"Žemyneigis" Dievo pažinimas vaišnavų mokyme

[a.t.sielis]

"Žemyneigis" reiškia, kad Dievas pažįstamas ne žmogaus savarankiškomis pastangomis, žmogui bandant iš savo žemesnės pozicijos per žinių kaupimą prisikasti iki aukštesnio žinojimo, bet kai Dievas atskleidžia Save žmogui, apreiškia žinias apie Save žmogaus viduje. T.y. žinios ateina iš aukščiau į žemesnę žmogaus poziciją, jos juda iš aukščiau žemyn, todėl "žemyneigis" pažinimas.

"Kaip Šrila Rūpa Gosvamis rašo knygoje "Bhakti-rasamrita-sindhu" ("Bhakti skonių nektaro vandenynas"), cituodamas iš Mahabharatos:

acintyāḥ khalu ye bhāvā na tāṁs tarkeṇa yojayet
prakṛtibhyaḥ paraṁ yac ca tad acintyasya lakṣaṇam

"Tai, kas viršija materialią gamtą, yra nesuvokiama ir negali būti suprasta per pasaulietinius argumentus. Todėl žmogus neturėtų bandyti suprasti transcendentinių dalykų tokiu būdu."

Be Aukščiausiojo Viešpaties malonės, tokie ezoteriniai dalykai yra nesuprantami, netgi jeigu žmogus daugybę metų juos tyrinėja. Už jutiminės sferos gūdi netiesioginiai, subtilūs patyrimai, kuriuos reikia tinkamai suprasti. Bet jie gali būti tinkamai suprasti tik jeigu žmogus mato jų santykį su nesuvokiama, transcendentine Absoliučia Tiesa. Nematant šio ryšio, žmogui visi tokių subtilių patyrimų aptarimai pasirodys tarsi pelų kūlimas - tuščias užsiėmimas, kuris neša tik nusivylimą ir nelaimingumą. Toks tuščias sofizmas gali demonstruoti kažkokią pasaulietinę erudiciją, tačiau tai negali padėti padaryti dvasinės pažangos. Faktiškai, šie sausi empiriniai debatai dažnai sukuria dideles kliūtis.

Stipriai rekomenduojama, kad žmogus tiesiog sektų paskui dvasios galiūnus, kurie veikia pagal šventraščių įsakymus ir dvasines šventų sielų ir guru duotas gaires. Žmogus neturėtų kelti per daug abejonių ir klausimų. Kaip Viešpats sako Bhagavad-gitoje, tad viddhi praṇipātena paripraśnena sevayā: (BG 4.34) "Tiesiog pabandyk sužinoti tiesą prisiartindamas prie dvasinio mokytojo. Nuolankiai jo klausinėk ir tarnauk jam". Šis procesas, kuris griežtai seka Vedomis, atves mus prie nesuvokiamos tiesos realizacijos (suvokimo). Kai jau esame šiame kelyje, mums nušvinta daug suvokimų, ir yra būtina, kad mes sektume jais, kad pažengtume toliau. Silpna žinojimo šviesa, kuri atsiranda pradžioje, tikrai nuves iki pilno nušvitimo, bet turime būti kantrūs. Privalome rūpestingai vengti išdidumo, neleisti jam įžengti į mūsų širdis dėl pradinių nesuvokiamo Absoliuto patyrimų; vietoje to, privalome noriai prisiartinti prie guru, tyro bhakto, ir klausti kaip žengti toliau. Privalome atmesti siaurą ir fanatišką idėją, kad daugiau jau nebėra ką sužinoti. Svarbiausias dalykas yra visados pilnai priklausyti nuo aukščiausio dvasinio mokytojo, glūdinčio širdyje, malonės."

Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, iš knygos "Renunciation Through Wisdom", 5 skyriaus

https://www.vedabase.com/en/rtw

[a.t.sielis]

Šrila Bhaktivedanta Vamana Maharadžas, iš Bhagavad-gitos įvado:

"Norint suprasti tikrąsias Šrimad Bhagavad-gitos išvadas ir filosofiškai jas apmąstyti, reikia priimti ankstesniųjų ačarjų (dvasinių mokytojų) nurodymų prieglobstį ir jų laikytis. Tada bus galima patirti ir įsisąmoninti vidinę Gitos intenciją. Dalyką tampa lengviau suprasti, jeigu pats autorius pateikia paaiškinimą arba komentarą, antraip žmogaus savarankišką dalyko supratimą savaime suterš keturios ydos: klaida, iliuzija, netobulas juslinis patyrimas ir apgaulė. Todėl neįmanoma suprasti Gitos intencijos, nepriimant prieglobsčio tos suvoktos tiesos, kurią perteikia išminčiai, žinantys praeitį, dabartį ir ateitį, ir ankstesnieji ačarjos mokinystės sekoje, neturintys tokių ydų. Kito kelio nėra."

[Vytautas]

  Taip žinias žmonėms suteikė tie kas juos sukūrė. Situacija tokia pati kaip vaikas žiniomis "užsikrauna" iš kitų suaugusių visuomenės narių. Savo laiku tie kas sukūrė žmonės buvo matomi ir lygiai tokiu pačiu principu "užkrovė" pirmuosius savo kūrinius. O vėliau procesas tapo savaiminis.
 
  Taip žmonės negali žinoti daugiau nei tie kas juos sukūrė. Maža to tie kas sukūrė žinias žmonėms suteikia cenzūruotas ir naudingas sau. Jos neatitinka realios situacijos. Puikus pvz daug įvairių religijų. O tai reiškia kad nei viena neatspirti realybės. Be to garantuotas konfliktas tarp religijų. Negi ale dievui ar dievas sudėtinga patikti visiems vieną versiją kaip yra realiai. Bet matyt naudinga konfliktas, kova ir energijos išskyrimas kaip maisto dievams.

[a.t.sielis]

Puikus pvz daug įvairių religijų. O tai reiškia kad nei viena neatspirti realybės. Be to garantuotas konfliktas tarp religijų. Negi ale dievui ar dievas sudėtinga patikti visiems vieną versiją kaip yra realiai. Bet matyt naudinga konfliktas, kova ir energijos išskyrimas kaip maisto dievams.

Aukščiausia Realybė turi vidinę įvairovę, todėl ir į skirtingas jos sritis vedančios skirtingos religijos nėra vienodos. Be to, gyvos esybės materialioje visatoje yra įvairių sąmoningumo lygių, todėl egzistuoja skirtingų lygių religijos. Panašiai kaip mokykloje yra klasės, pirma, antra, trečia ir t.t.

[Vytautas]

Aukščiausia Realybė turi vidinę įvairovę, todėl ir į skirtingas jos sritis vedančios skirtingos religijos nėra vienodos. Be to, gyvos esybės materialioje visatoje yra įvairių sąmoningumo lygių, todėl egzistuoja skirtingų lygių religijos. Panašiai kaip mokykloje yra klasės, pirma, antra, trečia ir t.t.

Ir tai Jums pasakė aukščiausia realybė? Jums kaip kūriniui gali būti pateikta bet kokia informacija tame skaičiuje ir klaidinanti. Kūrinio statusas tėra kūrinio statusas.  Normaliai protingesni naudojasi savo reikmėms kvailesniais. Jūs net negalit žinoti savo tikrosios paskirties. Bendras religijų tikslas valdyti žmonės ir nieko daugiau. Bet tam valdymui nereikalinga realybę atitinkanti informacija. Atvirkščiai iliuzija apie pomirtinio gyvenimo gyvenimo egzistavimą arba persikūnijimo galimybę  labai efektinga apgaulės ir valdymo priemonė. Ir niekas nieko negali patikrinti. Lieka tik "sausai" tikėti. O žmonės naivūs ir tiki nes nori tikėti.

