Patriotizmas, tautiškumas, valstybė

Pradėjo a.t.sielis, birželio 13, 2018, 08:38:52

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

Sąjūdžio trisdešimtmetis, kalbos iš tribūnų vis mini tautiškumą, patriotizmą, pasišventimą valstybei.

Kuo geras ir kuo blogas patriotizmas? Kame jo bėdos?

klajunas

Priklauso nuo to, apie kokį patriotizmą kalbame siaurą ar plataus požiūrio. Pavyzdžiui, man patria yra visa žemė. Neskirstau žmonių pagal priklausymą kalbinei grupei, viena kalba pagrįstos grupės yra atgyvena. Aš už kalbų išlaisvinimą. Ką reiškia patria, kai žmogus moka 10-20 kalbų ir gali gyventi bet kur planetoje. Todėl sąjūdžio patriotizmai man muziejinis eksponatas.

a.t.sielis

Galvoju, saikingas patriotizmas nėra blogai, tai geras dalykas. Tam tikras įsipareigojimas gimtajai visuomenei.

Bet tai neturi pažeisti aukštesnių principų, tokių kaip gailestingumas, teisingumas, švara, asketiškumas.

Pvz. jeigu gimtoji visuomenė elgtųsi negailestingai, neteisingai, nešvariai, ir neasketiškai, garbinti tokią visuomenę ir jai įsipareigoti nėra gerai.

Mūsų įsipareigojimas turi būti aukštesniesiems principams, Kūrėjui, o tada iš to seka veikimas to įsipareigojimo šviesoje, tokiu būdu tas veikimas savaime tampa naudingas bet kuriai visuomenei, ir tuo pačiu patriotiškas, nors apie patriotizmą tokiame veikime gali būti net neužsimenama. T.y. iš tautiškumo nedaromas stabas.

Pvz. patriotizmas niekaip neatsižvelgia į tėvynės teritorijoje gyvenančių kitų gyvūnų gerovę, tik žmonių interesus. O gyvūnai skerdžiami ir išnaudojami. Tuo būdu, patriotizmas tampa blogio palaikytoju, kadangi labai patriotiška ir todėl labai stipri žmonių visuomenė tampa dar galingesnė ir gali dar labiau skriausti kitus gyvūnus. Arba kitas tautas.

Man lietuviško pobūdžio patriotizmas neimponuoja tuo, kad yra visa galva pasinėręs į šį pasaulį, materializmą. Yra dar toks šūkis: "Dievui ir Tėvynei", bet pvz. pas krikščionis pasakyta, kad negali tarnauti dviems šeimininkams. Jeigu Dievui, tai viskas yra Dievo, taip pat ir tėvynė. Todėl tas priedėlis "tėvynei" nelabai reikalingas. Patriotinės aistros yra aistros, vadinasi, ne gerumas, ką jau kalbėti apie dieviškąjį gerumą. Aistrų apimti žmonės panyra į iliuziją, jų sąmonė išsikreipia, aptemsta. Aistra gimdo nusivylimą, pyktį, o pyktis galutinai paklaidina. Visos tos patriotinės šnekos tampa iliuzijos sklaida.

Patriotizmas turėtų labai gerai save filosofiškai apmąstyti, ir pripažinti aukščiau esantį Kūrėją, tyrą dievišką gerumą, ir įsipareigoti atitinkamai. Patriotinės, tautinės aistros turi būti transformuojamos į gerumą, o gerumas - į tyrą gerumą ir tarnystę Kūrėjui.

klajunas

Citata iš: a.t.sielis  birželio 13, 2018, 13:15:50Galvoju, saikingas patriotizmas nėra blogai, tai geras dalykas. Tam tikras įsipareigojimas gimtajai visuomenei.
Kodėl ne įsipareigojimas gimtajai planetai, gimtajai žmonijai, gimtajai saulės sistemai, gimtajai galaktikai? Susiskaldymas į klanus ir grupuotes žmonijai nieko gero nedavė, visa kiekvieno klano istorija yra banditizmo istorija ir šitas banditizmas yra mokyklose garbinamas.

Įsipareigojimas turi pirmiausiai būti laisvei, kuri mastoma ne egoistiškai, bet globaliai. Tai reiškia, kad laisvas kiekvienas gali būti tiek, kiek jis leidžia laisvu būti kitam. Tenka pripažinti, kad yra gana griežtas būtinybės pasaulio segmentas, tačiau ši būtinybė gali būti laisvai formuojama. Tai turi būti daroma pagal laisvės principą, kuris reiškia, kad kas daro žmogų laimingu geriausiai supranta jis pats. Todėl renkantis gyvenimo formą negali būti jokios prievartos, kol žmogus laikosi laisvės principo kitų atžvilgiu.

