Konfliktas tarp religijos ir mokslo?

Pradėjo a.t.sielis, rugsėjo 07, 2018, 19:16:15

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

klajunas

Sritis, į kurią bandai įtraukti yra už mokslinio metodo ribų, todėl apie tai iš mokslinio metodo pozicijų kalbėti neįmanoma. Apie tokią sąmonę (religinę) sunku kalbėti net filosofiškai, nors galima analizuoti bendrąją žmogaus sandarą. Tuo apie ką kalbi domėjausi tik ezoteriniu formatu, o ezoterika yra savotiška new age religijos atmaina, supaprastintu variantu.

Pabandysiu paaiškinti savo supratimu, kaip atsiranda efektas apie kurį kalbi. Įprastiniu atveju žmogus yra tarsi apribota programa, kurioje didelė dalis funkcijų yra išjungta. Žmogaus galimybės yra daug didesnės negu jam leidžiama naudoti. Taip yra todėl, kad pilnas žmogaus funkcijų rinkinys, trukdo valdyti ir išnaudoti žmogų, todėl nereikalingos funkcijos būna išjungiamos. Tokiu principu ugdomi vaikai ir formuojama visuomenė. Tačiau taip išjungti žmogų ne visada pavyksta, nes suspaustas į siaurus sąmonės rėmus žmogus jaučiasi nenatūraliai, tai jam sukelia kančią.

Yra sistemų, kurios pastatytos ant pilno žmogaus sątvaro funkcijų rinkinio, kurios gali pasiūlyti žmogui išsilaisvinimą iš apribotos būsenos. Kai žmogaus sąmonė išsiplečia, jis atgauna save, jaučia palengvėjimą, netgi tampa savotiškai laimingas. Bet problema būna ta, kad dažnai iškrenta iš apribotų žmonių sistemos, nes prie jų sunku pritapti, nesinori su tokiais žmonėmis turėti reikalų. Iš kitos pusės galima jų gailėti, ir siūlyti savo patirtimi patikrintą sprendimą - atstatyti pilną žmogų.

Apribotos sąmonės žmogus orientuojamas į išoriškumą, į materialų pasaulį, kuriame veikia visa ekonomika kaip objektas arba kaip jo atspindys sąmonėje. Ezoterika/religija atsuka žmogų į vidų. Sątvaras, apie kurį rašiau turi tris mano suklasifikuotas dalis, kurios peržengia mokslines žmogaus teorijas ir yra daugiau ezoterinis skirstymas. Einant nuo apatinių punktų į viršų 1) sensoriumas, 2) kognityviumas ir 3) transoriumas. Tai apie ką tu rašai yra "transorinės" patirtys, kurios išimtos iš apriboto žmogaus pasaulio, bet jas žmogus gali atrasti pats, individualiai.

Mokslas daugiau dirba sensoriumo kryptimi, religija - transoriumo. Aš kaip galima buvo pastebėti viekryptiškumo atsisakau, ir mąstau vieną bendrą sątvarą. Tačiau tai ne viskas - aš abi kryptis bandau tyrinėti iš kognityviumo, kuris yra centre, perspektyvos. O tai reiškia, kad vien estetizuotas gerybinis ir grožybinis empirizmas - man nepriimtinas, kuris pasilieka tik paviršiuje, bet neina į gelmę. Nekarta kartojau, kad esu gelmininkas.

Gali atrodyti, kad eidamas transoriumo kryptimi, tu patenki į gelmę, kuri tokia gili, kad transcendencija atrodo visai čia pat ir pasiekiama ranka. Bet nemanau, kad tai teisingas įspūdis, nes čia gelmė yra tik žmogaus su išjungtomis funkcijomis atžvilgiu, bet pasiekiama natūrali riba, toliau kurios vien paviršininku priemonėmis žengti neįmanoma. Taip galbūt atveriamas naujas pasaulis ar atstatomas pilnas žmogus, bet kai pasieki ribą, tampi tokiu pat paviršiniu empiriku ir fenomenologu kaip ir išoriniame sensoriume. O aš noriu eiti dar toliau ir matau vienintelį kelią kartoti tai, kas pasiteisino sensoriumo kryptimi, būtent kognityviume, mintimis konstruojant modelius.

Kognityviumą galima išjungti, bet kai abiem kryptimis pasieki natūralią žmogaus sandaros ribą, lieka tik sentimentalizuotas, estetinis gerybinis ir grožybinis empirizmas, koks matomas Šliogerio filosofijoje, orientuojantis į išorinį grožėjimąsi jusliniais daiktais, bandant į juos "įsijausti". Apsukus tai į transoriumą, gaunamas tas pats principas.

