Matematikai nusprendė, kad ateivių zondų gali būti ir Saulės sistemoje

[Benamis]

Edinburgo universiteto (JK) matematikai išanalizavo galimybę, kad kosmosu keliauja nežemiškų civilizacijų zondai - jie nusprendė, kad „savaime pasidauginančių" sondų-robotų, kuriuos būtų sukūrusi nežemiška civilizacija, jau dabar gali būti Saulės sistemoje.

Matematikai Duncanas Forganas ir Arwen Nicholson savo moksliniame darbe teigia, jog zondai galėtų būti tokie pažangūs, jog žmogaus akiai būtų nematomi. Matematikų, analizavusių galimybę, kad erdve gali keliauti svetimi kosminiai zondai, darbą publikavo recenzuojamas leidinys „Journal of Astrobiology".

Savo darbe mokslininkai iškėlė klausimą - ar ateivių civilizacijos galėjo pasinaudoti žvaigždžių gravitacija kaip laidyne, kuri padidintų kosmosu keliaujančių objektų greitį. Žmonės šį metodą taip pat naudoja zondų greičiui padidinti. Pavyzdžiui, „Voyager" zondų greitis buvo didinamas jiems praskrendant greta planetų.

Taip pat mokslininkai analizavo, kaip zondų flotilė galėtų „savaime replikuotis" ir sukurti naujų savo versijų iš kosminių dujų ir dulkių.

Dr. D. Forganas sakė: „Faktas, kad tokio tipo zondų dar nematėme, apsunkina tikėjimą, kad per pastaruosius kelis milijonus metų mūsų galaktikoje gyvavo zondus kuriančios civilizacijos".

Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad ateivių zondai turėtų keliauti maždaug dešimtadaliu šviesos greičio, kad per 10 mln. metų ištyrinėtų visą galaktiką.

Jie teigia: „Galime daryti išvadą, kad savaime pasidauginančių zondų flotilė iš tiesų gali ištyrinėti galaktiką per santykinai trumpą laiką, kuris yra keliomis eilėmis trumpesnis nei Žemės egzistavimas".

Jų tyrimas dera su 2011 metais pateiktu Jacobo Haqq-Misra pasiūlymu, kad Saulės sistemoje jau gali egzistuoti kitų civilizacijų sukurtų objektų mums to net nežinant - tiesiog mes jų neieškome pakankamai intensyviai.

Naujasis tyrimas vėl iškelia ir „Fermi paradokso" klausimą, susijusį su nežemiškos gyvybės paieškomis.

Šis paradoksas, pasiūlytas fizikų Enrico Fermi ir Michaelo H. Harto, nurodo akivaizdų prieštaravimą tarp didelės nežemiškų civilizacijų egzistavimo tikimybės ir fakto, kad iki šiol su jokia svetima civilizacija nesame susisiekę.

Delfi.lt info

[preacher]

Kažkoks Sci-fi ir prie ko tie matematikai? Kosmosą tyrinėja ir t.t astronomai, astrofizikai ir t.t O, tokias teorijas kaip ši gali betkuris fantastikos rašytojas išgalvoti....

[Teroras]

O kodel matematikai negali savo teorijos paskelbti? Kodel tik astronomai ta gali? Teorija nors tu gali paskelbti, klausimas tik ar kas nors rasys apie ja

[preacher]

Užtat mokslas ir yra taip plačiai išsiskaidęs, kad skirtingų sričių specialistai, galėtu nuodugniai tyrinėti tas sritis, kurioje yra profesionalai: fizikai-fiziką, biologai-biologiją ir t.t Ir nepradėtu istorikai kūrti biologijos teorijų, teologai fizikos ir t.t Ši matematikų teorija geičiausiai nebus patikrinta empiriškai, tai, kad tokios teorijos tėra spekuliacijos.

[Teroras]

Matai, jokia teorija kuri liecia ateiviu klausima negali buti patikrinta empiriskai... Nesvarbu kas ja paskelbtu: ar astrofizikai, ar astronomai, ar girtuoklis Jonas is Vaivadiskio kaimo. Jeigu manai, kad pvz. astronomai nesivadovauja matematiniais skaiciavimais siaurai supranti mokslo kaip "atskiros saknies" samprata.

[preacher]

Jeigu manai, kad pvz. astronomai nesivadovauja matematiniais skaiciavimais siaurai supranti mokslo kaip atskiros saknies samprata.

Aš labai puikai žinau, kaip mokslas yra daromas ir t.t Esmė tik tame, kad skelbti tokias beprasmęs ir nepatikrinamas teorijas yra beprasmiška.

[Teroras]

Na Einsteino reliatyvumo teorija irgi ne is karto buvo patvirtinta, taigi tavo teiginys yra kiek per drasus.

[dzabas]

Delfinariumas kaip visada iš mikrobo pučia banginį kubu. Nors ne jis vienas. Tik, priešingai nei kiti, nepateikia originalaus straipsnio. Kam įdomu, kaip iš tikrųjų viskas buvo tiriama, galite paskaityti čia: http://arxiv.org/pdf/1307.1648v1.pdf

O trumpai viskas taip:
Buvo parinktas tyrimo modelis su tokiomis prielaidomis: žvaigždžių pozicijos kosmose fiksuotos, zondai tarpusavyje gali dalintis informacija akimirksniu bet kur ir bet kada (nesvarbu, kad bus tokie zondai A ir B, tarp kurių atstumas yra 10000 šviesmečių). Tada zondas neprivalės niekur sustoti, kad prisirinktų mineralų replikacijai. Daroma prielaida, kad visus mineralus jis gaus tarpžvaigždinėje erdvėje ir galės netrukdomai skristi link artimiausios pasirinktos žvaigždės, ir dar gaminti savo kopiją. Toliau dar viena prielaida - maksimalus zondo greitis bus 0,1c (10% šviesos greičio), kad jis būtų pakankamai didelis kelionėms tarp žvaigždžių, bet pakankamai mažas išvengti reliatyvystinės mechanikos efektų. Tad tikėtis, jog tai bus rimtas straipsnis apie galimus zondus mūsų žvaigždės sistemoje, tikrai nėra ko - iš tiesų jis netgi nėra apie tai, ką parodo jau itin paprastos modelio prielaidos. Tiksliau tariant, tai, iš ko naujienų portalai išpūtė straipsnį, buvo tik tų dviejų matematikų pasvarstymas Introduction dalyje. Ir tai netgi ne jų, o kažkokio kito asmens, kuris parašė dar kitą straipsnį tuo ar kitu klausimu. Mokslinėje literatūroje tai vadinama citavimu/perfrazavimu, nurodant reikalingus šaltinius. Tai apie ką šis straipsnis? Paprasčiausiai apie tai, kad būtų parodyta, jog tokiomis prielaidomis remiantis, galima pagrįstai teigti - mūsų galaktiką įmanoma apskraidyti per kažkiek milijonų metų (10 lyg), kas planetos gyvavimo ciklui yra kaip mums minutės. Buvo parinktos įvairios skrydžio strategijos, pradinis zondų skaičius ir va buvo išskaičiuota, kiek procentų galaktikos galima aplankyti tokiais ir anokiais pradiniais duomenimis. Kitaip sakant, input'as ir koks output'as iš to išeina pagal tas prielaidas. Arba, tiksliau tariant, šie žmonės rado galimą "žemutinę ribą", t.y. minimalų laiką, per kurį galima ištyrinėti galaktiką. Na bet tokia žemutinė riba yra jau pernelyg apytikslė - ne tas pats kaip nuo nulio iki plius begalybės, bet panašu.