Minties mechanizmas

[xsistemax]

@klajunas ,jei laikysime,kad kiekviena mūsų Paukščių tako žvaigždė yra smiltelės dydžio,tai tam,kad suvoktume galaktikos dydį reikėtų supilti maždaug 400 tonų smėlio krūvą.Kiekvieną smiltelę sudaro daugiau kvantų(smiltelę,ne žvaigždę),nei yra žvaigždžių Paukščių take.Turbūt nelengva suvokti tokius dydžius.
Ir tie kvantai turi savo skirtingas lokalizacijas,kas reiškia,kad visoje visatoje jų gali būti labai mažai.Minimalus kiekis -du,visi kiti gali būti tik tų dviejų skirtingos projekcijos.
Iš viso šito išplaukia,jog pirminiame lygmenyje viskas sutalpinta į vieną vienintelį tašką,neturintį matmenų.Ten esame ir mudu su tavimi.Hologramoje.Nes tai,ką vadiname realiu pasauliu yra tik iliuzija,išskleistas holograminis paveikslas.Ar kada matei hologramą?Vaizdas labai realus,bet jame nieko nėra.Tik kvantų sukurta interferencija.Jei mes esame vieninteliame taške,tai neturėtų sukelti problemų joks kontaktavimas.Priešingai,jo išvengti galima tik ignoruojant.Gilinantis tik į save.Konkuruojant.Tą iš esmės ir daro statistinis žmogus.Stengiasi kitų "negirdėti".
Turintys ekstasensorinių gabumų žmonės ne apdovanoti kokiu nors super jautrumu,jie sugeba atsiriboti nuo savo egoizmo.
Praleidau klausimą apie sąveikas,kurias vadiname laukais.Akivaizdu,jog jos vyksta tame pirminiame lygmenyje,todėl to,kas susieja objektus erdvėje-laike ir nematome.Galime išvesti dėsningumus,kaip sąveika kis kintant atstumui,galime sąveikas numatyti kuriamuose įrenginiuose,ar prognozuoti,kokias pasekmes tos sąveikos sukels gamtoje ar sociume.Tą erdvę,kurioje sąveikos fiksuojamos pojūčiais ar prietaisais vadiname lauku.
Bet jokio materialaus objekto,sujungiančio sąveikaujančias grandis nefiksuojame.
Tiesiog ne ten ieškome.

[klajunas]

Tokia teorija įmanoma, bet jos išvada būtų, kad "mes" neegzistuojame.
Jeigu vis dėlto egzistuojame, tai klausimas, kaip projekcija tampa svarbesnė už pirminę vieningą būseną, įgavusi nepriklausomą savęs suvokimą?
Kvantų "padauginimas" pirmiausiai sukuria skirtumą, kuris įveda erdvę ir laiką ir šios iliuzijos yra projekcijos pagrindas. Pirminis kvantas gali būti būsena be skirtumo, kuri yra beerdvis ir belaikis.
Religijoje tokia būsena vadinama Absoliutu.
Ir svarbiausia - kokia viso to prasmė, būti tobulos būsenos išdarkyta versija, kuri dar be to suvokia save kaip pagrindinę realybę.
Tokia Z struktūra įmanoma ir ji daug paaiškintų, bet tada belieka ieškoti būdų, kaip projekciją "išjungti" ir sugrąžinti tobulą būseną, be skirtumo, kuris įveda apribojimą į "dalį".

Papildymas.
Jeigu grįžtame prie laukų klausimo, reikia prisiminti kas laukas yra kvantinių laukų teorijoje. "Laukas" yra matematinis veiksmas, kuris vadinamas operatoriumi. Operatorius įveda energijos virpesį į tai, kas fizikų kalboje vadinama nuline būsena, kuri neaišku kas yra. Tai seka grynai iš dirbtinės notacijos kalbos, kuri buvo sukurta vaizduotėje. Ten pat gimė ir lauko savoka. Kai sakau laukas, aš turiu galvoje graikišką raidę, su kepurėle viršuje, kuri yra matematinis operatorius, energijos "materializacijos" veiksmas, kuris deja yra tik fizikų galvoje įsivaizduojamas procesas. Jo tiesigiai stebėti neįmanoma.

Beje, holografinė projekcija - taip pat nestebima. Ji taip pat santykis tarp vienio ir išskaidytos būsenos.

