Kodėl žmogus neturi santykių su kitais žmonėmis, bei realybe.

[eternal.bliss]

Ok parašysiu antrą žinutę nes per ilga bus jau.

Kuo siejasi meilė viskam, ir nebeskirstymas į "dėžes", kategorijas?

Kadangi žmogus viską skirsto į dėžes, jis ir save patį suskirsto į tam tikrą "dėžę", ir taip pat nusprendžia koks jis turi būti. Todėl jis jaučia norus, butinybes, jog turi kažką žūtbūt gauti. Taip yra dėl to, kad ego mato savęs iliuziją ir ko jam trūksta iki jos (susikuria savęs iliuziją:D)

Pati melė yra tiesiog pilnatvės jausmas, pilna savirealizacijos būsena. Dėl to ego pradeda jausti kažkokius panašius jausmus bet egoistinius kai gauna ko nori, kai išsipildo svajonės, kai susiranda norimą merginą- vaikiną, kai veda ir t.t Visi tie jausmai laikini dėl to, kad tai iliuzinė savirealizacija, vien dėl to kad jis nesuvokia savęs, o mato savo iliuziją.

Tai tiesiog tobula sistema, ant tiek geniali, kad sunku patikėti, jog kažkas išvis gali ištrukti iš jos.

[Master]

Visiškai sutinku su straipsniu
Šiaip aš aplamai manau, kad nesąžininga savintis žmogų (ta prasme surišti jį santykiais), nes jie dažniausiai būna įtakojami aplinkybių. To žmogaus vietoje gali lygiai taip pat būti kitas žmogus.
(geriausias pavyzdys motinos meilė. Kai ji gali paaukoti gyvybę dėl savo vaiko. Bet ar ji tai išties daro dėl vaiko (dėl to, kad ji vertina jo asmenybę) ar aplinkybės (kad jis yra ir, kad jis yra jos ? ). Nors mano požiūris į tą patį dalyką žiūrimas dar ir šiek tiek iš kitos pusės, galutinis rezultatas būtų tas pats. Reikia mylėti ir gerbti visus, o ne išrinktus pagal aplinkybes, juos sureikšminant.. Nes visi yra lygūs. Visi yra žmonės. Kitu atžvigiu netgi tos pačios sielos. O visa kita tėra įtakota aplinkos, atsitiktinumo...

[Iron Tara]

Žmogus kuris nebeskirsto kitų į dėžes, pradeda jausti meilę viskam, nes jis nebeturi kam ją išreikšti, dėl to jis pats tampa jos išraiška.

Kartais ne apie 'besąlygišką meilę' kalbi?

[eternal.bliss]

Master- na pas tave daug tokių kontraargumentu bet tiek to 
Taip tėvų ir vaikų santykiai yra taip pat tuo paremti. Tėvai tikisi, kad vaikai juos užpildys, jų gyvenimui suteiks prasmė, sako, Jog jei "vaikams sekasi tai ir man sekasi". Čia galioja tas pats ego mechanizmas kaip ir poros atveju, tai tėra asmenybės prisirišimas ir savo iliuzinio paveikslo pildymas kitais dalykais. Siekimas vis pajausti tą pilnatvę kurią sukuria noro išsipildymas. Juk dažnai dabar net ir santuokos įžadus atnaujina, kad tik prisimintų kaip viskas buvo.

Iron Tara- taip apie ją.

[crystal]

Visos gražiausios dainos, eilės, meno kūriniai buvo įkvėpti „savojo ego", t.y. meilės kitam žmogui. Žmogus negali nemylėt, lipti per save ir, norėdamas savo gyvenime išvengti skausmo, nusivylimų ir kitų pasibaigusios „iliuzijos" pasekmių susikurti sau prievartinę vienpusę sistemą stengdamasis mylėti „viską". Truputi bailiai skamba. Gali vasaros naktį gėrėtis žvaigždėtu dangumi ir galvoti koks tobulas šis pasaulis, kasdien stebėti žmones ir galvoti kokie jie visi skirtingi ir kokie įdomūs jų gyvenimai, gali įžvelgti gražius gyvenimo momentus smulkmenose, tačiau visa šita meilė ir ryšys kitam žmogui - skirtingi. Nesvarbu, kad tai iliuzija, kad tai savęs ieškojimas ir savybių lipdymas ten, kur jų nėra, kad tai laikina ir po kurio laiko gali suprasti, kad viskas, ko tu ieškojai buvo daugiausia tavo ir sukurta (čia prisiminiau gražius Domanto Razausko žodžius „Pusė to, ką maniau esant tavimi - mano pusė" (http://www.youtube.com/watch?v=YnmHX6oIRgg). Tačiau nereiškia, kad reikia gniaužti tą ieškojimą, stengtis kažkaip gudrauti, persiprogramuoti, nes tai natūralūs ir žmogui reikalingi ieškojimai, tikri jausmai, tačiau kaip ir visa kita gyvenime laikini ir mirštantys. Tenka susitaikyti, kad visa tai, kaip ir pats gyvenimas nėra vientisa, pastovu ir amžina.

[TinSoldier]

Oi, kaip tu čia gražiai ir poetiškai parašei.
Ir dar Razauskas (yes)

[eternal.bliss]

Tai matai ta savirealizacija ir ateina po to kai praėjai jau visą tą skausmą ir pragarą 
Čia nėra kažkoks dirbtinis savęs užprogramavimas  ar "peržengimas savęs"  ar  "nusižengimas gamtai" 

Pažiurėk į gamtą, ten praktiškai vien tas principas ir egzistuoja, nėra ten jokio neigiamo ego 
Bet aišku nevisi iki to dar daėją   

[nereikalinga]

Tenka tokius žmones stebėti iš šalies. Tie žmonės, man panašu, nori viską tik pagal save,nesvarbu kad tai menka smulkmena. Nori būti ir stengiasi būti valdingi ne ten kur reikia. Mėgsta diskutuoti kitų santykius ir žino kaip jie elgtūsi,svetimo žmogaus santykiuose. Nori tik savo tipo žmogaus,iki smulkmenų pagal savas svajones. Būna ne savimi ne ten kur reikia. Išdidumas lipa per kraštus irgi ne ten kur reikia.

[Iron Tara]

Būna ne savimi ne ten kur reikia. Išdidumas lipa per kraštus irgi ne ten kur reikia.

O kur reikia būti ne savimi? Ir kur reikia, kad išdidumas liptų per kraštus?