Harvardo dėstytojas įsitikino, kad pomirtinis gyvenimas egzistuoja

[Benamis]

Garsus mokslininkas, anksčiau netikėjęs, kad egzistuoja pomirtinis gyvenimas, pakeitė nuomonę. Asmeninė neurochirurgo Ebeno Alexanderio patirtis jį įtikino, kad rojus egzistuoja.

Harvardo medicinos mokyklos ir kitų universitetų dėstytojas 2008 metais pasigavo labai retą meningitą sukeliančią bakteriją ir septynioms dienoms nugrimzdo į komą, rašo „The Daily Telegraph".

Anot mokslininko, dėl ligos „nustojo veikti" jo smegenų dalis, atsakinga už mintis ir emocijas. Tačiau E. Alexanderis tada patyrė kai ką „taip sunkiai suprantamo", jog esą gavo mokslinį pagrindą tikėti žmogaus sąmoningumu po mirties. Šią savaitę amerikiečių žurnale „Newsweek" buvo išspausdintas E. Alexanderio rašinys, kuriame mokslininkas reklamuoja savo knygą „Įrodymai apie rojų" („Proof of Heaven") ir pasakoja apie sunkiai suvokiamą savo patirtį.

Būtybės skleidė malonų garsą

„Nėra mokslinio paaiškinimo faktui, kad kol mano kūnas buvo komoje, mano protas - mano sąmoningumas, vidinis aš - buvo gyvas ir sveikas. Kol mano smegenų žievės neuronai dėl juos užpuolusios bakterijos buvo visiškai neveiksnūs, mano sąmonė keliavo į kitą, didesnę visatos plotmę", - „Newsweek" publikacijoje teigė E. Alexanderis.

Anot mokslininko, iš pradžių jis atsidūrė debesų erdvėje.

Šie debesys buvo dideli, purūs, rožiniai ir balti bei aiškiai išsiskyrė iš gilaus „mėlynai juodo dangaus".

„Per dangų, už savęs palikdamos ilgas siauras linijas, lanku judėjo būriai permatomų, mirgančių būtybių, aukštesnių nei debesys - neišmatuojamai aukštesnių. Paukščiai? Angelai? Šie žodžiai užsifiksavo vėliau, kai rašiau savo prisiminimus. Tačiau nė vienas šių žodžių netinka būtybėms, nes jos visiškai skiriasi nuo bet ko, ką aš žinau šioje planetoje. Jos buvo labiau pažengusios. Aukštesnės formos", - rašė E. Alexanderis.

Vyras pasakoja taip pat išgirdęs iš viršaus sklindantį garsą, panašų į nuostabią giesmę. E. Alexanderis esą spėliojo, ar tą garsą skleidė sparnuotos būtybės.

„Vėl, mąstant apie tai vėliau, man atėjo į galvą, kad tų sklandžiusių būtybių džiaugsmas buvo toks, kad jos turėjo sukelti šį garsą. Jeigu džiaugsmas iš jų nebūtų išėjęs tokiu būdu, jos paprasčiausiai nebūtų galėjusios jo sulaikyti. Garsas buvo apčiuopiamas ir beveik materialus, kaip lietus, kurį jauti ant odos, bet jis tavęs nesušlapina", - publikacijoje pasakojo neurochirurgas.

Moteris kalbėjo ne žodžiais

E. Alexanderis taip pat aiškina, kad didžiąją kelionės dalį kažkas buvo kartu su juo.

Anot neurochirurgo, tai buvo jauna moteris aukštais skruostikauliais ir giliomis mėlynomis akimis. Ji vilkėjo paprastus, bet ryškių spalvų drabužius.

Pirmiausia neurochirurgas šią moterį išvydo, kai jiedu kartu keliavo ant drugelio sparno. Drugelių aplink juos esą buvo daugybė.

Ši moteris pažvelgė į E. Alexanderį tokiu žvilgsniu, kurį pamačius penkias sekundes, atsirastų prasmė gyventi, nepaisant visų iki tos akimirkos nutikusių dalykų.

„Tai nebuvo romantiškas žvilgsnis. Tai nebuvo draugiškas žvilgsnis. Tai buvo žvilgsnis, esantis virš visų skirtingų meilės rūšių, kurias mes turime čia, žemėje. Tai buvo kažkas aukštesnis, turintis savyje visas tas kitas meilės rūšis, bet tuo pačiu metu daug už jas visas didesnis", - rašė E. Alexanderis.

Anot jo, moteris su juo kalbėjosi be žodžių. Bet vyras esą iš karto supratęs, kad perduodama žinia yra tiesa.

Žinia buvo sudaryta iš trijų dalių, kurios, išvertus į žmonių kalbą, anot E. Alexanderio, esą skambėtų maždaug taip: „Esi labai mylimas ir branginamas, amžinai". „Neturi nieko bijoti". „Nėra nieko, ką gali padaryti blogai".

„Žinia mane užplūdo su dideliu ir beprotišku palengvėjimo jausmu. Tarsi gavau žaidimo, kurį žaidžiau visą savo gyvenimą iki galo jo nesuvokdamas, taisykles", - teigia mokslininkas.

Moteris E. Alexanderiui dar esą be žodžių pasakiusi, kad jam „čia" bus parodyta daug dalykų, tačiau galiausiai jis „grįš atgal".

Potyris tikresnis ir už sūnų gimimą

E. Alexanderis sako anksčiau girdėjęs pacientų istorijų apie potyrius, išgyventus, kai jų sielos esą atsiskyrė nuo kūnų. Tačiau neurochirurgas nebuvo linkęs jais tikėti.