[a.t.sielis]

Ir tai Jums pasakė aukščiausia realybė? Jums kaip kūriniui gali būti pateikta bet kokia informacija tame skaičiuje ir klaidinanti. Kūrinio statusas tėra kūrinio statusas.  Normaliai protingesni naudojasi savo reikmėms kvailesniais. Jūs net negalit žinoti savo tikrosios paskirties. Bendras religijų tikslas valdyti žmonės ir nieko daugiau.

Aukščiausios Realybės esmė - gėris, ar blogis, ar kažkur per vidurį? Kokia jūsų asmeninė nuomonė, be švytuoklės pagalbos?

[SPACE]

Daug painiavos sukelia hierarchinė religijos sistema, tikėjimas, kad pateksi kažkur geriau, į rojų. Saugiau yra tikėti Koranu 2:30 ˹Remember˺ when your Lord said to the angels, "I am going to place a successive ˹human˺ authority on earth." t.y. tikėti, kad žmonės valdo planetą, ir And if it were Our will, We would have (destroyed you (mankind all, and) made angels to replace you (Yakhlufun) on the earth.) (43: 60)

@a.t.sielis o dieviška guru seka nuo senovės išlaikyta krišnaizme?

[a.t.sielis]

@a.t.sielis o dieviška guru seka nuo senovės išlaikyta krišnaizme?

Taip. Seka tęsiasi per du principus:
1. Mokytojai mokinystės sekoje (guru parampara), kai iš guru mokiniui perteikiamas mokymas ir jo suvokimas, tada tas mokinys tapęs guru perduoda savo mokiniui, ir t.t.. Tai reiškia, kad kiekvienas tos sekos atstovas yra turėjęs mokytoją, iš kurio gavo mokymą ir suvokimą, jis jį sutiko, buvo kartu, mokėsi iš jo.
2. Tobulų mokytojų seka (bhagavata parampara), kai patys tobuliausi mokytojai (bhagavatos) pratęsia tobulo dvasinio suvokimo, dvasinių koncepcijų srovę iš vieno kitam. Šioje sekoje, atstovai irgi priklauso guru paramparai, kuri apibūdinta pirmame punkte, bet tarp vieno tobuliausio mokytojo ir kito gali būti nebuvę tiesioginio fizinio kontakto. Tai yra, jie gali būti gyvenę skirtinguose laikmečiuose, ir todėl tarp jų gali būti įsiterpę ne tokie tobuli guru paramparos atstovai. Bet tai netampa problema, dėl to, kad dvasinė srovė juda per dvasinį ryšį, o ne per fizinį kontaktą. Tokiu būdu, mokymas išlaiko tobulumą ir yra neprarandamas bei nesuteršiamas, nes tai kas galėjo būti neperduota per fizinį kontaktą dėl to, kad kažkurie mokiniai guru paramparos sekoje buvo netobuli ir nepasiekė tobulumo, yra perduodama dvasiniu lygmeniu tarp tobulų mokytojų.

Bhagavata parampara prasideda nuo Paties Krišnos, tada jo mokinys yra šios visatos antrinis kūrėjas Viešpats Brahma, tada Viešpaties Brahmos sūnus, po visatą keliaujantis šventasis Narada, tada Vedų raštijos suskirstytojas Vyasa, kuris yra tam tikra Krišnos manifestacija, kuris gyveno prieš tūkstančius metų, tada jo mokinys yra Madhva, galingas vaišnavų dvasinis mokytojas, gyvenęs 1238-1317, ir nuo jo guru parampara bei bhagavata parampara ateina iki mūsų dienų. Ką svarbu suprasti, kad bhagavata paramparos atstovai yra tiesioginiame ryšyje su Krišna, Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, jie yra atsiųsti Krišnos iš dvasinio pasaulio, Krišnos buveinės, kad duotų gyvoms esybėms gryną dvasinį žinojimą ir vestų į pas Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, padėtų užmegzti su Juo stiprų ryšį ir išvystyti dvasinę meilę Jam. Todėl šioje tradicijoje yra pilna dvasinė galia ir grynas Aukščiausiojo Dievo Asmens mokymas, be jokių trukdžių ar netobulumų, klaidų ar trūkumų.

