Anomalija.lt

Paranormalūs reiškiniai => Dvasinė raida => Bendros diskusijos => Temą pradėjo: a.t.sielis rugsėjo 01, 2018, 12:34:03

Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 01, 2018, 12:34:03
Kas yra nuolatinė malda? Tai kai žmogus daug kartų kartoja tą pačią maldą, tokiu būdu malda užimdamas ilgus laiko tarpus. Viena iš tokių praktikų katalikybėje yra rožinis, o pas rytų krikščionis yra savų nuolatinės maldos praktikų: "ortodoksų „čiotki" yra skirtas Jėzui ir jis naudojamas kartojant vieną maldą - „Viešpatie Jėzau Kristau, Dievo Sūnau, pasigailėk manęs, nusidėjėlio".



O štai viena ilga malda katalikybėje, kuri atrodo visai tinkama nuolatinei maldai:

CitataJėzaus Vardo litanija


Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison!
Jėzau, išgirsk mus! Jėzau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!

Jėzau, Dievo Sūnau,   |  pasigailėk mūsų!
Jėzau, Tėvo atspindy,
Jėzau, amžinai spinduliuojančioji šviesa,
Jėzau, garbės valdove,
Jėzau, teisingumo saule,
Jėzau, Mergelės Marijos Sūnau,
Jėzau meilingasis,
Jėzau nuostabusis,
Jėzau, galingasis Dieve,
Jėzau, ateities Tėve,
Jėzau, išganymo skelbėjau,
Jėzau galingasis,
Jėzau kantrusis,
Jėzau klusnusis,
Jėzau romusis ir nuolankiaširdi,
Jėzau, skaistumo mylėtojau,
Jėzau, mūsų mylėtojau,
Jėzau, uolusis sielų gelbėtojau,
Jėzau, mūsų Dieve,
Jėzau, mūsų priegloba,
Jėzau, vargšų tėve,
Jėzau, tikinčiųjų brangenybe,
Jėzau, gerasis ganytojau,
Jėzau, tikroji šviesa,
Jėzau, amžinoji išmintie,
Jėzau, begalini gerume,
Jėzau, mūsų kely ir gyvenime,
Jėzau, angelų džiaugsme,
Jėzau, patriarchų valdove,
Jėzau, apaštalų mokytojau,
Jėzau, evangelistų įkvėpėjau,
Jėzau, kankinių tvirtume,
Jėzau, išpažinėjų šviesa,
Jėzau, mergelių skaistume,
Jėzau, visų šventųjų vainike,

Būk mums maloningas, atleisk mums Jėzau!
Būk mums maloningas, išklausyk mus Jėzau!

Nuo visokio blogio   |   gelbėk mus, Jėzau!
Nuo visokių nuodėmių
Nuo Tavęs įžeidimo
Nuo velnio žabangų
Nuo neskaisčių polinkių
Nuo amžinosios mirties
Nuo Tavo įkvėpimų niekinimo

Savo gimimu iš Marijos   |   gelbėk mus, Jėzau!
Savo kūdikystės žavesiu
Savo dievišku gyvenimu
Savo darbais ir sielvartais
Savo kančia ir kruvinu prakaitu
Savo vienatve, kenčiant ant kryžiaus,
Savo merdėjimu
Savo mirtimi ir palaidojimu
Savo prisikėlimu iš numirusių
Savo įžengimu į dangų
Švenčiausiojo Sakramento dovana
Savo džiaugsmais ir palaima
Savo garbe amžinąja

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
   atleisk mums, Jėzau!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
   išklausyk mus, Jėzau!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
   pasigailėk mūsų!

   Jėzau, išgirsk mus!
   Jėzau, išklausyk mus!

   Melskimės. Leisk mums, Viešpatie, visuomet Tavęs išganingai bijoti ir Tave nuoširdžiai mylėti, nes Tu niekuomet nenustoji vadovavęs tiems, kurie Tave myli. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.

IMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Bačkis.
Plg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 1996. P. 260-262.
***

Hinduizme nuolatinė malda vyksta tariant mantrą. Mantra - tai specialus posmas, sudarytas iš Dievo vardų. Mantra tai kreipimasis į Dievą, tariant Jo vardus. Pvz. Didžioji mantra "Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare / Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare" yra sudaryta iš trijų Dievo vardų: Hara (arba Hari), Krišna, Rama.

Pats žodis "mantra" susideda iš dviejų skiemenų: "man", ir "tra", "man" reiškia "manas", protą, o "tra" reiškia "trayate", išlaisvinti. Mantros pagalba, protas išvaduojamas nuo materializmo ir panardinamas į dvasinę Dievo būtį.



***

Kuo naudinga nuolatinė malda arba mantra? Ji suteikia dvasinę pažangą. Hinduizme sakoma, kad šioje epochoje, kurioje dabar gyvename, vadinamoje Kali juga - konfliktų, vaidų, veidmainystės ir bedievystės amžiuje, - Dievo vardai yra vienintelis kelias pasiekti tobulumą.

Dvasinė pažanga išsprendžia visas psichologines ir materialias problemas, arba tos problemos nustoja vaidinti reikšmingą vaidmenį: "šunys loja, o karavanas eina"; t.y. žmogus, pasinėręs į dvasią, sugeba toleruoti bet kokius nepatogumus, nes yra patenkintas ir laimingas iš vidaus, jam nieko netrūksta.
***

Meldžiantis svarbu yra tikėjimas. Neturint tikėjimo, maldos ir mantros neduos tikrojo vaisiaus, ir gali sukelti vidinių konfliktų bei kliūčių. Netikintiems ir neturintiems noro melstis nėra rekomenduojama tai daryti. Tikėjimas tai ne tik Kūrėjo buvimo pripažinimas, bet ir nuoširdus supratimas kad mane su Juo sieja artimiausias ryšys, ir noras tą ryšį vystyti, su meile teikti Kūrėjui džiaugsmą.
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: vytra rugsėjo 01, 2018, 13:05:24
- Malda dažnai suprantama kaip "maldavimas", privilegijų prašymas prieš kitus. Tai klaida.
- Dievo minėjimas nuolat, prieštarauja paliepimui: "neminėk Dievo be reikalo".
- Nereikia Dievo prašyti to, ką gali padaryti pats.

o, bet tačiau, švenčiant šventes derėtų pagerbti Dievą malda, bet ne auka. Dievui aukų nereikia, todėl ne mes "aukojam mišias", o Dievas mums dovanojo garbę turėti šv. mišias.

Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: solitudity rugsėjo 01, 2018, 13:07:37
Mantrą jau kartojau.
Padariau išvadas, jog daugiau duodantis dalykas yra savo proto veiklos stebėjimas, negu jo užėmimas mantra.
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 01, 2018, 13:12:23
Citata iš: vytra  rugsėjo 01, 2018, 13:05:24- Dievo minėjimas nuolat, prieštarauja paliepimui: "neminėk Dievo be reikalo".
- Nereikia Dievo prašyti to, ką gali padaryti pats.
Viskas teisingai, nereiktų minėti be reikalo, o tik iš meilės.
Nereikia prašyti to, ką ir taip duoda, pvz. šį gyvenimą Žemėje, visus pragyvenimo reikmenis ir likimą.
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: vytra rugsėjo 01, 2018, 13:31:58
Citata iš: solitudity  rugsėjo 01, 2018, 13:07:37Mantrą jau kartojau.
Padariau išvadas, jog daugiau duodantis dalykas yra savo proto veiklos stebėjimas, negu jo užėmimas mantra.
- tai nėra esminio skirtumo kokia religija vadovaujiesi, esmė yra tame, kiek klaidingai/teisingai tai supranti ir naudoji.

paaiškinimas: nuoširdi malda laiku ir vietoje tikrai padeda, bet malda iš pykčio, malda iš pavydo, malda iš konkurencijos ar malda iš baimės tikrai nepadeda.

Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: mcgyver rugsėjo 01, 2018, 13:34:07
@vytra tau malda buvo padejusi?
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: klajunas rugsėjo 01, 2018, 17:10:34
Šioje vietoje būtų gerai paaiškinti koks ryšys tarp meldimosi, meditacijos ir apmąstymo. Ką duoda ir ką atima visi šie trys variantai. Pavyzdžiui, man apmąstymas ir meditacija yra artimesnį dalykai, o malda kažkokia egzotika, visiškai svetimas pasaulis.
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 01, 2018, 17:55:28
Aukščiau apibūdintos praktikos yra personalistinės, t.y. kai Visuma, Absoliuti Tiesa, priimama kaip Asmuo, Dievas, kaip centrinė būtybė tarp visų būtybių, iš kurios kyla visos kitos būtybės.

Dievas yra centre, ir visos praktikos ar užsiėmimai yra skirtos kultivuoti ryšį su Dievu.

Pavyzdžiui, vaišnavizmas išskiria įvarius Dievui skirtų užsiėmimų rūšiavimus. Gali būti trumpas pagrindinis sąrašas, pvz. įvardijamos 3, 5, 9 pagrindinės praktikų rūšys, gali būti ilgesnis 64 rūšių sąrašas, galima tikriausiai būtų rasti daugiau, kadangi tai apima visą gyvenimo būdą ir visas veiklas, kai jos siejamos su Dievu.

9 pagrindinių pasišventimo Dievui veiklų apibūdinimas yra toks:

1. Šravana - klausymasis apie Dievą.
2. Kirtana - šlovinimas, pasakojimas apie Dievą ir Jo savybes, Jo vardų dainavimas arba tarimas (t.y. mantros kartojimas, nuolatinė malda).
3. Smarana - atsiminimas, meditacija apie Dievą. Tai procesas išgrynintoje sąmonėje, kai spontaniškai iškyla tai, kas kultivuota šravanos ir kirtanos metu. Aukštose praktikos stadijose gali per sąmonę ateiti nauji įspūdžiai apie Dievą tiesiai iš dvasinės srities.

Tolesnes tik išvardinsiu, bet išsamiau neaptarinėsiu:
4. Pada sevana - raidiškai, "tarnystė  Dievo pėdoms", tai apima meditaciją į Dievo pavidalą pradedant nuo pėdų, šventų vietų ir šventyklų lankymą, pagalbą Dievo tarnams.
5. Arčana - dievybės garbinimas pagal tam tikras tradicijas ir taisykles.
6. Vandana - maldų išsakymas, kaip atskiras procesas.
7. Dasja - tarnavimas kaip tarno.
8. Sakhja - draugiškumas Dievui.
9. Atma nivedana - išskirtinai Dievo globos priėmimas, savęs viso paskyrimas Dievui, nenukrypstant į nieką kitą.

Tai tam tikra progresija, viskas prasideda nuo 1 proceso, t.y. iš pradžių žmogus girdi apie Dievą, po to eina 2 procesas, jis jau gali kalbėti apie Jį, toliau 3 procesas, kalbėdamas ar kartodamas mantrą, jis jau ir pradeda susitelkti į Dievą sąmone, prisiminti, medituoti. Ir taip toliau.

Taigi, ryšys tarp mantros ir meditacijos yra natūralus: mantra arba pasakojimas apie Dievą skatina protą susitelkti, kas galiausiai pavirsta į spontanišką meditaciją išgrynintoje sąmonėje. Dievo vardas turi mistines Dievo galias, tai galinga transformuojanti praktika. Kirtana ir smarana gali vykti vienu metu ir intensyvinti viena kitą.

Paimant pavyzdį iš kasdienybės, tai kai bendraujame su kažkuo, klausome ir kalbame, o po to, kai būname vieni, to bendravimo prisiminimai ir įspūdžiai iškyla mūsų sąmonėje. Tai kultivuojant ryšį su Dievu, viskas panašu, yra klausymosi ir pasakojimo bei prisiminimo procesai, tiesiog kol Dievo neregime, tai daroma ne iš tiesioginės savo patirties, o iš dvasinių asmenybių perduodamos patirties - klausantis apie Dievą transcendentinių garso vibracijų iš jų lūpų, tada pasakojant ar tariant Dievo vardus, ir prisimenant, medituojant. Tokios praktikos, sėkmingai praktikuojant, ilgainiui turi atvesti iki tiesioginės Dievo patirties, Jo regėjimo, bendravimo ir dalyvavimo dvasiniame pasaulyje, aktualizuojant mūsų sieloje esantį dvasinį kūną. Tai nėra toks paprastas dalykas, kaip galėtų skambėti, nes tai pasiekiama tik per daugelį gyvenimų, jeigu pradėtume nuo to, kokie dabar esame. Galbūt per keletą gyvenimų, jeigu užsiimsime tuo labai rimtai ir nuoširdžiai. Išsivaduoti nuo materijos ir užmegzti pilną ryšį su Dievu nėra kažkas paparasto, tai pats ypatingiausias dalykas iš visko, ką galima veikti egzistuojant. Bet kuriuo atveju, mes reinkarnuojamės, todėl geriausia reinkarnuojantis keliauti namo, pas Dievą, o ne blaškytis materialioje visatoje ir kentėti.

Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: elteide rugsėjo 01, 2018, 21:12:32
malda- Jėzau Kristau, gyvojo Dievo sūnau ...atliekama su kvėpavimu iki 6000 krt pradžioje ir pasiekiamas toks lygis , aišku, kas siekia ,kad pati širdis ją kartoja belekada ...dėl to vadinama širdies malda..
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: vytra rugsėjo 01, 2018, 21:33:52
Citata iš: elteide  rugsėjo 01, 2018, 21:12:32malda - Jėzau Kristau, gyvojo Dievo sūnau.. atliekama su kvėpavimu iki 6000 kartų.
- įdomu, kad Kristus to nemokė, nors apaštalai klausė: "kaip melstis".

bet Kristus sakė: "aš pas Jus atėjau tik dėl Jūsų klydimų".

taigi, besaikė malda iš viso nėra malda, o psichologinė priemonė paveikti psichiką, ką teisingai pastebėjo "sielinis".

Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 02, 2018, 11:19:36
Iliustracijai apie tai, ko verta šventų Dievo vardų mantra ir jos giedojimas, - pasakojimas iš knygos "Viešpaties Čaitanjos mokymas" (https://www.vedabase.com/lt/tlc), 18 skyriaus:

CitataMāyāvādžių sannyāsių principai griežtai draudžia dainuoti, šokti ir groti muzikos instrumentais, nes šie veiksmai laikomi nuodėmingais. Vienintelis māyāvādžio sannyāsio užsiėmimas turėtų būti Vedāntos studijos. Todėl pamatę Viešpatį Caitanyą dainuojant, šokant, grojant muzikos instrumentais ir be atvangos giedant Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, Benareso māyāvādžiai sannyāsiai nusprendė, kad Jis visiškai neišsilavinęs ir per Savo jausmingumą klaidina pasekėjus. Śaṅkarācārya mokė, kad sannyāsis turi atsidėjęs studijuoti Vedāntą, tenkintis vienu vieninteliu rūbu ir neturėti nieko daugiau. O Viešpats Caitanya nei studijavo dėl akių Vedāntą, nei liovėsi giedojęs ir šokęs, ir todėl visi Benareso sannyāsiai kartu su savo pasekėjais, gyvenančiais šeimyninį gyvenimą, Jį kritikavo.

Išgirdęs iš Savo mokinių ir pasekėjų apie kritinį jų požiūrį, Viešpats Caitanya tik nusišypsojo ir išsiruošė į Mathurą bei Vṛndāvaną.

<...> (praleidau dalį teksto, kad sutrumpinti)

Kaip tik tada Tapanamiśra ir Candraśekhara Ācārya, labai susikrimtę dėl smarkios kritikos prieš Viešpatį Caitanyą Mahāprabhu, atėjo pas Viešpatį ir ėmė maldauti, kad Jis susitiktų su māyāvādžiais sannyāsiais.

„Mums labai skaudu girdėti nepalankius māyāvādžių sannyāsių atsiliepimus apie Tave, - tarė jie Viešpačiui Caitanyai, - mes stačiai negalime to daugiau pakęsti." Jie ėmė prašyti Viešpatį ką nors daryti, kad tie išpuoliai liautųsi. Taip jiems kalbant, pas Viešpatį Caitanyą atėjo vienas brāhmaṇų ir pakvietė Jį į savo namus. Visi sannyāsiai, išskyrus Caitanyą Mahāprabhu, jau buvo pakviesti, ir dabar brāhmaṇas atėjo pakviesti Jo. Gerai žinodamas, kad Viešpats nebendrauja su māyāvādžiais sannyāsiais, brāhmaṇas puolė prie Caitanyos Mahāprabhu pėdų ir ėmė maldauti: „Aš žinau, kad Tu nepriimi kvietimų, ir vis dėlto labai prašau Tavęs ateiti į mano namus ir drauge su kitais sannyāsiais paragauti prasādos. Jei Tu priimsi mano kvietimą, laikysiu tai ypatingo prielankumo man gestu."

Viešpats pasinaudojo proga ir priėmė brāhmaṇo kvietimą, kad galėtų susitikti su māyāvādžiais sannyāsiais. Tačiau iš tikrųjų taip atsitiko Paties Viešpaties valia. Nors brāhmaṇas, atėjęs Jo kviesti, gerai žinojo, kad Viešpats nepriima jokių kvietimų, vis dėlto jis karštai prašė ateiti.

Kai kitą dieną Viešpats Caitanya nuėjo į brāhmaṇo namus, čia jau sėdėjo visi māyāvādžiai sannyāsiai. Kaip liepia paprotys, Jis išreiškė jiems Savo pagarbą ir nuėjo nusiplauti pėdų. Po apsiplovimo Jis atsisėdo šalia dubens plauti kojoms, kiek atokiau kitų sannyāsių. Taip Jam besėdint, sannyāsiai išvydo iš Jo kūno sklindant akinantį švytėjimą. Akinančio švytėjimo pakerėti, visi māyāvādžiai sannyāsiai pakilo iš savo vietų ir išreiškė Jam savo pagarbą. Tarp jų buvo sannyāsis vardu Prakāśānanda Sarasvatī, visų sannyāsių impersonalistų vyriausiasis. Jis labai nuolankiai kreipėsi į Viešpatį Caitanyą ir pakvietė Jį ateiti ir atsisėsti šalia jų.

„Mano brangus pone, kodėl Tu sėdi toje nešvarioje vietoje? - paklausė jis. - Prašau ateiti ir sėstis šalia mūsų."

„O, ką jūs! Aš priklausau žemiausiai sannyāsių kategorijai, - atsakė Viešpats Caitanya, - todėl negaliu sėdėti su jumis. Leisk man pasilikti čia."

Prakāśānanda labai nustebo, išgirdęs šiuos žodžius iš tokio mokyto žmogaus. Jis paėmė Viešpatį už rankos ir paprašė eiti ir sėsti greta. Kai pagaliau Viešpats Caitanya atsisėdo tarp susirinkusiųjų, Prakāśānanda Sarasvatī tarė: „Tavo vardas, rodos, Śrī Kṛṣṇa Caitanya, ir kiek žinau, Tu priklausai mūsų, māyāvādžių, krypčiai, nes sannyāsio įšventinimą gavai iš Keśavos Bhāratī, kuris priklauso Śaṅkarācāryos sampradāyai."

<...>

„Tai šit, pone, - tęsė Prakāśānanda Sarasvatī, - Tu priklausai mūsų, Śaṅkaros, krypčiai ir gyveni Benarese, tad kodėl šaliniesi mūsų? Kuo tai paaiškinti? Ir dar: Tu sannyāsis ir privalai studijuoti Vedāntą, bet mes matome, kad užuot tai daręs, tu giedi, šoki ir groji muzikos instrumentais. Kodėl taip elgiesi? Toks elgesys būdingas tik jausmingiems ir sentimentaliems žmonėms, o Tu - kompetentingas sannyāsis. Kodėl Tau nestudijavus Vedāntos? Tu švyti tarsi Aukščiausiasis Nārāyaṇa, Dievo Asmuo, bet Tavo elgesys byloja ką kitą. Mums įdomu sužinoti, kodėl taip elgiesi."

