Galima būtų ir taip pavadinti temą... Ir ištikrūjų, kad ir kaip bebūtų, šitas slapyvardis kilo iš vieno įdomaus nutikimo.
Mokydamasi dešimtoje klasėje, kartą nusprendžiau "nusimuilinti" iš pamokų. Buvo labai gražus rytas, saulėtas, nė vieno debesėlio ir buvo labai šilta. Svarsčiau, kur nueiti, kad niekas manęs nerastų. Kadangi gyvenau mažam miesteliūkštį, pavadinimu Jonava, sugalvojau, kad reikia eiti į senas, apleistas, žydų kapinaites, esančias prie centrinio stadiono ant kalno pūšų prieglobstyje. Vieta yra gana dažnai lankoma įvairaus plauko žmonių. Jaunimas vasarą ten rinkdavosi beveik kiekvieną dieną, kol nesusirūpino tuo patys gerbiami pareigūnai. Po biški jos tapo visai pamirštos ir lankomos tik šeimininkų su šunimis einančių pro šalį...Taigi, užlipau aukštais laiptais, susiradau nediduką apgriuvusį ir jau sąmanomis apaugusį paminklėlį ir įsitaisiau jame. Buvo kažkur apie 12val. Turėjau su savimi pasiėmusi knygą, todėl gerą valandą saulutės spinduliuose mėgavausi ja. Staiga, užplūdo toks stiprus silpnumo jausmas ir pasigirdo už nugaros duslūs keli žingsniai, o kai atsisukau, nieko nebuvo. Jautėsi stiprus nuovargio pojūtis ir atrodė, kad nebeturėsiu jėgų net atsistoti. Išsigandusi, griebiau savo mobilujį telefoną ir puoliau rinkti draugo numerį (kadangi jis gyveno netoliese), maniau, kad man saulės smūgi, ar kas panašaus. Telefono ekrane pasirodė lakstančios juostos iš viršaus į apačią (na žinot, kaip būna su televizoriais, kai antena grybauja?). Iš to išgąsčio, kad sugedo telefonas, susirinkau palengva daiktus į kurpinę ir jau norėjau keltis ir eiti, kai staiga pasijutau tarsi būčiau apsupta didelės minios žmonių. Ir ta minia, eitų į mane ir spaustų rankomis prie žemės :o Jau nejuokais išsigandau, širdis pašėlusiai ėmė blaškytis, kai radau jėgų ir atsistojusi dėjau į kojas kiek tiktai galėjau... Iš to siaubo parbėgau namo, o tuomet prisiminiau, kad pagal idėją turėčiau būti mokykloje. Toliau jau patys supranate, namų areštas ir visa kita, su kaupu :D
Visgi iki šiandien tenais nebeinu ir neketinu ten eiti :) Todėl tai progai, sugalvojau sau slapyvardį: "Aš vis dar esu čia".
Anot vieno paranormalių reiškinių tyrėjo mirtis yra dar ne pabaiga - "Nothing dead"... Niekas nemiršta, viskas tik pereina į kitą lygį, panašiai kaip žaidimuose ::)
Nors vis dar esu šiek tiek skeptiška...::)
O čia nuotraukytė, kaip atrodo jos vasarą. Nuotrauka ne mano, paėmiau iš interneto ::)
(http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/0/02/Jonavos_žydų_kapinės5.jpg)
Įdomi istorija! Norėjau paklausti ar liko kokių nors žymių po šito įvykio? Problemų su sveikata, keistų reiškinių matymo, ect...?
