Reinkarnacija

Pradėjo Benamis, gruodžio 05, 2011, 17:18:15

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

TinSoldier

Citata iš: neuronas  kovo 29, 2012, 18:40:11
na su TinSoldier išgerčiau butelį, tik pagal jo nusiteikimą matau, kad viskas gali baigtis muštynėm  :D.


Apie reinkarnaciją vėliau atsakysiu. Šiandien neturiu laiko ilgėliau rašyti ar pagalvoti apie tai, ką parašėt :) Bet aš grįšiu... :)) Todėl dab tik į offtopic'ą atsakysiu:

Muštynėmis tikrai nesibaigtų :D Gal tik rašant man tokie sakiniai netyčia gaunasi, kad atrodo, jog užsipuolu ką nors. Bet realiai neturiu tikslo nei ką nors užsipulti, nei muštis :))

O su mokslu(Gamtamoksliu. Su socialiniais mokslais truputį daugiau bendro turiu)  aš praktiškai neturiu nieko bendro. Blem, mokykloje iš matematikos ar fizikos kokios vos teigiamus ištempdavau :))
Tačiau, kaip sakė Carl Sagan: "kiekvienas žmogus turi turėti nors menkiausią suvokimą, kaip veikia mus priglaudusi Visata." Todėl daugiausiai savarankiškai domiuosi gamtamoksliniu pažinimu, ir jį suvokiu kaip patikimiausią realybės pažinimo priemonę. Nedievinu aš jo. Tiesiog įvertinu tai, ką ir kaip jis daro. Ką pasiekė. Ir iš to kyla.. mhm.. pagarba jam :))

paragraf 78

Žinai kas įdomiausia? Tai ką tu kalbi apie gamtamokslį, panašiai kalba ir Katalikų Bažnyčia. Taip pat tavo apibrėžiami gamtamokslinio pažinimo kriterijai tinka ir tikėjimui.
Jonas Paulius II sakė kad Dievą mes pažįstame ne per tai ko nežinome, bet per tai ką jau sužinome. Bažnyčia net turi popiežiškąją mokslų akademiją kuri yra jos patariamasis organas mokslo klausimais. Labai nustebau kai sužinojau jog Stivenas Hawkingas yra šios akademijos narys.

Sorry už offtopiką.

Beelzebub

Skaitant E. Levi ''Mirtis'' (''Death'') man kilo keli klausimai:
1. Ar gali reinkarnacija bei dangus ir pragaras egzistuoti kartu?
2. Ar reinkarnacija galima būtų sulyginti su dangumi ir pragaru (dangus - išsilaisvinimas iš reinkarnacijos ciklo/gyvenimas po mirties/aukštesnė egzistavimo forma; pragaras - amžina reinkarnacija)?
3. Ar galima pačiam pasirinkti ar reinkarnuotis po mirties, ar pereiti į kitą egzistencijos lygį/formą?

''The Talmud says that the souls of those who have not believed in immortality will not become immortal. <...> [He who cares not for a continuation of sentient personal life after physical death will not have it. He will reborn remaining unconsious as in the transition.]''

''All who have lived upon earth, live there still in new exemplars of their types, but the souls which have surpassed their type receive elsewhere a new form based upon a more perfect type, as they mount ever on the ladder of worlds; the bad exemplars are broken, and their matter returned into the general mass.''

''Man has a right to withdraw himself even from the divine goodness, and the dogma of eternal Hell is only the assertion of eternal free-will.''

''God precipitates no one into Hell. It is men who can go there freely, definitely and by their own choice.''

''Those who are in Hell (amid the gloom of evil and the sufferings of the necessary punishment) without having absolutely so willed it, are called to emerge from it. This Hell is for them only a purgatory. The damned completely, absolutely and without respite, is Satan who is not a rational existence, but a necessary hypothesis.''

''To be immortal in good, one must identify oneself with God; to be immortal in evil, with Satan. These are the two poles of the world of souls; between these two poles vegetate and die without remembrance the useless portions of manking.''

