Kokia gyvenimo prasmė?

[Iron Tara]

Master kaip ir pasakė ką galvoju. Man tai tokia ir yra prasmė, kad tokio tiesioginio tikslo nebūtų, nes jei jį pasieksi netyčia, tai kur toliau eisi, ką darysi? Reikės dar vieną tikslą galvoti? O jei nėra kito? Pats gyvenimas yra kaip vienas didelis tikslas, kaip knyga, kurios pabaigos nelauki ir mėgaujiesi ją skaitydamas.

[inkognito]

O kokia prasmė mūsų planetos egzistencijoje? Iš niekur atsirado,joje be jokio tikslo ėsdami ir  žudydami vieni kitus, kad išgyventų patys smaukosi įvairūs padarai,po kiek laiko sprogs saulė ir toje vietoje vėl vyraus kaip niekur nieko kosminė betvarkė.Teliks tik dvasinis skurdas vieni kitų išnaudojimai,bei niekinimai visuotinės informacijos lauke.

[Master]

Inkoginto- Matai, jeigu nori kažką pakeisti, turi žinoti ką keisti. Beje, kad ir tas saulės sprogimas, jis taip pat bus kažko dalis. Kiek girdėjau esi ateivių egzistencijos teorijų skleidėjas, tai pasinaudojus tuo, galiu pasakyti, kad tai garantuotai paveiks kitas civilizacijas

[inkognito]

Nepaveiks niekaip. Kiekvienai civilizacijai duotas kūrėjo laikas egzamino išlaikymui,jeigu ji sugeba laiku išsivystyti ir sukuria kažkokias technologijas leidžiančias migruoti į kitas saules ir jų sistemose esančias planetas,tai ta civilizacija išgyvena,o jei kaip mūsiškė tik ėdasi ir naikina vieni kitus tai automatiškai tokios kataklizmos utilizuojama materialioje plotmėje ,kaip nepavykęs eksperimentas.Štai ir visa laimė. O laimė yra tame kad mes kiekvienas savo skirtą akimirksnį materialiame pasaulyje sugebame pilnai išgyventi  ir į savo vietą po saule  pašaukiame naujas sielas perimančias iš mūsų tą materialaus gyvenimo akimirksnį,- išeidami  į amžinos  informacinės nematerialios  būties sluoksnį,kurios egzistencijai nereikalinga jokia materija.

[Master]

Na dar tikrai nevėlu susivokti ir pasikeisti  Kada gi ten ta saulė sprogs? Beje, visas (ėdimas, naikinimas kaip tu sakai, eina iš labai paprasto dalyko- negalvojimo ir bijojimo nepritapti.) Beje, mes turime pranašumą, tu juk žinai.   Ir dar, dejavimas dėl švaistomo laiko taip pat yra laiko švaistymas

[paragraf 78]

O taip, kūrėjas daugiau neturi ką veikti tik egzaminuoti savo kūrinius
Kažkaip nelimpa man ta egzamino koncepcija, nes išvis koks tikslas būti egzaminuojamėms jei vistiek viskas išnyks. Koks skirtumas kokia informacija bus tame informacinaime lauke?

[Master]

Turi, neturi, bet pažinimo medis irgi buvo išbandymas Kaip ir blogis,nelaimės testuojančios mūsų tikėjimą (?).
Tolerancijos kiekvienai teorijai. Geras pavyzdys buvo su pasaulio pabaiga. Tie kurie teigė, kad ji tikrai įvyks.. Pabaigoje turėjo pasijusti gan nemaloniai.

[paragraf 78]

Tolerancija, žinoma, turi būti, bet kai argumentai neįtikinantys, tai tu tiesiog negali priimti tos teorijos už gryną pinigą.
Pilna visokių teorijų ir tik kritinis mąstymas padeda atsirinkti tikrąsias.

[Master]

Ok, su tuo pilnai sutinku. Būna, kad kartais žmonių naivumu, gerumu ir tolerancija bjauriai ir įžūliai pasinaudojama.  Bet pažvelkime iš kitos pusės. Kartais teorijos pasitarnauja. Va, kad ir ta pati pasaulio pabaiga, daug ką privedė prie tikėjimo, o šis prie geresnio elgesio ^.^ Žodžiu, žiūriu jau senokai į off-topą išėjome

[crystal]

Bet pažvelkime iš kitos pusės. Kartais teorijos pasitarnauja. Va, kad ir ta pati pasaulio pabaiga, daug ką privedė prie tikėjimo, o šis prie geresnio elgesio ^.^

Kažin ar pasaulio pabaigos teorija turėjo kažkokių teigiamų pusių. Nebent tai, kad dabar kaikurie žmonės nebe tokie naivūs ir mažiau pradėjo tikėt skleidžiamom nelogiškom nesąmonėm. 

[paragraf 78]

Pritariu crystal, pasaulio pabaiga nieko gero nedavė, tik kažkas gerai sugebėjo iš to pasipelnyti ir tiek.
O grįžtant prie gyvenimo prasmės, tai man asmeniškai neįtikina jokia teorija kuri apsiriboja šiuo gyvenimu: būti laimingu, tiesiog gyventi, daug ką pamatyti, aplankyti visą pasaulį... Mirties akivaizduoje, tokios gyvenimo prasmės atrodo tokios trivialios.
Mirtis padaro tokias prasmes kažkokiomis beprasmėmis.

[Iron Tara]

Vienas Dievas težino, kodėl jis mus sukūrė ir kokią misiją jis mums pavedė atlikti.

[paragraf 78]

Na bet Dievo planus galime atsekti iš to kas yra įdiegta žmogui kaip archetipas, ir iš to kas bendra visoms religijoms.

[Master]

O grįžtant prie gyvenimo prasmės, tai man asmeniškai neįtikina jokia teorija kuri apsiriboja šiuo gyvenimu: būti laimingu, tiesiog gyventi, daug ką pamatyti, aplankyti visą pasaulį... Mirties akivaizduoje, tokios gyvenimo prasmės atrodo tokios trivialios.
Mirtis padaro tokias prasmes kažkokiomis beprasmėmis.

Na, depresijoje aš irgi taip galvojau. Kartais taip pagalvoju ir dabar. Bet kam auginti vežlį jeigu mes numirsime už jį anksčiau? Išgyvenimai mums suteikia patirties, galbūt anapus mums jos prireiks Arba... Prieš mirtį žmogus patiria daug stadijų. Viena iš jų graužatis dėl neatliktų darbų gyvenime. Mes galime sau tai palengvinti. 

[Iron Tara]

Tai tik įdiegta, o ar kas žino, kaip yra iš tikrųjų? Todėl aš pati susigalvoju dėl ko gyvenu, koks yra mano tikslas. Gal tai ir yra tas tikrasis tikslas, kad mes jį susigalvotume? O gal išvis jokios prasmės nėra niekur? Filosofai irgi stengėsi atsakyt į tai.. Daugiausiai vadovavosi tais ''įdiegimais'' ir daugiausiai rėmėsi subjektyvia nuomone. Manau, atsakymo, kuris būtų priimtinas visiems, niekas neras kol gyvas, nes tai nėra paremta logika ir mokslu.