Meditacija - kaip gydomoji priemonė

Pradėjo Lapino šešėlis, liepos 21, 2014, 02:16:25

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Lapino šešėlis

Kadangi apie meditaciją kalbėta ne kartą ir ne du, neišsiplėsiu apie tai kas tai ir kam tai reikalinga, bet siūlau paskaityti visiems abejojantiems meditacijos nauda ar manantiems, jog tai tiesiog eilinis ezoterinis niekalas. Kaip sakoma: įrankiai nenaudingi tik nemokantiems jais naudotis.

Pačiame tekste gausu specializuotų žodžių ir terminų, todėl išrinkau tik įdomesnes ištraukas su konkrečiais teiginiais. Originalų straipsnį galite rasti leidinyje "Internistas" 2014(5).
Šaltinio nuortoda:   https://www.rcpsych.ac.uk/pdf/Avdesh%20Sharma%20Meditation%20as%20medication2.pdf (pastaroji kažkodėl nebeveikė, tad jei niekam neatsidarys, pageidaujančius pamatyti pilną, originalų tekstą arba vertimą kviečiu kreiptis asmeniškai)

Koks meditacijos poveikis?

Meditacija pakelia bendrą organizmo energijos lygį ir sustiprina imuninės sistemos gebėjimą kovoti ir priešintis ligoms. Jos metu atsipalaiduojama, meditacija taip pat yra susijusi su psichofiziologinėmis funkcijomis. Karminiame lygmenyje meditacija veikia pašalindama ligos priežastis ir jų sukeltą poveikį. Ji skatina pozityvumą, geresnes mintis apie save ir savo sveikatą, o tai galiausiai atveda į gerėjančią sveikatą. Meditacija skatina susijungimą su Dievu ir taip išlaisvina mūsų gydymo galią. Ji skatina gyvenimo būdo pokyčius, kurie naudingi savigydai ir leidžia aktyviau pasireikšti pašalinėms gydymo jėgoms. Bet kurios rūšies reguliari meditacijos praktika (20-45 minutės kartą ar du dienoje), stipriau ar silpniau, bet ilgainiui pasireikštų tokiu organizmo atsaku:

•   Sumažėjęs kraujo spaudimas ir širdies ritmo dažnis;
•   Pagerėjusi širdies ir smegenų kraujotaka;
•   Teigiami EEG, EMG ir odos atsparumo pokyčiai;
•   Pagerėję miegas ir virškinimas;
•   Pagal psichologinio vertinimo skales sumažėjęs irzlumas, nerimas ir depresija;
•   Sumažėjusi ligų trukmė ir dažnis;
•   Sumažėja nelaimingų atsitikimų ir praleistų darbo dienų skaičius;
•   Pagerėję tarpasmeniniai santykiai;
•   Pakilusi saviaktualizacijos rezervų atsarga, emocinis ir dvasinis koeficientas;

Meditacijos nauda kūnui:

Yra pastebėta, kad meditacija padeda greičiau sveikti ir atsistatyti po ligų šiais atvejais: alergijų, astmos, nerimo, skrandžio rūgštingumo, vėžio, vainikinių arterijų trombozės, neurozinės depresijos, diabeto, hipertenzijos, dirgliosios žarnos sindromo, migrenos, priklausomybių (alkoholio ir tabako), įtampos tipo galvos skausmų.

Kiti tyrimai:

•   Atlikta paieška 82 tyrimams iš kurių 20 buvo atsitiktinių imčių tyrimai (958 tiriamieji, iš kurių 397 - eksperimentinė grupė, 561 - kontrolinė grupė).
•   Nerasta duomenų apie jokį rimtą pašalinį poveikį;
•   Stiprus efektyvumas gydant epilepsiją, PMS, menopauzę;
•   Teigiami rezultatai nuotaikos ir nerimo sutrikimams; auto-imuninės sistemos ligoms ir sergančių onkologinėmis ligomis emociniam nestabilumui. (Aries ir kt.; 2006)

Meditacijos ir dvasingumo neurobiologiniai tyrimai:

Yra labai nedaug įrodymų, kaip dvasinės praktika veikia nervinę veiklą ir dauguma dvasingumo tyrimų apsiriboja vien tik meditacijos praktikos tyrinėjimais. Šie tyrimai apima: pozitronų emisijos tomografija (PET) užsiimantiems joga, tantrine joga, ir joga nidra; magnetinio rezonanso tomografija (MRT) užsiimantiems kundalini joga ir vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija (SPECT) užsiimantiems Tibeto meditacija (Mohandas. 2008).

