Kur yra ta slidi riba tarp mokslo ir pseudomokslo?

Pradėjo Virus, lapkričio 03, 2017, 06:17:01

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Virus

dažnai kai skaitau straipsnius šitame puslapije pamatau tokiu dalyku kaip faktu iškraipimas arba ignoravimas norint pagrysti savo minti, taip pat daro ir mokslininkai kuriu straipsniu čia taip pt galima rasti, nors veikiau juos reikėtu vadinti pseudomokslininkas ar yra čia žmoniu kurie turi kritini mastima ir kurie nera taip lengvai sugundomi klaidingu faktu nes patys žino kokie tie faktai yra? ar yra tu kurie neužsijama pseudo mokslu?   tiems kas nesusipažine su pseudo mokslu nors nemanau kad tokiu yra,  štai -  https://www.youtube.com/watch?v=8uJI4vwiK0k

.L.U.T.H.O.R.

Nėra. :) Tai ką apibūdinai daugiau tik prastas mokslas, iki pseudomokslo dar tolokai.

klajunas

Visa bėda tame, kad tie vadinamieji "teisingi faktai" taip pat gali būti klaidingi, nes nėra tobulų matavimo prietaisų. Tai, kad jie parodo tėra siaura, ribota perspektyva, kuri kaip tiesa įtvirtinama susitarimu. Yra sukurta šių susitarimų apsaugos sistema, ir tie kas joje dirba ir sugalvojo terminą "pseudomokslas". Kitų pseudinimas tėra kova dėl didesnio pyrago gabalo, ne daugiau. O tai su tiesa neturi nieko bendro. Niekas nežino visos tiesos, todėl atsiveria didelė erdvė galimybėms. Galimybių žemėlapių braižymas yra labai geras dalykas. Galbūt tai prasideda nuo filosofijos, tačiau baigiasi naujais požiūriais ir naujomis technologijomis. Šita tema forume seniai nugaišusi tema.

utopistas

Su pseudomokslu yra paprasti šie požymiai (jų ir daugiau yra, bet šie esminiai):
1. Nepagrįstas terminų taikymas. Pavyzdžiai: "kvantinė magija", "kvantinis dvasingumas", "kvantoreliatyvistinė perspektyva pagrįsta magija". Na čia iš galvos ištraukiau tokius terminus. Nesiūlau niekam gilintis į juos, nes, kam svarbu tiksliai suvokti termino prasmę, tai čia bus tiesiog beprasmis galvos laužymas be jokio prasmingo pritaikymo.

2. Kitaip manančių menkinantis kategorizavimas. Pavyzdžiui, pseudomoksle dažna atrasti atvejų, kai jo principus kvestionuojantys asmenys yra išvadinami "skeptikais", po to ir "durneliais" arba tiesiog "valstybės agentais".

3. Empiriškumo taikymo trūkumas. Tikrame moksle, net ir labiausiai teoriniame, vis tiek bandoma žiūrėti į realybę, kiek ji yra pažinta dabar, ir atsirenkami tie teiginiai, kurių teisingumo kvantas atrodo akivaizdžiausias, bei tie teiginiai, kurie atrodo teisingi, bet kuriems galbūt prieštaraujama nauju metodu, suformuotu moksle, kažkuria dalimi.

4. Tęstinumo nebuvimas. Pseudomoksle viskas keičiasi pagal tai, kas geriausiai padeda privesti mases prie to pseudomokslo.

Tuo tarpu moksle yra taip (na bent jau turėtų taip būti):
1. Visiškas atsiribojimas nuo emocijų kitų mokslininkų ar paprastų žmonių, teigiančių nesąmones, atžvilgiu. Yra absoliučiai nesvarbu, ką kiti mano, bet tikras mokslininkas niekada sau neleis kito išvadinti idiotu, kvailiu net ir to asmens, kuris šnekės absoliučias nesąmones, pavyzdžiui, jog Žemė yra plokščia.