Prievarta tiek dėl gero, tiek dėl blogi tikslo yra amorali. Moralė, kuri yra prievartinė - irgi amorali. Laikantis principų ekonomijos, reguliuoti santykiams tarp žmonių užtenka tik laisvės idėjos, visa kita kiekvienas turi susikurti pats.

Todėl būtina laisvės idėją ir principą įvesti į žmogaus sampratą ir visuomenės santvarką. Nes tai aukščiausi principai. Visa kita, visos kitos ideologijos - tik lokalizmas, vietiniai pasirinkimai. Vietinį patriotizmą galima rinktis individualiai, jeigu laikai, kad tarnavimas kokiam nors klanui yra gyvenimo prasmė. Bet prievartinis brukimas, pažeidžiant laisvą valią yra amoralus. Gali pasirinkti pats, bet neturi teisės primesti kitiems.

Ir vystantis visuomenei toks pasirinkimas darysis vis mažiau patrauklus. Toks patriotizmas - muziejinės sąmonės reliktas. Kuo žmogus, kuris visą gyvenimą pragyvenęs Raseiniuose ir niekada nebuvęs Pranzūzijoje, JAV, Kinijoje, Maroke, yra pranašesnis už tą, kurio veiklos mastas planetinis.

Šliogeris sako, kad tokiam keliautojui greitai važiuojant ar aukštai skrendant, sąmonėje per greitai bėga vaizdai, todėl jis negali būti filosofu, bet tokie išvedžiojimai yra juokingi. Tegul pasigreitina savo mąstymą ir nebus jokių problemų. Nereikia bijoti filosofo mąstančio superkompiuterio greičiu.

Patriotizmas yra geras dalykas, bet jis neturi būti įkalintas į vieno milimetro mastelius.

a.t.sielis

Na žinai, tiesiog būnant Lietuvoje labai sunku ką nors gero padaryti kurios nors Azijos ar Afrikos šalies visuomenei, per toli viskas. Tokiu būdu lokalus patriotizmas turi kažkokį vaidmenį. Kiekvienas funkcionuoja savo žemės lopinėlyje, tarp vietinių. Panašiai kaip sodų bendrijoje kiekvienas turi savo sodą ir ten tvarkosi.

Bet iš tikro, Žemės planetos, Visatos, Kūrėjo interesai svarbesni negu lokalūs interesai. Nesaikingas patriotizmas ir tautiškumo puoselėjimas, nesant kitų aukštesnių vertybių, veda prie nesantaikos ir karų, disharmonijos Žemėje ir Visatoje.

Jeigu visuomenė nori sėkmės ir laimės, jos žmonės taip pat turėtų žinoti, kaip turėti harmoningus santykius su Žemės planeta ir Visata (Visatos dievybėmis). Nes Saulė, Lietus, Oras, ir kt. reikmenys gyvenimui yra duodami Visatos.

Bukas vien tik patriotizmo stūmimas negali suteikti visuomenei laimės ir sėkmės. Pasaulėvaizdis gaunasi neteisingas, iškreiptas, veiklos kryptys, motyvai - taip pat.

klajunas

Citata iš: a.t.sielis  birželio 13, 2018, 16:34:27Na žinai, tiesiog būnant Lietuvoje labai sunku ką nors gero padaryti kurios nors Azijos ar Afrikos šalies visuomenei, per toli viskas. Tokiu būdu lokalus patriotizmas turi kažkokį vaidmenį. Kiekvienas funkcionuoja savo žemės lopinėlyje, tarp vietinių. Panašiai kaip sodų bendrijoje kiekvienas turi savo sodą ir ten tvarkosi.
Taip yra tik todėl, kad taip suorganizuota visuomenė, principinių kliūčių tam nėra. Kaip pavyzdį imkime verslininką, kuris turi gamyklas, biurus, sandėlius visoje planetoje. Į bet kokį biurą, nesvarbu ar jis JAV, ar Brazilijoje ar Japonijoje, gali paskambinti telefonu, gali internetu arba faksu nusiųsti paruoštą projektą, gali į sąskaitą pervesti pinigus, kurie prieinami bet kuriame planetos kampelyje, toje vietoje yra tos vietovės dirbantys žmonės, kurie tavo idėjas paverčia realybe net už tūkstančių kilometrų.