„Mano brangus pone, Mano dvasinis mokytojas laikė Mane didžiausiu kvailiu, - atsakė Viešpats Caitanya, - ir jis Mane savaip nubaudė, sakydamas, kad tokiam kvailiui, kaip Aš, netinka studijuoti Vedāntos. Todėl jis liepė Man giedoti Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Dvasinis mokytojas pasakė Man: „Nenustodamas giedok Hare Kṛṣṇa mantrą. Taip Tu tapsi visiškai tobulas."

Iš tiesų Viešpats Caitanya nebuvo joks kvailys ir puikiai išmanė Vedāntos filosofiją. Jis stengėsi parodyti šiuolaikinei visuomenei, kad askezės neragavę kvailiai neturi studijuoti Vedāntos dėl pramogos. Savo Śikṣāṣṭakoje Viešpats Caitanya sako, kad reikia būti nuolankios dvasios būsenos, laikyti save žemesniu už žolę, augančią pakelėj, būti kantresniu už medį, vengti bet kokio garbės troškimo ir būti pasiryžusiam parodyti didžiausią pagarbą artimam savo. Tik tokioje dvasios būsenoje galima nuolat deklamuoti Vedāntos filosofijos tekstus ar giedoti šventą Dievo vardą. Taip pat Viešpats norėjo parodyti, kad žmogus, rimtai studijuojantis transcendentinį mokslą, turi vykdyti visus savo dvasinio mokytojo nurodymus. Dvasinio mokytojo akimis Viešpats Caitanya buvo kvailys, todėl Jis patarė Caitanyai perdaug nesižavėti Vedāntos studijomis ir liepė nuolat giedoti Hare Kṛṣṇa mantrą. Viešpats Caitanya griežtai vykdė šį įsakymą. Kitaip sakant, Viešpats Caitanya privertė māyāvādžius suvokti tai, kad bona fide dvasinio mokytojo nurodymai turi būti griežtai vykdomi. Jais vadovaudamasis, žmogus tampa visais atžvilgiais tobulas.

Vedānta nurodo, kad aukščiausia Vedų žinojimo viršūnė - Kṛṣṇos pažinimas. Vedaiś ca sarvair aham eva vedyo vedānta-kṛd veda-vid eva cāham: „Aš esu visų Vedų pažinimo objektas, nes iš tikrųjų Aš - Vedāntos sudarytojas ir Vedų žinovas" (bg 15.15). Kai žmogus išties pradeda suvokti Vedāntą, jis pažįsta Kṛṣṇą ir savo santykius su Juo. Kas pažįsta Kṛṣṇą - tas pažįsta viską. Pažinęs Kṛṣṇą visada tarnauja Jam su transcendentine meile. Šią mintį Bhagavad-gītoje patvirtina Patsai Viešpats:

ahaṁ sarvasya prabhavo mattaḥ sarvaṁ pravartate
iti matvā bhajante māṁ budhā bhāva-samanvitāḥ

„Aš - dvasinių ir materialių pasaulių pradžia. Viskas kyla iš Manęs. Išmintingieji, kurie gerai tai supranta, su atsidavimu Man tarnauja ir garbina Mane iš visos širdies." (BG 10.8 )

Gyvoji esybė su Kṛṣṇa amžinai susieta tarno ir šeimininko ryšiais. Reikia suprasti, kad netarnaudami Kṛṣṇai, t.y. nebūdami Kṛṣṇos sąmonės, vien Vedāntos tyrinėjimais neišsiversime. Jei nepažįstame Kṛṣṇos ar neatliekame Jam transcendentinės meilės tarnystės, reiškia esame priešiški Vedāntos studijoms ir Aukščiausio Dievo Asmens pažinimui. Kaip studijuoti Vedāntą, parodė Viešpats Caitanya, ir visi turi eiti Jo nurodytu keliu. Žmogus, besididžiuojantis savo tariamu išsilavinimu ir nenuolankus, neieško bona fide dvasinio mokytojo užtarimo. Jis mano, kad dvasinis mokytojas jam nebūtinas, kad aukščiausią tobulumą jis pasieks savo jėgomis. Toks žmogus dar nesubrendęs studijuoti Vedānta-sūtrą. Apžavėti materialios energijos žmonės nesivadovauja mokinių sekos nurodymais, ir mėgindami patys kažką išgalvoti, iškrypsta iš Vedāntos studijų vagos. Bona fide dvasinis mokytojas tokius nepriklausomai nusiteikusius spekuliatyvius mąstytojus turi visada smerkti. Ir kai bona fide dvasinis mokytojas atvirai pasako apie mokinio kvailumą, nereikia manyti, kad jis sako netiesą.

Žmogus, visiškai neišmanantis Dievo mokslo, nelaikytinas mokytu. Kiekvienas, kuris nėra Kṛṣṇos sąmonėje, daugiau ar mažiau skęsta kvailybėje. Kartais, kai dvasiniu mokytoju imame laikyti šiek tiek teišsilavinusį žmogų, tas kvailumas iškyla į viršų. Pažinti Aukščiausią Dievo Asmenį, kurio lotoso pėdas garbina visos Vedos - mūsų pareiga. Jo nepažinęs, tačiau besipuikuojantis, neva jis suprato Vedāntą, yra tikrų tikriausias kvailys. Materialios pastangos pasiekti aukštumų akademinio mokslo srityje tėra kita kvailystės atmaina. Kol nesuvokiame, kad kosmoso reiškinija - tai trijų materialios gamtos guṇų pasireiškimas, mes esame apsvaiginti tamsybės ir supainioti šio materialaus pasaulio dualizmo. Kas gerai išmano Vedāntą, tas tampa Aukščiausio Viešpaties - visos kosmoso reiškinijos rūpintojo ir saugotojo, tarnas. Kol nepakilsime aukščiau tarnystės laikiniems dalykams, tol negalėsime išmanyti Vedāntos.