[xsistemax]

Realūs skirtumai tarp žmonių sudaro labai mažą dalį to,kas apskritai yra žmogus.Žmonių daug,bet pats objektas-vienas.Tokia parametrų paklaida neesminė.
Aš asmeniškai manau,jog būtent dėl jos ir egzituoja visata,nes,anot tavęs,Absoliutui ar vieninteliam suvienytam intelektui nereikėtų erdvės konkurencijai. Visata neegzistuotų.Bent jau mūsiškė,kurią vadiname realybe.
Teisingai pastebėjai,kad toks kvantų padauginimas sukuria erdvę ir laiką.
Ar nemanai,jog tai egzistuoja tam,kad protas pažintų pats save?Jam tiesiog reikia erdvės reikštis.Bet dėl to,kad yra sudėtinis-negali būti vadinamas dievu.Nes padalinimas įveda apribojimus,dingsta visagalybė.
Beje,papildžiau ankstesnį postą.
Dar vienas papildymas:
Einšteinas buvo nekvailas vyras,jis suprato,kad visų laukų priežastis yra viena.Iš to kilo Vieningojo lauko teorija.Jei nebūtų kreiva akimi žiūrėjęs į N.Boro kvantinę mechaniką-būtų pastebėjęs,kad tai ne laukas,bet betarpiška sąveika pirminiame lygmenyje.Reikia sujungti teorijas į vieną ir išvada peršasi savaime.

[cs]

@xsistemax tavo išgyvenimas, nebūtinai turi būti netikras ir neegzistuojantis kažkuriame praėjusiame minčių lygyje, kurio tu nusikratai tik dabar. Man taip vyksta. Tačiau aš išmokau kaip susigražinti. Patyrimas kitakart vyksta daug sudėtingiau nei prieš tai, bet tik, kad panašus, reikiamas ar norimas. Nieko neįmanoma prarasti, ką jau turi.

Viskas eina vis per kitas formas, nes pasidaro įdomu keisti. Sąsajas, tarp prisiminimų ir pačios galimybės vaizduoju neatsitiktinai. Pats neturiu daug galimybių iš ko rinktis, pateikiu variantus tikrus.

Man kuriama iliuzija, parodoma, kad rintis neįmanoma, nes galutinis variantas yra jau apspręstas. Nuoseklumo principu, galima to nė neįžiūrėti. Nuoseklume vyksta užbaigtinis jau susikūrusio dalyko patyrimas neturintis ypatingos reikšmės. Todėl mintis užsiblokuoja, savaime pasitiki, jog viskas taip ir turi vykti.

Mintis nė neparagauja to, kas vadinama išėjimu iš jos rėmų. Tėra sukuriamos galimybės, kurios nusako labai panašias, galimas nutikti baigtis. Mintis surakina ir sukabina pažinimo kelią tvirtai, nepaleidžia nieko. Todėl niekas ir nesako, kad viskas jau patirta, tik reikia padaryti išvadą.

Sako: Tu net nežinai, ką tai reiškia. Automatiškai mintis į tai duoda atsaką ir pradeda gamintis galimybės įmanomos nutikti. Ir nesvarbu kokioje terpėje ar lauke, prie kokių sąlygu.

Nebūtinai reikia aiškintis kas yra užvisko ir ar jis gali kažkaip įtakoti viską, valdyti "manual control" principu. Gali būti toks variantas, kur manual situacijos pasitaiko, bet daugiau yra auto situacijų į kurias neatkreipiame dėmesio ir neįvertiname, mums nereikalingas (užskaitomas kaip panaudotas ar pažintas iki tokio lygio, kad tampa nebeįdomus tas pažinimas atlikti dar kartą). Vėl sąmonės lygiai pradeda veikti. Tačiau siečiau tai su profesionalumu ir lygiai neklystantys.

Aš apie kvantus dėmesio netelkiu, nes jau praėjau tą pažinimą ir suvokiau kas jie, todėl man tikrai nenaudinga juos tapatinti su man turimomis tiesomis. O pavyzdžiui @xsystemax, @klajunas ,kvantus suvokia kaip tikrą reiškinį, esantį visur ir labai tikrą. Nieko panašaus su neišmanymu tikro mokslo teiginių ir nesupratimu neturi bendro. Čia daugiau mintis pasirenka ko ji pati nori. O ji nori ko kažkas kitas nori tuo metu, ji siekia patirti, ką kitas patyrė. Tik kiekvienam skirta patirti kažką unikalesnio, ne lygiai tą patį ką ir jis. Tikiuosi, kad suprasite.

