iš kur atsirado mano slapyvardis

[Istillrighthere]

Galima būtų ir taip pavadinti temą... Ir ištikrūjų, kad ir kaip bebūtų, šitas slapyvardis kilo iš vieno įdomaus nutikimo.
Mokydamasi dešimtoje klasėje, kartą nusprendžiau "nusimuilinti" iš pamokų. Buvo labai gražus rytas, saulėtas, nė vieno debesėlio ir buvo labai šilta. Svarsčiau, kur nueiti, kad niekas manęs nerastų. Kadangi gyvenau mažam miesteliūkštį, pavadinimu Jonava, sugalvojau, kad reikia eiti į senas, apleistas, žydų kapinaites, esančias prie centrinio stadiono ant kalno pūšų prieglobstyje. Vieta yra gana dažnai lankoma įvairaus plauko žmonių. Jaunimas vasarą ten rinkdavosi beveik kiekvieną dieną, kol nesusirūpino tuo patys gerbiami pareigūnai. Po biški jos tapo visai pamirštos ir lankomos tik šeimininkų su šunimis einančių pro šalį...Taigi, užlipau aukštais laiptais, susiradau nediduką apgriuvusį ir jau sąmanomis apaugusį paminklėlį ir įsitaisiau jame. Buvo kažkur apie 12val. Turėjau su savimi pasiėmusi knygą, todėl gerą valandą saulutės spinduliuose mėgavausi ja. Staiga, užplūdo toks stiprus silpnumo jausmas ir pasigirdo už nugaros duslūs keli žingsniai, o kai atsisukau, nieko nebuvo. Jautėsi stiprus nuovargio pojūtis ir atrodė, kad nebeturėsiu jėgų net atsistoti. Išsigandusi, griebiau savo mobilujį telefoną ir puoliau rinkti draugo numerį (kadangi jis gyveno netoliese), maniau, kad man saulės smūgi, ar kas panašaus. Telefono ekrane pasirodė lakstančios juostos iš viršaus į apačią (na žinot, kaip būna su televizoriais, kai antena grybauja?). Iš to išgąsčio, kad sugedo telefonas, susirinkau palengva daiktus į kurpinę ir jau norėjau keltis ir eiti, kai staiga pasijutau tarsi būčiau apsupta didelės minios žmonių. Ir ta minia, eitų į mane ir spaustų rankomis prie žemės  Jau nejuokais išsigandau, širdis pašėlusiai ėmė blaškytis, kai radau jėgų ir atsistojusi dėjau į kojas kiek tiktai galėjau... Iš to siaubo parbėgau namo, o tuomet prisiminiau, kad pagal idėją turėčiau būti mokykloje. Toliau jau patys supranate, namų areštas ir visa kita, su kaupu 
Visgi iki šiandien tenais nebeinu ir neketinu ten eiti Todėl tai progai, sugalvojau sau slapyvardį: "Aš vis dar esu čia".
Anot vieno paranormalių reiškinių tyrėjo mirtis yra dar ne pabaiga - "Nothing dead"... Niekas nemiršta, viskas tik pereina į kitą lygį, panašiai kaip žaidimuose
Nors vis dar esu šiek tiek skeptiška...


O čia nuotraukytė, kaip atrodo jos vasarą. Nuotrauka ne mano, paėmiau iš interneto

[RoxiO]

Įdomi istorija! Norėjau paklausti ar liko kokių nors žymių po šito įvykio? Problemų su sveikata, keistų reiškinių matymo, ect...?