Mokslas kilo iš filosofijos, kurioje mąstymas vaidina centrinį vaidmenį. Tai nereiškia, kad nesvarbi būsena, kuri gaubia mintį, ji labai svarbi, bet ji lieka už objekto ir metodo ribų. Tai yra, turima tam tikra būsena, kuri apgaubia metodą, o metodas yra įkreiptas į objektą. Yra primityvios, siauros būsenos ir yra plačios, pamatinės egzistencinės sątvaro kaip visumos būsenos, kurioje gali vykti tyrinėjimo procesas. Tai gali būti paprastas godumas, valdžios siekimas, garbėtroška, smalsumas, noras suprasti ir įminti tikrovės paslaptį.

Būsena sątvare, gali atsiskirti nuo mąstymo, pakildama virš jo ir veikti kaip savarankiška sąmonės galia, kuri tiesiogiai orientuojama į objektą sensoriume arba transoriume. Galima stebėti, susilieti su transorine patirtimi, įsijausti ir per tai stengtis pagauti tos realybės esmę, kurią paskui galima pabandyti išreikšti mintimis. Tokia atsiskyrusi būsena neretai suvokiama kaip virš sątvaro pasaulio tvyranti dvasia. Taigi yra grynas patirtinis ir intelektinis sąveikos su juslumu ar trasnoriniu "dvasiškumu" būdas.

Negerai tai, kad atstatinėjantys pilną žmogų, ir atsisukę į savo vidų dvasiniai ieškotojai pasitraukia iš išorinio pasaulio ir emigruoja į naują vidinę realybę. Taip, plečiant viena kryptimi, žmogus siaurėja kitoje kryptyje, kažkodėl manant kad šios dvi dalys tokios priešingos, kad jų neįmanoma suderinti. Jas derinti būtina, bet leidžiant kiekvienai krypčiai veikti pagal savo dėsnius. Iš abiejų pusių būtina suartėti tiek, kad gautųsi kompromisinis variantas.

Vertinant pagal tai, ką čia aprašiau, mokslininko sąmonė gali būti labai siaura, o gali būti ir labai plati, net maksimaliai išplėsta, taip gaunant įvairių pasaulėžiūrų mokslininkus. Aišku, viena kad mokslą statyti ant pilno žmogaus būsenos neįprasta, religijoje tai dažniau pasitaiko, nors susiaurinti variantai tokie, kaip mechaniška tikyba be jokio vidinio turinio, labai dažna. Galimi patys įvairiausi variantai.

O konkrečiai kaip mano kognityvinis metodas veikia, čia nerašysiu nes yra aprašyta mano temose.

a.t.sielis

#136
rugsėjo 12, 2018, 13:50:44 Redagavimas: rugsėjo 12, 2018, 13:57:10 by a.t.sielis
Neisiu į smulkias teorines detalizacijas, tai ne mano arkliukas, daugiau mėgstu bendrus principus. Vedų žinijoje yra ir smulkių tų 5 įvardintų psichikos elementų aprašymų, ir kaip viskas veikia, bet paskutiniu metu nieko neskaitinėjau, o šiuo metu net ir netraukia.

Ne tame esmė, kaip veikia žmogaus vidinis "mechanizmas". Kalbant apie Absoliučios Tiesos pažinimą, reikia suprasti, kad viskas aplinkui ir mūsų viduje yra jos apraiškos, todėl būtent per susitelkimo į PBR prizmę sąveikaudami su aplinka mes natūraliai gauname vis daugiau įspūdžių apie PBR. Paprasta, o kaip tai pavadinsi ar į kurį terminų stalčiuką padėsi, esmės nekeičia.

Pradžioje viskas paprasta, o kai "gilyn į mišką, daugiau medžių", t.y. kol dar nenuėjome į mišką, viskas matoma paprastai. Kadangi nesu pažengęs, tai teorinės detalizacijos man nėra būtinos šiame etape.

Kurie iš tų įspūdžių patys giliausi ir aukščiausi, kurie tik pradiniai ir paviršiniai jaučiama natūraliai, per kokybes, intensyvumą, patiriamos realybės pilnumą, harmoniją, nuotaikas, subjektiškumo lygį ir etc. Taip pat tai tikrinama pagal šventraščių ir šventųjų apibūdinimus.

