Kaip galima netiketi?

Pradėjo Teroras, lapkričio 25, 2011, 21:11:11

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

paragraf 78

Manau atsakymą rasi mano straipsnyje "Geologijos akiračiuose" www.lgeos.lt/images/stories/geologijos_akiraciai/2011_01_01/53.pdf

Vytautas

Pasitaikė toks video http://www.sozvezdie-love.ru/zov_bezdny.html . Gal kam bus įdomu. Lyg ir susiję su anapusiniu pasauliu. Suprantama viską reik vertint kritiškai.

TinSoldier

Insomnia, šaunuolis, įdomiai rašai. Visiškai sutinku, kad oficialus RKB požiūris nebutinai turi sutapti su bet kokio fanatiko ir yra gana atviras, racionalus ir apgalvotas.  Bet to, matyt, niekas nepasakė praktiškai viso pasaulio tikybos mokytojams, daugeliui kunigų ir pačiam popiežiui, kuris gana kategoriškai teigė, kad gyvybės vystymosi pradžia įvyko ne dėl atsitiktinių(t.y. be sąmonės įsikišimo) fizikinių ar cheminių reakcijų. http://www.theblaze.com/stories/pope-humanity-is-not-product-of-random-evolution/

Sutinku, kad religija ir mokslas yra visiškai skirtingos sritys. Kaip sakė Stephen Hawkings:  "There is a fundamental difference between religion, which is based on authority, and science, which is based on observation and reason."

Rašei: "<...>tačiau evoliucionistas, prabilęs apie sielą, yra toks pat nekompetetingas apie ją kalbėti, kaip teologas bandantis paneigti Karlo Linėjaus gyvūnų klasifikaciją."

Nebent manai, kad evoliucionistai neturi sielų? Galima paklausti, kuo mano, evoliucionisto, sielos suvokimas(ar nesuvokimas) yra prastesnis už popiežiaus ar tavo? Siela yra visiškai absoliučiai subjektyvus dalykas. Ir tai, kad popiežius ir co. turi juokingas kepuraites ir sėdi aukso soste visiškai nesuteikia jiems autoriteto teigti, kas yra siela, kodėl ji yra ir ar ji yra. Nes siela tėra suvokiama, ji nėra apčiuopiama, patikrinama, matoma, jaučiama. Žinau, kad religijai taikau gamtamokslio kriterijus, bet taip jau gaunasi, kai religija realių kriterijų apskritai neturi. Kad ir 1000 metų tyrinėk tu tą teologiją, nieko patikimo nepritirinėsi apie individualius kiekvieno žmogaus potyrius, tikėjimus, mąstymą ir pan. Jei ir surasi koki nors pasikartojantį elgsenos ar mąstymo modelį, tai nieko nereikš, nes be kažkokio realaus pagrindo tai tebus nieko daugiau, tik faktų pritempinėjimas. Todėl taip, evoliucionistas, kalbėdamas apie sielą, lygiai toks pat kompetetingas kaip ir teologas. Nes tai jo sąmonė, jo asmeninis tikėjimas(ar netikėjimas). O štai gyvūnų klasifikacija jau turi šiokius tokius tikrus kriterijus, turi realų pagrindą. Todėl apie ją kalbėti ir ją neigti reikalingos žinios, o ne subjektyvus suvokimas, kurį daugmaž bendru masėse padaro ne kas kitas, o 'autoritetų' diegiamos tiesos.

Ir, gal ir pražiopsojau, ar pamiršau(skaičiau seniau - rašau dabar), bet tavo straipsnyje neradau atsakymo į klausimus:

Kuo RKB yra kitokia nuo scientologų marazmo? Ar scientologų pasaulio suvokimą taip pat pripažįsti kaip patikimą visatos suvokimo kelią? Jei scientologai iš oro sugalvotų ir praneštų, kad patys absurdiškiausi faktai turėtų būti suprantami metaforiškai? Ar tuomet pripažintum?

