Asmeninis darbas apie sąmonės ir veiklos susidarymą

[elteide]

nieko sauw ....dar visko neperskaiciau, bet neblogai taip pamastyta....

[Duviename]

@Duviename supratai teisingai: yra pirmapradis žmogus, kuris niekaip sąmonei nepasireiškia, kuris yra tikras ir pilnas, toks koks yra iš tikrųjų, ir yra sąmonės žmogus, homunkulas matomas per sensorinę sistemą. Tikrasis žmogus sudarytas iš tikrosios "materijos" formos, kuri yra "anapus vaizdo ir veiksmo", bet reikškiasi sau tik per jusles kaip juslinė materija, kuri ekrane sukonstruota iš surenkamos informacijos. Ekranas tėra tas būdas, kuriuo pirminė substancija paversta į informacijos srautą, vėl sujungiama į ekranines formas.

Žmogaus tikslas ekranines juslines materijas kuo labiau priartinti prie to, kas yra anapus ekrano, "anapus vaizdo ir veiksmo". Kuo geriau tai pavyksta, tuo aukštesnė sąmonės kokybė nes ji maksimaliai atitinka transcendenciją. Atitikimas duoda tikrą supratimą, o supratimas leidžia įvesti dirbtines manipuliacijas ir kurti technologijas. Kuo sąmonė toliau nuo tikros anapusinės materijos struktūros, tuo jos kokybė prastesnė. Priartinimas įmanomas per proto struktūras.

Ką daro modernusis mokslas: jis tik paima ekranines kokybes ir tas kokybes paverčia kiekybėmis, kurios nepažengia toliau šio primityvaus ekrano paviršiaus. Kažkada tai buvo inovatyvu, tačiau seniai pasenęs ir pažangą varžantis modelis.

Jei jau kalbam apie sąmonės galimybes, tai reik nepamiršti jog dabartinėje stadijoje mes tik ir te gebam manipuliuoti įvairiomis mintimis ir įdėjomis, jei norėtume bent kiek priartėti prie bent kokio nusakymo substancijos, tuomet reiktu keisti sąmonės "darbo" procesą, priešingu atveju tai tik tampa tas pats įvardijimas substancijos materijos savybėm, atributais.

Taip, modernus mokslas linkes skaydyti viską į smulkesnias dalis, objektų sudaromasias neatsižvelgdamas į tai jog neviskas apčiuopiama ir suprantama dabartinėm sukurtom priemonėm. Mano manimu šiuo metu trūksta daugiau bandymų ir eksperimentų apjungti ir pritaikyti dabartines žinias. Čia kaip lego, išardėm objekta, o dabar prašom sugalvoti naujų būdų panaudoti tas dalis, gal atrasim naujų savybių to pasekoje.

@Linas Esu , manau jis priskiria save prie atskiros kategorijos žmonių arba tiesiog privengia tokio įvardijimo, nes terminas labai abstrakčiai suprantamas, ir jei jau apie tai užsiminiau... Prašom nenuvesti temos į lankas ir nepaversti jos asmeniniu pokalbiu, tam galit sukurti atskirą temą.

[Linas Esu]

manau jis priskiria save prie atskiros kategorijos žmonių arba tiesiog privengia tokio įvardijimo, nes terminas labai abstrakčiai suprantamas, ir jei jau apie tai užsiminiau... Prašom nenuvesti temos į lankas ir nepaversti jos asmeniniu pokalbiu, tam galit sukurti atskirą temą.

Tegul pats atsako ką mano apie save, genijus-talentas ar ne

@Duviename Beje, čia tavo darbas ar jį pasiskolinai iš ko nors, išvertei ?

[Duviename]

@Linas Esu , jei neaiškiai išsireiškiau, patikslinu, taip tai mano darbas.

[klajunas]

@Duviename Darbo proceso keitimą vadinu sąmonės kokybės gerinimu, o gerinimas pasiekiamas per atitikimą, mėgdžiojimą. Norint pažengti toliau, reikia išmokti mėgdžioti ne vien tai, kas akivaizdžiai matoma, bet ir tai, kas nematoma. Tai nėra lengva, tačiau yra įvairių būdų įprastines žmogaus galimybes išplėsti. Išplėtimai vyksta per išorinio pasaulio papildymą instrumentais, ir vidinio minčių integravimo proceso gerinimą. Filosofiją skirstau į paviršininkų ir gelmininkų. Manau, kad tik pastarųjų metodai gali duoti rezultatą. Visos "fenomenologijos" didelis primityvizmas, ir paviršius nėra jokia dorybė.

Todėl būtina persiorientuoti, o tai reikalauja daug darbo.

