Nereliginis dvasingumas

[paragraf 78]

Paragrafe, gal galėtum nurodyti kurios čia sektos turinčios transcendentinių žinių? Nieko nesu apie tokias girdėjęs.

Aš ir nesakiau kad tokių yra, ten gal vertėjo padėti kabutes ties "žinojimu". Tiesiog sektos dažnai akcentuoja tikrąjį žinojimą, kuris yra pats tikriausias, pats autentiškiausias ir paprastai būna gautas kokių vizijų metu, kai įkūrėjas supranta pvz. kad jis yra Kristus (oi kiek tų kristų priviso per pastarąjį šimtmetį). Panagrinėjus sektų "žinojimą" paprastai paaiškėja kad tai tėra iškreiptas koks nors prieš tai buvęs mokymas.
Todėl ir sakau, kad per tuos transcendentinius žinojimus gimsta sektos.

[Kopernikas]

Nepyk, bet nevykęs pavyzdys. Kaip gali gimti kažkoks darinys iš to ko nėra?
Be to, jeigu kažkam vaidenasi tai neteisinga to vadinti transcendencija. Nemanai?

[paragraf 78]

Dar kartą pasakysiu: žiūrėk į kabutes
taip išvengsime bereikalingo pasikartojimo, nes iš esmės pakartojai mano praeitos žinutės mintį

[puodukas]

nes tie potyriai ateina savaime kai žmogus pasiruošęs., specialiai niekas jų nesiekia.

Su tuo tai nesiginčiju, tik būtų galima prisikabinti prie "pasiruošęs".

Jau vien pasakymas "siekimas" neatitinka tikrovės

Siekimas- tai technikų naudojimas: "stebuklingo" žodžio ar sakinio ritmiškas ilgas kartojimas, kolektyvinės "maldos" ar dainavimai kur svarbiausia ritmas ir įsijautimas į bendrą ritmą kurį diktuoja vadovas, šamanų šokiai su haliucigenų pagalba.
Manau ir daugiau yra būdų, įdomu būtų, kad Tinsoldier parašytų, koks būdas rekomenduojamas šioje knygoje.

[Kopernikas]

TinSoldier, galėtum suformuluoti kokia yra jo centrinė mintis, ko jis siekia tuo sekuliariu dvasingumu? Kuo remdamasis jis ketina aiškinti sau ir kitiems savo potyrius? Ar jis ketina sukurti naują aiškinimo sistemą? Ir kas yra jo dvasingumo matas?

Susimasčiau ką šiuose dirvonuose dar galima nuveikti po Krishnamurti.

nes tie potyriai ateina savaime kai žmogus pasiruošęs., specialiai niekas jų nesiekia.

Su tuo tai nesiginčiju, tik būtų galima prisikabinti prie "pasiruošęs".

Kuo tau tas žodis užkliuvo?

Jau vien pasakymas "siekimas" neatitinka tikrovės

Siekimas- tai technikų naudojimas: "stebuklingo" žodžio ar sakinio ritmiškas ilgas kartojimas, kolektyvinės "maldos" ar dainavimai kur svarbiausia ritmas ir įsijautimas į bendrą ritmą kurį diktuoja vadovas, šamanų šokiai su haliucigenų pagalba.
Manau ir daugiau yra būdų, įdomu būtų, kad Tinsoldier parašytų, koks būdas rekomenduojamas šioje knygoje.

Puoduk, tu apie batus aš apie ratus. Aš sakau, kad siekiama ne potyrių, o tiesos. Bet potyriai yra natūrali neatsiejama proceso dalis. Tavo išvardintos technikos labiau naudojamos atsidavimo/meilės praktikose, katalikai jas irgi naudoja. Su šamanais kiek kitaip.
Bendrai paėmus išskirčiau šiuos pagrindinius dvasingumo įrankius: maldą, kontempliaciją, meditaciją, darbą/veiklą ir atsidavimą. Bet kadangi tema apie sekuliarų dvasingumą nors ir labai nekaip man tai skamba, tai pirmą ir paskutinį įrankius reik išmest. Įdomu būtų sužinoti ką medituoja sekuliarus dvasininkas.

[TinSoldier]

Aš knygos dar nebaigiau skaityti, tai didesnių įžvalgų kol kas nenoriu taškyti. Dabar kol kas tik knyga pasidalinau, ir su bendrais dalykais, kas tai per tema. Iš to didelio džiaugsmo, kad radau knygą, kokią norėjau jau ilgai paskaityti

Kai perskaitysiu, manau, būtinai plačiau pasidalinsiu tuo, kas man bus pasirodę įdomu ar vertinga

[puodukas]

Susimasčiau ką šiuose dirvonuose dar galima nuveikti po Krishnamurti.

Pamąstymui atsakysiu gido žodžiais apie mokslą:
berods XIX a pabaigoje fizikuose sklande ideja, kad "dabar viskas aisku" ir belieka tik "apslifuoti" tai, kas zinoma. Ir siandien linksmai slifuojama toliau - tik ne tai, kas buvo ketinta...

Su tuo tai nesiginčiju, tik būtų galima prisikabinti prie "pasiruošęs".

Kuo tau tas žodis užkliuvo? 

