Ar bijote to kas laukia musu po mirties?

[.L.U.T.H.O.R.]

Na faktorius tai psichologinis, tik ar įgimtas čia kitas klausimas.

"Fear is not real. It is a product of thoughts you create. Do not misunderstand me. Danger is very real. But fear is a choice."― Will Smith

[paragraf 78]

O man yra teke girdeti ganetinai idomu dalyka. Pasirodo tie, kurie teigia nebijantys mirties arba meluoja arba is tikruju nezino apie ka kalba.

Na gal dalis žmonių išties taip elgiasi. Bet aš jau buvau miręs, klinikinė mirtis buvo. Be to iki kokių 21 metų paniškai bijojau mirties, po to pamažėle pradėjo pamažėle mažėti ta iracionali baimė. Dabar nebijau mirties, nes susitaikiau su ta neišvengiamybe.
Tai nėra tai, kad labai norėčiau mirti, ne, visai mirti nesinori. Tiesiog apmąstymų metu priėjau išvados, kad kam bijoti neišvengiamybės? Tad ir sakau, kad racionaliai mąstantis žmogus neturėtų bijoti to kas neišvengiama. Juk nepakeisi to kad yra biologiškai numatyta.
Žmonės daug ko iracionaliai bijo: pokalbio su direktoriumi, egzamino, pirmo pasimatymo, mirties ir t.t. Visa tai nulemia mūsų iracionalioji pusė. Juk išties niekas nėra baisu.

[Nieksas]

O man yra teke girdeti ganetinai idomu dalyka. Pasirodo tie, kurie teigia nebijantys mirties arba meluoja arba is tikruju nezino apie ka kalba.

Na gal dalis žmonių išties taip elgiasi. Bet aš jau buvau miręs, klinikinė mirtis buvo. Be to iki kokių 21 metų paniškai bijojau mirties, po to pamažėle pradėjo pamažėle mažėti ta iracionali baimė. Dabar nebijau mirties, nes susitaikiau su ta neišvengiamybe.
Tai nėra tai, kad labai norėčiau mirti, ne, visai mirti nesinori. Tiesiog apmąstymų metu priėjau išvados, kad kam bijoti neišvengiamybės? Tad ir sakau, kad racionaliai mąstantis žmogus neturėtų bijoti to kas neišvengiama. Juk nepakeisi to kad yra biologiškai numatyta.
Žmonės daug ko iracionaliai bijo: pokalbio su direktoriumi, egzamino, pirmo pasimatymo, mirties ir t.t. Visa tai nulemia mūsų iracionalioji pusė. Juk išties niekas nėra baisu.

A per klinikine mirti matei šviesą tunelio gale ar kažką pan.?
P.S. iš anksto atsiprašau už offtopic'a

[paragraf 78]

Jo ir dar žalias lankas su medaus ir pieno upėmis

[Master]

Tai jezz Paragrafe, buvai pragare?
(Bent jau taip pasakytų eilinis veganas.... Just kidding )

[paragraf 78]

Mhm, bet kad nei pragare, nei rojuje manęs nepriėmė, tai teko grįžti į Žemę
na gal ir smagus offtopikas, bet gal jau jį baikime

[Nieksas]

Mhm, bet kad nei pragare, nei rojuje manęs nepriėmė, tai teko grįžti į Žemę
na gal ir smagus offtopikas, bet gal jau jį baikime

Čia aš šiaip paklausiau nes kiti neva ir į astrala patenk ar kur ten bet jau galim gryšt prie temos. Asmeniškai aš mirties nebijau tik to ar ji bus skausminga ar ne .

[mcgyver]

Anksčiau bijojau mirties, dabar nebebijau. Manau, kad kaip miršti, viskas sudega: tavo smegenys, kūnas. Ir po to vėl gimsti, bet atminties nebeturi. Tas labiausiai ir yra baugu. Gimsti nauju žmogumi, bet bent jau maža kruopelytė išlieka amžinai.

[la.benas]

Bijau ne pačios mirties, o pomirtinio gyvenimo nebūvimo. Kokia prasmė gyventi, jei negalėsi visko peržvelgti, prisiminti? Dėl ko tu stengiesi, jei visi kiti mirs taip pat kaip tu?

Aš tiesiog negaliu priimti tokios minties. Jei kas įrodytų, kad pomirtinio gyvenimo nėra, mano visas pasaulis SUGRIŪTŲ. Rimtai.

[Vytautas]

Aš tiesiog negaliu priimti tokios minties. Jei kas įrodytų, kad pomirtinio gyvenimo nėra, mano visas pasaulis SUGRIŪTŲ. Rimtai.

