Ateitis

[2Pacas]

Norejau siektiek pakalbeti apie ateiti..Kaip isivaizduojat save pvz po koki 10 metu?As tai savo ateities tikrai nesieju su miesto gyvenimu,nematau as isvis gyvenimo mieste,kadangi norint isgyvent mieste reikia vergauti nuo ryto iki vakaro,(nu beabejo yra isimtciu).Aplamai gyvendamas mieste tesiok patamti pilka mase ir viskas.Galvoju ateityje isikelt uz miesto i koki kaimeli variantu jau db yra,bet niekur neskubu.O va nuosavam namuki su truputi zemes atsiveria visai nauji plotai ka tu kai pagalvoju apie toki gyvenima, pasaka!
Ps:Ant tevu sprando juk visa gyvenima negyvensim. Beabejo sitam forume yra zmoniu kurie jau savarankiski,ir gyvena ant saves

[Nieksas]

Idomiai čia tu Aš tai kaip tik mastau mauti y dar didesni miestą nes man galimybės ten didesnės bus. Ir dėl jos su pilkaja mase gal neteks susitapatinti

[a.t.sielis]

Konkrečiai nelabai įsivaizduoju, bet po 10 metų norėčiau save matyti kaip stabilų, subalansuotą žmogų, vienkryptiškai pasinėrusį į dvasinio gyvenimo praktiką, ir paprastu būdu išsprendusį socialinius bei ekonominius gyvenimo iššūkius iki tokio laipsnio, kad jie nekeltų bereikalingo galvos skausmo.

Šiaip gyvenimas mieste yra brangus. Transportas, būstas - viskas per brangu. Ir aura miesto nėra gera.

Gyventi kaime ir važinėti dirbti į miestą - irgi brangu bei nepatogu.

Dėlioju strategiją apie tai, kad geriausia būtų turėti kelis atraminius nebrangiai kainuojančius taškus. Vienas taškas - nusipirkta žemė kaime arba miške, kur stovėtų nedidelis būstas, gerai laikantis šilumą (kad nereiktų daug malkų ir pan.).  Antras taškas - kažkokia nuomojama labai pigi ir paprasta vieta mieste, jeigu jame dirbama arba dažnai lankomasi. A la kažkas tarp rūsio ir buto. Va, jeigu turėti tokius atraminius taškus, galima kažkiek atsipalaiduoti, ir turėti daugiau laisvalaiko, mažiau darbo. Ir patogu visais atžvilgiais.

[zalia.arbata]

Noriu gyvent mieste, kuo didesniam, tuo geriau. Man patinka miestai. Juose žmonės nepastebimi (nebūtinai pilki. iš vis man pilkai kaunietei atvažiavus į Vilnių jis atrodo kaip nepastebimų savotiškų žmonių margalynė. Ech, didelis tas kontrastas tarp kauniečių ir vilniečių) galimybių, pramogų ir įvykių daug... Sakyčiau, kad niekad nesiečiau savo gyvenimo su kaimu jei tik neatsirastų kokia būtinybė, tačiau kaip sakoma nielada nesakyk niekada... Noriu turėt vaikų. Jei jų nebus- mano gyvenimas bevertis. Daugiau nieko net nenumanau

[Master]

Aha, as taip pat noreciau istrukti is sistemos... Gyventi kur nors gamtoje, be jokiu rupesciu... grynai sau, del saves Saunuolis 2Pacai, idomiai mastai (y)

[mzicka]

Na aš tai įsivaizduoju save kur nors ramiame kampelyje ,kur daugiau gamtos ir mažiau žmonių,visą laiką pragyvenau Vilniuje ir viskas taip įgriso,ta pati rutina ir gyvenimas vien ,kad užsidirbt daugiau pinigų ,kad būtu galima pakeliaut kur nors .Šiaip svajonė būtu sukurt šeimą ir gyvenimas Naujojoje Zelandijoje, ant vandenyno kranto...

[_Anonimas_]

Labai jau sunki užduotis įsivaizduoti save po 10 metų
Bet kokiu atveju, tuo metu norėčiau būti pabaigęs bakalauro, o gal ir magistro studijas elektros arba elektronikos inžinerijoje (bent jau dabar tokie planai). Ko gero, tuo metu jau vėl gyvensiu Lietuvoje (po studijų užsienyje) . Kalbant apie šeimą, tai net pats nežinau. Šito dalyko per daug neskubinsiu, manau, pats likimas parodys, kada laikas Jei nusiseks mano norimo darbo vizija ir jau turėsiu šeimą, planuoju statyti savą būstą. Tai būtų vieta kur nors miesto pakrašty, taip sakant tarp miesto ir kaimo. Taip pat, jei dar nebūsiu pasiekęs savo tikslo ties vienu savo darbiniu projektu, bandysiu jį įgyvendinti - tai vienas iš mano svarbiausių gyvenimo tikslų. Ir apskritai, kiek dabar mąstau apie savo būsimą gyvenimą, kažkodėl man galvoje sukasi tik darbas ir apie nieką kita daugiau negalvoju. Bet nemąstau tai, kaip apie vergiją - man dirbti savo mėgstamą darbą yra kaip hobis, tikiuosi taip bus ir ateityje. Ko gero, esu karjeristas