Hmm... Tikrai nepamenu, nes poto įvykio praėjo gal kokię 11 metų ::)
Nors buvo toks vienas išskirtinis atvejis, kai praėjus keleriems metams, aš išvykau į Vilnių ir vieną karštą savaitgakį su drauge sugalvojome važiuoti prie Žaliųjų ežerų. Kai į vakarą, vykom jau namo, viešąjame transporte, autobuse, aš nualpau. Bet alpimas buvo gan neįprastas, kurį pavadinau "sąmoningu apalpimu" . Pamenu, jog stipriai įsikibau į turėklus ir paklausiau draugės, ar dar toli ta stotelė, ji atsakė netoli, o kodėl klausiu? Ir tuomet akyse man ėmė lietis vaizdas, aš įsikibau į turėklus dar smarkiau, ir paskui pamenu tik juodą tamsą ir moters balsą:
- Pakelkit ją.
Man draugė pasakojo, kad ji nustebusi pažvelgė į mane ir sako:
- Ką tu čia darai!? -
Ir ji papasakojo: Aš atsimerkusi, paleidau turėklus, atsirėmiau į kitą esantį turėklą man už nugaros, lėtai vos nepersiverčiau per jį. Tuomet pasvirau atgal į priekį ir lėtai atsargiai atsiklaupiau ant kelių atmesdama rankas į šalis ir nuleidusi galvą. Nieko negalėjau padaryti, nejaučiau tuo metu nei kūno, nei ką nors mačiau, tik tamsą ir draugės balsą. Tada pribėgo moteris su vyru ir mane pakėlė. Kai tik padėjo atsikelti, aš atsimerkiau... Tai buvo vienintelis kartas toks... Paskui išlipome abi iš autobuso ir prisėdom stotelėje ant suolelio. Laukėme kito autobuso... :(
Šiaip jau žydai savų kapinių nelanko ir kitiems nepataria lankyti. Ne dėl kokių nors siaubų, bet taip jau gavosi, kad kažkada judaizmo išpažinėjų kova su protėvių kapų garbinimu pasiekė tokias formas, kad jie, kaip, beje, ir musulmonai, laidotuves stengiasi surengti kuo greičiau, paminklus pastatyti kuo menkesnius, o savas kapines tik kartą per metus aplanko ir kitiems labai ten valkiotis nepataria.
Nežinau ar tai atitinka Filipo Arrieso aprašytą sužvėrėjusios Mirties fenomeną, bet kas žino?
Man asmeniškai taip jau gavosi, kad vaikystėje buvau uždarytas tokiame vaikų darželyje, kad kai tik būdavo geras oras taip ir šlitinėdavome po senas žydų kapines ir nieko blogo nenutikdavo, matyt taip pat naivūs rusai gyvena daugiabučiuose pastatytuose kapinėse buvusiam Karaliaučiuje.
mano mieste irgi yra zydu kapines, vieni sako ,kad zydu kiti ,kad mirusiu nuo maro zmoniu. Nera paminklu ,nes as manau ,kad cia karo metu visi buvo tiesiog metami. Per ten eiti yra tikrai nejauku, bet netoli gyvena zmones. Atsimenu kai ejo vaikas su tevais. Tas vaikas ejo ir reke ,kad aplinkui ji skraido kazkoki seseliai. tevai ji ramino stengesi kuo greiciau praeiti ta vieta, i kiek maciau isejas is tos vietos vaikas nutilo. Karta velai eidamas pro ta vieta pamaciau seseli, kuris beje mane seke iki seno namo.
Citata iš: exdead rugpjūčio 27, 2013, 17:33:07
mano mieste irgi yra zydu kapines, vieni sako ,kad zydu kiti ,kad mirusiu nuo maro zmoniu. Nera paminklu ,nes as manau ,kad cia karo metu visi buvo tiesiog metami. Per ten eiti yra tikrai nejauku, bet netoli gyvena zmones. Atsimenu kai ejo vaikas su tevais. Tas vaikas ejo ir reke ,kad aplinkui ji skraido kazkoki seseliai. tevai ji ramino stengesi kuo greiciau praeiti ta vieta, i kiek maciau isejas is tos vietos vaikas nutilo. Karta velai eidamas pro ta vieta pamaciau seseli, kuris beje mane seke iki seno namo.