[klajunas]

Pirmiausiai reikia susitarti, kurią dalį vadiname žmogumi tame vidiniame suvokime, kuriame jis pats sau atsiveria. Aš matau tris sąmonės dalis: stebėtoją, mąstymo sąmonę ir pasaulio sąmonę. Jeigu svarbiausiu laikysime stebėtoją, tai skirtumai tarp žmonių - tikrai neesminiai.

Kitas požiūris biologinis. Žmogus yra gyvybė, kuri susideda iš programos ("rūšis") ir individualios realizacijos. Rūšis yra viena pagrindinė programa, kuri turi daug realizacijų, kurios yra atskiri žmonės. Šioje planetoje gyvybė kitokia forma neįmanoma, turi būti paleista visa armija šiek tiek modifikuotų individų, kad gyvybė išliktų ir galėtų suklestėti.

Individas yra vienintelė programos egzistavimo ir modifikavimo vieta.

Biologijos lygmenyje - viskas turi prasmę, t.y., tikslą ir paskirtį, organizme ir sąmonėje - nėra nieko nereikalingo. Visada yra tam tikra platesnė logika. Teisingai. Proto pagrindinė paskirtis pažinti. Jis negali daryti to, kam nėra skirtas, tik klausimas ar mes turime galutinį atsakymą į klausimą, kas protas yra iš tikro, jo visoje esmėje ir tikrovės logikoje.

Nežinau ar biologinį funkcionalizmą galima perkelti iš biologijos į fizinę realybę. Biologija kibernetinė, materialų pasaulį, negyvą, kibernetiškai tirti kol kas neįprasta.

Ar visa realybė gali būti kibernetinė sistema? Kaip valdomas mechanizmas.

[xsistemax]

cs,taip,mintis realizuoja vienintelę iš daugybės galimybių.Bet sąmonės kontroliuojamų minčių procentas bendrame kontekste toks menkas,kad realizacijos atrodo atsitiktinės.Bet TIK ATRODO.
Aš ieškau būdo,kaip tais realizacijas padaryti labiau kontroliuojamas.
Nors atvirai prisipažinsiu,kad nežinau,kas protingesnis-mano sąmonė ar pasąmonė.
Bet tvirtai žinau,kad "viena galva geraibet dvi-geriau".Todėl aš-už minčių ir informacijos prieinamumą.
@klajunas,stebėtojas kuria realybę.Manau,kad jis svarbiausias.Realybė stebima būtent kaip holograma.Didinant vaizdą susiduriame su jo blankimu,kvantai-pikseliai,galutiniame variante lieka tik interferencija (sąveika).Bet nerandame nei laiko,nei erdvės.Jokio realiai egzistencijai būtino "tinklelio".

[klajunas]

cs,taip,mintis realizuoja vienintelę iš daugybės galimybių.Bet sąmonės kontroliuojamų minčių procentas bendrame kontekste toks menkas,kad realizacijos atrodo atsitiktinės.Bet TIK ATRODO.
Aš ieškau būdo,kaip tais realizacijas padaryti labiau kontroliuojamas.

Manau, kad iš proto išimti galima tik tai, kas į jį buvo įdėta. Protas yra visa juslinio paveiksliuko analitinė asociacinė kopija. Mąstymas yra šios kopijos siaurinimas iki fragmento, kuris realizuojamas sensokognityvinėje sintezėje, kuri vadinama mintimi. Dažniausiai mintys būna reprezentacinės arba procedūrinės.

Viskas kas prie originalo pridedama, yra vidinės proto sandaros turinys. Apriorinės savybės yra kontinuumo analitinės galimybės, kurios formuoja kategorijų lentelę, panašią į Kanto.

Žmogaus mąstymu ką nors išrasti labai sunku. Kad gautum ką nors naujo, turi būti pakeistas visas realybės suvokimas.

