Gintaras apie meditacija.

Pradėjo 2Pacas, gegužės 29, 2013, 07:50:28

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

a.t.sielis

Peržiūrėjau čia įdėtą filmuką, tai kalba apie gana paprastus dalykus, kuriuos būtų galima rezumuoti: "kaip sėdėti, nedaryti nieko, susikaupti į save ir nukreipti dėmesį nuo nerimastingo proto bei išorės". Nieko blogo, ir tose ribose, kažkam gali būti naudinga to pasimokyti. Jeigu nesureikšminti visos jo idėjinės sistemos.

Dėl stiliaus, tai jis nėra didelis intelektualas, toks "bachūras" iš kaimo, todėl jam kaip matyti nėra lengva išreikšti savo mintis. Daug emocinio garo tokio, kas būdinga tokios natūros žmonėms. Atrodo pakankamai nuoširdus, todėl, manau, ir turi klausytojų.

Kiek pasakojo forumuose, jis turi tam tikrą įdirbį ir patirčių, kurias galima vadinti paranormaliomis. Bet tai...

Jeigu nesusireikšmintų, ir tiesiog dalintųsi keliais efektyviais praktiniais įgūdžiais, tai viena. Kaip ir viskas O.k.

Bet pagalvojus, nu gerai, tarkim, išeina jis iš kūno, paklajoja po kažkokias anapusines sferas. Bet ką jis žino apie visą visatą, visą būtį, visą paveikslą? Ką jis žino apie tai, kur link žmogui reiktų kreipti savo pastangas toliau, kai tarkim, jo jau nekamuoja nerimastingas protas, ir kai jis turi glaudesnį ryšį su savo esme? Jeigu jis ims teigti kažkokius globalius teiginius apie visatos ir būties principus pagal savo ribotą patirtį, tai kiek tai gali būti teisinga? Jis gi ne šventasis, tas plika akim matyti. Eilinis žmogus, dedantis tam tikras pastangas. Kol užmojai maži, tol viskas normalu, bet kiek liečia bendrą būties paveikslą, tai tos idėjos "aš esu Dievas, tu esi Dievas" toli nenuves. Sąlygiškai, jos gal ir geriau negu kiauras materializmas, bet po kurio laiko iš tokių sampratų reikia išaugti. Rimtesni šaltiniai tokią sampratą vadina tiesiai šviesiai - demoniška, ateistine - savęs garbinimas. Ir kokios laimės galima tikėtis iš ateistinio dvasingumo? Kokie santykiai su Kūrėju? Juk viskas priklauso nuo tų santykių.

lt133

Jis seminarų manau nerepetuoja, nuoseklumo irgi nėra. Na dėstymas irgi nelakoniškas.
Tai aišku trūkumas, jeigu nori užsirašyti.

Na ir kas. Ne su vaikučiais gi mokykloje kalba, kur į užpakalį turi kiekvienam tinginiui lįsti.

Paaiškina jis esmę ant pirštų. Ir naudos tai duoda daug. Parodo, kad viskas yra padaroma ir pasiekiama, kad reikia daryti čia, o ne kalnuose sėdint praktikuoti kažką.

Pacituoti kažką galima ir iš Biblijos ir atrodys kaip nesąmonė. Kunigai taip pat kartais nučiuožia per pamokslus arba neatskleidžia esmės iki galo.

.L.U.T.H.O.R.

Bet supranti lt133, gerai a.t.sielis rašo, ką Gintaras pasakoja, padėti gali tik pradžioje ir tai ne visiems. O toliau lieka tik stagnacija.

Marius

Stagnacija dar ne blogiausias variantas..Kai trūksta gintaro sapalionėse kažko,imama jieškot kitų,rimtesnių ''gurų'' ir papuolama į visokias sektas,kurios išsunkia ir apdoroja taip,kad poto sunku gryžt į normalų gyvenimą..todėl tokie visokie gintarai,nėra nekaltas pašnėkėjimas apie pasaulio paslaptis..tai pirmas žingsnis į priklausomybę..stiprus ir suvokiantis žmogus niekad neklausys gintaro išvedžiojimų,nes gyvenime pats sau skinsis kelią,o nebus kažkieno įrankis...

.L.U.T.H.O.R.

Čia irgi variantas. Visko gali būti.

Aukštyn