[/b]
:D :D :D mane irgi pastoviai seselis sekioja ???
Pas mus miestelyje yra 4 žydų kapinaitės. 2-jose iš jų, žydai buvo šaudomi prie vietos, nacių ir vietinių lietuvių pagalba.. Liūdna istorija.
Pas mane (Palangoje) į šiaurę nuo tokio Naglio kalno irgi yra senosios žydų kapinės, tik jos apleistos ir netvarkomos, valdžia tikriausiai jau pamiršusi kad tos kapinės egzistuoja. Ten yra buvę visokių nutikimų ir anomalijų, turbūt tos vietos energetika kažkuo kitokia.
Citata iš: varpainis rugpjūčio 27, 2013, 21:43:39
Citata iš: exdead rugpjūčio 27, 2013, 17:33:07
mano mieste irgi yra zydu kapines, vieni sako ,kad zydu kiti ,kad mirusiu nuo maro zmoniu. Nera paminklu ,nes as manau ,kad cia karo metu visi buvo tiesiog metami. Per ten eiti yra tikrai nejauku, bet netoli gyvena zmones. Atsimenu kai ejo vaikas su tevais. Tas vaikas ejo ir reke ,kad aplinkui ji skraido kazkoki seseliai. tevai ji ramino stengesi kuo greiciau praeiti ta vieta, i kiek maciau isejas is tos vietos vaikas nutilo. Karta velai eidamas pro ta vieta pamaciau seseli, kuris beje mane seke iki seno namo.
[/b]
:D :D :D mane irgi pastoviai seselis sekioja ???
.
.
.
.
Ta prasme ne mano seselis. Mano buvo vietoj. O ten kampu ejo
Nerašyk dviejų pranešimų vienas paskui kitą, atsibodo trinti
Citata iš: paragraf 78 rugpjūčio 28, 2013, 15:51:56
Nerašyk dviejų pranešimų vienas paskui kitą, atsibodo trinti
.
.
Viena parasau o "neprotinga" narsykle dublikata padaro
Kaip sakydavo mano tėvukas: Nekaltink kitų jei paties rankos kreivos
Tuo offtopiką ir baigėme
kadangi tema iš dalies apie slapyvardį, pastebėsiu, jog tarinys "am" (I'm) slapyvardyje pamaišęs tikrai nebūtų, dar daugiau - pridėjęs taisyklingumo.
Citata iš: czech-kuolis rugpjūčio 28, 2013, 17:12:17
kadangi tema iš dalies apie slapyvardį, pastebėsiu, jog tarinys "am" (I'm) slapyvardyje pamaišęs tikrai nebūtų, dar daugiau - pridėjęs taisyklingumo.
.
.
Manau kad netilptu i varda toks ilgas zodis
Žydų kapinių naikinimas buvo mėgiamu sovietų užsiėmimu Stalino valdymo paskutiniu laikotarpiu. Vilniuje Tauro kalno, ten kur Cvirka stovi, ir laiptai, ir sienų sutvirtinimai ir žydų kapinių antkapių iki šiol sukloti.
Dėl žydų kapinių tvarkymo, nereikėtų labai jaudintis, nereikia ten nei gėlių nei smėlio takelių - tereikia nepaverti šiukšlynu ir gana. Musulmonų ar karaimų kapinėse irgi tas pats.
O šiaip jau, bet kokia sakralinė vieta visada yra savotiškai ypatinga, ir transcendentinį ar net tremendinį poveikį sukelia.
Man pačiam toks vidinis poveikis, po kurio kaip koks šampano kamštis išlėkiau iš mauzoliejaus, nutiko Samarkande Gur el Emiro kapinių komplekse - ekskursijos metu kažkaip likau vienas tik trim minutėm ten palaidoto musulmonų "šventojo" kapo pastate - užteko to iki šiol, negrįšiu už jokius pinigus atgal. Gal mauzoliejaus statytojai pasistengė, gal pati vieta tokia (vis tik Timūras - iki Hitlerio daugiausiai žmonių pasaulio istorijoje išžudęs žmogus - palaidotas netoli), gal skirtingas neįprastas klimatas, gal dar kas nors, bet tokios neigiamos aplinkos poveikio niekur kitur nepatyriau.