Ar nekaltas prasidėjimas, Mozės nuotykiai, maldų veiksmingumas, egzorcizmai taip pat turėtų būti suprantami metaforiškai? Jei ne, tuomet, kaip tai atitinka moksliškumo kriterijus? Jei neatitinka, tuomet, kodėl tikima ir siūloma tuo tikėti? Juk tokių dalykų aiškinimai, manau, turėtų priklausytų moksliniam, o ne dvasiniam pasaulio pažinimui, ties kuriuo specializuojasi RKB?

paragraf 78

Greičiau jau mokslą reikėtų vertinti kaip religinį reiškinį, nei religiją kaip mokslinį.
Mokslo pasekėjai, va kad ir tu pvz. pasitiki mokslu taip pat kaip tikintysis savo religijos mokymu. Mokslo pasekėjas, dažnai fanatiškai nekvestionuoja to ką sako mokslininkai, dėl elementarios priežasties: autoriteto ir mokslo srities neišmanymo.
Kas dėl sielos, tai mokslininkas nekompetetingas apie ją kalbėti, todėl, kad jis negali jos empiriškai patikrinti, tad jo kalbėjimas bus per dem profaniškas. Su religijos kalbėjimu yra kitaip, nes jos metodai nereikalauja empirinio patikrinimo, svarbu filosofinis tikėjimo žvilgsnis ir per amžius sukaupta religinė patirtis.

TinSoldier

#34
gruodžio 06, 2011, 19:49:41 Redagavimas: gruodžio 06, 2011, 20:05:20 by TinSoldier
Taip, aš pasitikiu mokslu ir mokslininkais(ne fanatiškai). Tačiau, kaip ir pats kažkur rašei, asmeniškai pažinti visų įmanomų sričių - neįmanoma. Todėl taip, tenka pasitikėti autoritetais. Bet vis tiek lieka pasirinkimo teisė: kokiais autoritetais pasitikėti. Mokslininkas, dirbdamas, gali pateikti eskperimentų, stebėjimų ataskaitas. Gali paremti savo teiginius tyrimais. Aš galiu perskaityti ir sužinoti kas buvo atlikta ir kodėl daromos vienokios ar kitokios išvados. Jei žmogus, besivadinantis mokslininku, paskelbs straipsnį, kuriame teigs, kad tarakonai turi sudėtingesnę akies sandarą, nei žmogaus, bet nenurodys nei palyginamosios sandaros, nei atlikto biologinio tyrimo esmės, nei eksperimento, nei nieko. Praktiškai visi pasiųs tą mokslininką velniop ir niekas nesakys, kad jis - autoritetingas ar kompetetingas. O štai dėl titulo "kunigas"(popiežius/rabinas/kristus) įgyjamas autoritetas vien dėl to, kad...žmogus yra kunigas. Ir kuo geresnis tas kunigas/rabinas ir t.t., demagogas ir populistas - tuo didesnis jo autoritetas.

Aš mokslininką(ateistą) ar mokslo pasekėją turėjau galvoje kaip žmogų, turintį savus įsitikinimus ir savą sąmonę. Net ir mokslininkai gali turėti filosofinį požiūrį į gyvenimą. Net ir mokslininkai gali turėti žmogišką patirtį. Mokslininkas negali teigti, kad sielos tikrai nėra ar tikrai yra. Nes, kaip sakei, to patikrinti neįmanoma. Bet jis gali manyti. Ir tas jo manymas bus lygiai toks pat patikimas kaip ir popiežiaus. Nes juk įrodymų nereikia. Todėl, dėl filosofinio netikėjimo žvilgsnio ir per amžius sukauptos ateistinės patirties, mokslininkas yra lygiai toks pat kompetetingas kalbėti apie sielą, kaip ir bet kuris aukščiausias religijų atstovas.

paragraf 78

Toks jausmas kad tu religiją matai kaip dundukų gaują, kuriai jokių įrodymų nereikia. Jie tiki bele kuo, pasitiki bele kuo ir t.t..
Kaip rašiau savo straipsnyje: RKB Dievą pažįsta ne iš to ko nežino, o iš to ką jau sužinojo apie pasaulį, Dievą, anapusybę.
Taip pat ne kiekvienas kunigas yra autoritetas. Pažįstu ne vieną kunigą, kurie yra prasti teologai. Bet kunigas ir neprivalo būti teologu, jis yra toks pats tikintysis kaip ir kiti, tik su, kaip tikima pašvenčiamaja malone teikti sakramentus.
Kas dėl popiežiaus autoriteto, tai jis kyla iš to jog bažnyčia išsirenka sau vadovą, kuris kalba bažnyčios vardu. Popiežius gali kalbėti bele ką, kai nekalba bažnyčios vardu, t.y. ex catedra. Kai jis kalba wx catedra jis kalba kaip bažnyčios vadovas ir tik dalykus kuriuos buvo apsvarstęs su kitais vyskupais ir mokslininkais (tuo atveju jei kalbama apie mokslo sritį).
Taip kiekvienas mokslininkas gali turėti filosofinį požiūrį, tačiau kiek jo filosofija bus rimta jei jis nėra jos rimtai studijavęs? Per savo gyvenimą buvau sutikęs ne vieną mokslininką, kurie kai pradeda filosofuoti, tai kaip vaikai nusišneka. Taip kad mano patirtis šioje srityje ne kokia.

