Savižudžiai - stiprūs ar silpni žmonės?

[Teroras]

Tesiant tema, tai noreciau pamineti R. Budd Dwyer'i, JAV politika, kuris viesai nusisove nes buvo neteisingai apkaltintas. Jo istorija galima perskaityti cia: http://en.wikipedia.org/wiki/R._Budd_Dwyer o video kuriame uzfiksuotos zmogaus paskutines gyvenimo minutes (PERSPEJU IS ANKSTO, ne silpnu nervu ziurovams!) cia: http://www.liveleak.com/view?i=164_1326125398. Atkreipkite demesi, kad iki paskutines savo gyvenimo sekundes isliko savo srities profesionalu (jeigu si zodi galima cia pavartoti).

Dar karta prasau video neziureti tiems, kuriems gali pasidaryti bloga, pakenkti miegui ir t.t. Cia as rimtai. Geriau apsiribokite Wiki informacija.

Labai liudna ir ziauri istorija ;( Rimtai zmogus nors ir pasirinkes toki kelia vertas pagarbos yra vien uz tai: "The second contained an organ donor card and other related materials.".

[crystal]

Konkrečiai ne pagal situaciją pasakyti, tai sunku ar pateisinu ar ne. Nors šiaip, jei bendrai vertinant tai aišku neigiamai vertinčiau. Savižudybėje nematau jokios romantikos ar grožio, kai žmogus nebepajėgia kovoti ir renkasi visišką nežinomybę, o ne nors ir miglotą bei sunkų gyvenimo kelią. Man labai patinka viena citata šiuo klausimu :" Kažkokiame savo sielos kamputyje kiekvienas puikiausiai žino, kad nors savižudybė ir yra išeitis, vis dėlto ji tėra tik menkas ir neteisėtas atsarginis išėjimas, kad iš esmės daug kilniau ir gražiau, kai tave nugali ir patiesia pats gyvenimas, o ne tavo paties ranka." (H.Hesė "Stepių Vilkas")
Bet kaip ir minėjau, sunku vertinti ne pagal situaciją. Pvz Teroro paminėtoje situacijoje dar pasvarstyčiau. Čia kažkaip galėtų būti panaši mirtis kaip ligotiem žmonėm eutanazija. O kas liečia jaunus ir sveikus žmones, tai neteisinga tokia išeitis. Kaip bebūtų gyvenimą reikia išnaudoti, mirti ir patekt į nežinomybę dar suspėsim.

[TinSoldier]

Savižudybėje nematau jokios romantikos ar grožio, kai žmogus nebepajėgia kovoti ir renkasi visišką nežinomybę, o ne nors ir miglotą bei sunkų gyvenimo kelią.

Na, kodėl gi nebepajėgia kovoti? Tiesiog pasirenka kitokį - radikalų kovojimo būdą.

Ar darbuotojai, kovoję už 8 valandų darbo dieną buvo silpnesni už tuos, kurie nuolankiai dirbo raudoniolika valandų? Tie nuolankesni rinkosi miglotą ir sunkų gyvenimo kelią, tačiau ar jie tikrai buvo stipresni už tuos, kurie panoro nutraukti, o nebe taikytis su šituo vargu?

Asmeniniame lygmenyje panašiai, - gali kentėti ir po truputį kažką taisyti. Arba gali žengti ypač radikalų žingsnį ir apsivynioti muiluota virve. Abu variantai yra kovojimas su nemalonumais: nuosaikus arba radikalus.

<...>kad iš esmės daug kilniau ir gražiau, kai tave nugali ir patiesia pats gyvenimas, o ne tavo paties ranka." (H.Hesė "Stepių Vilkas")

Man kaip tik daug gražiau atrodo kontroliuoti savo gyvenimą iki pat paskutinio atodūsio. Kontroliuoti savo laiką, savo gyvybę. Kai gyvenimas ir aplinkybės už tave beveik viską nusprendžia (daro spaudimą): kada gimsti, kada pradedi mokyklą, universitetą, darbą, - pats pasirenki bent savo egzistencijos pabaigą. Jeigu jau per prievartą tave į barą uždarė, tai nelauki kol barmenas tave girtą išmes į balą, bet pats pro duris išeini

P.S. Kaip džiaugiuosi, kad atsirado tema, kurioje bent minimaliai galiu tau paprieštaraut. Atsibodo visada visiems tavo post'ams pritarinėt

P.P.S. Kadangi tokia..hmmm.. jautri tema, tai dar kartą rašau: aš nepritariu savižudybėms ir, labai tikiuosi, mano post'ai niekieno nepaskatins 'pamaištauti'

[xsistemax]

Savižudybė iš esmės nieko nekeičia,tik pagreitina natūralią įvykių tėkmę.Ton nežinomybėn visi keliausim.Čia panašiau į nusibodusią viešnagę.Kai nusibosta,keliauji toliau.