(Svarbiausia ištrauka) :
''[Nature is dual; there is a physical and material side, as there is a spiritual and moral side to it; and, there is both good and evil in it, the latter the necessary shadow to its light. To force oneself upon the current of immortality, or rather to secure for oneself an endless series of rebirths as consious individualities - <...> one must become a co-worker with nature, either for good or for bad, in her work of creation and reproduction, or in that of destruction. <...> Thus, while the good and the pure strive to reach Nipang (Nirvana or that state of absolute existence and absolute consciousness - which in the world of finite perceptions, is non-existence and non-consiousness) - the wicked will seek, on the contrary, a series of lives as consious, definite existences or beings, perferring to be ever suffering under the law of retributive justice [Karma] rather than give up their lives as portions of the integral, universal whole. Being well aware that they can never hope to reach the final rest in pure  spirit, or Nirvana, they cling to life in any form, rather than give up that ''desire for life'', or Tahna which causes a new aggregation of Skandas or individuality to be reborn. <...>]''

P.S. Gal kiek perdaug ištraukų, tačiau tokį tekstą man būtų kiek sudėtinga išversti ar bandyti perpasakoti savo mintimis tai, kas yra norima pasakyti.

neuronas

neteko man skaityti šios knygos, bet ji mane jau sudomino. O dėl atsakymų į Tavo klausimus, tai manau, kad visi 3 dalykai (Dangus, Pragaras, Reinkarnacija) egzistuoja atskirai, nepriklausomai vienas nuo kito. Ir nebereikėtų tapatinti reinkarnacijos su pragaru. Aplamai šie trys egzintencinės filosofijos terminai, turi gilias, bėgant laikui besikeičiančias prasmes, kurias suprasti galima tik atmetus tuos labai supaprastintus šiuolaikinės visuomenės stereotipus. Dėl atsakymo į trečią klausimą, mano žinių bagažas, leidžia teigti, jog reikia pirmiau pasiekti tam tikrą lygį, norint atsisakyti reinkarnacijos ir kuris suteiktų teisę pereiti į kitą ,,egzintencijos formą".

rainiukee

Nuo pat gimimo tikėjau/žinojau, kad aš buvau kažkas prieš gimimą ir būsiu kažkas po to. Būdama dar vos 5metų, o ir vėliau nuolat naktį spoksodavau į viena žvaigždžių trio paukščiu take ir jaučiau, tarsi ten būtų namai. Tą liudija ir vienas ženklų mano kūne - apgamai, kuriuos turėjau nuo pat gimimo. Tikiu, kad tai ne šiaip sau.



O čia atitikmuo, kas mokės, tas įžiūrės.




.L.U.T.H.O.R.

Na yra teorija ar kažkas tokio, kad tam žvaigždyne ar jo regione yra tam tikra ateivių rasė :) Na bet čia tikriausiai kontaktuotojų klejonės, kiek tame tiesos, nežinau :)

rainiukee

Citata iš: Šešėlis  birželio 21, 2012, 02:23:57
Na yra teorija ar kažkas tokio, kad tam žvaigždyne ar jo regione yra tam tikra ateivių rasė :) Na bet čia tikriausiai kontaktuotojų klejonės, kiek tame tiesos, nežinau :)


Niekad nesu girdėjusi apie ateivių rąses tame žvaiždyne, bei nelabai ir domėjausi tuo.
Bet pamenu maža budama ir žiūrėdama ten sakydavau ,,pasiimkit mane atgal'', porą kartų esu ir sapnabuvi šia tematika, bet gal tai irgi paistalai, rašau ką patyriau  :)

Benamis

Citata iš: rainiukee  birželio 23, 2012, 00:40:29
Bet pamačiau save begančią/tį (hipnozėj pasijaučiau vyru  ;D) per mišką ar tai džniugles, lyg kažkas vytųsi.