Krišna - Brahma - Narada - Vjasa - Madhva - Padmanabha - Nrihari - Madhava - Akšobja - Džaja Tirtha - Gjanasindhu - Dajanidhi - Vidjanidhi - Radžendra - Džajadharma - Purušotama - Brahmanja Tirtha - Vjasa Tirtha - Lakšmipati - Madhavendra Puri - Išvara Puri - Čaitanja Mahaprabhu - Svarūpa Damodara - Rūpa Gosvamis - Sanatana Gosvamis - Dživa Gosvamis - Raghunatha Gosvamis - Krišnadasa Kaviradža - Lokanatha Gosvamis - Narotama Dasa - Višvanatha Čakravarti - Baladeva Vidjabhušana - Džaganatha dasa Babadži - Bhaktivinoda Thakura - Gaurakišora dasa Babadži - Bhaktisidhanta Sarasvatis - Bhaktisidhantos mokiniai - Bhaktisiddhantos mokinių mokiniai

[Creative]

Saugiau yra tikėti Koranu

Saugiau yra tikėti Dievu.


Kaip aš sakau: jei Žemėje tebėra gyvybė tai Dievas vis dar yra.

[SPACE]

Jei žmogus miegotų 12 val. per parą, butų neįmanoma nustatyti, kur realybė. Vieni sakytų, kad dieną; kiti, kad naktį.

[Creative]

Jei žmogus miegotų 12 val. per parą, butų neįmanoma nustatyti, kur realybė. Vieni sakytų, kad dieną; kiti, kad naktį.

Atsakymas paprastas: ir dieną ir naktį pasaulis vis dar tas pats. Manau nereikia maišyti su sapnais.

[SPACE]

Nu kad tu ir užsispyrus, sapne žmogas daro viską tą patį, ką ir realybėje.

[a.t.sielis]

Bhagavad-gita, 2.69

yā niśā sarva-bhūtānāṁ tasyāṁ jāgarti saṁyamī
yasyāṁ jāgrati bhūtāni sā niśā paśyato muneḥ

Žodžių reikšmės

yā -- kas; niśā -- yra naktis; sarva -- visoms; bhūtānām -- gyvosioms esybėms; tasyām -- tame; jāgarti -- yra prabudęs; saṁyamī -- save sutvardęs; yasyām -- kame; jāgrati -- prabudę; bhūtāni -- visos būtybės; sā -- tai yra; niśā -- naktis; paśyataḥ -- į save įsigilinusiam; muneḥ -- išminčiui.

Vertimas

Tai, kas visoms būtybėms yra naktis, susitvardžiusiajam - būdravimo metas. O tai, kame būdrauja visos būtybės, yra naktis įsigilinusiam į save išminčiui.

Šrilos Bhaktivedantos Svamio Maharadžo komentaras:

Yra dviejų kategorijų sumanūs žmonės. Vieni sumaniai siekia juslinio pasitenkinimo materialioje veikloje, o kiti gilinasi į save ir yra prabudę savęs suvokimo procesui. Materijos užvaldytiems žmonėms introspektyvaus išminčiaus, mąslaus žmogaus, veikla - tarsi naktis. Tokią naktį materialistiški žmonės tebemiega, nes nieko neišmano apie savęs pažinimą. Introspektyvus išminčius būdrauja per materialistiškų žmonių "naktį". Išminčius jaučia transcendentinį malonumą darydamas laipsnišką dvasinės kultūros pažangą, o žmogus, pasinėręs į materialistinę veiklą, miegodamas savęs suvokimui, sapnuoja įvairiausius juslinius malonumus, ir tokio miego būsenoje kartais jaučiasi laimingas, o kartais kenčia. Introspektyvus žmogus visad abejingai žvelgia į materialistišką laimę ir kančią. Nesutrikdytas materialių atoveiksmių, jis toliau tęsia savęs suvokimo veiklą

[SPACE]

[witchy]

Teko bandyti, labai patiko!