Šitą savo įsitikinimą jei nori gali šiek tiek sugriauti arba sustiprinti pabandęs pasinaudoti švytuokle kaip esu aprašęs. Jei veiks šiek tiek labiau tikėtina kad pomirtinis gyvenimas yra. Jei neveiks - labiau tikėtinas priešingas variantas. Šioks toks "pačiupinėjamas" variantas. Na čia kaip skęstančiam šiaudas. Tiesiog esu visai praktiškai patikrinęs ir kažkodėl yra tokie du skirtingi variantai. Su logika taip pat kaip ir dera. Neturi atstovo anapus neturi ir ryšio kanalo atitinkamai gyvenimas tik šis. Aišku viskas laisvanoriška.  Kaip bus natūroj nežino niekas.

[paragraf 78]

Vytautai, tavo mokymas apie pomirtinį gyvenimą kažkuo neša į kalvinizmą
Labenai, nepatariu naudotis švytuokle tokiems ir kitokiems dalykams nustatinėti, nes pasimausi ant savo ideomotorikos ir pats save taip apgausi

[Sharikovas]

Daugeli zmoniu guodzia kazkoks tikejimas, nebutinai religija, va pavyzdziui Vytautas tiki, kad zmogus turi siela ir ji nemirtinga(ar kazkas panasaus), tai uzsifiksuoja pasamoneje ir zmogus, pamastymuose apie mirti, pats to nesuvokdama, atmeta tikimybe, kad tai galutine stotele, pabaiga to kas tu esi ir kai nera to aiskaus suvokimo, tada ir mirtis gali pasirodyt nieko baisaus, ar netgi nuotykis. Nemanau, kad zmones patyre koma ar klinikine mirti zino kazka daugiau apie neisviangiamos mirties pojuti, nes tai nera senatve ar nepagydoma liga, tai zmogui atsitiko akimirksniu ir jis net nespejo susigaudyt kas vyksta, o atsipeikejus po visko jis vel gyvas ir gresme nera tokia didele, todel labai sunku teisingai ivertinti kas tau atsitiko. Priesingai butu jei zmogus guletu mirtinos ligos patale ir tikrai zinotu, kad jo dienos suskaiciuotos, va tada manau atsirastu tikras suvokimas kas yra prarandama ir is to tikro suvokimo kiltu ta tikra, siaubinga baime. Manau cia yra naturalu ir nenuostabu kodel zmones guledami mirties patale pradeda sauktis visu dievu ir gali itiketi i bet ka, kad tik uzsikabinti uz kazkokio sanso neprarasti savo asmenybes, todel man ir skamba keistai, kai zmones sako, kad nebijo mirties, mirtis tai nuotykis, atrakcija ar linksmieji kalneliai. Nieko asmenisko, bet tiesiog susidaro toks vaizdas, kad nezinoma apie ka snekama.

[paragraf 78]

Oi patikėk, žinau ką reiškia mirtis. Žinau ką reiškia kai ji arti. Aš nesakau, kad žmonės patyrę klinikinę mirtį kažką daugiau apie ją žino (o tie potyriai a la tunelis ir gražūs laukai tai išvis manau dėl chemijos vyksta), tiesiog dauguma žmonių patyrę klinikinę mirtį nustoja jos bijoti.
Kai susitaikai su neišvengemybe, tada ateina ramybė. Pamenu tuos laikus kai bijojau mirties. Ne šiaip bijojau, mane vos pagalvojus apie j paimdavo panika ir klaikas, silpna darytis pradėdavo. Bet paskiau buvo etapas kai vos ne liguistai ja domėjausi, na kas ten vyksta mirštant su organizmu, kaip susitaikoma su mirtimi (na a la visokie sepuku pas samurajus ir t.t.), tada domėjausi įvairių religijų požiūriu į mirtį. Ir žinai, atėjo ramybė. Taip, aš kaip biologinė būtybė vengiu mirties, savisaugos instinktas niekur nedingo, taip pat nėra noro mirti, bet baimės nebeliko. Išsilaisvinau iš to.

[exdead]

Kaip bebutu keista tikriausiai dauguma zmoniu bijo ne pacios mirties, o pojucio ( skausmo, vibraciju, atminties praradimo, t.t.). Butu gana keista bijoti to nuo ko vistiek nepabegsi.

[Sharikovas]

Kaip bebutu keista tikriausiai dauguma zmoniu bijo ne pacios mirties, o pojucio ( skausmo, vibraciju, atminties praradimo, t.t.). Butu gana keista bijoti to nuo ko vistiek nepabegsi.

na kodel nepabegsi, nemirtingumas jau nera tik fantastika, jau dedami pirmi zingsniai linl to. Neseniai skaiciau, kad senatve vos ne liga, manau neuzilgo ateis laikas kai gyvenima vaistais galima bus pratesti n metu, o kur dar pirmi zingsniai zmogaus informacojos perkelimas i kitas smegenis. Gal ateityje mirtis nebus tokas daznas ir neisvengiamas dalykas.