Jeigu nesi verslininkas, gali internetu parsiųsti prekes iš bet kurios planetos vietos, gali susipažinti ir bendrauti su žmonėmis, jeigu nėra kalbos barjero, nesvarbu kur jie būtų. Jeigu nori gali ir padėti, nebūtini prisijungdamas prie tų žmonių tiesiogiai.

Globalizmas savaime nėra joks blogis, kaip bando pavaizduoti tautininkai ir patriotai, jis būtų blogis tik vienu atveju, jeigu tai būtų globalinė diktatūra, nepripažįstanti žmonių laisvės. Bet globalizmas įmanomas ir demokratiškas. Tautos sureikšminimas sureikšmina skirtumus, be to, šitas skirtumas, yra forma, kuri išmokstama ir priklauso nuo aplinkos, kurioje išaugai. Tačiau yra daug svarbesnių bendrumų, kurie neišmokstami bet įgimti, gelminiai. Kodėl turi atrodyti, kad lietuvis, japonas ar vokietis įdiegtas į sąmonę yra svarbiau už žmogų, kuri yra prigimtinė savybė, neišmokstama ir ateinant iš gelmės, o ne prilipdoma prie išorės.

Manau, kad pilietinė valstybė yra pažangesnė už tautinę. Daug kur judėjimas vyksta kaip tik šia kryptimi. Galutinis rezultatas bus viena valstybė. Reikia ne kovoti prieš ją, bet tik siekti, kad ji nebūtų autoritarinė.

SPACE

Kad nėra tokio dalyko, kaip patriotiškumas, yra tik savanaudiškumas. Kaip Rusijoje joks rusas nedirba aukščiau podwórze dozorczyni, Litwoj aklai klausoma kbg ir cvž nurodymų.

mcgyver

Pritariu klajunui pasaulio valstybes turi jungtis.

a.t.sielis

#8
birželio 15, 2018, 14:07:08 Redagavimas: birželio 15, 2018, 14:09:55 by a.t.sielis
Manau, problema tame, kad nėra vertybinio visuomenės mokslo. Sociologija tiesiog aprašinėja visuomenę, tačiau koks mokslas nagrinėja kaip kurti visuomenę, kaip ji turi funkcionuoti, koks bus gautas rezultatas pasirinkus vienokį ar kitokį visuomenės modelį? Nesimato tokio mokslo ir tokių žinių.

Vakaruose buvo luominė visuomenė, toliau atsirado kapitalistinė visuomenė, o Rusijos ir Kinijos regione: "komunistinė" visuomenė, kuri Rusijoje virto į kleptokratinę visuomenę.

Ir viskas, apie nieką geresnį vakariečiai nemąsto. Kaip yra, taip yra, atseit.

mcgyver

@a.t.sielis cia nereikia jokiu mokslu, reikia tik per tv ir kitas informacines priemones skleisti, tikras vertybes, zmogiskuma lygybe tarp rasiu ir panasiai, pvz manau skandinavai neblogai tvarkosi. Reikia didinti vidurine klase ir mazinti oligarchus, kad butu kuo daugiau lygybes, manau dabartinai vaikai bus ta karta kuri prades viska igyvendinti, mazes korupcija ir panasiai.

a.t.sielis

Visur reikia sisteminio požiūrio.

Pvz. dabartinė faktinė kapitalistinės visuomenės struktūra yra maždaug tokia:

1. aukščiausia visuomenės klasė - pakvaišę pop menininkai (kuria Holivudo filmus ir kitą šlamštą)
2. galingiausia visuomenės klasė - kriminaliniai: korumpuoti politikai, valdininkai ir kapitalistai.
3. ir jiems keliaklupsčiaujantys specialistai, darbuotojai ir tarnautojai - didžioji masė.

SPACE

@a.t.sielis  o tai galvoji atsitiktinai tokia sistema atsirado. Tik sudaromas vaizdas atsitiktinumo, visur valdomas chaosas.
Vakarų Europa, JAV gyvena kitų sąskaita, todėl pas juos atseit ir problemų mažiau.

a.t.sielis

#12
birželio 15, 2018, 17:05:03 Redagavimas: birželio 15, 2018, 17:39:14 by a.t.sielis
Atsitiktinumų nėra, viską kas bloga daro Tamsa, demoniškumas, o tai pasirinkimo klausimas. Kadangi 99 proc. žmonių, šiuo metu esančių Žemėje, tai pasirinkę, tai ir vyksta. Tokios padėties Žemėje tikslas: iš Tamsos eiti į Šviesą.