Kokiu budu tu ta pamatei? Tarsi tai vyktu realybeje? Nes nuo mazumes mane kazkodel labai domino hipnoze, taciau pats niekuomet to nebandziau, todel sunku suvokti, kokiu budu tuos reginius mato zmones... :)

rainiukee

#53
birželio 23, 2012, 00:50:18 Redagavimas: birželio 23, 2012, 00:51:56 by rainiukee
Citata iš: Benamis  birželio 23, 2012, 00:44:00
Citata iš: rainiukee  birželio 23, 2012, 00:40:29
Bet pamačiau save begančią/tį (hipnozėj pasijaučiau vyru  ;D) per mišką ar tai džniugles, lyg kažkas vytųsi.


Kokiu budu tu ta pamatei? Tarsi tai vyktu realybeje? Nes nuo mazumes mane kazkodel labai domino hipnoze, taciau pats niekuomet to nebandziau, todel sunku suvokti, kokiu budu tuos reginius mato zmones... :)


Na draugė vedė per tą hipnozę, kaip kad skaičiuoti kvėpavimus, nurimti, ir pasakė galiausiai: kai baigsiu skaičiuoti iki 10 tu pamatysi save tik gimusią. Iš tiesų - porą akimirkų buvo kažkas panašaus, nes jaučiausi labai išsigandusi, mačiau daug ranku tiesiančių į save (kai akušerės gimdymo namuose prausia ir visaip kaip liečia tik ką gimusį kūdikį), bet tema ne apie tai.  ;D

O kai bėgau tose džiungėse tai viskas ką mačiau buvo savo vyriškos pėdos, vieni augalai aplinkui, jaučiau, kaip kvėpavau greitai ir begalinis panikos jausmas, tarytum tikrai bėgau dėl savo išlikimo.

Hipnozė toks dalykas, kad nematai savęs iš šalies, o tiesiog sugrįžti į tam tikrą praeitį ir matai savo akimis.

Tiesa, mačiau, girdėjau ir jaučiau tarsi tai vyktų realybėj, kažkur giliai pasąmonėj.

paragraf 78

Kaip matau jau nuklydote nuo temos kuri vadinasi "Reinkarnacija" :)
Tad gryžkime prie mūsų avinų taip sakant

vitake

#55
rugsėjo 24, 2012, 20:51:58 Redagavimas: rugsėjo 24, 2012, 20:54:45 by vitake
Neseniai buvo surengtos atminimo metinės mergaitei, kuri mirė prieš 5 metus. Ceremonijos metu prie mergaitės kapo priėjo jauna stirna, ir padarė tai, kas matoma nuotraukoje


http://www.facebook.com/photo.php?fbid=359996650742230&set=a.153129794762251.36944.148148401927057&type=3&theater
Argi tai neįrodymas ?

Benamis

Nesimato foto :-\

EDIT, stai apie ka Vitake kalbejo:


paragraf 78

Ir tai jau iškart patvirtina reinkarnaciją? Gal gyvuliuką tiesiog gėlių kvapas priviliojo ar kas nors panašaus :)

JZZ

#58
gegužės 31, 2013, 00:50:20 Redagavimas: gegužės 31, 2013, 01:11:22 by JZZ
Citata iš: paragraf 78  rugsėjo 24, 2012, 21:42:16
Ir tai jau iškart patvirtina reinkarnaciją? Gal gyvuliuką tiesiog gėlių kvapas priviliojo ar kas nors panašaus :)


Hi :)

Šiuo atveju skirtingi asmenys turi "savo" tiesą: vieni tiki, kad mergaitė įsikūnijo į gyvulį ir per ceremoniją atejo uostyti savo kapo paminklą. Nenustebk jei ir išgirsi ir tokių teiginių kaip kad tas gyvūnas skaitė kas parašyta ant paminklo arba net ir meldėsi. Tada galėtum drąsiai paklausti, pagal kokias indikacijas ir požymius jie sprendžia, kad tas gyvūnas darė tai, ką jie teigė matę. Jeigu teiginys grindžiamas vien tik sava nuomone, tai turbūt jau žinai kaip toliau elgtis. :)

Tai, kad gyvulys meldėsi, su dideliu patikimumu būtų įrodyta atlikus tyrimą, kurio metu pasinaudojant naujausiu osciloskopu per atstumą (apie 1 metrą) būtų užrašoma gyvūno encefalograma ir lyginamuoju metodu būtų patikimai patvirtinta, kad tas gyvūnas iš tiesų meldžiasi, nes jo smegenų biosrovės patikimai sutampa su eilės besimeldžiančių žmonių encefalogramų bendromis ypatybėmis. :) Gal tada net ir faktiškai nustatytų kokiai religijai tas gyvūnas priklauso. ::)
Atitinkamais ir kitais neinvaziniais būdais galima nustatyti ar gyvūnas uosto, ar skaito, ar šiaip stovi pasviręs.

