Praradimai ir pagyros

[JZZ]

Sveiki
Ši tema tiko filosofinėje skiltyje ir šitoje, tačiau pasirinkau šitą, nes filosofų mintys, mano nuomone, pasirodytų per daug abstrakčios, tačiau bet kuriuo atveju specifinių apribojimų rašantiems neteikiu.

Kažkada seniai (maždaug prieš 5-8+ metus) per BTV rodytoje rusiškoje laidoje "Nepaaiškinama, bet faktas" (pavadinimas rusų kalba) buvo parodytas epizodas, kuriame buvo skelbiama tokia idėja: gerą "būseną" galima prarasti kai kiti asmenys, tos būsenos neturintys, to "pavydi". Kitais žodžiais, bet koks konkretus turtas, palanki situacija ar dalykai, parodyti jų neturinčiam asmeniui, laikui bėgant gali būti prarandami jeigu tas asmuo sąmoningai ar nesąmoningai to pavydėjo, nusivylė savo neturėjimu, ar pasidžiaugė kitų turima būsena/dalykais, ko jis, jo nuomone, neturės. 
Tarp pateiktų pavyzdžių buvo toks, kuriame moteris, turinti gerą šeimą (savo išrinktąjį ir kitus mylimus asmenis) bei šiokį tokį butą, pasikvietė gerą draugę į svečius kažką aprodyti. Toji draugė žiūrėdama į vieną linksmų emocijų kupiną nuotrauką pasigėrėjo ar nusivylė, kad pati to neturėjo. Vėliau minėta moteris po įvairių nelaimingų atsitikimų prarado aptartą "gerumą". Laida bandė susieti draugės nesąmoningai paskleistą "blogumą" su tais atsitikimais, privertusiais minėtą moterį daug ką prarasti. 

Šioje temoje aš susieju kitų asmenų skleidžiamą blogumą su savo noru turimą privalumą pademonstruoti.
Yra turbūt ne veltui sakoma "Pasigirk - prarasi" (ar kažkas panašaus). Daug kas nori būti rich and famous: turėti nenusakomus turtus, jais prieš kitus didžiuotis ir tokiu būdu, visiems pritariant, tapti dar populiaresnis. Tačiau taip būtų jeigu tik tas vienintelis asmuo turėtų tokį norą, o daugiau niekas kitas.
Žmogus turi mažesnį ar didesnį norą būti įvertintas ir pagirtas: turbūt niekas nepaneigs, kad išgirsti malonų pagyrimą yra išties malonu. Kai asmuo girdi pagyrimus, jis tada gali būti tikras, kad yra teisingame kelyje ir visas iki tol buvusias užduotis ir sunkumus įveikė sklandžiai. Tai yra psichologinis "faktiškas" įvertinimas - kai psichologiškai gauni faktinį įvertinimą, kad tavo pasirinkimai tinkami, bei pagrindimą, kad tavo einamas kelias - geras. Jeigu tave kamuoja abejonės, tai gali pabandyti tą susikurti dirbtinu būdu: pasigiriant kuo nors konkrečiu. Tačiau negerai tai, kad ne visada sulauki vien tik to norimo nuoširdaus pagiriančio nusistebėjimu.

Jei tavo bičiulis ar koks artimas draugas - sielos brolis - pasidžiaugia savo pasiekimu, tai, nors ir ne tu tai pasiekei, tau vis tiek užeina smagus pasididžiavimo tuo asmeniu jausmas: malonu kai žinai, kad tavo šeimoje, draugų rate ar grupėje yra tai pasiekti sugebančių asmenų. Tada atrodo, jog iš dalies tai liečia ir tave. Tačiau jeigu kas nors pradeda išdidžiai puikuotis kokiu nors elektroniniu žaisliuku, tai kartais net gali ir pyktelt: kartais net pikta pasidaro tokiais kvailais maivymaisiais, ypač jei pats turi seną išklerusį griozdą, palyginus su tuo, kuo būna maivomasi. Reikia atkreipti dėmesį į tą konkretų jausmą tuo momentu kai supyksti - tas pyktelėjimas gali sukelti tą lauktą pasitenkinimą pavaivai, tačiau tai tikrai neprailgina jo konkretaus žaisliuko tarnavimo laiko.

