Anomalija.lt

Paranormalūs reiškiniai => Gyvenimas po mirties => Gyvenimas po mirties => Temą pradėjo: justbreathe sausio 04, 2015, 17:38:20

Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: justbreathe sausio 04, 2015, 17:38:20
Noriu sužinoti, kas nutinka savižudžio sielai (mano atvejui, pasikorusiam brangiam, 18 metų artimiausiam žmogui). Ką daryti, kad jis ilsėtusi ramybėje? Suprantu, jog į visus mano klausimus, jis nebeatsakys, kviestis dvasią ar nenoriu ir nemoku bei bijau. Ačiū.
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: paragraf 78 sausio 04, 2015, 18:23:43
Savižudžio sielai nutinka tas pats kas bet kuriai kitai sielai. Ji niekuo neišskirtinė. Moralinės teologijos požiūriu, jis nusižudydamas nepadarė jokios nuodėmės, nes tam kad būtų nuodėmė reikalinga laisva valia, o žudosi paprastai tie kas laisvos valios jau nebeturi. (žinoma kitas reikalas, jei žudosi for fun, bet tokie atvejai itin reti).
Viskas ką gali padaryti šiuo metu, tai pasimelsti už jo vėlę.
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: Kopernikas sausio 04, 2015, 19:51:39
Nežinojimas yra viena dažniausių priežasčių dėl kurios žmogus padaro didžiausias kvailystes gyvenime. Tokiais atvejais mąstoma panašiai, kad iš vienos pusės yra gyvenimas su "nepakeliamomis" problemomis, o iš kitos pusės mirtis išvaduosianti ir suteiksianti amžiną ramybę. Jei taip būtų tuomet savižudybė turėtų kažkokią prasmę. Deja, įvyksta ne tai ko tikimasi.

Iš esmės tavo artimas nieko neišsprendė, jis sau užsikrovė dar didesnę naštą, nes tie sunkumai kuriuos jis pabijojo įveikti šiame gyvenime pasikartos kitame, tik aplinkybės bus dar sunkesnės.
Aš jau nekalbu apie tas negandas kurias patiria jo siela.
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: justbreathe sausio 04, 2015, 20:51:39
O ar kai aš mirsiu sava mirtimi ar kiti jo brangūs žmonės, susitiksim su juo? Galbūt durnas klausimas, bet aš tikiu, kad po mirties visi susitiksim...
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: paragraf 78 sausio 04, 2015, 20:59:02
Greičiausiai susitiksi.
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: varpainis sausio 04, 2015, 21:55:34
savizudzio siela visa amzinybe atlieka oralini setonui :(
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: idenmeyou sausio 04, 2015, 22:12:23
Visa tai kas nutinka su savižudžiu ar natūralia mirtimi mirusiu žmogumi nėra aišku, yra daromos tik abejotinos prielaidos pagal įvairias žinias, bet ar tai tiesa patikrinti tikrai negalime. Didelis klausimas ar yra galimybė, kad mirusio žmogaus sąmonė kažkokiu būdu, kažkur pratęsia egzistencija, jei taip tai tikėtina, kad žmogaus kančios tęsis ir toliau, iš kitos pusės galbūt viskas taps ramu, čia jau priklausytų kaip ta pati sąmonė už kūno ribų suvoktų save.

Bet kokiu atveju savižudžio gyvenimas čia nebuvo lengvas, jei jis tai jau padarė, tad ar pati geriausia alternatyva gyventi ir kentėti klausimas, bet kokiu atveju nesmerkiu savižudžių.
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: Vitus sausio 04, 2015, 22:28:01
Citata iš: paragraf 78  sausio 04, 2015, 18:23:43
Savižudžio sielai nutinka tas pats kas bet kuriai kitai sielai. Ji niekuo neišskirtinė. Moralinės teologijos požiūriu, jis nusižudydamas nepadarė jokios nuodėmės, nes tam kad būtų nuodėmė reikalinga laisva valia, o žudosi paprastai tie kas laisvos valios jau nebeturi.


Mano atsakymas būtų toks: niekas nedaro jokių nuodėmių. Laisva valia yra iliuzija.