[varpainis]

Po desimt metu noreciau save matyti kaip kostiumuota, vairuojanti kaip minimum S klases mersa ir seip finansiskai stipriai ant abieju koju stovinti zmogu. Butu gerai ir antraja puse jau turet. Gal palaikysit mane labai tusciu, kad vien apie pinigus as, bet jie atvertu daug galimybiu pakeliaut, pamatyt kazka naujo, suteiktu galimybe uzsiimt megstamais dalykais

[preacher]

Nors puikai suprantu pinigų ir materialinio pagrindo ir faninsinio stabilumo svarbą ir apskritai, materializmo esmę, tačiau asmeniškai ištiesu mažiausiai ko trokštu karjieristo-kapitalisto gyvenimo. Pinigai, statusas, geras darbas ir t.t Skamba viliojančiai pagal dabartinius standartus, bet tai gan svetima man. Labiausiai norėčiau gyventi prie kokio ramiojo vandenyno paprastame asketiškame namuke ir galėčiau sau ramiai mėgautis vienatve ir gyventi sau  Bet taip greičiausiai nebus kogero teks įsilieti į paprasto žmogaus kasdienybę: darbas, šeima, vaikai, atostogos, šventes ir t.t ir t.t Tokioje egzistencijos būsenoje, kogero kasdien tektu mąstyti kaip nepakėlus rankos prieš save  Pinigai gerai, ir mersas  S klasės gerai ir prabangus restoranai, tačiau visa tai ne man. Verčiau po 10 metų bučiau laimingas, nei turtingas   

[varpainis]

As pats mielai gyvenciau vandenyno pakranteje ar bent jau lankyciaus ten ne karta metuose, o tiek kiek noriu, taciau tam pasiekti tas karjeristo/kapitalisto gyvenimo budas yra butinas. Nesakau, kad reikia visa gyvenima arti vardan pinigu, taciau atsistoti ant koju, tureti SAVA busta, pakeliauti ar pasirupinti gera ir garbinga senatve man yra svarbu. Labai tikiuosi, kad isejes i pensija galesiu megautis silta jura ir saule kokioje Tenerifeje, juolab kai butu kainos ten ne ka didesnes nei Vilniuje 
Sakai noretum megautis vienatve ir gyventi sau, bet ar neatsibostu buti vienam?

[2Pacas]

Kaip matau dauguma esame tesiok pavizdinei INTRAVERTAI 

Kalbant apie laime per materialiais dalykais paremta pasauleziura/gyvenima,manau laime gaut yra labai sunku o gal ir neimanoma.Siekt materialiu dalyku tai manau yra taspats kaip vaikytis mirazu.Siekdamas mirazo galvoji kad ji pasiekes busi laimingas tu is paskutiniuju aini iki jo galiausiai daini ir pamatai kad ten nieko nera ir nusivili,po kiek laiko dairaisi kito mirazo gal ten istiesu bus mirazas ir ji pasiekes tapsi laimingu.

Panasei ir su materialiais dalykais,visu pirma gal nusipirksi koki paprasta masiniuka ir busi laimingas kad aplamai turi masina.Poto jau pradesi matyt kitus "rimtesnius dedes" su geresnem masinom,usibresi sau tiksla kad ir tau tokios reikia norint but laimingam tu arsi is paskutiniuju kad nusipirkt ta masina,galiausiai ja nusipirkes pamatysi kad laimes ji tau neatnese,td jau gal tu matysi dedes ne su masinom o juroi su jahtom skrozencius bangas.Ir galvosi kad tau reikia nusipirkt koki laiva kad butum laimingas,nu zodziu cia toks uzburtas ratas,ji pavadintciau mirazu vaikymusi kaip ir minejau pradzioi.

Ir aplamai kai pagalvoji gyvenimas yra siek tiek panasus i ta mineta mirazu vaikymasi.. Visada juk mes kasko siekiam,kaip pasiekiam,siekiam kasko kito...Ir niekad nesustojau ir neapsidairom ir sau nepasakom,as esu laimingas ir man gerai kaip yra..

[a.t.sielis]

Taip, žmogus nuolat trokšta, kažko, ko neturi ir negali gauti, o jeigu tai gauna, tada kenčia nusivylimą, nes tas dalykas jo nepatenkina. Daug psichologinio vyksmo seka šiomis tendencijomis.

Žmonės nuolat kažką vejasi, kuria planus, kaip gaus tą ar aną, visada turi norą, kurį reikia įgyvendinti.

Neseniai pamąsčiau apie tai, kad šis dėsnis, negatyviai pasireiškiantis materialiame gyvenime - trūkumas, siekimas ir nepasitenkinimas gavus - pozityviai reiškiasi dvasinėje sferoje.