TinSoldier

Prisiminiau vieno komiko repliką: „Tikėjimas dievu, bet netikėjimas dvasiomis, fėjomis ir goblinais yra panašu į manymą, kad seksas su gyvūnais yra blogai...išskyrus su labradorais" - Jimmy Carr. (čia tik bajeris, ne argumentas ar pan.)

Kaip ir pats rašei: „Su religijos kalbėjimu yra kitaip, nes jos metodai nereikalauja empirinio patikrinimo." Viskas, kas atskirta nuo fizinio pasaulio: filosofija, dvasingumas, prietarai ir pan. yra socialiniai konstruktai. Pvz, gravitacija, kad ir kokia teorija būtų grindžiama, vis tiek egzistuoja. Daryk ką nori, į dangų nenuskrisi. O tie dalykai, kuriems nereikia empirinio patikrinimo, yra sukurti, jie kinta priklausomai nuo kultūrų, nuo sąmonės ir t.t. ir pan. Jie nėra tikri. Todėl man kiek keistai atrodo, kai labai išsilavinęs, protingas žmogus būna taaip priklausomas nuo ir atsidavęs socialiniam konstruktui. Tiksliau, gal ne tiek keistai atrodo, kiek „religija" atrodo nereikalinga. Kokia nors „šeima" ar „draugystė" taip pat yra socialiniai konstruktai. Tačiau šitie konstruktai remiasi(ar kuria) į realius biologinius ryšius, bendradarbiavimą, altruizmą, bendruomeniškumą ir pan. Dalykus, svarbius rūšies išlikimui ir galbūt tobulėjimui. O ką duoda religija, ko negalėtų duoti realybė ar kiti socialiniai konstruktai, nekuriantys aklo pasitikėjimą autoritetais (aklo todėl, kad turimi tik subjektyvūs „įrodymai"), dirbtinio kultūrinių pokyčių stabdymo ir, greičiausiai, netikros vilties?

Religijos dundukų gauja tikrai nelaikau. Pažįstu ne vieną labai labai labai protingą žmogų, kurie tuo tiki. Ir netiki bele kuo. Tiesiog tiki praktiškai bele kuo, kas susiję su tuo vienu dalyku - jo religija. O, jei pradeda kvestionuoti savo religiją, atmetinėti sau netinkančius dalykus ir pan., tuomet jau kuriamas asmeninis dievas. Kurio, kaip pats kažkur sakei, nepripažįsti ir nesupranti.

Kaip apibrėžiama „rimta" ar „nerimta" filosofija? Jei filosofija skamba vaikiškai, tai nereiškia, kad ji nėra teisinga. Tam žmogui, ji, pagal jo filosofines galimybes, skamba visai rimtai ir patikimai. Ir būtent tas jo manymas, kad jo filosofija yra teisinga, padaro ją teisinga. Aš kažkaip manau, kad tokiems dalykams, kaip filosofija, muzika, tapyba, menas ir pan, studijos nėra svarbiausias dalykas. Svarbiausia yra vizija, idėja ir pan.  Iš wikipedios pakopinau 4 pagrindinius filosofinius klausimus:

1.Ką aš galiu žinoti?
2.Ką aš turiu daryti?
3.Ko aš galiu tikėtis?
4.Kas yra žmogus?

Jei mokslininkas, tiksliau, bet koks žmogus, kuris netiki religija/siela/dvasia ir pan., į paskutinį klausimą atsako labai paprastai ir vaikiškai: biologinis organizmas, neturintis jokio aukštesnio tikslo, jokios aukštesnės priežasties ar prasmės. Kuo būtent šitas teiginys mažiau teisingas už iiilgus teologų išvedžiojimus ir privedžiojimus prie dievo? Filosofinė idėja gali būti labiau įtikinama, labiau išplėtota, patinkanti didesniam kiekiui žmonių ir pan. Bet niekada teisingesnė.