Be to, gilesnes jusles ir kitas savybes išvystęs "aiškiaregys" turėtų sugebėti pateikti faktiškai teisingą informaciją apie to gyvūno situaciją laiko linijoje. Pagal matomas spalvas, jaučiamas energijas ar kitus jutimus toks asmuo galėtų pajusti esamus ryšius tarp to konkretaus kapo atmosferos ir to gyvūno energijų (arba tokių ryškių nebuvimą).

Apibendrinant, nuotraukoje matomas faktas, tačiau be mokslinės technikos ar aiškiaregių pagalbos to fakto interpretacijos turėtų būti laikomos nedidelės reikšmės teiginiais. :)


Įsivaizduok besitreniruojantį bėgiką, besiruošiantį bėgimo varžyboms ir neįtemptai bėgiojantį po miestą. Jo bėgančio vaizdas niekam nebus įtartinas. Tačiau jeigu grupė vaikų, nusprendusių papokštauti, bėgs priekyje jo ir isteriškai klykdami šauks, tai ko gero visiems pasirodys, kad kažkoks iškrypęs pedofilas vidury baltos dienos gaudo vaikus. :P
Tada seno kalibro senukai išsitrauks vamzdžius ir pradės pyškinti, o tai, kad jis norėjo pabėgios geriausiu atveju paaiškės tik ligoninėj.
Tad ne visada viskas, kas atrodo labai akivaizdžiai, taip iš tiesų ir yra, dėl to nereiktų daryti tokių interpretacijų apie tą gyvūną (jeigu tai nėra įrodyta moksliškai arba tai pajusti gebančių asmenų).

Jeigu būtų įrodyta, kad tas gyvūnas atėjo atsitiktinai, tai nebūtų įrodymas teiginio, kad įsi-(/persi-)kūnijimo fenomenas egzistuoja.
Dabartinis oficialus mokslas yra nepajėgus išsiaiškinti išsamesnius teiginius apie tiriamojo individo praeities gyvenimus kituose kūnuose. Tačiau kai kurie ekstrasensai/žiniuonys tai sugebėtų įvykdyti žvelgdami per energoinformacinės būtybės laiko liniją. Be to, yra ir visa eilė įvairių metodikų kaip savo praeitį "prisiminti" pačiam ar su pašalinių pagalba. Šiuo atveju prisimenama būtų ne tai, kas turima (išsaugota) smegenyse specifinių neuroninių jungčių pavidalu, o mažiausiai bent jau tiriamojo asmens kaip būtybės patirties aspektu. Jeigu žmogus nori tai prisiminti, paprastai aplinkybės suklostomos/susiklosto tam palankiu keliu, siekiant padidinti to asmens tobulėjimo potencialą ir sudaryti galimybę asmeniškai tobulėti. Asmuo gali remtis visa jusline informacija, asociacijomis, mintimis, minčių "vaizdiniais", kai kurių tipų sapnais ir kitais dalykais, kad savarankiškai atkurtų/sužinotų jį dominantį atsakymą, susijusį su praeitimi.
Perfrazuojant Ford kompanijos įkūrėjo žodžius, jei tu ką atsimeni, ar bent jau manai, kad atsimeni, tai tikriausiai tai ir bus [1].