[collie]

Mano nuomonė, kad tai priklauso nuo sitacijos, ar žmogus stiprus ar silpnas už tai, kad atėmė sau gyvybę. Tokie kurie žudosi dėl nelaimingos meilės ar problemų su draugais ar mokykloje, tai tikrai yra silpni, jei nesugebi gyvenime už save pastovėti, parodyti savo teisybę, kovoti dėl saves, savo artimų ir draugų, tai galiu pavadinti tik silpnybe. Kiek paauglių žudosi dėl to nelaimingos meilės vos 16 metų, jiems gi visas gyvemimas prieš akis...
Tačiau yra tokių veikėjų kurie savo gyvybe paaukojo dėl tėvynės, dėl savo įsitikinimų, toks kaip gerai visų žinomas Romas Kalanta. Va toks žmogus paaukojo gyvybę ne dėl savo silpnumo, o dėl ryžto. O kitų atvėjų nepateisinu, na nebent jau visiškai esi dagradaves gyvenime. Bet tik ne jaunų žmonių savižudybes...

[crystal]

Na, kodėl gi nebepajėgia kovoti? Tiesiog pasirenka kitokį - radikalų kovojimo būdą.
Ar darbuotojai, kovoję už 8 valandų darbo dieną buvo silpnesni už tuos, kurie nuolankiai dirbo raudoniolika valandų? Tie nuolankesni rinkosi miglotą ir sunkų gyvenimo kelią, tačiau ar jie tikrai buvo stipresni už tuos, kurie panoro nutraukti, o nebe taikytis su šituo vargu?

Radikalumas radikalumui nelygus. Kovotojai uz 8 darbo valandas savo protestais ne kažką prarastų pralaimėję, o maištavę gali tikėtis ir prognozuoti kažko naujo ir gero. Su mirtimi kitaip-kovotojas už savo gyvenimą irgi ne kažką prarastų, visa kova tik atneštų jam neįkainojamos patirties, vidinio pasitenkinimo, saldų laimėjimą prieš gyvenimą, kurio natūralioje pabaigoje bus galima išdidžiai dingti nežinomybėn. O mirties sprendimas? Radikalus pasirašymas viską anuliuoti, kurio pasekoje man pirštųsi išvada, kad pats gyvenimas kaip procesas ir išgyvenimų visuma-absoliučiai nieko vertas.

Man kaip tik daug gražiau atrodo kontroliuoti savo gyvenimą iki pat paskutinio atodūsio. Kontroliuoti savo laiką, savo gyvybę.<...>

O kokia prasmė iš tos savo egzistencijos nutraukimo galios? Gyvenime gali labai stipriai priešintis spaudimui, kas mane labai žavi, o mirties nuosprendis? Ir šiaip kaip jau minėjau radikalumas radikalumui nelygu, taip kad tokie sprendimai gyventi ar mirti man nelabai sulyginami. Juk mažas vaikas bėgdamas ir pargriuvęs kelyje nepasirinks radikalaus sprendimo ten ir toliau gulėti, jis atsikels ir toliau nubėgs. Tas pats ir su mirties sprendimu-juk  išnaudoti savo gyvenimo galimybes ir paskutines progas yra geriau nei pasirinkti sprendimą gulėti paslikam.

P.P.S. Kadangi tokia..hmmm.. jautri tema, tai dar kartą rašau: aš nepritariu savižudybėms ir, labai tikiuosi, mano post'ai niekieno nepaskatins 'pamaištauti'

Tikriausiai suprantu kur tu linksti  Dažnokai ir aš vardan diskusijos užtarinėju tas puses, kuriom realiai nelabai pritarčiau

[Benamis]

Tokie kurie žudosi dėl nelaimingos meilės ar problemų su draugais ar mokykloje, tai tikrai yra silpni, jei nesugebi gyvenime už save pastovėti, parodyti savo teisybę, kovoti dėl saves, savo artimų ir draugų, tai galiu pavadinti tik silpnybe.

Bet ar rankos pakelimas pries save neirodo, kad ne tokie jie jau ir silpni buvo?

[advena]

Pasikartosiu, tam, kad pakeltum prieš save ranką nereikia nei drąsos, nei mokslo. Mano manymu stipresnis yra tas kuris vietoj savižudybės pasirinks kęsti kitų patyčias, gyventi kaip invalidas ar tiesiog pasiryš atkurti savo sugriuvusį gyvenimą iš naujo. Galbūt mes gyvenam tik kartą.

