Ar Mėnulis tikrai turi įtakos žmogaus organizmui?

Pradėjo Benamis, liepos 24, 2013, 21:55:52

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Tūkstančius metų žmonės bijojo, kad per pilnatį gali pavirsti vilkolakiais ar undinėmis.

Šiais laikais alternatyviosios medicinos guru pardavinėja kalendorius, kuriuose pažymėtos mėnulio fazės, kada veiksmingiausia lieknintis (tada, kai dyla mėnulis).

Mokslo požiūriu ši mintis kelia juoką, bet ar Mėnulis tikrai turi įtakos žmogaus organizmui?



Kaip informuoja dailymail.co.uk, praėjusią savaitę amerikiečių chirurgai paskelbė, jog pradedant dilti Mėnuliui mažesnis mirtingumas per širdies operacijas. Jų tyrimas aprašytas žurnale „Interactive Cardiovascular and Thoracic Surgery".

Medikai išnagrinėjo 210 pacientų ligos istorijas. Šiems pacientams su reta liga - aortos plyšimu tarp 1996 m. sausio ir 2011 m. gruodžio buvo atliktos operacijos.

Tyrimui vadovavęs širdies chirurgas Frankas Sellke'as teigė: „Pastebėjome, jog mirties grėsmė per operaciją buvo gerokai mažesnė, jei buvo operuojama dylant mėnuliui, o per pilnatį žmonės greičiau sveikdavo ir trumpiau gulėdavo ligoninėje."

Iš tiesų per pilnatį žmonės gulėjo po operacijos ligoninėje vidutiniškai 10 dienų, o kitomis Mėnulio fazėmis pacientai gulėjo ligoninėje vidutiniškai 14 dienų.

Medikai ginčijasi dėl Mėnulio įtakos, dar vadinamos Transilvanijos poveikiu, žmogui. Ar tikrai Mėnulis turi įtakos mūsų kūnams? O gal to įrodymai tėra sutapimai?

Balandį leidinyje „European Journal of Preventive Cardiology" išspausdintame straipsnyje rašoma, kad dylantis Mėnuliui saugo širdį.

Vokiečių tyrėjai išnagrinėjo 16 tūkstančių širdies priepuolį patyrusių asmenų ligos istorijas. Paaiškėjo, kad per tris jaunaties dienas širdies priepuolių būta mažiau. Dalies specialistų nuomone, širdį greičiausiai veikia Mėnulio gravitacija. Per pilnatį ir per jaunatį jaučiama ir Saulės, ir Mėnulio gravitacinė trauka, todėl gravitacija padidėja. Manoma, kad teigiama gravitacijos įtaka kraujotakai jaučiama per pilnatį ar iš karto po jos.

Tokį Mėnulio poveikį pastebėjo ir indų mokslininkai. Jie paprašė studentų kasdien sportuoti ir užrašinėti širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį ir apibūdinti savijautą.

Sprendžiant iš rezultatų, per pilnatį širdies ir kraujagyslių sistema buvo pajėgiausia.

DELFI.lt

Aukštyn