014, 21:45:45
Pasistenk ta likusi laika praleisti taip, kad pries akis prabegantis gyvenimas sukeltu ne liudesi, kad kazko nepadarei, o placia sypsena. Pakeliauk, skirk laiko draugams ir seimai butinai, nuvaryk i koki gera festivali ar koncerta.. Galu gale kiekvienas musu +- turim kazkoki tai bucket list`a, taip, kad pasistenk atlikti viska apie ka svajoji. Svarbiausia neuzsidaryti savyje su sudinom mintimis ir ta likusi laika panaudoti ne saves gailesciui, o SAVU noru pildymui ;)
Kaip tu sakai gerai praleisti laiko ar pakeliauti papraščiausiai nebera nei noro nei jėgų, esu išsekes. Paskutiniu metu galvoju tik ka gero dar nuveikti dėl artimųjų, ka jiems palikti... kolkas mano pirmas sugalvotas palikimas tai pinigai, po truputi išpardavinėjų savo visa turtą ir pinigai bus skirti jiems. Toliau nezinau kaip atsisveikinti su artimiausiais draugais, niekam dar nesakiau kokia mano sunki situacija dabar, nes bijau visus juos labai iskaudinti. Ir dėl pačios, pačios pabaigos kaip man visiškai užsibaigti tradiciškai ar su visais įmanomais malonumais iškart.
Citata iš: Adomas spalio 19, 2014, 19:05:48
Turiu rimtų sveikatos problemų, turėjau pasitraukti iš gyvenimo prieš keletą metų
Labas, tavo sveikatos problemos dvasinės ar fizinės?
Citata iš: Sleeping_angel spalio 19, 2014, 22:48:15
Citata iš: Adomas spalio 19, 2014, 19:05:48
Turiu rimtų sveikatos problemų, turėjau pasitraukti iš gyvenimo prieš keletą metų
Labas, tavo sveikatos problemos dvasinės ar fizinės?
Fizinės, o su kiekviena nauja diena atsiranda ir dvasinių problemų.
Citata iš: Adomas spalio 19, 2014, 22:34:17
Citata iš: varpainis spalio 19, 2014, 21:45:45
Pasistenk ta likusi laika praleisti taip, kad pries akis prabegantis gyvenimas sukeltu ne liudesi, kad kazko nepadarei, o placia sypsena. Pakeliauk, skirk laiko draugams ir seimai butinai, nuvaryk i koki gera festivali ar koncerta.. Galu gale kiekvienas musu +- turim kazkoki tai bucket list`a, taip, kad pasistenk atlikti viska apie ka svajoji. Svarbiausia neuzsidaryti savyje su sudinom mintimis ir ta likusi laika panaudoti ne saves gailesciui, o SAVU noru pildymui ;)
Kaip tu sakai gerai praleisti laiko ar pakeliauti papraščiausiai nebera nei noro nei jėgų, esu išsekes. Paskutiniu metu galvoju tik ka gero dar nuveikti dėl artimųjų, ka jiems palikti... kolkas mano pirmas sugalvotas palikimas tai pinigai, po truputi išpardavinėjų savo visa turtą ir pinigai bus skirti jiems. Toliau nezinau kaip atsisveikinti su artimiausiais draugais, niekam dar nesakiau kokia mano sunki situacija dabar, nes bijau visus juos labai iskaudinti. Ir dėl pačios, pačios pabaigos kaip man visiškai užsibaigti tradiciškai ar su visais įmanomais malonumais iškart.
Pinigai siuo atveju nieko verti. Reiksmingiausias ir svarbiausias dalykas kuri tu gali palikti artimiesiems ir draugams yra silti prisiminimai ir laikas praleistas su jais. Nebesuk galvos del kazkokiu piniginiu/daiktiniu palikimu, kurie yra visiskai nereiksmingi, o tiesiog skirk kiek imanoma daugiau laiko brangiems sau zmonems.
Siūlau perskaityti Michaelo Talboto knygą Holograminė Visata, parašyta dar 1991 metais. Ten daug ką sužinosi ir tikiu, tau ji padės.