Kol mes esame ribotoje karminės veiklos sferoje ar įsitraukę į spekuliatyvius samprotavimus, galimas daiktas, sugebėsime įsisavinti teorines Vedānta-sūtros žinias bei perteikti jas kitiems, tačiau nepajėgsime perprasti aukščiausių, amžinų, transcendentinių, suteikiančių visišką išsivadavimą garso virpesių: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Kas gerai taria transcendentinius Hare Kṛṣṇa garsus, tam dar studijuoti Vedānta-sūtros filosofijos nereikia. Pagal bona fide dvasinio mokytojo Caitanyos Mahāprabhu mokymą, visi, kurie nesupranta, kad transcendentiniai virpesiai niekuo nesiskiria nuo Aukščiausiojo, ir kurie mėgina tapti filosofais māyāvādžiais ar Vedānta-sūtros žinovais, yra kvailiai. Imtis studijuoti Vedānta-sūtrą savo jėgomis (aukštyneigis pažinimo metodas) - dar vienas kvailybės požymis. Kas patyrė transcendentinių garsų tarimo skonį, išties pasiekė Vedāntos tikslą. Šiuo atžvilgiu Śrīmad-Bhāgavatam yra du labai pamokantys posmai. Pirmo posmo esmė ta, kad žmogus, giedantis transcendentinius garsus, net jei jis žemesnės kastos, jau atliko visas askezes ir visas aukas ir įgyvendino visas galimas atsižadėjimo formas, išstudijavo visas Brahma-sūtras. Todėl jis gali giedoti: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Antro posmo esmė ta, kad tas, kas taria du skiemenis „Ha-ri", išstudijavo visas Vedas: Ṛg Vedą, Atharva Vedą, Yajur Vedą ir Sāma Vedą.

Beje yra nemažai tariamųjų bhaktų, kurie mano, jog Vedānta neskirta bhaktams. Jie nežino to fakto, kad tyri bhaktai tesiremia vien tik Vedānta. Visi didieji keturių vaiṣṇavų sampradāyų ācāryos pateikė Vedānta-sūtros komentarus, tačiau tariamieji bhaktai - garsėjantys prākṛta-sahajiyā vardu - visaip vengia studijuoti Vedānta-sūtrą ir tyrus bhaktus bei vaiṣṇavų ācāryas klaidingai laiko spekuliatyviais mąstytojais arba užimtais karmine veikla. Dėl to jie patys tampa māyāvādžiais ir nustoja tarnavę Aukščiausiam Viešpačiui.

Vedānta-sūtros studijavimas akademinio mokslo metodais nepadės suvokti transcendentinių virpesių reikšmės. Žmonės, paveikti akademinio mokslo - tai visiškai paklydusios sąlygotos sielos, nesuprantančios tikrosios žodžių „aš", „man", „mano" prasmės. Todėl jos nesugeba atplėšti savo proto nuo išorinės energijos. Kai žmogus išties įgyja transcendentinį žinojimą, jis išsilaisvina nuo dualizmo ir ima su transcendentine meile tarnauti Aukščiausiam Viešpačiui. Tarnystė Viešpačiui - tai vienintelė priemonė, kuri padeda nusikratyti materialios veiklos potraukio. Žmogus, kurį pagal visas taisykles įšventino bona fide dvasinis mokytojas ir kuris kartoja: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, - palengva išsivaduoja nuo „aš" bei „mano" idėjų ir pajunta norą atlikti transcendentinę meilės tarnystę Viešpačiui vienu iš penkių transcendentinių santykių su Juo. Tokia transcendentinė tarnystė neturi nieko bendra su grubiu ir subtiliu kūnais. Pasiekti Kṛṣṇos sąmonę galima tik supratus, kad tarp Aukščiausiojo ir Jo vardo nėra skirtumo. Tada gramatinė ekvilibristika tampa nebereikalinga. Mat didesnę prasmę žmogus mato maldoje Viešpačiui: „Hare Kṛṣṇa - o mano Viešpatie, o Viešpaties energija, meldžiu užimti mane tarnyste Tau!"

Visa tai Viešpats Caitanya paaiškino Prakāśānandai Sarasvatī ir pasakė, kad apie tai Jis girdėjęs iš Savo dvasinio mokytojo. Jis dar pridūrė Prakāśānandai Sarasvatī, kad Jo dvasinis mokytojas mokęs Jį, jog Śrīmad- Bhāgavatam yra tikrasis Vedānta-sūtros komentaras, kaip tai teigia patsai Vyāsadeva - Vedānta-sūtros autorius.

Galima sakyti, kad einantis pažinimo keliu tobulumą pasiekia tada, kai suvokia švento vardo ir Aukščiausio Viešpaties identiškumą. Be realizuoto dvasinio mokytojo globos, tokio žmogaus supratimas apie Aukščiausiąjį yra gryna nesąmonė. Tačiau transcendentinį Viešpatį galima visiškai pažinti per tarnystę ir atsidavimą. Be nusižengimų giedodamas Hare Kṛṣṇa mantrą, Viešpats Caitanya skelbė, kad mantra gali sąlygotą sielą iškart apvalyti nuo materijos nešvarybių. Šiame Kali amžiuje niekas kitas nepadės to pasiekti, išskyrus mahā-mantros giedojimą. Pasakyta, kad visų Vedų raštų esmė - kartoti šventą Kṛṣṇos vardą: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Viešpats Caitanya dar pasakė Prakāśānandai Sarasvatī: „Norėdamas įtikinti Mane, kad mahā-mantros giedojimas yra Vedų žinojimo esmė, Mano dvasinis mokytojas išmokė Mane vieno Bṛhan-nāradīya Purāṇos [38.126] posmo. Harer nāma harer nāma harer nāmaiva kevalam / Kalau nāsty eva nāsty eva nāsty eva gatir anyathā: Šiame vaidų ir veidmainystės amžiuje vienintelė priemonė išsivaduoti - tai švento Viešpaties vardo giedojimas. Kito kelio nėra. Kito kelio nėra. Kito kelio nėra."

Trijose iš keturių epochų (Satya-yuga, Tretā-yuga ir Dvāpara-yuga) gyveno žmonės, kurių garbei reikia pasakyti, kad jie sugebėjo pažinti transcendenciją per mokinių seką. Tačiau šiame amžiuje žmonės nerodo jokio susidomėjimo mokinių seka. Vietoj to jie išgalvojo daugybę loginio įrodymo ir argumentacijos būdų. Vedos nepritaria individualioms pastangoms pažinti aukščiausią transcendenciją (aukštyneigis pažinimo procesas). Absoliuti Tiesa turi nusileisti iš absoliutaus lygmens. Aukštyneigiu būdu Jos nepažinsime. Šventas Viešpaties vardas: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare - tai transcendentiniai virpesiai, kadangi jie sklinda iš transcendentinio lygmens - aukščiausios Kṛṣṇos buveinės. Tarp Kṛṣṇos ir Jo vardo nėra jokio skirtumo. Šventas Kṛṣṇos vardas toks pat tyras, tobulas ir nuo nieko nepriklausomas, kaip ir Pats Kṛṣṇa. Logiką ir argumentus tepripažįstantiems akademiniams mokslininkams kelio į transcendentinės švento Dievo vardo esmės suvokimą nėra. Vienintelis būdas suprasti transcendentinę Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare esmę - su tikėjimu ir atsidavimu kartoti šiuos vardus. Kartojimas su tikėjimu ir atsidavimu išvaduos mus iš klaidingo savęs įvardijimo, kurio priežastis - grubus ir subtilus kūnai.