2. Atsiribojimas nuo religijos taikymo moksle. Tai yra, yra tiek religingų, tiek netikinčių mokslininkų, ir tai nei vieniems, nei kitiems netrukdo dirbti mokslinį darbą (na bent jau krikščionims). Kitaip tariant, mokslininkas pirmiau stengsis pažinti realybę, o tik jau po to sies kažką su religija, jeigu yra religingas, nes puikiai žinos, jog tikram mokslui reikia ypatingo susikaupimo, pastabumo, smulkmeniškumo.

3. Siekis pažinti tikrąją tiesą. Pagrindinė mokslo varomoji jėga - tai tiesos apie mus supančią aplinką pažinimas. Taikymas iš viso to ateina jau vėliau. Nors yra mokslininkų, kurie nori pažinti tiesą ir po to iškart ją taikyti praktiškai. Tame nieko blogo nėra.

4. Aiškus tęstinumas (kitaip sakant, logiškumas). Niekada nebus taip, jog moksle bus suformuota visiškai nauja realybės samprata, kuri visiškai sugriautų jau esamą pažinimą, bet kartu sugebėtų paaiškinti viską dar geriau nei prieš tai buvę modeliai (kitaip gautume loginę prieštarą). Pavyzdžiui, Einšteino reliatyvumo teorija kitaip aiškina gravitaciją nei Niutono visuotinės traukos dėsnis. Niutonos visuotinis traukos dėsnis gravitaciją aiškina, jog iš masyvių kūnų sklinda traukos jėga, dėl kurios kūnai vienas kitą traukia, o viso to efektas - arba sukimasis aplink, arba susiliejimas, arba tolimas ir t.t. Tai yra geras modelis, bet itin nedraugiškas diferencijavimui. Matote, tiesėje modeliuoti gravitaciją pagal Niutoną būtų paprasta, nes yra tik taškas, kuris skleidžia savo gravitacijos jėga dviem kryptimis. Tačiau atsiradus plokštumai, jėgos krypčių kiekis tampa neapibrėžtas (o ką jau kalbėti apie tris matmenis). Dėl šios priežasties neįmanoma tiksliai modeliuoti kūnų traukos tarpusavio jėgos, nes erdviniame kūne jau pačiame savaime yra neapibrėžtas taškų kiekis. Todėl Einšteinas sugebėjo šią jėgą aiškinti kitaip. Vietoje to, jog kūnas pats skleistų jėgą, Einšteinas ima postulatą, kad mes visi esame kažkokiame visaapimančiame erdvėlaikyje, o masyvūs kūnai tiesiog iškreipia jo geometrinę formą, ir būtent dėl to susidaro mus veikianti gravitacija. Tad kas išeina? Einšteinas neneigia Niutono, bet pamato jo modelyje krūvas neapibrėžtumų (t.y. nenusakomą jų kiekį), dėl kurių tampa neįmanoma apskaičiuoti kai kurių dangaus kūnų judėjimo trajektorijų tiksliai. Todėl jis pasiūlo savo variantą, kuris remiasi ne jėgomis, o erdvėlaikio iškreipimu. Kitaip tariant, Einšteino pagrindas bet kuriuo atveju buvo Niutono klasikinė mechanika.

5. Empiriškumas. Tikras mokslininkumas niekada iš subinės nesudarinės teiginių. Teiginiai bus paremti kažkokiu stebėjimu, kažkokia asmenine patirti, kitaip tariant, kažkuo, kas jau yra tikra.

6. Galimybė tikrinti teiginius. Mokslininkai formuos teiginius taip, jog juos būtų įmanoma patikrinti. Jeigu iš teiginio tas patikrinamumas tiesiogiai neišeina, tai mokslininkas siūlys konkretų eksperimentą teiginiui patikrinti, o prieš tai logiškai parodys, jog būtent toks eksperimentas gali patikrinti teiginio teisingumą esamomis ribotomis priemonėmis (arba kitomis priemonėmis, kurių neturime, bet galėtume sukurti ateityje).