Sveikas, kas del pomirtinio gyvenimo tai galiu drasiai rekomenduoti knyga donald neal walsch home with god gal bus girdetas autorius jis smulkiai apraso etapus pro kuriuos praeisi nuo tos akimirkos kai paliksi kuna , kodel drasiai rekomenduoju nes tai labai siejasi su klinikiniu mirciu istorijom viskas labai panasiai aprasyta knygoje tik dar giliau , na as visiskai tave suprantu kaip ir skaitai klinikiniu mirciu istorijas galvoji kiek ju daug ir visos ganetinai panasios todel irodimu pomirtiniam gyvenimuj pasidomejus netruksta bet be savo patirties vistiek kila abejoniu siuo dalyku todel kiek teko dometis zmonem isitikinti tuo patiems labai padeda samanu gerimas ayahuasca, taip pat dmt ar Psilocybin grybai, dar galeciau parekomenduoti Micheal Newton- Journey of Souls: Case Studies of Life Between Lives ,antra dalis - Destiny of Souls, sis autorius hypnotherapiautas kuris zmonem padeda panerti i labai gilia hipnoze tokiu budu istraukdamas atsiminimus apie praeitus gyvenimus ir gyvenima tarp gyvenimu i pastaraji varianta jis ir fokusuojasi siuose knygose ir apzvelgia kodel kas ir kaip vyksta sielos lygmeni stadijoje pries reinkarnacija , tikiuosi mano zinute tau bent kiek pagelbes , laikykis :) ,
p.s
siu knygu variantu yra ir rusu kalba jeigu ka
Pasakojama, kad sykį vienas žmogus plaukė valtimi Niagaros upe ir užsnūdo. Jis atsibudo tik tuomet, kai didelė srovė jau nešė valtį prie krioklio. Buvo vėlu ką nors daryti. Žmogus nukrito nuo krioklio ir užsimušė. Yra klausiančių, ,,ką aš turiu tokio padaryti, kad pražūčiau?" Biblijoje, Apaštalų darbų knygos 16sk., skyriaus 31-oje eilutėje atsakoma į kitą klausimą: Ką aš turiu daryti, kad būčiau išgelbėtas - ,,…Tikėk Viešpatį Jėzų, tai būsi išgelbėtas…" Tačiau kaip galima būtų atsakyti į klausimą, ką aš turiu tokio, kad pražūčiau? - Nieko. Jums nieko nereikia daryti. Mes priklausome pražuvusiai žmonijai. Bandomasis laikotarpis seniai pasibaigęs.
Jei gali tiesiog pabūk gamtoje ir bendrai pasigrožėk šiuo pasauliu. Kiek gali pagyvenk dėl savęs o ne dėl kitų, nes tai tavo gyvenimas.
Citata iš: Sirius spalio 19, 2014, 19:17:18
Na įdomumo dėliai, aš buvau pomirtiniame pasaulyje , tiesiog mirtinai buvau apsinuodijęs.
o mano suo moka sneket zinok :)
Citata iš: Adomas spalio 19, 2014, 19:05:48
Labas, esu jaunas vaikinas kuriam nelabai pasisekė šiam gyvenime. Turiu rimtų sveikatos problemų, turėjau pasitraukti iš gyvenimo prieš keletą metų, bet per stebuklą esu dar gyvas, tačiau su dabartine būsena jau labai nebedaug laiko liko gyventi.
Gal galėtumėte patarti kaip man nusiraminti ir susitaikyti su ta mintim, kad jau išeisiu?\
Vėžys? Toks jaunas, bet kalbi kaip senis ir jau turi turto palikimui, galiu tau pavydėti. Siūlau ilgai medituoti geriausia izoliacijoje nors galima ir gamtoje kur ramu. Gera mirtis būna kai nuveiki viska ką esi suplanavęs šiam gyvenimui ir įgyji pakankamai patirties. Gali pažiūrėti filmą, pvz. Enter the void, kuris simuliuoja pomirtinį gyvenimą pagal budizmą ar perskaityti Tibeto mirusiųjų knygą.Buvau aptikęs straipsnyje, kad magiški grybai duodami vėžio pacientams, nes šie pagydo įvairius nerimus ir mirties baimę, taip pat gali gydyti depresiją. http://www.maps.org/maps-media/multimedia-library/2102-magic-mushrooms-may-ease-anxiety-for-cancer-patients-facing-death.
Tikiuosi šie dalykai atneš tau atsakymą, o gal atsiras motyvacija tęsti gyvenimą, nes šiame gyvenime esi pagal paskirtį...