Creative kūryba

[Creative]

Kartais sapne tu gali skristi,
Skristi aukštai virš debesų.
Kartais sapne tu gali patirti tokių dalykų,
Kuriu niekada nepatirtum realybėje.

Ta šviesa ir tamsa persipynusi aplinkui
Sudaro tavo pasaulį.
Kartais išgyvenimai patirti ten,
Padaro tave visaverčiu ir pilnu.

Kartais sapno nuo realybės neatskirsi.
Kartais sapne būna viskas daug realistiškiau.
Tas šviežias oro gurkšnis ir krentančių baltų pukų nebilus sklendimas.
Prabudus ryte tu jausies visiškai nusiraminęs.

Pritrūkau spalvų savo postuose, todėl šis postas skirtas spalvom.

[SPACE]

Žmonių gimimas yra reakcija į aplinką. Pasaulis valdomas automatiškai. Jei matėt fantastiniuose filmuose tokius futuristinius miestus, tai va taip. Jei esat gudrūs, tai išgyvensit, ir gana neblogai.

[SPACE]

[Creative]

SPACE  tu NE žaislas. Bet kada gali išeiti, uždaryti langą, persijungti į kitą puslapį, neskaityti šio.

Esmė tokia, kad aš pati supratau, kad tai kai kam žaidimas yra - žaisti kitų žmonių jausmais - manipuliuoti.  Aš kiek galėdama stengiuosi to nedaryti.

Bet jei tu parašei reiškia blogai stengiuosi. Nežinau ar pavyks ateity išvengti tokių klaidų.

Taip čia žaidimas tarp:
tu priimi tai rimtai kaip sau - arba - žiūri kaip į paprasta dar vieną eilinį be ryšio skaitalą skirta kam nors.
Ir tik trečias variantas yra, kad tai rimta ir skirta kažkam kitam (neaišku kam).

Jei girdėjai užuominas apie kitus žmones, kaip kreipimąsi į juos, tai žinok tai tik įsivaizduojami žmonės. Jei koks meilės laiškas tai vaizduotės kūrinys skirtas įsivaizduojamam žmogui.

Atsiprašau, kad ne taip supratai. Žinau man pačiai reikia jau liautis čia rašinėjus, bet kol kas nesinori.

Aš čia ne tam kad gaučiau kuo daugiau laikų. Dažniausiai postai skirti įsivaizduojamam personažui, ne tau. Atleisk dar kartą.

Aš darau pagrindinę marketingo sryties klaidą tai : "Pažink savo priešą" (juokauju) tai iš tikrųjų "Pažink savo auditoriją", kad nerašytum Dievui, tai yra kažkam įsivaizduojamam, o ne tikram žmogui, žmonėms. Todėl ir nėra nei diskusijų nei laikų beveik, nes rašau mano išsigalvotam personažui, o ne konkrečiam žmogui, vis dėlto kartais pagalvoju ir apie jus, tad nėra tokie ir atviri pasakojimai. Tiksliau sakant, kartais pagalvoju ar tarp jūsų įsimaišęs mano pasakojimų personažas, arba labai panašus į jį, na rašau visiems ir kartu nežinia kam. Tu atsiliepei, bet nepriimk tai vien sau, rašau daug kam.

Žmonių gimimas yra reakcija į aplinką. Pasaulis valdomas automatiškai. Jei matėt fantastiniuose filmuose tokius futuristinius miestus, tai va taip. Jei esat gudrūs, tai išgyvensit, ir gana neblogai.

1. Ar pasaulis valdomas automatiškai - didelė paslaptis.
2. Manau niekas neišgyvens tiek ilgai šiais laikais.

[SPACE]

Esmė tame, kad visi tiek prisimelavo su tais dvasiniais dalykais, kad nebejuokinga, koktu.
O tu esi gera psichonautė, todėl ir skaitau tave.
Jokiu būdu nemanau, kad tai skirta man, atsakiau norėdamas parodyti, kad palaikau tave.
Nes tokios misijos dabar nu niekas nebedaro.

[Creative]

[Creative]

Ir gali šaukti kiek galėsi,
Tavęs vis tiek niekas neišgirs.
Tavo klyksmas paskęs
Visų kitų šauksmu nebūtyje.

Atsikėlus ryte,
Padėkosiu už šį rytą,
Tam ryto vėjo gūsiui,
Kuris pasitinka tave.

Aš ranką ištiesiu
Pajusti jo prisilietimą.
Aš ištarsiu žodžius be garso,
Kad nustelbti tylą.

Ir gali šaukti kiek galėsi,
Tavęs vis tiek niekas neišgirs.
Tavo klyksmas paskęs
Visų kitų šauksmu nebūtyje.

Kartok paskui mane.

Ir gali šaukti kiek galėsi
Tavęs vis tiek niekas neišgirs.
Tavo klyksmas paskęs
Visų kitų šauksmu nebūtyje.

Tu ne viena.
... paskui mane.

[SPACE]

Pikčiurna

[Creative]

Mes ateinam čia,
Kai naktį užgula mėnesiena.
Kai laikas kaukti,
Kai laikas užmerkti akis.

Mes ateinam čia,
Nes tai mūsų vieta.
Mūsų namai
Ir mūsų valia.

Mes ateinam čia.
Ateinam paslapčia.
Kad atidengti tylą
Atidengti viską slapčia.

Ir pradės urgzti griaustinis,
Kaip tikras laukinis žvėris.
Bet mes nebijosime,
Nes tai saldi mums melodija.

Kai griaustinis ateina
Gatvės visos ištuštėja.
Tai mūsų laikas
Ir mūsų vieta.

Mes ateinam paslapčia,
Kai niekas mūsų nebelaukia.
Mes ateisim ir pas tave,
Nes tai aukštųjų jėgų bus valia.

Apsijuosime rūko skraiste
Ir darysim tai ką mes mokame.
Kam jums tai, mes žinome,
Tačiau jums nesakysime.

Ir pradės urgzti griaustinis,
Kaip tikras laukinis žvėris.
Tada atmerkite akis,
Tai mūsų melodija.

Mes ateiname čia,
Nes tai mūsų naktis
Ir mūsų vieta.

[Creative]

Klausimas visiems:

Ar meilė išties nugali viską?

[violetpink1]

  kažkada pagaliau taip,  nebūtinai išsyk, bet bent jau vėliau - taip, būtinai.

[Creative]

Mes pakeliam rankas
Ir atiduodam mūsų viltis.
Tam kas danguje.
Tam kas viršuje.
Tam kas aukščiau už mus.

Mes pakeliam rankas
Ir atiduodam mūsų viltis.
Kad išsipildytų bent kažkieno svajonė.
Mūsų visų ateitis.
Mūsų visų viltis.

[violetpink1]

Creative, kaip tik rašiau apie meilę Parabrachmanui ir apie Jo meilę mums.  Įkelsiu tuoj dar vieną tekstą savo temoje. Nuo šiol rašau juos į failą. Jei norėsi galėsiu kada atsiųsti visą failą, kai parašysiu daugiau. Tau irgi patariu rašyti į failą, o tik paskui kelti čia, nes taip galėsi išsaugoti viską ką parašai ilgesnį laiką ir pati.
Tuoj, įkelsiu tekstą savo temoje...

[SPACE]

Meilė nieko neišsprendžia, tik suteikia kuriam laikui vilties, prasmės išgyvenimui.

[SPACE]

Strafaufschub

Įeinant į kambarį, durys užsidaro, ir norint išeiti, durys nebeatsidaro, arba atsidaro į kitą kambarį. Jei žinai kodą, gali pamatyt visus kambarius iškart.