Matyt, kad su bet kokiomis kapinėmis panašu - svetimos religijos ar kultūros aplinkoje pasijuntame tokiais ne vietoje ir ne laiku esančiais perėjūnais, kad grįžti atgal į savo įprastą pasaulį labai norisi.
seip paciose kapinese uzsilikusiu dvasiu buti neturetu. Juk kai kurie zmones keliauja augsciau. O tiek kur buvo nuzudyti, nusizude.... Lieka tose vietose tai logiskai pamascius kapinese neturetu buti dvasiu. Nebent ten kas nors tuos zmones zude.
Truputis informacijos apie tas pačias kapinaites :)
Šaltinis: vikipedia :)
"Jonavos žydų kapinės - žydų kapinaitės Jonavos mieste. Įrengtos ant kalvos prie seniausios Jonavoje - Sodų - gatvės, netoli miesto centrinio stadiono, Varnutės upelio. Paminklai sustatyti eilėmis, sudarančiomis taisyklingą stačiakampį. Kapinių gale yra sustatytos paminklų nuolaužos. Ant kalvos viršūnės į kairę nuo laiptelių stovi paminklas. Kalnelio viršuje anksčiau veikė rabino koplytėlė (baltai tinkuota, mūrinė). Žydų kapinių medinė lentų tvora bei kalvos papėdėje stovėję dideli raudono mūro vartai neišliko. Žydų kapinės Tarybų Sąjungos okupacijos metais buvo nuniokotos, išvartyti paminklai; sutvarkytos rajono savivaldybės lėšomis 1989 m. "
Beje, turėjau vieną foto, kurioje aiškiai matosi veidas :) Jei rasiu įmesiu čia :)
Radau :)
Prašau priartinti ją išsaugojus kompiuteryje ties ta vieta, kur apibrėžta juodai :) ::)
Pirmą kartą, kai pamačiau, tai plaukai pasistojo piestu :o
(http://s0.uploads.im/G5C8o.jpg)
akivaizdus pareidolijos pavyzdys ir tiek
It's a Bird...It's a Plane...It's Superman!!!
nematau aš jokio veido..
Nes jo cia ir nera
Bet bus
as tai matau veida. ir dar pries paminkla matau zmogiska figura .. arba cia kaip i koki linoleuma sena ziurint, na kur su rastais budavo (negeometriniais) - visokiu primatydavau zmoniu "feisu" :D (menininkai kitaip mato :) ) arba kaip menulis atrodo su zmogaus veidu. tai cia gal is zolynu susideliojo tas portretas.
bet kas zino..
Citata iš: Istillrighthere spalio 18, 2013, 23:31:52
Radau :)
Prašau priartinti ją išsaugojus kompiuteryje ties ta vieta, kur apibrėžta juodai :) ::)
Pirmą kartą, kai pamačiau, tai plaukai pasistojo piestu :o
Matau veidą, bet tai gali būti žemės ir sniego dėmių iliuzijos.
Kalbant apie atsitikimus kapinėse ir autobuse ar galėjo tai būti epilepsija? Ją patyriantis žmonės dažnai jaučia kažko būvimą šalia, Dievo ir t.t. Taip pat įmanomos vizualinės anomalijos, kūno kontrolės praradimas, stiprios emocijos.
O man tai gan sunkiai matosi :\
Jeigu nežinočiau, kad reikia ieškoti kažkokių veidų ir jei nebūtų paryškintos vietos, tikrai nepastebėčiau :(
Aš iškart pastebėjau, kai foto originalą turėjau, susikėliau :o