Jeigu matai tai, ko tu neturi ar negali turėti, o kitas asmuo tuo jau naudojasi, tai net apmaudas gali užimti: net jei tu ir nelinki tam asmeniui nieko blogo, reikėtų pasisaugoti tokių emocijų, nes nesulaikytos tos emocijos gali tapti tokia jėga, kuri "suklostys" tokias aplinkybes, dėl kurių tas konkretus "gerumas" bus prarastas. Tada jau nesvarbu kas yra tas "gerumas": telefonas, turtai, augintinis, įsimylėjęs žmogus ar kokia būsena. Pyktis gali įtakoti giriamamosi daikto tarnavimo ar eksploatacijos laiką ateityje, o pyktis su palinkėjimu - daug galingesnė sandara, kuri gali neigiamai įtakoti ir žmonių būklę: daiktai genda, o žmonės suserga. Kartais nebūtina nei pykti, nei nusivilti, užtenka trumpą laiko tarpą pagalvoti, kad "jam tai išties gerai". O kokį konkrečiai laiko tarpą? -tokį, kiek trunka mintis.

Per tokį laikotarpį, kuris trumpas - kaip mintis, gali pakeisti savo visatos įvykių ateities eigą: pati toji mintis sukurs tokias sąlygas, kokių pats net nesumodeliuotum, dėl kurių nei tau, nei tavo draugui, kolegai ar nemėgstamam asmeniui nieko gero nenutiks. Tačiau to galima išvengti. Išties! Apibendrintai tariant, savo pasiekimus pasilik sau: nors ir labai "knietės" išsipasakoti, geriau tai išsipasakok sau (kad ir mintimis). Kas žino?- o gal kas klausosi...   Taip pat stenkis nesistebėti - nesistebėk įvairiais stebėtinais dalykais: nors pasitaiko itin neįprastų dalykų, džiaukis - džiaukis, kad tai įvyko. Tada tavo reakcija nepaskleis jokio negerumo, kuris, net tau ir nenorint, galėtų pakenkti tavo mėgstamam asmeniui; tada pasidžiaugęs kartu su jais - sustiprinsit savo ryšius.  Kartais tenka sutikti pagyrūnų, tada pabandyk atkreipti dėmesį labiau ne į jo demonstruojamą daiktą ar vertybę, o į patį gyrimosi procesą.

Viską apibendrinant žmogaus mintys gali sukurti nuostabius ir nuostabiai klaikius dalykus, tačiau bent jau dabar bus nors šiek tiek aiškiau kodėl "taip nutinka".
Dėkui už skaitymą. Dabar kai kurie dalykai tapo aiškesni ir "makes sense". 
Tačiau temos nebaigiu be neužduotų kelių klausimų.

Kaip tu manai, kodėl taip nutinka? Kodėl besipuikuojamas daiktas išsprūsta ir užkrenta ant vienintelio vinuko, kai aplinkui pvz. vien pagalvės?
Ar žmonės išties tokie galingi, kad nesąmoningai gali pakeisti įvykių tėkmę? Gal žmonių tuo išvis nedera kaltinti?
Ar kam yra nutikę panašių atvejų kai po pa(si)rodymo (net ir be jokių pagyrų) toji konkreti ypatybė ar objektas pakeitė savo savybes į blogesnę pusę? Ar tai galima susieti su šių dienų logika?
...

edit:
Neleido teksto paskelbti...
Dar neįvestas pavadinimas? 
koks gi tiktų tinkamas?

[Benamis]

Idomus tekstas JZZ. Man visuomet tavo zinutes patinka Sutinku su tavimi, kad musu emocijos/mintys itakoja fizini pasauli (mano gyvenime daug tokiu pavyzdziu buvo)

[Teroras]

Na bet kazkodel pseudo-reperiams kurie savo klipuose meto pinigus, uosto koksa ir turi visus auksinius dantis, turtai nemazeja...