[xsistemax]

Ant tokio realybės suvokimo pokyčių slenksčio žmonija jau stovi.Ir viliuosi,kad tai nebus dar viena iliuzija.Tai bus GILESNIS suvokimas,esantis arčiau absoliučios tiesos.
Beje,ezoterikai irgi prognozuoja "kvantinį šuolį".Nujaučia,ar apskaičiuoja kaip neišvengiamą naują suvokimo kokybę?
@klajunas,mano išdėstyta teorija šiai dienai geriausiai atsako į daugybę klausimų,susijusių su mokslu,parapsichologija,religijomis ir t.t.Nesakau,kad greitu laiku neatsiras pažangesnė teorija.Bet ši priimtina tuo,kad joje nėra mistinių elementų,jai sukurti pakako gerai žinomų faktų.
Neprireikė net turinčių realius požymius,bet nesuvokiamų"laukų".Priešingai,net jie tampa suprantamesni.

[cs]

@klajunas gali būti vadomas mechanizmas tik jei kažkas to nebus suvokęs ir pažinęs iki galo. Bet pagal minties lygius - vieniems tai dar veiks, kitiems nebe. Svarbiausia yra patyrimas ir suvokimas tikroviškumo ribotumo.

Pasendinus ar padarius išvadą, nebegrįžtama prie to minčių lygio, kuriame jį galėjo kontroliuoti labiausiai.
Pasidaro per paprasta, norisi sudėtingesnių struktūrų, neapribojančių. Taip pradedama ieškoti ir metodų, kaip viską nugesinti. Visur naudojamas nugesinimas ir tai atsispindi valymo principe. Kažkada valdymas tėra kelių įstatymų rinkinys, kol nesuklesti. "

"Mintis suklesti, kai yra perdedama į didesnės talpos "indą". Pradeda vešėti, kai tik pasujunta galinti ir žinanti ne kad galinti ir ištikro galinti kažką realaus padaryti. Tai nepatrauklu sisteminiam žmogui. Jis mano galintis visa tai perskristi ir iš to indo pamatyti patį indą iš išorės."

" Jam iki tol buvo tas indas buvo rodomas iš vidaus. Kokį skirumą per tą laiką galėjo patirti sisteminis žmogus? Nejokio. Iki tol jam tikra frazė: jog niekas dar neatlikta iki galo."

"Viskas pasidaro kitaip, kai pasireiškia kad to indo nėra, kažkas pavogė. Jis visa tą laiką tikėjo, net jei ir 50 metų kažkokiu indu, kurio net nėra jau 40 metų. Tik dabar jis sužino, kad klydęs dėl savo tam tikrų pažiūrų. Apiima noras žinoti, kas bus toliau. Pradedama norėti vėl kažkokio indo, kuriame jis jau ir buvo. Bet tuo pat metu abejojama ar nors kiek tas indas tikusi idėja. Jam tai žmogiška ir tikra, negali nieko atmesti. Vistiek pasirenka tą indą. Tikisi, jog apsisprendimas nenuginčijamas ir tikras jau dabar bus."

"Kažkas pataria, kad čia ne indas, o kažkoks paprasčiausias vamzdis ar cilindras. Tačiau pasako paslaptį: cilindre yra visi laimingesni, čia jausies daug laisvesnis. Ir apgavo jį. Niekas nuo to nepasikeitė ar jis buvo inde ar cilindro formos inde, nes tiesa ta, kad viskas sutraukta ir sukabinta. Iš mažesnių modelių masteliai pasidaro didesni."

Sąmonės ypatybė yra atpažinti panašius mąstymo modelius ar tipus į:
1, paprastesnę struktūrą, tada
2, paprastą struktūra su patobulinimais ir
3, sudėtingesnę struktūrą su jos sudėtyje esančia paprasta struktūra arba
4, sudėtingesnę struktūrą su jos sudėtyje esančia paprasta struktūra su patobulinimais; tada aktualu žinoti kaip atrodo nejokia struktūra, t.y.
5, nejokia struktūra viduje.

Iš tipų matomas jungimo dėsningumas. Jungimas eina į vidų, ne į išorę. Pagal tą dėsningumą galima sužinoti ir kaip tai atrodo įvairias masteliais.

Tačiau šio dėsingumo norint atsisakyti, reikia atrasti naują paskirtį, nes paskirtis nurodytu krypti: kokia kryptimi tai naudoti.

@xsistemax galimybės netikros pasirodo. Nei sąmonės ne pasamonės, kažkur kitur nėra, kažkas kitas atiteka iki suvokimo. Svarbi kryptis, kuri čia atiteka. Ties ja nurodoma paskirtis. Ne veltui taip daroma ir nesišvaista perdaug tuom.