Šiame logikos, įrodinėjimų ir kivirčų amžiuje giedoti Hare Kṛṣṇa - vienintelė savęs realizacijos priemonė. Kadangi išvaduoti sąlygotą sielą tegali transcendentiniai Hare Kṛṣṇa virpesiai, jie laikomi Vedānta-sūtros esme. Materialiu supratimu tarp pačios asmenybės ir jos vardo, pavidalo, savybių, pojūčių bei veiksmų pasireiškia dualizmas, tuo tarpu transcendentiniai virpesiai taip neapriboti, nes sklinda iš dvasinio pasaulio. Dvasiniame pasaulyje nėra skirtumo tarp asmenybės vardo ir jos savybių. Materialiame pasaulyje toks skirtumas, aišku, egzistuoja. Kadangi filosofai māyāvādžiai to nesupranta, jie negali ištarti transcendentinių garsų.

Paskui Viešpats Caitanya pasakė Prakāśānandai Sarasvatī, kad Savo dvasinio mokytojo lieptas, Jis pradėjo nepaliaujamai kartoti Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. „Dėl to, kad be paliovos kartoju Hare Kṛṣṇa, - kalbėjo Viešpats, - kartais nebegaliu nurimti ir Mane pagauna nenumaldomas noras tai šokti ir juoktis, tai gailiai verkti ir giedoti. Aš tampu tarsi beprotis. Kartą paklausiau Savęs - ar tik nebūsiu išprotėjęs giedodamas Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, ir kreipiausi į Savo dvasinį mokytoją. Pasakiau jam, kad giedodamas Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, einu iš proto ir prašiau paaiškinti, kas Man atsitinka."

Nārada-pañcarātra teigia:

eṣo vedāḥ ṣaḍ-aṅgāni chandāṁsi vividhāḥ surāḥ
sarvam aṣṭākṣarāntaḥsthaṁ yac cānyad api vāṅmayam
sarva-vedānta-sārārthaḥ saṁsārārṇava-tāraṇaḥ

„Aštuoni žodžiai: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare, sukaupia savyje visus Vedų ritualus, mantras ir visą žinojimą." Jai antrina Kalisantaraṇa Upaniṣad:

hare kṛṣṇa hare kṛṣṇa kṛṣṇa kṛṣṇa hare hare
hare rāma hare rāma rāma rāma hare hare

iti ṣoḍaśakaṁ nāmnāṁ kali-kalmaṣa-nāśanam
nātaḥ parataropāyaḥ sarva-vedeṣu dṛśyate

„Šešiolika žodžių - Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare - specialiai skirti Kali amžiaus teršiamam poveikiui panaikinti. Norint apsisaugoti nuo teršiamo Kali poveikio, nėra kitos išeities, kaip kartoti šiuos šešiolika žodžių."

Viešpats Caitanya papasakojo Prakāśānandai Sarasvatī, kad Jo dvasiniam mokytojui supratus, ko klausiama, jis pasakė: „Tokia jau transcendentinė šventų vardų - Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare esmė: įstumti žmogų į dvasinį pamišimą. Kiekvienas, nuoširdžiai giedantis šį šventą vardą, labai greitai pakyla į meilės Dievui lygmenį ir beprotiškai Jį pamilsta. Meilės Dievui beprotybė - tai aukščiausioji žmogaus būties tobulumo pakopa."

Dažniausia žmones domina religija, ekonomikos vystymas, juslių tenkinimas ir išsivadavimas, tačiau meilė Dievui - virš viso to. Bona fide dvasinis mokytojas gieda šventus vardus: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, transcendentiniai garso virpesiai įeina į mokinio ausį, ir jei mokinys seka dvasinio mokytojo pavyzdžiu ir gieda šventą vardą taip pat pagarbiai, jis pradeda išties garbinti transcendentinį vardą. Kai bhaktas garbina transcendentinį vardą, bhakto širdy vardas Pats spinduliuoja Savo šlovę. Kai bhaktas pasiekia šventojo vardo transcendentinių garsų kartojimo tobulumą, jis vertas tapti dvasiniu mokytoju ir išvaduoti visus pasaulio žmones. Šventojo vardo giedojimas slepia savyje tokią galią, kad pamažu jis įrodo savo viršenybę prieš viską pasaulyje. Bhaktas, kuris kartoja šventą vardą, patenka į transcendentinę ekstazės būseną, ir joje jis tai juokiasi, tai verkia ir šoka. Kartais neaukšto intelekto žmonės kliudo laisvai giedoti mahā-mantrą, bet bhaktas, pasiekęs meilės Dievui lygmenį, garsiai gieda šventą vardą visiems, kas tik tuo susidomi. Taip visi gauna įšventinimą giedoti šventus vardus: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Giedodamas šventus Kṛṣṇos vardus ir jų klausydamasis, žmogus lengvai atmena Kṛṣṇos pavidalus bei savybes.
Čia reiktų paaiškinti, kad "beprotybė" apie kurią kalbama tekste, yra dvasinės meilės Dievui ekstazės apraiškos, transcendentinis fenomenas. Viešpats Čaitanja, kaip paaiškina Gaudija vaišnavai, yra Pats Dievas, tiesioginė ir pilna Krišnos inkarnacija, o šiame pavidale atlieka Dievo tarno vaidmenį, kad pamokytų gyvas esybes kaip pasiekti dvasinį tobulumą, t.y. moko savo pavyzdžiu. Kadangi yra Dievas, visos dvasinės energijos yra Jam iš karto prieinamos, todėl Jam pradėjus kartoti maha-mantrą, Jis iš karto pradėjo regėti Krišną ir Jį apėmė transcendentiniai jausmai Krišnai, ilgesys, džiaugsmas, ir kt., kurie kartais išoriškai reiškiasi tokiais simptomais kaip verksmas, šokis, juokas, ir kt.
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: nuorytojaus rugsėjo 04, 2018, 12:36:31
CitataDievo vardas turi mistines Dievo galias, tai galinga transformuojanti praktika    
Palei visažinę youtubę tikėjimas maldos mistinėm galiom yra tas pats kas tikėjimas magija.
 Jei tiksliau, tai buvo tema pagonybė krikščionybėje. Tai išoriškai elgiantis vienodai- meldžiantis, dalyvaujant apeigose ir t.t., bet su skirtigu supratimu ir nusiteikimu gaunasi skirtingi dalykai. Jei į tai žiūri kaip į pagalbinę priemonę pakeisti save tai viskas ok; jei manai kad malda ar apeigos gali tave pakeisti, kai jau "nevisai ok".
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 04, 2018, 12:47:54
Trumpai kalbant, Dievo vardas yra neskirtingas nuo Paties Dievo, ir Dievas yra "investavęs" į Savo vardus Savo galias. Dievo vardo tarimas keičia mus todėl, kad tardami Dievo vardą bendraujame su Dievu. Dievo vardai - tai viena iš Dievo apraiškų, todėl per vardus pasinėrę į ryšį su Dievu, aišku, kad keičiamės ir Jis mus keičia.