Neurobiologija:

•   Smegenų žemėlapiai rodantys kraujo apytaką/perfuziją meditacijos, lėtų bangų miego ir budrumo būsenose yra labai skirtingi. PET, SPECT ir MRT leidžia ištirti tam tikro smegenų regiono kraujotakos pokyčius, medžiagų apykaitą, taip pat receptorių (neurocheminėse ir vaistų poveikio vietose) veiklos pokyčius būnant skirtingose sąmonės būsenose.
•   Kai kurie tyrimai lygina meditacijos būseną su atsipalaidavusia budrumo būsena. Pradiniai testo rezultatai yra matematiškai apskaičiuojami vertinant tiriamąjį meditacinėje būsenoje. Tokie tyrimai parodo mums kraujotakos ir medžiagų apykaitos pokyčius kurie yra susiję su duotąja užduotimi.
•   Dauguma meditacijos tipų, kurių praktika apima dėmesio kontrolę yra susiję su padidėjusia regionine kraujotaka ir gliukozės metabolizmu preforntalinėje ir singuliarinėje žievėje, srityse - atsakingose už protinę veiklą.
•   Vizualizacijos metu, regioninė kraujotaka pagerėja regėjimo žievėje ir pakaušio srityje, vietose kurios atsakingos už regėjimą. Savęs pažinimo metu aktyvinamos abiejų pusių momeninės smegenų srities dalys.

Neurocheminiai pokyčiai:

•   Kai sumažėja kvėpavimo ir širdies ritmo dažnis (kas įvyksta meditacijos metu) taip pat sumažėja ir smegenų kamieno centre esančio žydrojo branduolio aktyvumas.
•   Jei meditacijos metu parasimpatinės sistemos aktyvumas tampa santykinai didesnis už simpatinės nervų sistemos aktyvumą, tai veda prie antinksčių veiklos sumažėjimo. Mažėja kotechloaminų, epinefrino ir norepinefrino.
•   Egzistuoja įrodymai, jog meditacijos metu didėja serotonino išsiskyrimas. Serotoninas yra svarbus nuotaikos reguliatorius, kaip tai parodė antidepresantų, žinomų kaip specifinių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI), poveikis, kuris padidino serotonino aktyvumą smegenyse. Nuotaikos kėlimui, serotoninas taip pat gali skatinti acetilcholino gamybą, reikalingą atminties mechanizmams ir dėmesingumui.
•   Tiriamųjų, praktikuojančių meditaciją šlapime ir plazmoje buvo rastas sumažėjęs noradrenalino kiekis;
•   Taip pat šlapimo ir plazmos tyrimai parodė sumažėjusį kortizolio kiekį meditacijos metu.

EEG ir meditacija:

Meditacinė būsena yra išskirta kaip papildoma „ketvirtoji stadija" (kitos stadijos: sapno, miego ir budrumo) kurios metu žymiai padažnėja alfa ir teta bangų rimtai, stipresnis alfa bangų poveikis (pagerėja kraujotaka ir melatonino sekrecija, nei esant miego būsenoje) (Cahn & Polich, 2006).
Taip pat pranešama apie padidėjusią smegenų žievės koherenciją ir kairiojo bei dešiniojo smegenų pusrutulio sąveiką. Be to yra padidėjęs gama bangų aktyvumas kuomet yra praktikuojama „užuojautos" meditacija.

EEG tyrimai meditacijos metu parodė besitęsiantį, sąmoningo budrumo būsenos aktyvumą vidurinėje ir užpakalinėje smegenų dalyse, kuomet priekinė smegenų dalis rodo stipriai pakitusį, supaprastintą aktyvumą.

Meditacija ir nubudusios galimybės:

Meditacija dažnai formuoja platesnį požiūrį į pasaulį, praktikuotojai demonstruoja sumažėjusią amplitudę ir latentinį periodą naujoms galimybėms pasiekti, taip pat dėl didelio ir augančio sąmoningumo ima kisti įprastas, kasdienis elgesys.

Meditacija ir neuroplastika:

Visai neseniai buvo atlikti MRT tyrimai, tam, kad nustatyti smegenų žievės storį dvidešimčiai  praktikuotojų, turinčių gilios regimosios meditacijos patirtį ir gebančių sukaupti dėmesį į vidinį patyrimą. Dalyviai buvo įprasti vakarų meditacijos praktikai kurie savo dvasinę veiklą derino su karjera, mokslu, šeimos gyvenimu. Tyrimai parodė, kad smegenų sritys atsakingos už dėmesingumą, vidinės būklės pajautimą ir kitus jutimus (lateralinė prefrontalinė smegenų žievės dalis ir dešinioji priekinė salelė) buvo storesnės medituojančiųjų grupėje palyginus su kontroline grupe. Prefrontalinės žievės storis buvo didesnis pas vyresnius tyrimo dalyvius, kas atskleidė, kad meditacija greičiausiai padeda vyresniems žmonėms išvengti smegenų žievės ląstelių retėjimo.

Duomenys pateikia svarius argumentus dėl to, jog patirtis per meditacijos praktiką ir smegenų žievės plastiškumas yra susiję, tai parodo, kad meditacijos praktika skatina neuroplastiką (Lazar ir kt. 2005).