[klajunas]

Turint reikalą su neapibrėžiama realybe - vienos teorijos nebūna. Galima sakyti, kad tai įmanoma teorija, bet sakyti geriausia - tai jau panašu į marketingą. Jeigu tai, ką teigi tiesa, tai turime vieną paaiškintą dalį ir dvi nepaaiškintas. Realybės holograma, projekcijos mechanizmas ir pirminis kvantas. Ši sistema reiškia, kad viskas vyksta pirminiam kvante ir projekcijos mechanizme, o holograma tėra atspindys. Vienio metamorfozės, projekcijoje skirtumo ir apribojimo įvedimas ir „ekranas" kuris neturi jokio grįžtamojo ryšio į mikroschemas. Mes esame tos pirminės metamorfozės ir į jas įvesti apribojimai. D. Bohmas pasakytų metamorfozės yra neišreikšta tvarka, o holograma yra išreikštos jų projekcijos.

Jeigu yra vienio būsena, tarkime su kokia nors belaike ir beerdve fliuktuacija, iš kur realiame pasaulyje atsiranda tokia įvairovė ir būsenų skirtumai. Kodėl yra elektronas, fotonas, kvarkas, jeigu viskas pagaminta iš vieno. Šis išdarkymas įmanomas tik dėka projekcijos principo, arba pirminis kvantas susipykęs su savimi. be to ir pats terminas kvantas, arba dalelė neaiški, nes jeigu imsime kvantinės mechanikos modelį, tai čia kvantas labai sunkiai apibrėžiamas, siejamas su energijos virpesiu, tikimybės amplitudėmis ir pan. Tai tikrai nėra kietas realybės gabaliukas. Jeigu virpesį pavadinsime banga, tai turi būti kažkas, kas banguoja ir ne apribotu pavidalu.

Jeigu toks modelis pasitvirtintų, tai realybė iš tikro būtų paprasta, visa mistika išgaruotų, bet neužmirškime, kad žiūrint iš hologramos vidaus, lieka du anapusiniai elementai. Šiame modelyje tai kas vadinama projekcijos mechanizmu apytiksliai atlieka tą funkciją, kuri atliekama lauko, nes tik dėl jo įvedama nehomogeniška struktūra, o sąveikos aišku paimamos iš pirminių metamorfozių. Kažkas pirmykščiame kvante „trokšta" suardyti, gal net išsprogdinti vienį, nes metamorfozių projekcijos rodo hologramoje labai didelius prieštaravimus, neatitikimą, trintį, kuri virsta perėjus filtrą visų karu prieš visus. Kažkurioje vietoje kažkas ne taip. Yra ir hologramos savarankiškumo klausimas, ar mikroschema iš ekrano gauna kokį nors feedbacką ar ryšys yra tik vienkryptis?

Holograminės projekcijos teorija labai panaši į mikroschemos ir ekrano formų sąryšį. Mikroschemoje matome tik elektrinį morfizmą, kuris moduliuotas objekto, o ekrane šis morfizmas išskleidžiamas į įstrižainės erdvę ir kadrų seką laike, kuri įveda judesį. Tačiau mikroschemose viso to nėra yra tik kvantinės, sunkiai apibrėžiamos metamorfozės, virpesiai.

Geriausia - nežinau. Bet įmanoma - gali būti. Kažkada turėjau šiek tiek panašią energetinės rizomos ir vietinių sąmonės ekranų idėją, kurie atskirti "objektyvumo pertvaromis". Tos objektyvumo pertvaros yra hologramos, ekranai, iliuzijos, kuriose transformuojami belaikiai ir beerdviai rizomoje pirminio kvanto koduojami morfizmai. Aš tą kvantą vadinau apeironu, pasiskolinęs terminą iš senovės filosofų.

Į klausimą ar sąmonė transformuosis, iš ezoterikų pusės galiu atsakyti taip. Šios teorijos tikrai niekas neapskaičiuoja, nes neteko regėti ezoteriko, kuris naudotų tikrą matematiką. Kai kas gal nujaučia, bet daugumai ši teorija yra perduodama. Kodėl taip yra? Todėl kad masės žmonių sąmonė - nepilnos komplektacijos, kaip pasakytų, jie yra dirbtinai atskirti nuo savo sielos. Kai šis slopinimas išjungiamas, žmogus įgyja holoplastinę sąmonę. Universitete vienas profesorius per paskaitą yra pasakęs proto procentus. Eilinis duonos valgytojas turi 7 proc., profesorius 20 proc., 80 proc. yra kažkur užslopinta. Kai įjungiama atimta dalis, žmogus įgyja holoplastinę sąmonę. Ar toks šuolis iš tikro ruošiamas - klausimas. Ir jeigu ruošiamas - ar visiems?