@Linas Esu paprastai tai vertinimas, kurį padaro kiti žmonės, įvertindami gebėjimus, kurie matosi per darbo rezultatus. Noriu, kad būtų tokia procedūra, o ne savęs vertinimas.

[Duviename]

@klajunas  Jei ir toliau tesim šį pokalbį, tai daugiau kalbėsim apie tavo pažiuras ir mėginsim jas atvesti prie bendro atskaitos taško, kas užtruks ilgai, todėl norėčiau atidėti tai atskirai temai. Noriu pasakyti jog vos vieną dalyką baigiam privesti prie suprantamos būsenos tu imi ir įmeti naujų sąvokų.

Iš kitos pusės kiek supratau, tu didžiaja dalimi nusivyles materialiu pasauliu ir norėtum jog daugiau skirtume laiko tyrinėjant mistifikuotus reiškinius. Turint omeny dėmesio nukreipimą ta linkme ir atradimų darymo.

[arkliukas]

Koks viso šito tuščiažodžiavimo tikslas?

Tai nėra lengva, tačiau yra įvairių būdų įprastines žmogaus galimybes išplėsti. Išplėtimai vyksta per išorinio pasaulio papildymą instrumentais, ir vidinio minčių integravimo proceso gerinimą. Filosofiją skirstau į paviršininkų ir gelmininkų. Manau, kad tik pastarųjų metodai gali duoti rezultatą.

Būkime tiesūs ir šviesūs, kitaip sakant. Aš asmeniškai žmogaus galimybių išplėtimą suvokiu labai paprastai. Pavyzdžiui, vien savo kūnu gali išmokti skraidyti, susprogdinti kalną vien savo minties galia. Nebūtinai sprogdinti - gal tiesiog išauginti iš Žemės gelmių. Kitaip sakant, padaryti kažką be jokių technologijų, o vien tik iš savęs, ką kiti žmonės laikyti tikru stebuklu. Dabar klausimas. Ar tai įmanoma?

Aišku, turbūt sakysi, kad esu paviršininkas, o ne gelmininkas vien dėl tokio mąstymo. Bet ar tikrai? Ar nebus visgi taip, jog šiomis dviem kategorijomis apriboji pats save ir apsaugai savo paties mąstymo būdą diskusijose siekdamas pasirodyti kažkuo geresnis, kažko daugiau pasiekęs nei kiti?

Realiame pasaulyje nėra nei dviejų, nei trijų, nei keturių polių. Jų yra toks kiekis, kokį tik sugebame patys aprėpti. Kitaip sakant, neapibrėžtas/begalinis, nors begalybės sąvokos čia nevartočiau, nes jau net matematikai iš tos begalybės sugebėjo padaryti totalų popsą, nebesuvokti tikrosios šios sąvokos prasmės*. O kiek jų rinksiesi mąstymui, tai jau priklauso nuo tavęs. Štai SSRS mokslininkai buvo sukūrę netgi 3-bit pagrindu veikiantį kompiuterį, atrado, jog jis turi itin daug pranašumų prieš 2-bit kompiuterius, tačiau tiesiog 3-bit kompiuteriai labai jau daug energijos srėbė, yra sunkiau pagaminami ir dėl to jie neužkariavo rinkos. Bet atradimas buvo aiškus - kuo daugiau viename kvante gali sutalpinti mąstymo baigčių variantų, tuo kokybiškiau gali mąstyti. Problema, kurią reikia išspręsti, tai fizinio pasaulio atveju būtų energija, o dvasinio - turbūt gebėjimas išlaikyti (retro/per)spektyvą kiekvienu esamu momentu. Manau, čia visi ir turėtų padirbėti.

* Kas visgi nori suprasti, kas ta begalybė išties yra (ir kokios tiksliai problemos su ja), siūlau pažiūrėti šio garbaus matematiko video - https://www.youtube.com/channel/UCXl0Zbk8_rvjyLwAR-Xh9pQ . Jų daugybė, daug kas jį vadina šarlatanu, bet, kad ir kaip ten bebūtų, asmuo turi rimtą background'ą, daktaro laipsnį, kas reikštų, kad vadinti tokį žmogų šarlatanu yra tiesiog kvaila. Priešingai, jis yra tas, kuris puikiai supranta šiuolaikinės matematikos problemas. Aišku, jis nepasiūlo kažko itin genialaus, bet stengiasi vesti geresniu keliu tuos, kurie norėtų šioje srityje kažką padoraus nuveikti, o ne kartoti tą patį, ką visi kvailo iki šiol darė. Ir galiausiai. Kai studijavau univere, tai kaip tik tada peržiūrėjau viską, ką šis asmuo turi savo YouTube, neskaičiau nei vieno vadovėlio. Ir kas gavosi? Už viską gavau kiaurus 10ukus.