Vis dėlto po savo paties patyrimo jis pakeitė nuomonę.

„Puikiai žinau, kaip nepaprastai, atvirai sakant, neįtikėtinai, visa tai skamba. Jeigu anksčiau kas nors, netgi daktaras, man būtų papasakojęs tokią istoriją, būčiau įsitikinęs, kad jam haliucinacijos", - teigė mokslininkas.

Tačiau jis įsitikinęs, kad tai, kas jam nutiko, buvo daug tikresnis dalykas nei bet koks kitas jo gyvenimo įvykis, įskaitant vestuves ir dviejų sūnų gimimą.

Be to, neurochirurgas pabrėžia, kad remiantis tuo, kaip dabartinė medicina supranta žmogaus smegenis ir protą, nugrimzdęs į komą jis negalėjo nė trupučio būti sąmoningas. Vyro smegenų žievės veikla per ligą esą buvo ne sutrikdyta, o nutrūkusi apskritai.

Lrytas.lt informacija

[TinSoldier]

Vyro smegenų žievės veikla per ligą esą buvo ne sutrikdyta, o nutrūkusi apskritai.

Ot tai genijus. Tai kaip jis atsimena viską? Jei smegenys neveikė jam skrajojant padebesiais, kaip jos galėjo atsiminti visus įvykius, kai sugrįžo į žemę?

Smegenys neatsigauna iš komos taip: pist, ir veikia pilnu pajėgumu. Visos jo patirtys galėjo būti haliucinacijos, patirtos smegenims išsijungiant ar po truputį įsijunginėjant. Ne tuo "mirimo" laikotarpiu.

EDIT: kitas neuromokslininkas analizuoja to Alexanderio potyrius ir pasakojimus: http://www.samharris.org/blog/item/this-must-be-heaven Jei kam įdomu.

[Benamis]

Vyro smegenų žievės veikla per ligą esą buvo ne sutrikdyta, o nutrūkusi apskritai.

Ot tai genijus. Tai kaip jis atsimena viską? Jei smegenys neveikė jam skrajojant padebesiais, kaip jos galėjo atsiminti visus įvykius, kai sugrįžo į žemę?

Aklai pasitiki lryto vertejais? As tai ne Jau ne viena karta isitikinau, kad vercia jie tekstus taip, kaip jiems 'atrodo' teisinga.

Skaiciau issamesni straipsni lenku ir rusu kalbomis, tai ten daugiau detaliu, bet deja as nesu vertejas Galiu tik pridurti, kad jis stengesi 3 metus logiskai ir moksliskai paaiskinti savo potyri kartu su savo bendradarbiais, taciau taip ir nepavyko.

[omcikas]

"kuriame mokslininkas reklamuoja savo knygą „Įrodymai apie rojų" "
labai neigiamai nuteikia tokie sakiniai.. va jei mokslininkas tą knygą dovanotų ar bent pardavinėtų už savikaina būtų daug įdomiau, nes kitu atveju galima įtart, jog tiesiog norima pasipelnyti..
Bet straipsnis bent jau man vis vien įdomus

[eternal.bliss]

O apsvarstei tokį dalyką, kad atmintis gali būti nepriklausoma nuo smegenų?

[Teroras]

Juokina mane kartais TinSoldieris. Musu smegenys maziausiai istirtos is visu musu kuno daliu, ir maziausiai zinome kaip jos funkciuonoja, bet kur tau... TinSoldieris geriau zino

[TinSoldier]

Smegenys visai neblogai ištirtos Tiesiog tu mažiausiai apie jas pasidomi. Aš kartas nuo karto pasidomiu kaip jos veikia, todėl truputį ir žinau

Nepamiršk, jei žmogus nežino kaip veikia evoliucija, nereiškia, kad niekas nežino kaip veikia evoliucija. Jei kai kurie tingi paskaityti kaip veikia smegenis, nereiškia, kad niekas nežino kaip jos veikia

Beje, panašiai ką aš čia rašiau, teigia ir mokslininkai. Tiek tas Sam Harris, kur linką daviau, tiek šitas neurologas: http://theness.com/neurologicablog/index.php/proof-of-heaven/

Kad atmintis gali būti atskirta nuo proto, apsvarsčiau. Bet, tuomet, kodėl mes neatsimenam nieko kas vyko mums miegant? Arba neatsimenam įvykių, kurių nematėm akimis? Ar ir mūsų siela kartu užmiega ir užsimerkia? O gal reikia treniruoti sielos atmintį? Kodėl tam patyrusiam NDE to nereikėjo? Ir kodėl prisimenant kažką, aktyvuojasi smegenų sritys atsakingos už atmintį, o ne kažkokie sielos davikliai?

[Teroras]

Neblogai istirtos... Kas taip pasake, tavo "mokslininkai" (http://www.lrt.lt/Naujienos/mokslas/1/8418/_demaskuotas_tyrimu_rezultatus_klastojes_olandijos_mokslininkas)? O jie tikrai zino, kad smegenys veikia butent taip kaip jie nustate? Nejuokink.

Dar karta pakartosiu, kad tik siauro mastymo zmogus, gali manyti, kad egzistuoja tik tai ka matome arba tai apie ka kalba "mokslininkai".

To tavo Sam Harrio pozicija is karto galima nuspeti perskaicius vien tai, kad jis:

"roponent of scientific skepticism" - Wiki.

Ar toks zmogus gali racionaliai ir objektyviai vertinti? Ne.