Bet, kadangi Jūs gyvenate pasaulyje, kuriame žmogus turi laisvą valią, būtų įdomu sužinoti, kuriuo momentu žmogus gauna laisvą valią ir kada ją praranda?
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: justbreathe sausio 08, 2015, 13:18:37
O kaip yra su tuo mėnesiu nuo laidojimo? Kas vyksta per tą mėnesį ir kodėl po mėnesio reikia užpirkti mišias?
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: Mekabciel sausio 08, 2015, 14:22:37
Citata iš: justbreathe  sausio 04, 2015, 20:51:39
O ar kai aš mirsiu sava mirtimi ar kiti jo brangūs žmonės, susitiksim su juo? Galbūt durnas klausimas, bet aš tikiu, kad po mirties visi susitiksim...


Mes gyvename savybiu pasaulyje, o ne zmoniu kaip kad mums atrodo. Visi sie zmones tai kiekvieno is musu savybes, kurios projektuojasi materialiame pasaulyje kaip savarankiski asmenys su tam tikromis, charakteristikomis, temperamentais, fizine isore ir t.t. Jei siame gyvenime, neatskleidi siu savybiu savyje tai ir po mirties "nesusitiksi" su jais. Grisi cia atgal i materialu pasauli ir vel taisysi savo santyki su kitais zmonem, kad sukurtum glaudu vidini rysi ir atskleistum visa likusia kurinija savyje.

Sekantis momentas. Mes neiseiname ir negriztame kazkur. Mes turime 100% ego kuri reikia istaisyt, kad jis veiktu ne del saves, o del kitu. Ketinimui inversija padaryt(ne veiksmui). Tai jei as mirstu, nei kiek saves neistaises, tai pas mane lieka ta pati "nasta" - 100%. Po mirties visiskai nieko neivyksta ir as griztu cia vel taisyt savo ego. Kol as visiskai siame materialiame pasaulyje neistaisysiu savo savybiu ir neatskleisiu, likusios kurinijos dalies, tol gavinesiu ta pacia doze ego.
Egzistuoja viena siela, o mes jauciames suskaldyti del ego - tai tarpinis vystymosi etapas. Musu ego perdengia rysi su likusia kurinija.

Kitaip tariant zmogus siame gyvenime turi sukurti kita savo kuna. Ne fizini, o dvasini, veikianti priesingu principu - del kitu. O tai jau yra nemirtingas kunas. Pirmine, iliuzine savybe - ego, isnyksta, istaisoma ir barjerai atskiriantis zmogu nuo likusiu zmoniu, gamtos - isnyksta.


Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: paragraf 78 sausio 08, 2015, 14:36:48
Citata iš: justbreathe  sausio 08, 2015, 13:18:37
O kaip yra su tuo mėnesiu nuo laidojimo? Kas vyksta per tą mėnesį ir kodėl po mėnesio reikia užpirkti mišias?


Tai tiesiog tradicija, šiuo metu neturinti jokio rimtesnio pagrindo.
Senovėje, tai buvo siejama su gedulo etapais. Mėnesį gedi, o paskiau atsisveikini galutinai su mirusiuoju. Jokios mistikos, tik elementari mitinės savimonės psichologija.
Žinoma, vėliau liaudis prigalvojo visokių dalykų a la siela iki tol būna žemėje ir t.t., bet čia šiaip liaudies tikėjimas, jokio rimtesnio pagrindo neturintis.
Tiesiog kai yra kokia tradicija kilusi dėl kokių nors konkrečių priežasčių ilgainiui ji apauga visokiais keistais tikėjimais.
Na pvz. priklaupimas einant per bažnyčios vidurį. Ta tradicija atsirado tada kai tabernakulis buvo perkeltas į presbiterijos centrinę dalį, tada buvo klaupiamasi prieš jį. Dabar daugumoje bažnyčių tabernakulis perkeltas kur nors į šoninę navą, o žmonės klaupiasi ir toliau, net nesuprasdami kam to reikia
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: justbreathe sausio 08, 2015, 14:39:41
Citata iš: paragraf 78  sausio 08, 2015, 14:36:48
Citata iš: justbreathe  sausio 08, 2015, 13:18:37
O kaip yra su tuo mėnesiu nuo laidojimo? Kas vyksta per tą mėnesį ir kodėl po mėnesio reikia užpirkti mišias?