Šioje diskusijoje labai bendrais bruožais apibūdinau personalistinį Absoliučios Visumos "žemėlapį". Jeigu kas nori adekvačiai suvokti religijos sritį, tokie dalykai yra žinotini. Suprantant subjektiškos ir objektiškos Absoliuto energijų situaciją, geriau suprantama ir tai, koks yra skirtumas ir "konfliktas" tarp religijos ir mokslo, tarp Dvasios mokslo bei meno ir gamtamokslio. Mes, tikintieji, pasidaliname tuo, ir esame viskuo patenkinti. Kas kokį požiūrį renkasi - priklauso nuo paties žmogaus ir jo sąmonės lygio, per eilę gyvenimų sukauptų karminių ir dvasinių įspūdžių.

boba

Ei, kur jūs taip skubat? Tiek daug prirašėt. Aš dirbu ir nespėju skaityti Jūsų "šampano spalvos" minčių. :)

klajunas

Aš taip pat galiu pabraižyti universalų sątvaro žemėlapį, naudodamas proporcijas, kurios paaiškina kodėl žmonės daro vienokius ar kitokius pasirinkimus, ir kodėl linksta į vieną ar kitą pusę.

Lyginant vidinės ir išorinės erdvės proporcinį pasiskirstymą, kiekvienas viduje nesunkiai matome, kad išorinė erdvė, ypač vaizdas, yra išpūstas, o vidinė erdvė yra suspausta į galvos vaizdą ir mes mintis, vaizdinius, jausmus patiriame taip, tarsi jie egzistuotų galvos viduje.

Tai proporcija vidaus - išorės yra 1 prie 20 000 (1|20 000). Tai iš dalies yra keista, nes lyginant smegenų žievės plotus regimoji žievė nuo mąstymo žievės savo plotu beveik nesiskiria. Tačiau vaizdas - išpūstas burbulas (kaip pasaulis 10 km iki horizonto kur dangus susijungia su žeme), o mintys tėra galvos viduje esančio ekrano bangavimas.

Taip mes turime fizinę erdvę išorėje 20 000 vienetų ir 1 vieneto ekraną viduje galvos. Aišku, šio vidinio ekrano subjektyvi erdvė yra didelė, tačiau tai tas pats kaip 1 metro įstrižainės ekrane rodyti suspaustą visos visatos modelį.

Taip pat prisideda dar vienas dalykas, kad išorinė dalis yra labai gero kontrasto ir ryškumo vaizdas, o vidinio 0,5 metro įstrižainės ekrano vaizdas neryškus ir apsiblausęs, ir mes mintį suvokiame ne tiek per jos vaizdą, kuris labai išblukęs, kiek per jos prasmės intensyvumą.

Todėl nors mes save tapatiname su 1 vieneto vidiniu pasauliu, bet natūraliai gravituojame ir esame įtraukiami į 20 000 vienetų regimo pasaulio burbulo. Viskas kas vyksta galvos formos viduje, tampa tik neryškiais subjektyviais įspūdžiais, o visas svoris natūraliai pereina į objektyvumą.

Tai daryti verčia ir savisaugos instinktas, vidinėje kryptyje mums nėra jokių pavojų, išskyrus savo kvailumą, o išorinėje kryptyje - realios egzistencinės grėsmės, kurios verčia saugotis kiekviename žingsnyje. Todėl tendencija yra dėmesį laikyti išorėje, o ne viduje.

Kadangi vidinis pasaulis didelis tik subjektyviai, o objektyviai jis labai mažas - sąmonę užvaldo didžiojo pasaulio materija. Nuo materialių poreikių priklauso viskas, kas vyksta viduje. Savo gyvenimo statymas ant minties ir jausmo, kuris ateina iš vidaus yra didelė rizika, nes toks pasirinkimas pažeidžia natūralias sątvaro proporcijas. Aišku, vidinis pasaulis gali išeiti iš savo galvos ekrano ir kaip sąmonė, suvokimas, jausmas apgaubti visą regimą vaizdą, bet tai tik sątvaro būsena, kuri nekeičia išorinio pasaulio prigimties, esmės ir svarbos.

Sątvaro proporcijų formulė tokia 1(1|20 000). Už skliaustelių 1 žymima sątvaro sąmonė, rodančioji substancija, o viduje skliaustelių - 1 vienetas galvos vaizdo viduje, 20 000 vienetų - už kūno vaizdo esantis regimo pasaulio burbulas). Tai ką čia parašiau yra nepaneigiamas faktas, iš kurio vertėtų padaryti deramas išvadas. Iš kur kyla 1 esantis už skliaustelių galima tyrinėti per skliausteliuose esančius du suvokimo centrus - vidaus ir išorės.

