Pragaro realumas

[Steiblys]

tai @Steiblys sakai esi šventas?

Poziciškai taip, bet kol kas dar ne praktiškai.

Būtent tokio atsakymo ir tikėjausi kaip kad parašei.

Šiaip anapusybės nereikėtų vertinti žemiškomis kategorijomis.
Didžioji dalis religijų sutinka su tuo, kad tai bus kardinaliai skirtinga būsena nuo žemiškosios, tad žemiškos aitros, ten neveiks. Mazochisto polinkis kankintis žemėje, neveiks anapusybėje (na čia taip supaprastintai tariant)

Tai tu Jėzų laikai mazochistu?!

[paragraf 78]

tai @Steiblys sakai esi šventas?

Poziciškai taip, bet kol kas dar ne praktiškai.

Yra toks dvasinis dėsnis:
Kai bendruomenėje atsiranda vienas šventasis, kitai automatiškai tampa kankiniais

Tai tu Jėzų laikai mazochistu?!

Ir kur tu tai įskaitei? ar čia iš serijos ką noriu tą matau?
Apie jėzų išvis čia nekalbėjau

[Steiblys]

Yra toks dvasinis dėsnis:
Kai bendruomenėje atsiranda vienas šventasis, kitai automatiškai tampa kankiniais

Jeigu žmogus netiki Kristumi, tai apie jokį šventumą ir nekalbama. Visi NT laiškai skirti šventiesiems. Pvz., "Korinte ir visiems šventiesiems, gyvenantiems visoje Achajoje". Kam tie laiškai skirti? Aš įsitikinęs, kad tikintiesiems.

Ir kur tu tai įskaitei? ar čia iš serijos ką noriu tą matau?
Apie jėzų išvis čia nekalbėjau

Gal ir nekalbėjai, nepyk, bet manau, kad tu kažkaip nuvedei temą neatsitiktinai. Panagrinėkime, juk Jėzus kalbėjo apie pragaro realumą daugiau nei apaštalai ar kiti šventieji. Jis sakė, kad pragaras - tai amžina bausmė. Mt 25,46 apie "avių ir ožių" teismo nuosprendį Jėzus kalba taip: "Ir šitie eis į amžinąjį kentėjimą, o tiesieji į amžinąjį gyvenimą". Daugelis žmonių apie pragarą kalba su lengva pašaipėle, taip pat ir tu vis kartoji, kad pragaras tai tik tokia būsena... Tai tipo tik mazochistams ten ir vieta. Tačiau Biblija moko, jog tai yra reali ir labai baisi vieta, skirta tiems, kurie atmetė Kristų. "Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: 'Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams!"

[paragraf 78]

Gal ir nekalbėjai, nepyk, bet manau, kad tu kažkaip nuvedei temą neatsitiktinai.

Na tai blogai atrodo

kad pragaras tai tik tokia būsena... Tai tipo tik mazochistams ten ir vieta.

1. Ne tik būsena, o net būsena. Buvimas kažkokioje vietoj yra mažiau baisus nei buvimas būsenoje. Na ką tos liepsnos palyginus su tuo ką išgyveni visa savo esybe?
2. Jei atidžiau skaitytum, o ne tik tai ką nori matyti, tai pastebėtum, kad rašiau konkrečiai, jog nereikia žemiškų aistrų perkelti į anapusybę, nes anapusybėje tos aistros neveikia. Ir apie pragarą kaip apie vietelę labai tinkančią mazochistams, taip pat nekalbėjau, apie tai kalbėjo Sirijus.
Ar tu ir bibliją taip skaitai: parašyta apie miltus o tu skaitai apie voveres?

[Steiblys]

Jei atidžiau skaitytum, o ne tik tai ką nori matyti, tai pastebėtum, kad rašiau konkrečiai, jog nereikia žemiškų aistrų perkelti į anapusybę, nes anapusybėje tos aistros neveikia. Ir apie pragarą kaip apie vietelę labai tinkančią mazochistams, taip pat nekalbėjau, apie tai kalbėjo Sirijus.
Ar tu ir bibliją taip skaitai: parašyta apie miltus o tu skaitai apie voveres?

O dabar įrodyk, kad aš neatidžiai skaitau, o tu labai atidžiai? Dievas pažįsta širdies mintis ir ketinimus. Manau, kad anapusybėje viskas veikia daug stipriau ir realiau nei šiame materialiame pasaulyje.