[cs]

Visur yra betkokie apribojimai, vienur pikseliais, kitur raiška, galia, taškai. Tai daug reiškia žmogui, kuris viską supranta kartu "tekėdamas srove".

@klajunas žmogus yra prisaugomas. Jis sužino paskutinis, jam pažanga ateina tik iš to meto realios "techninės" pažangos ir jam matomų tikrų reiškinių, ekspermentų. Jis pažadais ir te gyvena, "minta". Kas įmanoma atlikti konkrečiais prietaisais, įrenginiais, žmogaus mintyse tai atliekama tiek pat kartų. Kol užregistruojama vietinė pažanga.

Tiek, kiek ir vyksta, tiek ir koduojama iš naujo. Galime sakyti, kad vos prisilietus pirštu apsiverčia, sunyksta. Eiti, eina viskas, bet sunyksta, tada koduojama iš naujo. Ir kiek tu būsenų patirsi iš to naujo kodavimo, jau tavo reikalas.

Kvantai tėra atitikmuo tavo minčių spiečio vienetui apibudinti. Man jis netoks reikšmingas, seniau gal ir reiškė kažką, bet panašu jis stabdo. Jis statinis išradimas. Tiek kartų jis tikras, kiek ir kalbėta, tiek kartų jis "užkietėjo". Todėl teisingai sakai, galima pašalinti tam tikras informacijas. Yra tam funkcija - trinti. Tavo kvantų operatorius turi tokią funkcija.

Pagalvojus, kad ne pagal kvantus žmogus operavo minčių sistemas prieš 200 metų atgal yra atsakymas tam. Jis operavo "iliuziniais kvantais" iki konkretaus atradimo sėkmingai vistiek. Tam atsakymui yra atsakymas: tai jokios ypatingos reikšmės nedavė pačiam žmogui. visgi davė kažkam kitam. Žmogui į jį patį, savo noru, įdėjo tai, per ką jis gali dabar lengvai būti sustatomas pagal kvantų sąvybes ir tam tikrus dėsnių apribojimus. Davė. Tereikia atitikmenį padaryti žmogaus protui tikru, vėliau gali kas tik nori valdyti. Pasidaro betkam lengviau valdyti, pasidaro tiek pat kartų lengviau jį kažkur priskirti kokiai nors rūšiai ar spiečiui.

Su su situacija, kuri vyko "iliuziniu kvantų" periodu (200 m. atgal), galima pasakyti, žmogus iki tol to turėjo mažai arba turėjo kažką kitą. Arba jis buvo visai nevaldomas "numirėlis".

Jeigu bus atrastas pakaitalas kvantui, pasižymės geresnėmis sąvybėmis - kvantas taps melas arba nebereikalingas. Automatiškai mes jau būsime "nurašomi". Nebeišmokysi kito suprasti naują, apeidamas tai, kas "užkietėjo". Visada taip vyko. Sunkiai žmogui suvokiamos naujovės arba tik ribotos galimybės neleidžia, "užkietėja viskas visiems laikams". Lieka fantazijų pasaulyje gyventi su to meto labai ribotomis žiniomis.

Ištikro nieko nėra ir dar tiek neprikurta. O neduos kvantų pakaitalo žmogui, nebetobulės (kvantų sąvybės fiksuotos). O gal jau ir užtenka?

[xsistemax]

@klajunas,vertinant teoriją nereikia taikyti realybės dėsningumų.Realybė-tik lėlių teatras,pjesė statoma pirminiame lygmenyje.Ir tas "pirminis kvantas" tėra dirbtinė terpė,kurioje stebėtojas sukelia "bangavimą".Dėl kontroliuojamų moduliacijų ir turime realybę.
Grįžtamojo ryšio nėra,jis nereikalingas.Paklausi,kam reikia tokios holograminės demonstracijos?Vieninteliame taške nėra erdvės veiksmui.Taškas yra tokia erdvė,kurioje erdvės nėra.
Teorija yra žymiai radikalesnė,nei iš pirmo žvilgsnio atrodo.