[Istillrighthere]

Hmm... Tikrai nepamenu, nes poto įvykio praėjo gal kokię 11 metų
Nors buvo toks vienas išskirtinis atvejis, kai praėjus keleriems metams, aš išvykau į Vilnių ir vieną karštą savaitgakį su drauge sugalvojome važiuoti prie Žaliųjų ežerų. Kai į vakarą, vykom jau namo, viešąjame transporte, autobuse, aš nualpau. Bet alpimas buvo gan neįprastas, kurį pavadinau "sąmoningu apalpimu" . Pamenu, jog stipriai įsikibau į turėklus ir paklausiau draugės, ar dar toli ta stotelė, ji atsakė netoli, o kodėl klausiu? Ir tuomet akyse man ėmė lietis vaizdas, aš įsikibau į turėklus dar smarkiau, ir paskui pamenu tik juodą tamsą ir moters balsą:
- Pakelkit ją.
Man draugė pasakojo, kad ji nustebusi pažvelgė į mane ir sako:
- Ką tu čia darai!? -
Ir ji papasakojo: Aš atsimerkusi, paleidau turėklus, atsirėmiau į kitą esantį turėklą man už nugaros, lėtai vos nepersiverčiau per jį. Tuomet pasvirau atgal į priekį ir lėtai atsargiai atsiklaupiau ant kelių atmesdama rankas į šalis ir nuleidusi galvą. Nieko negalėjau padaryti, nejaučiau tuo metu nei kūno, nei ką nors mačiau, tik tamsą ir draugės balsą. Tada pribėgo moteris su vyru ir mane pakėlė. Kai tik padėjo atsikelti, aš atsimerkiau... Tai buvo vienintelis kartas toks... Paskui išlipome abi iš autobuso ir prisėdom stotelėje ant suolelio. Laukėme kito autobuso... 

[Kasius]

Šiaip jau žydai savų kapinių nelanko ir kitiems nepataria lankyti. Ne dėl kokių nors siaubų, bet taip jau gavosi, kad kažkada judaizmo išpažinėjų kova su protėvių kapų garbinimu pasiekė tokias formas, kad jie, kaip, beje, ir musulmonai, laidotuves stengiasi surengti kuo greičiau, paminklus pastatyti kuo menkesnius, o savas kapines tik kartą per metus aplanko ir kitiems labai ten valkiotis nepataria.

Nežinau ar tai atitinka Filipo Arrieso aprašytą sužvėrėjusios Mirties fenomeną, bet kas žino?

Man asmeniškai taip jau gavosi, kad vaikystėje buvau uždarytas tokiame vaikų darželyje, kad kai tik būdavo geras oras taip ir šlitinėdavome po senas žydų kapines ir nieko blogo nenutikdavo, matyt taip pat naivūs rusai gyvena daugiabučiuose pastatytuose kapinėse buvusiam Karaliaučiuje.

[exdead]

mano mieste irgi yra zydu kapines, vieni sako ,kad zydu kiti ,kad mirusiu nuo maro zmoniu. Nera paminklu ,nes as manau ,kad cia karo metu visi buvo tiesiog metami. Per ten eiti yra tikrai nejauku, bet netoli gyvena zmones. Atsimenu kai ejo vaikas su tevais. Tas vaikas ejo ir reke ,kad aplinkui ji skraido kazkoki seseliai.  tevai ji ramino stengesi kuo greiciau praeiti ta vieta, i kiek maciau isejas is tos vietos vaikas nutilo. Karta velai eidamas pro ta vieta pamaciau seseli, kuris beje mane seke iki seno namo.

[varpainis]

mano mieste irgi yra zydu kapines, vieni sako ,kad zydu kiti ,kad mirusiu nuo maro zmoniu. Nera paminklu ,nes as manau ,kad cia karo metu visi buvo tiesiog metami. Per ten eiti yra tikrai nejauku, bet netoli gyvena zmones. Atsimenu kai ejo vaikas su tevais. Tas vaikas ejo ir reke ,kad aplinkui ji skraido kazkoki seseliai.  tevai ji ramino stengesi kuo greiciau praeiti ta vieta, i kiek maciau isejas is tos vietos vaikas nutilo. Karta velai eidamas pro ta vieta pamaciau seseli, kuris beje mane seke iki seno namo.

[/b]
mane irgi pastoviai seselis sekioja 

[Trance]

Pas mus miestelyje yra 4 žydų kapinaitės. 2-jose iš jų, žydai buvo šaudomi prie vietos, nacių ir vietinių lietuvių pagalba.. Liūdna istorija.