Tai tiesiog tradicija, šiuo metu neturinti jokio rimtesnio pagrindo.
Senovėje, tai buvo siejama su gedulo etapais. Mėnesį gedi, o paskiau atsisveikini galutinai su mirusiuoju. Jokios mistikos, tik elementari mitinės savimonės psichologija.
Žinoma, vėliau liaudis prigalvojo visokių dalykų a la siela iki tol būna žemėje ir t.t., bet čia šiaip liaudies tikėjimas, jokio rimtesnio pagrindo neturintis.
Tiesiog kai yra kokia tradicija kilusi dėl kokių nors konkrečių priežasčių ilgainiui ji apauga visokiais keistais tikėjimais.
Na pvz. priklaupimas einant per bažnyčios vidurį. Ta tradicija atsirado tada kai tabernakulis buvo perkeltas į presbiterijos centrinę dalį, tada buvo klaupiamasi prieš jį. Dabar daugumoje bažnyčių tabernakulis perkeltas kur nors į šoninę navą, o žmonės klaupiasi ir toliau, net nesuprasdami kam to reikia


Nu čia geras... Vadinasi mes galime patikėt bet kokia nesąmone.
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: paragraf 78 sausio 08, 2015, 14:53:17
Na taip, žmonės dažnai tiki ir nežino kodėl tiki, daro kažką ir nežino kodėl. Tokie jau mes esame.
Mes pilni desakralizuotų ritualų ir anachronizmų kuriuos darome nežinia kodėl. Kad ir tas pats elementarus rankos paspaudimas. Senovėje tai buvo daroma, kad parodyti jog neturi ginklo, o dabar mes tiesiog taip sveikinamės. Ir t.t.
Žodžiu manau jog reikia visa kuo tiki ar atliekamus ritualus suprasti. Jų kilmę, prasmę ir t.t.
Pas mus keista padėtis dabar tikėjimo srityje. Nes mes daug metų buvome atitrūkę nuo visuotinės bažnyčios, tad ir gavosi, kad pas mus žmonės nelabai supranta kuo tiki ir ką daro. Mes nuo bendrų bažnytinių tendencijų atsiliekame bent 60 metų. Tai Lietuvos bažnyčia ir bando dabar žmones šviesti, kad žinotų ką daro ir kuo tiki.
Na bet tas ritualinis ir religinis tamsumas vistiek manau daliai žmonių išliks, nes jiems nerūpi suprasti, jiems svarbu tiesiog padaryti kas reikia ir nesigilinti.
Žodžiu, žmonės tiki keistais dalykais ir atlieka keistus ritualus, patys to nesuprasdami :)
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: Jimas sausio 08, 2015, 18:26:09
Tavo vietoj gerai pamąstyčiau ar verta lieti ašaras ir ieškoti kažkokio atsakymo. Apskritai savižudžiai neverti vadintis žmonėmis, sukelt tiek skausmo artimiesiems, ką jie bando įrodyt? Kiek yra pavyzdžių, kad tai ne išeitis, žmonės serga nepagydomomis ligomis, turi negalią, gyvena skurde, karo zonose, bet nepalūžta. Reikia mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka.
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: paragraf 78 sausio 08, 2015, 19:46:45
@Jimas (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=2022) be reikalo tu taip.
Savižudžiai nesižudo šiaip sau. Tu įsivaizduok, kaip turi būti palaužta laisva valia, kad žmogus sugeba peržengi labiausiai mus veikiantį, savisaugos instinktą.
Moralinė teologija savižudybės net nuodėme nebelaiko. Nes kad būtų nuodėmė reikia kad tame dalyvautų laisva valia. Savižudžiai slaisvos valios nebeturi, jie taip įvaryti į kampą, jiems taip susisukusios smegenys, kad jie patys nebesupranta ką daro.
O tas pasakymas, kad atseit va ką jie daro su savo artimaisiais, tai čia tiesiog nesupratimas kas dedasi savižudžio galvoje.
Ar bandei kada žudytis? Jei ne, tada labai suprantu iš kur pas tave tokios mintys ir toks supratimas.
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: idenmeyou sausio 08, 2015, 21:06:36
Citata iš: Jimas  sausio 08, 2015, 18:26:09
Tavo vietoj gerai pamąstyčiau ar verta lieti ašaras ir ieškoti kažkokio atsakymo. Apskritai savižudžiai neverti vadintis žmonėmis, sukelt tiek skausmo artimiesiems, ką jie bando įrodyt? Kiek yra pavyzdžių, kad tai ne išeitis, žmonės serga nepagydomomis ligomis, turi negalią, gyvena skurde, karo zonose, bet nepalūžta. Reikia mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka.