[paragraf 78]

Kam čia įrodinėti jei ir taip viskas matosi, priskyrei man mintis kurių nesakiau, tai dideliu atidumu niekaip nepavadinsi

Fizinis skausmas, koks jis bebūtų stiprus, nėra toks baisus kaip siaubinga apleistumo būsena. Manau todėl, daug kas kas sega depresija, geba lengvai žaloti savo kūną, nes žalojimasis tuo atveju yra niekas palyginus su tuo ką jie išgyvena viduje.

[Steiblys]

Fizinis skausmas, koks jis bebūtų stiprus, nėra toks baisus kaip siaubinga apleistumo būsena. Manau todėl, daug kas kas sega depresija, geba lengvai žaloti savo kūną, nes žalojimasis tuo atveju yra niekas palyginus su tuo ką jie išgyvena viduje.

Na šia prasme, tai sutinku. Nes pragaras kažkuria prasme yra išties siaubinga apleistumo būsena. Tik dar norėjau pridurti, kad amžinosios mirties siaubingiausias aspektas - tai galutinio atskyrimo nuo Dievo būsena. Kaip minėjai depresijos ligą, o kiek žinau, kad tai sukelia įvairiapusis pasmerkimas (savęs smerkimas, savęs gailėjimasis, kitų žmonių pasmerkimas ir t.t.) ir panašiai NT minimas pasmerkimas - Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirtis įsiviešpatavo per tą vieną, tai nepalyginti labiau tie, kurie su perteklium gauna malonės bei teisumo dovaną, viešpataus gyvenime per vieną Jėzų Kristų. Taigi, kaip vieno žmogaus nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė pasmerkimą, taip vieno teisus darbas visiems laimėjo nuteisinimą, kad gyventų. (Rom 5,17-18) Ir šis pasmerkimas gi veda tiesiai į pačios baisiausios būties vietą, kurią Jėzus vadina pragaru: ugnis ten "negęstanti" bei "amžina", ten "bus verksmo ir dantų griežimo". Tai siaubinga vieta kur "jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta". Ten viešpatauja "amžina pragaištis". Todėl ši būsena išties labai reali.

[paragraf 78]

Tai aš ir nesiginčiju dėl pragaro realumo vėl kažką pamatei ko nerašiau
Gerai, jei tai vieta, tai prašyčiau nurodyti jos koordinates, na bent jau su 100 km paklaida

[Steiblys]

Tai aš ir nesiginčiju dėl pragaro realumo vėl kažką pamatei ko nerašiau
Gerai, jei tai vieta, tai prašyčiau nurodyti jos koordinates, na bent jau su 100 km paklaida

Na dėl vietos, tai mes to nežinome ir galbūt niekada nesužinosime. Tas pats ir su ta vieta kur dabar yra Kristus.
Jis pasakė - "Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti. Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš"

[paragraf 78]

Turiu prašymą, kai cituoji bibliją, nurodyk vietą, nes sutaupysi man laiko.
Vieta, graikiškai τοπον nebūtinai reiškia fizinę vietą, tai gali būti metafizinis išsireiškimas reiškiantis mefizinę būseną.
Nedaryk didžiosios biblijos interpretavimo klaidos, nedaryk teologijos iš vertimo, taip tik nuklysi į bereikalingus klystkelius

[Steiblys]

Turiu prašymą, kai cituoji bibliją, nurodyk vietą, nes sutaupysi man laiko.
Vieta, graikiškai τοπον nebūtinai reiškia fizinę vietą, tai gali būti metafizinis išsireiškimas reiškiantis mefizinę būseną.
Nedaryk didžiosios biblijos interpretavimo klaidos, nedaryk teologijos iš vertimo, taip tik nuklysi į bereikalingus klystkelius

Gerai, kitą kart rašysiu eilučių numeriukus (maniau, kad ši vieta pakankamai žinoma). Na taip, Biblijos interpretavimas yra pavojingas, nes negali ištraukti iš konteksto vienos ar dviejų Biblijos eilučių ir manyti, jog puikiai išmanai Šv.Raštą. Svarbu kontekstas, nes baisu, kai žmonės formuoja sisteminę doktriną, remdamiesi keliomis atskiromis, iš konteksto ištrauktomis eilutėmis. Taip, iš žmogiškų išmąstymų atsiranda klaidžiamoksliai, kultai, sektos. Šiuolaikiniai "teologai" duoda tam daug preteksto, nes jie daug mokosi apie Bibliją, o pačią Bibliją studijuoja labai retai.