Pvz, man labai patiko, kad, kai turėjau filosofijos paskaitą, dėstytojas niekada nebūdavo vienintelis teisus. T.y. paklausęs auditorijos ko nors panašaus į „kas yra laikas" ir sulaukęs vaikiško, idiotiško ir belekaip paprasto atsakymo, nekritikuodavo, nepradėdavo ginčytis, o pasakydavo: „gerai" ir padėdavo toliau vystyti pasakiusiojo idėją. Nes žmogus, kad ir kokį platų ar siaurą sąmoningumą turėtų, kad ir koks sąmojingas būtų ar nebūtų, nėra ir negali būti labiau kompetentingas atsakyti į tokius klausimus kaip „kokia žmogaus prasmė", „ar yra dievas" ir pan. Taip pat ir tu ar bet koks kitas teologas. Šia prasme, kiekvienas yra tiek pat kompetentingas ir kiekvieno atsakymas yra lygiai tiek pat teisingas. Net jei mažiau patrauklus ar išplėtotas.

TinSoldier

#37
gruodžio 07, 2011, 16:26:09 Redagavimas: gruodžio 07, 2011, 21:24:32 by TinSoldier
Ir dar, čia visiškai ne į temą, bet būtų įdomu sužinoti tavo paaiškinimą, ką manai apie tokias Biblijos eilutes http://www.anarchija.lt/component/content/article/83-svietimas/32258-linksmoji-biblija-ar-as-galiu-tureti-verga-latvi.html ? Ar žodį "užmušti" taip pat reiktų suprasti metaforiškai?

Nes, kitaip, tu, kaip doras krikščionis, turėtum mane nužudyti...:

13 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 14 „Išvesk už stovyklos piktžodžiautoją, teuždeda rankas jam ant galvos visi girdėjusieji ir teužmuša jį visa bendrija akmenimis. 15 [i3]O izraeliečiams kalbėk ir pasakyk: 'Kas keiktų Dievą, turės atsakyti už savo nuodėmę. 16 Kas piktžodžiautų VIEŠPATIES vardui, bus nubaustas mirtimi. Visa bendrija užmuš piktžodžiautoją akmenimis.

paragraf 78

Citata iš: TinSoldier  gruodžio 07, 2011, 14:07:15
Prisiminiau vieno komiko repliką: „Tikėjimas dievu, bet netikėjimas dvasiomis, fėjomis ir goblinais yra panašu į manymą, kad seksas su gyvūnais yra blogai...išskyrus su labradorais" - Jimmy Carr. (čia tik bajeris, ne argumentas ar pan.)


Apie tai rašo mano mėgiamas rašytojas apologetas Čestertonas (Rekomenduoju jo knygą "Ortodoksija"). Jis rašo jog tikintysis yra laisvas tikėti fėjomis, drakonais ir elfais, nes yra laisvas. Netikintis gi jei patikėtų vienu iš šių dalykų jis sugriautų savo pasaulėvaizdį. Žodžiu tikintysis jo manymu yra laisvesnis nei netikintis. (Čia žinoma ne argumentas, bet mano praktikoje ne kartą sutiktas atvejis)


CitataTiksliau, gal ne tiek keistai atrodo, kiek „religija" atrodo nereikalinga. Kokia nors „šeima" ar „draugystė" taip pat yra socialiniai konstruktai. Tačiau šitie konstruktai remiasi(ar kuria) į realius biologinius ryšius, bendradarbiavimą, altruizmą, bendruomeniškumą ir pan.


Visa mūsų moralė ir tokie konstruktai kaip šeima gimė religiniu pagrindu. Jei nebelieka religinio pagrindo tada ir prasideda neaiškumai kas yra šeima.

CitataTiesiog tiki praktiškai bele kuo, kas susiję su tuo vienu dalyku - jo religija. O, jei pradeda kvestionuoti savo religiją, atmetinėti sau netinkančius dalykus ir pan., tuomet jau kuriamas asmeninis dievas. Kurio, kaip pats kažkur sakei, nepripažįsti ir nesupranti.