Visos Dievo galios gali būti vadinamos mistinėmis, tai neturi nieko bendro su magija :)
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: klajunas rugsėjo 22, 2018, 11:09:46
Iškilo toks klausimas susijęs su religinėmis būsenomis ir noriu atlikti eksperimentą arba apklausą, kad išsiaiškinčiau nuomonę.

Apačioje pateiksiu du klipus, sukeliančius tam tikrą nuotaiką ir būseną ir noriu paklausti kaip manote kuri būsena yra arčiau absoliuto ir kodėl. Pirmas klipas labai švelnus, "dvasingas", ir yra bažnytinio choro muzikos pavyzdys, kitas "viking death metal" žanro, vadinasi kietas, šiurkštus ir t.t. Kuris variantas labiau atspindi tikrovės pamato situaciją, ji pastatyta ant kisieliaus ar akmens?

1 klipas



2 klipas



Ačiū už nuomonę!
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: boba rugsėjo 22, 2018, 11:45:59
Net neklausiau, nes žinau atsakymą. Kieta muzika yra žemos vibracijos, o dvasinga muzika yra aukštos vibracijos. Žmogaus viduje yra ir žemos vibracijos ir aukštos vibracijos, tik normalus žmogus savo žemų vibracijų nejaučia. Jis jaučia tik aukštas vibracijas. Nors žemos vibracijos gal yra net ir kur kas aktyvesnės,bet normalus sveikas žmogus to metalo savo viduje nebejaučia.
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: a.t.sielis rugsėjo 22, 2018, 18:18:40
Nežinau, ką turi galvoje sakydamas "religinės būsenos".

Pirminėje tikrovėje telpa viskas - ir "akmuo", ir "kisielius". Bet kokie dalykai išvestinėje tikrovėje turi turėti pradą pirminėje tikrovėje. Išvestinė materiali tikrovė - iškreiptas pirminės tikrovės atspindys.

Pirminė tikrovė stebina tuo, kad suderina savyje visas priešingybes. Ji ir didžiausia, ir mažiausia vienu metu; ir "kieta", ir "minkšta" ir t.t.

Pirminė tikrovė apibūdinama kaip tyras gėris. Tuo tarpu mūsų pasaulyje aptinkamas materialus gėris, materiali aistra, ir materiali tamsa yra išorinių pirminės tikrovės energijų kokybės. Dievas yra visur, viskas yra Jo skleidiniai arba Jo energijų skleidiniai. Pilnosios Dievo formos yra begalinės, visos tyro gėrio kokybėje, bet taip pat Jis yra ir išorinių energijų - materialaus gerumo, materialios aistros ir materialios tamsos kokybėse - valdovas. Jis jas valdo savo dalinių skleidinių formomis, tai gali būti tiesioginės ar netiesioginės inkarnacijos.

Dievas yra kūrėjas, palaikytojas ir naikintojas. Antros dainos pavadinimas "Destroyer of the Universe" susišaukia su Jo kaip naikintojo savybėmis. Dievas yra Creator of the Universe ir Destroyer of the Universe.

Tyras gėris nebūtinai yra švelnus ir pūkuotas. Pvz. Indijoje garbinama viena iš tyro gėrio lygmens Dievo formų yra Viešpats Nrisimha. Vardas "Nrisimha" susideda iš dviejų dalių, "nara" reiškia "žmogus", o "simha" reiškia "liūtas".

Štai kaip Jis atrodo:

(https://krishnaorg-ad70.kxcdn.com/wp-content/uploads/2011/01/Nrsimhadeva.jpg)

Trumpai apie Viešpaties Nrisimhos inkarnaciją: buvo toks berniukas Prahlada, Viešpaties Višnu garbintojas, kuris gimė galingo ateisto-materialisto šeimoje. Jo tėvas Hiranjakašipu turėjo didelių mistinių galių ir praktiškai buvo užvaldęs visą visatą. Hiranjakašipu laikė Viešpatį Višnu savo asmeniniu priešu, mat seniau viena iš Višnu inkarnacijų nužudė jo brolį Hiranjakšą, kuris irgi buvo galingas ateistas-materialistas, su mistinėmis galiomis, neturėjęs sau lygių visatoje. Kai Hiranjakašipu pamatė, kad jo vaikas spontaniškai linkęs garbinti Višnu, jam tai buvo visiškas akibrokštas. Jis visaip bandė tą vaiką perauklėti, bet nieko negalėjo padaryti, tada norėjo jį klasta nužudyti, bet irgi nieko neišėjo. Kartą pasikvietęs vaiką pas save, Hiranjakašipu pradėjo jam grasinti, ir ginčo metu paklausė:
CitataSrimad Bhagavatam 7.8.11 -- Hiranjakašipu atsakė: "Tu nenaudėli, bandai mane nuvertinti, tarsi geriau valdytum jutimus negu aš.  Per daug protingas pasidarei. Šaukiesi mirties nuo mano rankos, nes tokias nesąmones šnekantys greitai būna užmušti.
7.8.12 -- Didžiausias nevykėli Prahlada, visada kalbi apie kažkokią aukščiausią būtybę, kitą negu aš; aukščiausią būtybę, kuri yra aukščiau visko, kuri yra kiekvieno valdovas ir visa persmelkia. Bet kur Jis yra? Jeigu Jis yra visur, kodėl Jo nėra pavyzdžiui šitoje kolonoje, kuri stovi priešais mane.
7.8.13 -- Kadangi šneki tokias nesąmones, nukirsiu tau galvą. Pažiūrėsim kaip tavo garbinamas Dievas ateis tavęs apginti.
Ir smogė kumščiu į koloną. Iš kolonos pasirodė Viešpats Nrisimha. Hiranjakašipu ir Viešpats Nrisimha kovėsi, ir galiausiai Viešpats Nrisimha jį užmušė. Paveiksle vaizduojama ta scena, Hiranjakašipu gulintis ant Viešpaties Nrisimhos kelių, ir berniukas Prahlada šalia.

Esmė tokia, kad ši inkarnacija išreiškia Dievo pyktį prieš Jo tarnų skriaudėjus, ir Jo tėvišką meilę Savo tarnams.