Vien tik klajoti tamsoje - beprasmiška.

Sąjūdyje buvo tam tikrų šviesuliukų, jie ir leido prasilaužti pro Geležinę Uždangą. Bet buvo ir tamsos, o tamsa leido degraduoti.

Tamsa negali nustelbti šviesos, todėl tamsos įtaka ribota. Kur tik pasirodo šviesa, tamsa ten nyksta.

Visuotinis raštingumas ir pagrindinis išsilavinimas, demokratija (demonkreizija), technologijos, TV ir medijos, ekonominis progresas, ginklų galia nereiškia šviesos. Jeigu vertybės tamsios, visa tai tik plėtoja tamsą. Sąjūdžio Lietuvos tikslas buvo aiškus: "norim gyventi laisvai ir turtingai, kaip vakariečiai". Prašau, yra laisvė ir turtas, bet laimės nėra.

--------------

Tęsiant temą:
Vyšniausko kalba Sąjūdžio 30-mečio minėjime: http://www.propatria.lt/2018/06/vytautas-vysniauskas-turime-gyva-tauta.html

Radvilaitės atsakymas: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/radvile-morkunaite-mikuleniene-apie-tauskalus-sajudzio-30-mecio-proga.d?id=78214825

Vyšniausko atsakymas: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vytautas-vysniauskas-konservatoriu-totalitarizmas-atsakymas-partiniam-jaunimui.d?id=78306909

Vyšniauskas turi jėgos, galbūt dėl to, kad pasako bekompromisinės tiesos, o gal tiesiog dėl užsidegimo, o šiaip grynas nacionalistas, viską labai dramatiškai piešia.

Man nacionalizmas neimponuoja, esu kosmopolitas, mąstau apie Kūrėją, visatą, Žemę, o ne apie kokią nors vieną tautą.

klajunas

Visos vertybės yra žmogaus viduje, kurti kažką dirbtina ir dar prievarta primetinėti, jėga nešti "gėrį" yra visiškas absurdas. Be žmogaus laisvės gėrio nėra, islamo pasaulyje labai "religingi", bet ar tai klestinti ir laiminga visuomenė? Tai kažkokia pseudogėrio diktatūra. Ką daryti tiems kurie mano, kad klūpėti ant kelių ir daužant kaktą į grindis melstis alachui yra visiška nesąmonė. Ar tai yra tas dvasingumas? Jeigu taip, tai idiotiškesnės formos jam ir nesugalvosi. Religinis formalizmas yra toks pats paklydimas kaip ir tautinės formos garbinimas. Kaip turėtų būti viena žmonija, turėtų būti ir vienas dvasingumas, bet jokių absurdiškų ekscesų, pagrįstas laisve. Religija tarnauti žmogaus augimui pradės tik tada kaip pirmas Dievo įsakymas bus "nepažeisk kito laisvės". Kol to nėra, religija yra vergovės atmaina.

a.t.sielis

Teisingai, tai kas vertinga yra žmogaus viduje, tai yra jo tobula siela, su visomis dvasinėmis savybėmis ir ryšiu su Kūrėju.

Kas link laimės, tai pilnai laimingi šiame pasaulyje yra dviejų rūšių žmonės: pamišėliai arba šventieji. Visi kiti turi vienokių ar kitokių problemų. Bet laimė yra siekis, visi siekia laimės, ieško kelio į laimę, deda pastangas. Todėl mums reikia įvertinti, ar pasirinktas kelias, procesas laimei siekti duoda tai, ko siekiama.

Apie musulmonus nėra ką daug kalbėti, vienas dalykas, kaip ir Lietuvoje praktikuojančių katalikų yra mažuma, taip ir pas musulmonus giliau tikinčių yra mažuma. O visa kita daugiau socialinis reiškinys, panašiai kaip prieš kelis šimtus metų Vakaruose visi vaikščiojo į bažnyčią.

Kaip ir mes nelaimingi dėl sunkaus likimo, taip ir musulmonų likimas kai kur dar sunkesnis. Pvz. tokiam Afganistane, kai pažiūri į tuos žmones, matosi, kad sunkus likimas užduotas jau gimstant.

Taigi, iš to galima padaryti išvadą, kad reikalinga sparti sąmonės evoliucija, kad būtų išeita iš blogo likimo spąstų.

Aukštyn