Kai žmogus nesugeba kelti klausimų savo religijai, tada jis arba fanatikas arba siauraprotis :)
Džiaugiuosi kad savo gyvenime studijavau teologiją. Išmokau kritiškai vertinti savo religiją.

CitataKaip apibrėžiama „rimta" ar „nerimta" filosofija? Jei filosofija skamba vaikiškai, tai nereiškia, kad ji nėra teisinga.


Nelabai supratai ką norėjau pasakyti. Nerimta filosofija laikau tokią kur žmogus neturėdamas tvirtos pasaulėžiūrinės sistemos, pradeda teigti dalykus kurie kardinaliai priešingi ar paneigiantys vienas kitą, tačiau jis to nepastebi, nes jo filosofiniai sugebėjimai yra latentinėje būsenoje.

CitataIr dar, čia visiškai ne į temą, bet būtų įdomu sužinoti tavo paaiškinimą, ką manai apie tokias Biblijos eilutes http://www.anarchija.lt/component/content/article/83-svietimas/32258-linksmoji-biblija-ar-as-galiu-tureti-verga-latvi.html ? Ar žodį "užmušti" taip pat reiktų suprasti metaforiškai?
Nes, kitaip, tu, kaip doras krikščionis, turėtum mane nužudyti...:


Senasis testamentas laikomas pagarboje, tačiau tai vis tik yra žydiškosios istorijos ir įstatymo rinkinys. Krikščionys vadovaujasi labiau Naujuoju testamentu.

2012

Keista jusu diskusija, abu zinot kad nei vienas kitam nieko neirodysit bet vistiek bandot primesti savo nuomone remdamiesi "savo" argumentais. Jeigu pradzioje buvo idomu, tai dabar kazkaip skystai. Tas pats skiedalas, ir nieko naujo.

Vienas, susiraukes nuo niutono desniu vis rekia kokie visi dundukai, kurie tiki i tai ko nera. Bet toks didis mastytojas ir mokslo zmogus, pamirsta viena nereiksminga "irodyma", net Einsteinas tikejo Dievu.

Ir antras magas, burtininkas, suldu buldu specialistas. Vis su savo teologija, nezinau ar yra dar beprasmiskesniu dalyku studijuoti nei teologija. Rimtai? ~90% teologijos yra makaronu kabinimas, uzmerkiant akis i realus ivykius. Baznycia, kunigai. Ta baznycia ir kunigai tokius karus padare, degino, eretikais isvadindavo, zemes grobe ir kryziaus zygius skelbe. Pasakyk man didis teologe, ar Dievas liepe popieziui kad rengtu kryziaus zygius, i Lietuva pries pagonis? O gal i jeruzale? Kai paaiskejo kad kunigai seksualiai naudojasi jaunu merginu, arba vaikinu paslaugomis ka tada kalbet?

Galim uzmerkti akis i tai, nesvarbu kurioje tu puseje mokslo ar religijos. Jeigu tu mastai su galva, tai tu gyvenime naudoji abu, ir moksla ir religija. Nusibodo jusu nesveiko didumo skiedalai is kuriu apsoliuciai nieko protingo neperskaiciau, tik savo tiesos primetinejima kitam.  :)

TinSoldier

Bent jau aš tai nei tikėjaus ką nors įrodyti, nei norėjau. Tiesiog padiskutuoti. Ir, turiu pastebėti, kad visai nemažai įdomių dalykų sužinojau iš insomnios. Beje, Einsteinas buvo arba agnostikas arba panteistas. Jis nebuvo tikintysis dievu, apie kokį čia kalbam :P

CitataVisa mūsų moralė ir tokie konstruktai kaip šeima gimė religiniu pagrindu. Jei nebelieka religinio pagrindo tada ir prasideda neaiškumai kas yra šeima.


Vajezau, va čia tai negerai..  ??? Norėčiau platesnio paaiškinimo. Nes dabar išeina, kad religija atsirado anksčiau nei sąmonė ar instinktai.. Nes dabar išeina, kad aš, netekęs religinio pagrindo, nebesuprantu kas yra šeima ir prarandu moralę.. Beje, tai siejasi ir su tuo, kad, kaip sakiau, religija dirbtinai stabdo socialinius pokyčius. Šeimos sąvokos keičiasi. Buvo šeima - su kelių kartų giminėmis. Po to, mažoji šeima - tėvai ir vaikai. Dabar, kai po truputį keičiasi žmonių sąmonės, poreikiai, kultūra, įvykus revoliuciniams pokyčiams, kai homoseksualai pradedami pripažinti kaip visaverčiai žmonės, šeimai reikia naujo apibrėžimo ir suvokimo. Nes senasis - per siauras. O štai bažnyčia įsikibusi laikosi tos savo archajinio šeimos modelio.