[cs]

Nieko neįtariant, minties šuolis nežymiai skirsis nuo užkrėstojo kvanto. Pažaida aktyvi netgi tol, kol sąvybė buki - visi. "Bukinuma" ir "neįgalumą" apibudinanti frazė - tu durnius.

Karantinas imasi užkrėstojo kvanto pažeistojo "nuklameono triamicezeno" - atsakančiojo už atsiradimo čia ir dabar savybę, atstatymo darbo. Atsiradus krūviui - jis sulėtėja ir atsitraukia. Kai tik atranda progą puola iš pasalų. Žvėriškai pačiam puolant iš pasalų savo apsisprendimą sunaikinami "dehomoniniai" fragmentai, pakeičiami į panašią sudaromąją, kaip ir shemoje:



"Taip" ir "ne" yra "bukumą" apibudinantys pasirenkamieji variantai. Tačiau dar vienas užslėptas ir jis nebus tas bukumas kurį visi jau įgavo. Tėra vienas pasirinkimas suteikiantis pradžią, bet jau kitą pradžią.
 


Trifazė jungtis. Jokių kvantų. Teesi tu vienas, arba kiti. Svarbus sau, kitiems. Mintis svarbi arba nesvarbi. Ką - tave. Kaip - nesvarbu. Svarbu, kad nevienas tu, o visi.
Matyk kitus. Matyk save. Atsakymas esi ką tu pats padarei, kad jautiesi taip. Kas kaltas - tu ar visi? @xsistemax stebėtojas esi pats. Bet stebėtojas taip pat ir aš. Grįžtamasis ryšys neįvyksta dėl trifazio suaktyvėjimo. Vadovaujasi nuojauta.

[xsistemax]

cs-time,jausmas toks,kad tu ne iš šitos visatos.
Nors kartais pykšteli labai taikliai.
Taip,stebėtojai mes visi,nors geriau tiktų operatoriai.Kol kas nesuprantamu būdu(vietoj tiesaus pasakymo"po velnių,aš nežinau" jį gudriai vadiname lauku) iš nieko kuriantys ištisus pasaulius.

[klajunas]

cs-time,jausmas toks,kad tu ne iš šitos visatos.

Jeigu kalbą laikysime visata, tai mes tikrai ne iš šios visatos, bet viso to paslaptis yra asmeninės kalbos naudojimas. Aš nuo to stengiuosi susilaikyti, nes siekiu išvengti tokių reakcijų ir skirstymų kas norma, o kas nenorma.

Pavyzdžiui, galiu pasakyti kad mano dabartinė sąmonė su praeitimi susijusi „seirototoniniu ryšiu" ir tie kas nežino mano kalbos pagalvotų, kad aš kalbu kažkokias nesąmones. Tačiau tai nėra nesąmonės, tai iš mano kalbos paimtas sulietuvintas žodis.

Mano kalba žodis σειροξεν (seiroksen) reiškia „matyti", σειροτο (seiroto) yra „matymas". Iš to kyla sulietuvintas žodis seirototoninis, kuris naudojimas apibūdinti sąmonės ir atminties ryšiui, kai atmintis nėra atvirai išskleista, bet hipermatymu žmogus suvokia visą savo gyvenimo kontekstą.

@time taip pat turi savo kalbą, jeigu nori suprasti ką rašo, tau tereikia jo žodyno. Ar rodo bet kam, kitas klausimas.

Paaiškinau, kad nebūtų nesusipratimų.

@klajunas,vertinant teoriją nereikia taikyti realybės dėsningumų.Realybė-tik lėlių teatras,pjesė statoma pirminiame lygmenyje.Ir tas "pirminis kvantas" tėra dirbtinė terpė,kurioje stebėtojas sukelia "bangavimą".Dėl kontroliuojamų moduliacijų ir turime realybę.

Dėl hologramos teorijos, tai jeigu pirminis kvantas yra dirbtinis ir dar kažko išoriško moduliuojamas, tai prisideda dar vienas nežinomasis, trečias. Trijų nežinomųjų paslaptį suprasti būtų įmanoma, tik jei tos išorinės jėgos taip pamoduliuotų, bet "jie" galbūt sąmoningai to nedaro, nes vykdo kokį nors eksperimentą ir šis eksperimentas yra tikrai žiaurus, bent žiūrint iš hologramos vidaus. Pirmiausia todėl, kad iš tokios teorijos seka išvada, kad žmogus yra niekas.