Mokslas investavo į tai, kas turi realų svorį - 20 000 vienetų burbulą suvokime.

(Tai objektyvus išorinis aprašymas, ne per vidinį jausmą, įspūdį ar būseną.)

Mekabciel

#139
rugsėjo 12, 2018, 15:23:00 Redagavimas: rugsėjo 12, 2018, 15:28:38 by Mekabciel
Visa pRobLema yra tame, kad Rašote tokiomis dideLėmis, visiškai neinfoRmatyviomis, nekoncentRuotomis iR kLaidinančiomis pakLodėmis iR iš savo puikybės nenoRit iR  nemokat nei kLausyt, nei giRdėt, nei skaityt...




vytra

Citata iš: boba  rugsėjo 12, 2018, 10:06:08Mekacibel, nu tavo kalba, yra pristaikėliškumas.
- tai negana to, pagal jų vedančių vedančiųjų diktatą "prisitaikyti būtina", nes to reikalauja didžiai gerbiamas ponas profesorius DarWienas.

:)

Mekabciel

#141
rugsėjo 12, 2018, 17:03:03 Redagavimas: rugsėjo 12, 2018, 17:04:43 by Mekabciel
Ir gaunasi DarWienas ir DarWienas ir DarWienas... šimtatūkstantis...
:)

boba

Jo, @Mekabciel, reikia kalbėti trumpai ir aiškiai. O tai su tokiais kaip @klajunas gaunasi taip kad - žiūri į televizorių ir niekad neperjungia kanalų - žiūri tik vieną kanalą ir puikiai jį supranta, BET NERANDA NEI VIENO SAKINIO RYŠIO  su kitu kanalu( su kitais kanalais).

klajunas

Jungiuosi ir aš prie jūsų kanalo.  :D

Anekdotas:
CitataŽydas derasi turguje:
- kiek kainuoja višta?
- Dešimt litų, - sumurma pardavėjas.
- Sakai, aštuonis? O atrodo kaip už šešis… Sara, bėk paimti keturis litus, duok pardavėjui du litus ir grąžos palauk.

boba

#144
rugsėjo 12, 2018, 18:19:45 Redagavimas: rugsėjo 12, 2018, 19:47:09 by boba
Tu esi tik kaip dėstytojas tikęs @klajunas, ilgom ir nuobodžiom temom studentams galvas kvaršinti. O nors vieną protingą frazę studentui pasakai, kurią jis visam gyvenimui prisimintų ir kad net pasuktų tuo keliu?
Čia kažkokią tai matematinę progresiją man su ta žasim, @klajunas, suskėlei. Patikėk, taip mano Tėvai su manimi ir elgiasi...:)
Iš anekdoto sprendžiant, @klajunas, tu jautiesi visuomenės visiškai iškastruotas, kaip dar intelektą išlaikei?- dėl to kad priešiniesi? Ar kaip?
Tu, @klajunas, bandai mus vedžioti savo sąmonės vingiais, bet ar tie tavo sąmonės vingiai yra pilni? Tu esi tuo tikras?
Kiekvienas žmogus turi bandyti padaryti būtent tai kas jam yra neįmanoma. Tu, @klajunas, pasitenkini savo intelektu savo viena sfera, o kitiems televizijos kanalams tu esi aklas. Tad, pasakysiu, daug iš tavęs nereikia, tik pabandyk užmesti akį kelioms sekundėms ir į kitus kanalus. Tik tiek iš tavęs ir tereikia. Tai tas pats, kaip kad  nevaikštantis invalidas kad sugebėtų pajudinti savo kojos didijį pirštą. PATIKĖK TAI DIDELIS PASIEKIMAS - NES TAI ŽENKLAS. Iš tavęs tik tiek ir tereikia.

Mekabciel

#145
rugsėjo 12, 2018, 18:36:18 Redagavimas: rugsėjo 12, 2018, 19:35:24 by Mekabciel
@klajunas
jau geriau apie tai kas juokinga rašyt... o ne tai kas pašiepia ar skaido žmones... ;)

xsistemax

Tai, ką parašiau šitoje temoje, nebuvo technologijų reklama. Tai paaiškinimas skirtumų tarp mokslo ir religijos.
Mokslas su šiandien turimomis žiniomis jau gali sukurti kai ką įspūdingesnio už "dangaus karalystę", rytoj galės tai, apie ką šiandien net nesvajojam. Nes dirbam ir kasdien atrandame kažką naujo.
Religijos per tūkstančius metų tik žada.
Gal "pažadukai" privalo žinoti savo vietą?

Aukštyn