CitataKai žmogus nesugeba kelti klausimų savo religijai, tada jis arba fanatikas arba siauraprotis :)
Džiaugiuosi kad savo gyvenime studijavau teologiją. Išmokau kritiškai vertinti savo religiją.


Bet kokia, tuomet, religinių kanonų prasmė? Islamu savotiškai žaviuosi, kadangi jis bent jau nuoseklus. Iš Korano per šimtemčius neišmestas nei vienas žodis, musulmonai kiekvienu žodžiu šventai tiki(bent jau Mahometo diktuotomis eilutėmis). O štai krikščionys aptinka bet kokią nepatikusia eilutę ir tiesiog ją apeina: "šita nesiskaito".

CitataNelabai supratai ką norėjau pasakyti. Nerimta filosofija laikau tokią kur žmogus neturėdamas tvirtos pasaulėžiūrinės sistemos, pradeda teigti dalykus kurie kardinaliai priešingi ar paneigiantys vienas kitą, tačiau jis to nepastebi, nes jo filosofiniai sugebėjimai yra latentinėje būsenoje.


Tuomet nesusišnekėjom, kadangi aš turėjau galvoje protingą ateistą vs. protingą teologą. Tuo atveju, kuomet ateistas turi šiokią tokią pasaulėžiūrą, o teologas turi šiokią tokią nuovoką apie mokslą. Ir, jei ateistas turi šiokią tokią pasaulėžiūrą, daugmaž žino kodėl netiki siela, tuomet jo teiginiai apie sielą tampa lygiai tokie pat kompetetingi, kaip ir teologo. Nes tai kyla iš pasaulėžiūros, iš patirčių ir pan., o ne iš įrodymų. Tą norėjau pasakyti.

Čestertono būtinai paieškosiu, dėkui. Kaip tik neseniai ieškojau knygų apie anarchizmą ir labai užsinorėjau paskaityti "žmogus, kuris buvo ketvirtadienis". Po jos reiks ir tavo pasiūlytą perskaityti.

2012

EIk i PM, ir klausinek jeigu tau idomu. Bulshitas eiliniam zmogui tai ka vadini diskusija, savo tiesas primetineja ir dar skiedzia kad taip nera. Ka tu padiskutuot nori? Tu trolis, tau demesio reik, viskas. Zodis "idiotas" daugiau prasmes turi nei 10 tavo parasytu zinuciu. Kuri viena 3 kartus didesne uz mano pc ekrana.

Atsivelka i tema "gyvenimas po mirties" vien temos pavadinimas sako "antgamtiniu fantastu burelis" ir skiedzia apie moksla. Debilizmas, tas pats kas eiti ir aiskintis kodel filme supermenas, tiek daug fantastikos. Nes jis skirtas blin fantastikai. Eikit i Pm ir uzsifakinkit su savo diskusija pas kuri ilgesnis

TinSoldier

Yra tokia pagalbos grupė, skirta tokiems kaip tu :)

http://www.facebook.com/group.php?gid=369283476035

paragraf 78

Baikit pyktis.  Atsiprašykite vienas kito. Nepamirškite suskaičiuoti iki dešimties ir tik po to rašykite savo pranešimus. Tikiuosi gražios tolimesnės diskusijos.

TinSoldier

Nežinau kiek čia į temą, bet prieš keletą dienų rodė labai įdomią diskusiją tarp Richard Dawkins ir Australijos kardinolo George Pell. Kas įdomiausia, pastarasis nėra visiškas bukagalvis, su kokiais dažniausiai Richard Dawkins bendrauja. Todėl visai verta ir įdomu pažiūrėti: http://www.youtube.com/watch?v=tD1QHO_AVZA

Geri atsakymai į Dažniausiai Užduodamus Klausimus iš abiejų pusių: ateistų ir krikščionių.

Jei pavyks normaliai ištraukti subtitrus(auto captions) iš youtubes, artimiausiu metu pabandysiu subtitruoti ir į lietuvių kalbą. Gal :)

Aukštyn