[1]. Henry Ford. "Whether you think you can, or you think you can't--you're right."

a.t.sielis

#59
gegužės 31, 2013, 07:25:01 Redagavimas: gegužės 31, 2013, 07:35:12 by a.t.sielis
Kažkada internete užėjau tokį site anglų kalba, kur buvo automatiškai renkami žmonių liudijimai apie praėjusio gyvenimo prisiminimus. Ir vienos amerikietės merginos istorija paliko įspūdį. Ji rašo, kad kartą plovė indus virtuvėje, ir ant pilvo užtiško šilto vandens. Ir staiga tuo buvo sužadinta kažkokia atmintis, ji buvo nukelta į praėjusio gyvenimo vaizdą: ji pasijuto karys kažkokiame sename kare, buvo mūšio lauke, patyrė visas kario emocijas, jo ego, pasitikėjimą savimi, ir didelį nustebimą, kad buvo perdurtas kardu į pilvą, kad taip apsižioplino ir buvo nudurtas priešininko. Tas šiltas kraujas, kuris tekėjo pilvu ir buvo sutampantis su dirgikliu, kai pilvą apliejo šiltas vanduo. Na ir ji toliau sako, kad va toks buvo nutikimas, bet kad nėra labai tikinti anapusybe.

Teoriškai ką galima pastebėti apie ypatumus:

1. Įspūdis yra pilnavertiškas, iš pirmo asmens perspektyvos, su specifinėmis emocijomis, mintimis (o šią specifiką sunku sufantazuoti neturint specialiaus įsigilinimo). Pvz. kaip suprasti kario emocijas ir ego, jeigu nesigilinai į karybą, ir dar esi moteris?

2. Pasakoja neangažuotas asmuo, neturintis motyvacijos kažką išgalvoti.

3. Asmuo natūraliai turi tapatinimąsi su regėtu vaizdu kaip su savo praeitu gyvenimu: "mačiau ne kažkieno kito gyvenimą, bet savo".

4. Vaizdas iškyla spontaniškai, dėl atsitiktinio dirgiklio. Jokios hipnozės, specialių veiksmų ir pan. Dirgiklis yra nuosekliai stiprus (mirties akimirka, tekantis kraujas, tokie dalykai giliai įstringa sąmonėje).

Taigi, gana įtikinama.

P.S.: radau tą liudijimą:

Reference#697 - Lyn (28-Aug-2003)
Ten years ago when I was twenty I was standing at the sink in my new apartment washing dishes preparing to make dinner for my boyfriend who was coming over. I wasn't paying attention to what I was doing and suddenly a plate in the sink tilted and splashed hot water on my stomach. I dropped the cup I had been washing and for some unknown reason I grabbed at my stomach. For a brief moment, maybe only seconds, I was no longer in my kitchen but instead I was a man (in my thirties) on a hillside in the middle of some sort of battle. I remember smelling smoke and the sky was grey. I looked down and I was clutching my stomach and blood was leaking out through my shirt. It felt warm, but it didn't really hurt. I knew that someone had come from behind me and skewered me with a sword and I remember being completely amazed that I had let my guard down and that I was going to die.

I was very full of myself, and I must have been a rather good warrior because I had never actually thought anyone would get the best of me. The memory of the ego of this guy/me amazes me even now. I died, and I remember feeling a great deal of annoyance at this while it happened--almost as if I'd experienced it before, and had known that I was going to come back again. I don't remember seeing a light or anything like that, just more of a feeling of being pulled away from my body.

Then, just as suddenly as the experience had happened I was back in my kitchen, holding my stomach and realizing that I had spilled water on myself. I was pretty dazed after this, and hesitantly told my boyfriend about the experience when he arrived later. He completely believed me because I'm normally very practical and level headed, and not into mysticism, crystals, etc.

Anyway, since that experience I've looked at life and afterlife in a completely different way. I'm still rather scared to death of dying because I sense that there can be a lot of pain involved - and I hate pain - but I'm completely convinced that I'll come back again as someone else (whether this is good or not I haven't yet decided). I now have a reason for why I've always been scared of other people holding sharp objects to close to me, which I always thought was a silly phobia. And I have a good understanding for why I've loved history since I was a small child (no one else in my family is interested) and swords (I use to play "knights" and "war" as a little girl, around age six, and make my own swords and shields, my mom thought this was strange and kept throwing Barbies at me).

http://www.oocities.org/richard_holmes/reincarnation/experiences.htm

Aukštyn