Jei po tokių jausenų (potyrių, regėjimų....?) apima jausmas ar mintis pasididžiavimo savimi ar pranašumo prieš kitus, tuomet tai netikra, žmogus nepasiruošęs, bent jau taip rašo . Nors taip pat rašo, kad būna tikrų potyrių naujai atsivertusiems, bet tik vienkartinių kaip avansas.

[Jupiteris]

Nereliginis, tai kaip zinai, o ne tiki.

[Valius]

Esmė, kad knygą, manau, labai verta paskaityti tiems, kurie įsivaizduoja, kad tik tikintieji gali patirti transcendentinius išgyvenimus, kad tik relgijoms priklauso tie 'absoliuto' potyriai.

Drįsčiau teigti, kad kai tik tipiški tikintieji, praktikuojantys krikščionys ir uolūs kitų religijų pasekėjai nepatyria jokių transcendentinių išgyvenimų, nes kratosi jų, nes tokie išgyvenimai dažniausiai neįsirašo į dogmas, kuriomis privaloma tikėti.

Beje, nereikia painioti meditacijos ir psichodelikų sukeltų išgyvenimų! Psichodelikai labai spalvingai pateikia pasąmonės turinį, tai naudinga gydant sielos ir kūno ligas, bet tai nėra meditacijos „akseleravimas". Meditacija ir psicholdeliko poveikis - tai visiškai skirtingos būsenos, nors, galbūt jos ir turi tam tikrų panašumų. Sakyčiau, jog manyti, kad psichodelikai atskleidžia „realybę" ar net parodo „tikrąjį Dievą" - tai ir būtų saviapgaulė, prieš kurią įspėjo dykumos vienuoliai.

[paragraf 78]

Drįsčiau teigti, kad kai tik tipiški tikintieji, praktikuojantys krikščionys ir uolūs kitų religijų pasekėjai nepatyria jokių transcendentinių išgyvenimų, nes kratosi jų, nes tokie išgyvenimai dažniausiai neįsirašo į dogmas, kuriomis privaloma tikėti.

Jei turėjai omenyje statistinius tikinčiuosius, kurie iš principo nėra tikintieji kaip tokie, tada taip.
Tačiau praktikuojantis tikintysis išgyvena transcendenciją (pvz. mistikai ar galų gale eiliniai praktikuojantys tikintieji).
Ir kodėl transcendentiniai išgyvenimai tavo manymu neįsipaišo į dogmas?
Gal galėtum pateikti pavyzdį kur dogma prieštarauja transcendentiniai patirčiai?

[Valius]

Jei turėjai omenyje statistinius tikinčiuosius, kurie iš principo nėra tikintieji kaip tokie, tada taip.
Tačiau praktikuojantis tikintysis išgyvena transcendenciją (pvz. mistikai ar galų gale eiliniai praktikuojantys tikintieji).
Ir kodėl transcendentiniai išgyvenimai tavo manymu neįsipaišo į dogmas?
Gal galėtum pateikti pavyzdį kur dogma prieštarauja transcendentiniai patirčiai?

Gerai atsimenu, kaip vienas mano bičiulis bandė papasakoti apie kažkokį savo mistinį išgyvenimą katalikų vienuoliui (tikrai nuoširdžiai tikinčiam, jaunam, ir šiaip nuostabiam žmogui, ne davatkai). Tas griežtai jį nutraukė: „Bažnyčia šitaip nemoko!" ir atsisakė klausytis toliau. Kodėl tas išgyvenimas neįsipaišė į bažnyčios dogmas, reikia paties vienuolio paklausti, bet, jo manymu, neįsipaišė.

Kas bus, pavyzdžiui, jei nuoširdus, nestatistinis, bet griežtai besilaikantis mainstream bažnyčios mokymų tikintysis meditatyvioje būsenoje pradės regėti savo praeitą gyvenimą, žinodamas, kad bažnyčia griežtai pasisako prieš mokymą apie reinkarnaciją? Arba pamanys, jog tai šėtoniška apgaulė, ir niekad daugiau nenorės to patirti, arba taps ne tokiu jau „teisingu" tikinčiu. 

[paragraf 78]

Aiškuma
Na čia daug jausminio pagrindo, mažai racionalios prieigos, kaip matau. Vienas vienuolis ne bažnyčia, ir ne visos vizijos iš dievo
Jei kiekvieną pamatytą viziją ir išgyvenimą vertinsime kaip tikrą, autentišką ir objetyvią, tai tada tavo draugo, Teresės Avilietės ir Onutės iš 6 palatos vizijos turėtų būti vertinamos vienodai

[Vitus]

Jei kiekvieną pamatytą viziją ir išgyvenimą vertinsime kaip tikrą, autentišką ir objetyvią, tai tada tavo draugo, Teresės Avilietės ir Onutės iš 6 palatos vizijos turėtų būti vertinamos vienodai

Ir kuom gi jos skiriasi? Išgyvenimų sukėlimo būdu ar tuom, kas išgyvenama?
Pagal mane, tai visi paminėtieji yra 6-osios palatos pacientai

[UAB]

Na, žinai, vienu atveju UAB bažnyčios "specialistai" patvirtino "viziją" kaip "autentiška/tikra", per savo posedžius, o kitu atveju nepatvirtino. Štai ir didžiausias skirtumas

[puodukas]

Diskusija vyksta, bet dvasingumas dar neapibrėžtas.

Šiandien išgirdau pasakymą:
-dvasingumas, tai kovojimas savo viduje su blogom mintim.