Viskas priklauso nuo psichikos ir valios stiprumo. Dažnai mėgstama sakyti, kad savižudis, kuris padaro sau galą nužudo ir artimuosius palikdamas juos kančioje. Suprantama, kad patiems artimiausiems labai skaudu, bet savižudis labai retai kada nusižudo spontaniškai, apie savižudybė jo galvoje mintys būna praskriejusios ne vieną ir ne du kartus. Ar savižudžiui geriau nesižudyti ir kentėti? Manau vargu, nes jam gyvenimas nepakeliam kančia ir niekas negali padėti, jam pasaulis  yra niūrus ir niekam tikęs, tad galą jis sau daro iš didžiausio nusivylimo, jis nebejėgus kentėti.

Džiugu dėl luošių ir kitų gyvenimo nuskriaustųjų, kurie kabinasi į gyvenimą ir randa jame daug pozityvo, bet jie yra stipresni psichiškai, sunkiose situacijose sugeba atsitiesti, o savižudžiai to nesugebėjo.
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: Manwis sausio 13, 2015, 14:56:31
Citata iš: Jimas  sausio 08, 2015, 18:26:09
Tavo vietoj gerai pamąstyčiau ar verta lieti ašaras ir ieškoti kažkokio atsakymo. Apskritai savižudžiai neverti vadintis žmonėmis, sukelt tiek skausmo artimiesiems, ką jie bando įrodyt? Kiek yra pavyzdžių, kad tai ne išeitis, žmonės serga nepagydomomis ligomis, turi negalią, gyvena skurde, karo zonose, bet nepalūžta. Reikia mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka.

Na taip, kas niekada nebuvo savižudžių kailiuose ir jų mintyse, tas taip ir galvoja :). Dėl sukėlimo skausmo tai sutinku, artimiesiems skausmas didelis, bet tom lemiamom akimirkom savižudis nemąsto blaiviai, jis būna kaip užprogramuotas robotas, jam jau viskas tas pats. Tiesa, teko girdėti, jog tą paskutinę akimirką prieš mirtį, kai kurie savižudžiai nebenori mirti, bet jau būna per vėlu, ko gero, tas   išgyvenimo instinktas suveikia paskutinę sekundę.:)
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: RamybesAngelas liepos 28, 2016, 11:21:58
Na pasakysiu tiek, kad labai dažnai sapnuoju nusižudžiusį žmogų. Pastarasias tris naktis jį sapnavau. Vieną naktį jis man atvedė du juodai apsirengusius padarus-žmones? , ir pasakė , kad saugočiausi - perspėjo. Praeitą naktį jis norėjo mane supažindinti su sudegusio žmogaus vėle - nežinau ar savižudžio, bet sapne paprašiau kad to nedarytų. Kai mes kalbėjomes, pasakiau, kad esu jauna ir noriu turėti vaikų - tuomet jis man atsakė, kad įsikūnys į mano vaiką.
Esmė tame - kad jie gyvena pomirtinį gyvenimą. Tik reikalas tas, kad trurbūt jam nėra gerai, kad man sapnuojasi, galbūt ilgisi savo praeito gyvenimo... Gal kas turite kokiu minčių apie tokius sapnus ar kažką panašaus sapnuojate?
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: aš14 rugsėjo 19, 2016, 16:12:11
na, aš tokių sapnų nesapnuoju, tad galėčiau patarti tik užpirkti Šv. Mišias.

o kalbant apie savižudybes nemanau, kad galime vertinti, teisti žmogų, pasirinkusį tokį baisų dalyką. mes nebuvome to žmogaus kaily ir nežinom ką jis išgyveno. nemanau, kad jei žmogui viskas gerai, jis šiaip sau atims gyvybę.
ir noriu tikėti kad yra gyvenimas po mirties, kuriame sutiksime artimus žmones.
Antraštė: Savižudžio siela 02
Parašė: Raganius spalio 25, 2016, 16:12:20
Nothing will happen...