Žuvis negali būti laiminga sausumoje. Žmogus - dvasinė esybė, jam nuolat trūksta jo dvasinės esmės. Todėl jis turėtų nuolat siekti ir jausti tą dvasinį trūkumą. Žmogus prarado Dievą ir Jo ieško. Jis netekęs, ir jam trūksta būtino dalyko. Bet galiausiai, kai tą trūkumą užpildys, jis bus pilnai patenkintas (skirtingai nei materialioje sferoje). No more disappointment.

Paskutiniu metu dažnai kartoju: "pinigo nepavysi". Kiek skirta, tiek bus. O gali būti skirta visai nemažai. Tai likimas, karma - praeities veiklos rezultatas. Ir net gudriausi planai nepadės peršokti per tą likimo nustatytą kartelę. Net jeigu sugebėsi uždirbti daugiau, pvz. daugiau išleisi brangiai pirkdamas pagal impulsus, ir liks tas pats balansas. Yra daug "kitų siūlo galų", per kuriuos likimas suves viską į nustatytą balansą.

[varpainis]

Kaip matau dauguma esame tesiok pavizdinei INTRAVERTAI 

Kalbant apie laime per materialiais dalykais paremta pasauleziura/gyvenima,manau laime gaut yra labai sunku o gal ir neimanoma.Siekt materialiu dalyku tai manau yra taspats kaip vaikytis mirazu.Siekdamas mirazo galvoji kad ji pasiekes busi laimingas tu is paskutiniuju aini iki jo galiausiai daini ir pamatai kad ten nieko nera ir nusivili,po kiek laiko dairaisi kito mirazo gal ten istiesu bus mirazas ir ji pasiekes tapsi laimingu.

Panasei ir su materialiais dalykais,visu pirma gal nusipirksi koki paprasta masiniuka ir busi laimingas kad aplamai turi masina.Poto jau pradesi matyt kitus "rimtesnius dedes" su geresnem masinom,usibresi sau tiksla kad ir tau tokios reikia norint but laimingam tu arsi is paskutiniuju kad nusipirkt ta masina,galiausiai ja nusipirkes pamatysi kad laimes ji tau neatnese,td jau gal tu matysi dedes ne su masinom o juroi su jahtom skrozencius bangas.Ir galvosi kad tau reikia nusipirkt koki laiva kad butum laimingas,nu zodziu cia toks uzburtas ratas,ji pavadintciau mirazu vaikymusi kaip ir minejau pradzioi.

Ir aplamai kai pagalvoji gyvenimas yra siek tiek panasus i ta mineta mirazu vaikymasi.. Visada juk mes kasko siekiam,kaip pasiekiam,siekiam kasko kito...Ir niekad nesustojau ir neapsidairom ir sau nepasakom,as esu laimingas ir man gerai kaip yra..

As ir nekalbu apie pinigu siekima vardan pinigu. Esme, kad pinigai suteikia daugiau galimybiu but laimingu, uzsiimti tuo ka megsti, nei kad gyvenimas nuo algos iki algos nuomuojamame mazama bute. Tas "mirazu" vaikymasis, tikslo siekimas ir yra ta laime. Zmogus kuris gyvenime nieko nesiekia(nebutinai turtu), stovi vietoje yra nevykelis.

[Master]

Na jau, Varpaini, su šituo tai tikrai nesutikčiau. Laimė yra vidinė būsena, kurią susikuri pats, vien tikėjimu. Pinigai čia ne prie ko. Pavyzdžiui iš savo patirties galiu pasakyti, kad man pinigai nėra reikalingi, nes vartojimas man malonumo nesuteikia. Taip, tai yra miražų vaikymasis. Tu žiūri į tolį ir nori jį pasiekti, vien todėl, kad ten nesi. Lengva susikurti fantaziją. Patekęs į tą vietą tu žvelgsi toliau, neįvertindamas to ką turi, lygiai taip pat kaip ir pirmąjį kartą. Bet žinoma galbūt tu tiki jog tai tave padarys laimingu. Tuo atvėju tai nėra mano reikalas.Toooliau, tu gali stovėti vietoje jeigu tau patinka, ir tikrai dėl to liurbis nebūsi. Visi esame valdomi skirtingu vertybių ir gyvename sau. Todėl teisti negalime. Oo, aš visai prasižioplinau šioje temoje ir neatsakiau į klausimą. Po 10 metų įsivaizduoju save visiškai kitokią (turėčiau būti dar keistesnė arba atvirkščiai ... įsilieti į pikąją masę (ko aš baisiausiai bijau) ) Bet ką veiksiu tai tikrai neįsivaizduoju. Kažkaip tikiu, kad ateitis pati susiplanuos, todėl per daug apie ją nemąstau.

[lietuvis002]

Pinigai nesuteiktų pilnos laimės, bet prie laimės daug prisidėtų. Turi pinigų - tau atsiveria daug galimybių