[paragraf 78]

Na yra du kraštutinumai:
1. Mažai studijuoti bibliją, bet daug apie ją
2. Studijuoti tik bibliją ir nieko apie ją.
Aukso viduriukas: kasdien skaityti knygas apie bibliją ir pačią bibliją.

Pirmuoju atveju žmogus, gal bus prasčiau susipažinęs su tekstu, bet puikiai išdėstys kas ir apie ką ten parašyta.
Antruoju atveju, puikiai išmanys tekstą, sugebės jį vartyti kaip panorėjęs, bet kas iš tiesų tekste parašyta taip ir nesupras.
Antrajam atvejui galima priskirti didžiąją dalį evenagelinių bažnyčių na ir sektų ir žinoma kreacionistai į tą pačią sritį dažniausiai papuola. Iš čia ir išplaukia pažodinis biblijos traktavimas, kuris jau nuo pirmųjų amžių laikytas klaidamoksliu.
Antroji grupė paprastai net iki aukso viduriuko neprieina.

[Steiblys]

Be Dievo Dvasios abu kraštutinumai stipriai suklaidina. Biblijos teksto išmanymas ar studijos apie Biblija bus tuščias reikalas jei bus neteisingas motyvas. Dievo Dvasia negali atskleisti mums dvasinių tiesų, kol mes neturime Kristaus nusistatymo.

[paragraf 78]

Na tam tikra prasme taip, bet vadovavimasis vien šv.dv. priveda prie to kad tu savo fantaziją paverti šv.dv "veikimmu", pasižiūrėk kiek vien JAV atsiranda ir išmiršta krikščioniškų bažnyčių, kažkada skaičiau statistiką tai apie 30 kas savaitę naujų bažnčių atsiranda. Visos aiškina kad šv.dv. vedimu autentiškai aiškina bibliją. Tai klausias, kodėl ta šv.dv. visiems ją skirtingai paaiškina?

[Steiblys]

Na taip, įvairių bažnyčių yra. Bet tos bažnyčios, kurios laikosi pagrindinių Biblijos tiesų ir garbina Dievą dvasioje ir tiesoje, jos išsilaikys. Dažnai mes bandome vertinti kitus krikščionis pagal savo teisingumo kriterijus, o ne pagal Dievo teisingumą. Todėl vieni iš savo "teologijos" nurašo pragaro realumą, kiti nurašo nuodėmes ar Biblijos autoritetingumą. Įdomu, kad Jėzus Kristus vienai iš bažnyčių sako: "Tu juk sakai: „Aš esu turtingas ir pralobęs ir nieko nebestokoju," ­ o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir plikas. Aš tau patariu pirkti iš manęs ugnyje išgryninto aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum. (Apr 3,17-18) Ir išties šiuolaikinė bažnyčia vertinama pagal pasaulietinius turtus. Dvasinės vertybės yra užmirštos, arba jų visiškai nepaisoma. Lieka tik išorinis "teologinis blizgesys" ir jokios gyvybės. Ir dar grįžtant prie temos, tai kaip mes vertiname Dievo teisingumą ir pasirodys realybėje. Kokie tikinčiųjų Dvasios vaisiai ir kokie darbai:
"Ir pamačiau numirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais sostą. Ir buvo atskleistos knygos, buvo atversta dar viena, būtent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus." (Apr 20,12)  Ir, ačiū Dievui, kad šis įvertinimas jau yra atliktas Jėzaus Kristaus aukoje ant kryžiaus (o ne pagal konfesinius "privalumus"). To, kuris žvelgia į Kristų ir priima jo auką, laukia Naujoji Jeruzalė, amžinas gyvenimas su Juo, o to, kuris manosi apsieisiąs ir be Kristaus, laukia "ugnies ežeras" ("Kas tik nebuvo rastas įrašytas gyvenimo knygoje, tas buvo įmestas į ugnies ežerą." Apr 20, 15). Kito kelio nėra, kaip ir nėra kitokio teisingumo.