[Teroras]

Pasikartosiu, tam, kad pakeltum prieš save ranką nereikia nei drąsos, nei mokslo. Mano manymu stipresnis yra tas kuris vietoj savižudybės pasirinks kęsti kitų patyčias, gyventi kaip invalidas ar tiesiog pasiryš atkurti savo sugriuvusį gyvenimą iš naujo. Galbūt mes gyvenam tik kartą.

Kad buti geru zmogumi irgi mokslo nereikia, o stai drasa mano manymu tikrai reikalinga Na bet cia jau skirtingi musu poziuriai ir nuomones

[eternal.bliss]

Nėra drasos. Yra tik valia. Kiekvienas ją naudoja skirtingai. Pagal kiekvieno gebėjimus ir psichologiją valia išreiškiama. Vienas renkasi kovoti, nes jo prichologija tokia ir valia per ją reiškiasi, kitas renkasi mirtį- nes jo psichologija tokia.

Kiekvienas žmogus turi skirtingus mazgus, per juos perėjusi valia gali išsireikšti kaip pati kilniausia ir nesustabdoma jėga (pvz.:Gandhi)

[collie]

Tokie kurie žudosi dėl nelaimingos meilės ar problemų su draugais ar mokykloje, tai tikrai yra silpni, jei nesugebi gyvenime už save pastovėti, parodyti savo teisybę, kovoti dėl saves, savo artimų ir draugų, tai galiu pavadinti tik silpnybe.

Bet ar rankos pakelimas pries save neirodo, kad ne tokie jie jau ir silpni buvo?

Mano nuomone, pakelti ranką prieš save yra lengviausias pasirinkimas, pati esu bendravusi su keliais žmonėmis kurie buvo per plauką nuo didžiausios gyvenime klaidos, taip pat ir buvusioje mokykloje kur mokiausi nusižudė dvi merginos su kuriomis buvau bendravusi, apie jas turėjo dauguma girdėti, bet nenoriu išsiplėtoti. Jie visi teigė, kad jie jau negali pakesti gyvenimo, kad daugiau nebemato prasmės ir geriausias būdas būtu išgerti tablečių ir visam laikui "užmigti" ir viską pagaliau baigti, tesiok užmigti ir viskas. Jie net nenorėjo kovoti su savo gyvenimo blogiu, juk gyvenimas ir susideda iš gėrio ir blogio, niekada negali viskas vien tik sektis, yra nuopuolių, bet ir pakilimų. Kaikurie jau nebegali kovoti po pirmo nuopuolio, nes yra persilpni gyvenimui. Aš net sakyčiau tai yra savanaudiška, tokią klaidą darydamas žmogus visai nepagalvoja apie savo artimus žmones, draugus, tėvus kurie rūpinasi, jaudinasi, koks jiems turi būti šokas. O užmigti yra lengviausia... Dėja, bet gyvenimas yra sunkus, dėl to mes ir gyvename, kad kurtumėmės savo gyvenimą patys, jį taisytume, mokytumėmės iš savo klaidų. Manau reikia į gyvenimą žvelgti pozityviai, naudotis kiekviena gyvenimo akimirka, vistiek mes neamžini ateis ir taip laikas kada mes "užmigsime" amžinu miegu, o dabar kol turime tokia galimybe reikia mėgautis gyvenimu tol kol galim, nes po savo gyvenimo klaidos laiko atgal nebeatsuksi. Stiprus tas kurie paėmes į ranką tabletes ar priėjas prie tilto krašto vis dėlto pasirenka gyvenimą, o žengti vieną žingsnį ar nuryti kelias tabletes ir viską baigti yra nesunku. Čia tik mano nuomonė. 

[Gabrielius]

Galbut ateityje jus pradesite manyti,kad visi normaliausi ir yra tie, kurie nusizudo.

Praivairinimui numesiu atlikeja,kuris nedaug likus iki 17kos irase albuma ir nusizude.Pro muzika lengviau isijausti i jo gyvenima ir sprendimus.

https://www.youtube.com/watch?v=3Ib7w2FaqAU

[ponaitis]

savižudžiai turėtu(paugliai)prisiminti ši posaky, kuri aš prisimenu eidamas pro gatve, kad i ja neišokčiau: Dievas kiekvienam žmogui davė tiek problemų, kiek jis gali pakelt.Negali pakelti savo problemų naštos, vadinasi ten ne tavo problemos.

[paragraf 78]

Savižudžiai yra eiliniai žmonės, kurie nebemato kito sprendimo būdo ir yra įvaryti taip sakant į kampą. Moralinė teologija net nebelaiko savižudybės nuodėme, nes paprastai žudosi tas kuria nebeturi vilties ir yra praradęs laisvą valią. Žinoma jei tu žudaisi turėdamas laisvą valią, tada tai nuodėmė.

[eternal.bliss]