Meditacija ir psichiniai sutrikimai: nervinis nerimo ryšys

Meditacija dėl neurocheminių pokyčių gali sukelti tam tikrą nerimo mažėjimo efektą. Pagrindinės nerimo mažėjimo priežastys meditacijos metu yra parasimpatinės nervų sistemos aktyvumo didėjimas, sumažėjusi žydrojo branduolio veikla ir noradrenalino išsiskyrimas, pailgėjęs GABAerginis kelias, serotonino išsiskyrimas ir sumažėjęs streso hormono kortizolio kiekis.  Padidėjęs endorfinų ir AVP lygis meditacijos metu taip pat veikia prieš nerimą. (Newberg ir Iversen, 2003).

Depresija:

Dvasinės praktikos gali turėti stebėtiną antidepresinį poveikį dėl padidėjusio serotonino ir dopamino lygio. Prie antidepresinio poveikio taip pat prisideda tokie požymiai kaip melatonino ir AVP lygio padidėjimas. Yra pastebimas ryškus β-endorfino padidėjimas ir NMDA receptorių antagonizmas meditacijos metu, kas taip pat veikia kaip antidepresantas. Depresiją mažina kortizolio ir CRH lygio sumažėjimas. Šie ir dar daugybė kitų neurocheminių pokyčių dvasinės praktikos metu, gali kovoti su depresija. (Mohandas, 2008)

Psichologinė meditacijos nauda galinti pasitarnauti kasdieniame gyvenime:

•   Pagerėjęs susikaupimas, dėmesys, dėl to aukštesnis produktyvumas, leidžiantis lengviau spręsti iškylančias problemas. Taip pat pasitarnauja kūrybingumui, mokymuisi ir atminties tobulinimui;
•   Aukštesnis savęs vertinimas;
•   Ne taip karštai reaguojama stresinėse situacijose, pvz.: naudinga tiems kurie yra mėginę nusižudyti;
•   Didesnė tolerancija ir socialumas;
•   Geresnė nuotaika;
•   Pagerėjęs miegas;
•   Lengviau siekiama saviaktualizacijos;

Pacientams:

•   Įvairūs pacientai jau yra išbandę meditaciją norėdami malšinti nerimą, depresiją, obsesinį-kompulsinį sutrikimą, panikos priepuolius, potrauminius streso sutrikimus, PMS, menopauzę, įvairias priklausomybes (įskaitant alkoholį ir tabaką), psichosomatines ligas, nemigą, ankstyvąjį kognityvinį deficitą ir t.t.
•   Suplanuota, strategiška ir tinkamai paruošta veiksmų seka padėtų sumažinti pacientų, aptarnavimo išlaidas, sumažintų investicijas ir laukimo laiką. Skatintų visuotinę sveikatą ir tai, ką pacientai dažnai vadina papildoma gydymo priemone.
•   Slaugantys sunkesnius ligonius taip pat iš to pasisemtų paramos dėl perdegimo, gėdos ir kaltės jausmo dėl ne visuomet suprantamų ligos priežasčių. Jie sulauktų didelės naudos pritaikydami sau tokį gyvenimo stilių.

Išvados:

Meditacija, tūkstantmečius lydėjusi žmoniją ir atlaikiusi visus laiko išbandymus, šiandien tampa ypač aktuali bandant gydyti nesuskaičiuojamą daugybę susirgimų bei bandant giliau žvelgti į žmonių sąmonę. Ateities iššūkis yra išvysti kaip kasdienis gydymas gali veikti drauge su meditacija. Yra priežasčių manyti, jog XXI a. medicinoje dar yra šiek tiek vietos naujovėms ir sveikatos priežiūra į alternatyvią mediciną ims žiūrėti nebe kaip į papildomą, bet kaip į šiuolaikišką gydymo priemonę.


NEXO

meditacija mūsų dvasinės ir fizinės gyvybės lopšys:) Like

Rotting.Christ

#2
liepos 22, 2014, 11:37:00 Redagavimas: liepos 22, 2014, 20:16:42 by Rotting.Christ
Citata iš: NEXO  liepos 21, 2014, 03:28:20
Like

Prašau nedėkit minusų. xDDD

Teroras

Dekui uz idomu straipsni @Lapino šešėlis :)

VaidaRose

#4
birželio 20, 2018, 19:45:46 Redagavimas: birželio 21, 2018, 00:11:12 by .L.U.T.H.O.R.
Teta dažniu (4-8 Hz) paremtas theta healing gydymo metodas, kuris leidžia mums dirbti su mūsų pasąmoniniais įsitikinimais. Tie įsitikinimai dažnai ir yra bet kokios ligos priežastis. Persijungdami į teta bangų dažnį mes galime suaktyvinti savo intuityviuosius gebėjimus ir tokiu būdu patirti pasąmonines transformacijas.
Jo esmė tokia -  atrandame mus ribojančius įsitikinimus (pvz. man sėkmė negalima, žmonės yra žiaurūs, žmonės nepriima manęs), tada išsiaiškiname meditacijos metu, kuo mums naudinga turėti tokius įsitikinimus ir galiausiai transformuojame mums trukdantį įsitikinimą taip, kad dabar mūsų pasąmonė jau žinotų, kaip mokytis mums naudingų gerųjų savybių, vertybių be poreikio tai daryti per sunkiųjų emocijų, ligų išgyvenimą.

Aukštyn