Tad nėra jokios čia ribos. Pseudomokslas ir mokslas - absoliučiai skirtingi dalykai. Todėl pats "pseudomokslui" labiau taikyčiau šį terminą - kryptingos fantazijos. O va mokslo atveju tai yra taip, jog ir patys žmonės, save vadinantys mokslininkais, nebūtinai dar yra tokie, kurie išties laikosi mokslo principų.

San IL

Citata iš: Virus  lapkričio 03, 2017, 06:17:01ar yra čia žmoniu kurie turi kritini mastima ir kurie nera taip lengvai sugundomi klaidingu faktu nes patys žino kokie tie faktai yra?
Citata iš: Virus  lapkričio 03, 2017, 06:17:01ar yra čia žmoniu kurie turi kritini mastima ir kurie nera taip lengvai sugundomi klaidingu faktu nes patys žino kokie tie faktai yra?
Yra. Tiesiog nereikia apsiriboti medžiaga kuri duodama, nes šlamšto kaip ir visur (net moksle) yra daug - kaip pats pastebėjai. Visus mokslinius faktus, atliktus tyrimus galima patikrinti internete.

 Jeigu skaitai straipsnį - tikrink faktus. Jeigu dauguma faktų neatitinka tikrovės, skaityk kitą straipsnį.

 Aš manau tu apibūdinai ne pseudomokslininkus ir ne "prastus mokslininkus" kaip čia kažkas parašė, o... tiesiog žurnalistus.

 Juk jiems reikia daryti sensacijas, pinigiai už tai sukasi. Mokslininkai nerašo straipsnių nei į anomalija.lt nei į delfi, nei į technologijos.lt - juos rašo žurnalistai. Mokslininkai publikuoja tyrimus, jų straipsniai dažnai būna net keliasdešimt lapų ilgio ir parašyti akademine moksline anglų kalba, kurią tikrai sunku skaityti nepasikausčius.

Virus

tai ribos tarp mokslo ir pseudomokslo nėra???

Linas Esu

#6
sausio 29, 2018, 18:27:59 Redagavimas: sausio 29, 2018, 18:55:07 by Linas Esu
Citata iš: Virus  lapkričio 03, 2017, 06:17:01dažnai kai skaitau straipsnius šitame puslapije pamatau tokiu dalyku kaip faktu iškraipimas arba ignoravimas norint pagrysti savo minti, taip pat daro ir mokslininkai kuriu straipsniu čia taip pt galima rasti, nors veikiau juos reikėtu vadinti pseudomokslininkas ar yra čia žmoniu kurie turi kritini mastima ir kurie nera taip lengvai sugundomi klaidingu faktu nes patys žino kokie tie faktai yra? ar yra tu kurie neužsijama pseudo mokslu?   tiems kas nesusipažine su pseudo mokslu nors nemanau kad tokiu yra,  štai -  https://www.youtube.com/watch?v=8uJI4vwiK0k
Nėra jokios slidžios ribos . Mokslas ir pseudomokslas skirtingi dalykai . Viskas labai paprasta , jeigu pseudomokslo šaka nauduotųsi moksline metodika , ji turėtų galimybė tapti mokslu .

Moklo tikslas nėra sunaikinti žmonių tikėjimą ar oponuoti kokių nors pseudomokslininkų darbus , visa tai daro kritikai . Bet kaip matote , ezoterikai tai nemaišo ir nekenkia , ji ir taip egzistuoja tūkstančius metų , o kiekviename amžiuje pasipildo naujomis sritimis . Pvz astrologijai nereikia kasdienio pijaro , ji ir taip populiari . Tas galioja daugeliui pop pseudomokslų šakų .

Ezoteriniame pasaulyje Žmonės viską vertina kitokia amplitude negu mokslo pasaulio atstovai . Dažnai čia svarbiausia ne žinių objektyvumas , o tikėjimas .

Aukštyn