[Phoenix]

Pas mane (Palangoje) į šiaurę nuo tokio Naglio kalno irgi yra senosios žydų kapinės, tik jos apleistos ir netvarkomos, valdžia tikriausiai jau pamiršusi kad tos kapinės egzistuoja. Ten yra buvę visokių nutikimų ir anomalijų, turbūt tos vietos energetika kažkuo kitokia.

[exdead]

mano mieste irgi yra zydu kapines, vieni sako ,kad zydu kiti ,kad mirusiu nuo maro zmoniu. Nera paminklu ,nes as manau ,kad cia karo metu visi buvo tiesiog metami. Per ten eiti yra tikrai nejauku, bet netoli gyvena zmones. Atsimenu kai ejo vaikas su tevais. Tas vaikas ejo ir reke ,kad aplinkui ji skraido kazkoki seseliai.  tevai ji ramino stengesi kuo greiciau praeiti ta vieta, i kiek maciau isejas is tos vietos vaikas nutilo. Karta velai eidamas pro ta vieta pamaciau seseli, kuris beje mane seke iki seno namo.

[/b]
mane irgi pastoviai seselis sekioja 

.
.
.
.
Ta prasme ne mano seselis. Mano buvo vietoj. O ten kampu ejo

[paragraf 78]

Nerašyk dviejų pranešimų vienas paskui kitą, atsibodo trinti

[exdead]

Nerašyk dviejų pranešimų vienas paskui kitą, atsibodo trinti

.
.
Viena parasau o "neprotinga" narsykle dublikata padaro

[paragraf 78]

Kaip sakydavo mano tėvukas: Nekaltink kitų jei paties rankos kreivos
Tuo offtopiką ir baigėme

[czech-kuolis]

kadangi tema iš dalies apie slapyvardį, pastebėsiu, jog tarinys "am" (I'm) slapyvardyje pamaišęs tikrai nebūtų, dar daugiau - pridėjęs taisyklingumo.

[exdead]

kadangi tema iš dalies apie slapyvardį, pastebėsiu, jog tarinys "am" (I'm) slapyvardyje pamaišęs tikrai nebūtų, dar daugiau - pridėjęs taisyklingumo.

.
.
Manau kad netilptu i varda toks ilgas zodis

[Kasius]

Žydų kapinių naikinimas buvo mėgiamu sovietų užsiėmimu Stalino valdymo paskutiniu laikotarpiu. Vilniuje Tauro kalno, ten kur Cvirka stovi, ir laiptai, ir sienų sutvirtinimai ir žydų kapinių antkapių iki šiol sukloti.
Dėl žydų kapinių tvarkymo, nereikėtų labai jaudintis, nereikia ten nei gėlių nei smėlio takelių - tereikia nepaverti šiukšlynu ir gana. Musulmonų ar karaimų kapinėse irgi tas pats.
O šiaip jau, bet kokia sakralinė vieta visada yra savotiškai ypatinga, ir transcendentinį ar net tremendinį poveikį sukelia.
Man pačiam toks vidinis poveikis, po kurio kaip koks šampano kamštis išlėkiau iš mauzoliejaus, nutiko Samarkande Gur el Emiro kapinių komplekse - ekskursijos metu kažkaip likau vienas tik trim minutėm ten palaidoto musulmonų "šventojo" kapo pastate - užteko to iki šiol, negrįšiu už jokius pinigus atgal. Gal mauzoliejaus statytojai pasistengė, gal pati vieta tokia (vis tik Timūras - iki Hitlerio daugiausiai žmonių pasaulio istorijoje išžudęs žmogus - palaidotas netoli), gal skirtingas neįprastas klimatas, gal dar kas nors, bet tokios neigiamos aplinkos poveikio niekur kitur nepatyriau.

Matyt, kad su bet kokiomis kapinėmis panašu - svetimos religijos ar kultūros aplinkoje pasijuntame tokiais ne vietoje ir ne laiku esančiais perėjūnais, kad grįžti atgal į savo įprastą pasaulį labai norisi.