----------

Kas link muzikos, tai šios materialios visatos muzika negali suteikti dvasinės būsenos. Taip kaip bet koks materialus dalykas. Materialios visatos muzika yra išorinėje energijoje. Todėl jeigu įsivaizduoji, kad vienokios ar kitokios muzikos klausymas ar vertinimas yra susijęs su religijos esme, klysti. Dvasinė srovė yra žemyneigė, joks aukštyneigis procesas, taip pat ir muzikos klausymasis, negali jos pakeisti. Dvasinė būsena ateis tik per žemyneigę dvasinę srovę.

Kadangi dvasinis pasaulis suprantamas kaip esantis tobuloje harmonijoje, tai kažkokie harmoningi reiškiniai šioje visatoje laikomi labiau atspindintys dvasinio pasaulio situaciją, tolimai, bet ne iš tikro panašūs. Bet kuriuo atveju, tai yra tik iškreipti atspindžiai. Tai daugiau paviršinės sampratos. Dvasia pažįstama grynąja sąmone, be iškraipymų.

Iš trijų materialių kokybių: gerumo, aistros ir tamsos, reikia stengtis patekti į gerumo kokybę. Bet transcendentinis gerumas viršija materialią gerumo kokybę. Muzika materialioje gerumo kokybėje nėra transcendentinė.

Transcendencija labiau prieinama esant gerumo kokybėje, negu esant aistros ir tamsos kokybėse. Muzika, kuri labai tenkina jutimus, yra aistros kokybėje. Metalas yra tamsos kokybėje. Materialios gerumo kokybės muzika yra paprasta, ji daugiau susijusi ne su klausos jutimo patenkinimu, bet su tiesa, realybe, tikrumu.

Transcendentinės būsenos viršija bet ką, apie ką mes galim pagalvoti. Taigi, nieko neištyrinėsi. Tyrinėti gali tik žemesnio lygmens būsenas.

Religija reiškiasi ir per materialias gerumo, aistros ir tamsos kokybes, priklausomai nuo religingųjų, nuo jų dabartinės sąlygotos būsenos, bet religijos esmė yra transcendentinė.
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: klajunas rugsėjo 23, 2018, 08:28:32
Sakydamas „religinė būsena" turiu omenyje transcendentinės realybės interpretaciją per būseną. Įprasta interpretuoti per mintį, žodį, bet tą patį galima daryti ir per būseną. Pavyzdžiui, būta tokių absoliuto interpretacijų sąvokomis: protas, gėris, meilė, valia, dvasia ir t.t. Muzikoje būsenos generuojamos ultra krypties garsais per mažorą ir minorą, harmoniją ir disharmoniją; bei infra krypties garsais taip pat per mažorą, minorą, harmoniją ir disharmoniją. Pavyzdžiui, mano pateiktame „blogio" garbintojų klipe turime infra-mažorą-disharmoniją. Bažnytiniame chore ultra-minorą-harmoniją (nors visko iki galo neklausiau, ten gali būti tarpais minoro-mažoro deriniai). Esmė tame, kad religingumo tapatinimas su pastarojo tipo muzika yra tik subjektyvus pasirinkimas ir nelabai atitinka absoliuto teorijos kaip VISKO kūrėjo.

Mano trumpas paaiškinimas būtų toks: sutinku, kad pirminė tikrovė gali būti žodžiais apibūdinama kaip „tyras gėris", bet tik su ta sąlyga, kad iš jų išimami žmogiški tyrumo ir gerumo supratimai. Su maža ir silpna sąmone problema ta, kad ji viską vertina per savo prizmę ir iškraipo absoliučios tikrovės vaizdinį savo psichologiniais pasirinkimais. „Viskas" reiškia visas spektras nuo nulio iki begalybės, bet ribotam kūriniui šios begalybės aprėpti neįmanoma, todėl visą sukurtą tikrovę žmogus perleidęs per savo esybę ir negalėdamas dėl savo ribotumo jos aprėpti, pakelti, panešti, pradeda skaidyti visą spektrą į sau palankias dalis ir nepalankias, taip sukurdamas tikrovėje „gėrio" ir „blogio" vaizdinius. Tačiau šis gėris ir blogis turi būti tas pats absoliutas ir netgi absoliutinis tyras gėris, bet žmoguje šis absoliutinis gėris skyla į žmogišką „gėrį" ir „blogį". Taip yra todėl, kad buvo kuriama įvairi tikrovė, įvairioms formoms ir ji nėra visa skirta vien tik žmogui palaikyti, nes palaikomos turi būti ir kitos dalys. Bet kitų dalių pamatas spektre, nebūtinai tinkamas žmogui. Gal yra formos kurioms būtinas pragariškas karštis arba šaltis, o žmogų jie sunaikina. Tačiau ar tai reiškia, kad jie buvo sukurti siekiant žmogui blogo ir vadinasi absoliutas ne gėris, bet blogis?

Kas labiau atitinka absoliutą, o kas mažiau žmogus vertina pagal savo reakciją. Žmogui norisi laimės, todėl tiki, kad absoliutas ribotos žmogiškos laimės palaikytojas, nes priešingu atveju, turint priešingą teoriją, pasaulis žmogui įgautų pragaro pavidalą. Vadinasi vertinimo matu paverčiamas pats žmogus, kuris padaromas absoliuto savybių matu. Tačiau tai toli gražu prasilenkia su tiesa. Absoliuto ultra-mažorinės-harmonijos interpretacija susiaurina begalybę tik iki tokio segmento, kuris žmogų psichologiškai ir subjektyviai patalpina į jam maloniausią būseną, virsdamas savotišku dvasiniu hedonizmu. O infra-mažoras arba infra-minoras sujungtas su disharominija vaizduojamas „velniu", nors tai tas pats absoliutas, tik kitokiame pavidale, kuris begaliniame spektre ne toks palankus ribotam žmogui, todėl „įbloginamas" subjektyviu žmogišku „įbloginimu".

Todėl ir klausiu kokia būsena ir tos būsenos muzikinis generatorius yra „toliau" arba „arčiau". Galbūt satanistai, atmetus visus mitologinius ir kultūrinius balastus garbina tą patį absoliutą, tik kitokiame apsireiškime, ne tokiame palankiame žmogui, kuris šiek tiek daugiau priešiškas žmogaus išlikimo troškimui.

Nujausdamas kontrargumentą, noriu dar pasakyti apie materijos „grubumą" ir sielos „subtilumą". Materija neva infra krypties, o siela - ultra. Tačiau žmogaus sandaros patirtis rodo, kad pati tikroji materija yra transcendencijoje, o mes matome tik jos atvaizdą sukurtą sieloje. Vadinasi ultra ir infra būsenos yra tik dvi pačios sielos būsenos, kurios reikalingos aplinkos atvaizdavimui. T.y. transcendentinės materijos ultra gali būti net daug kartų didesnis už sielos vaizdininį ultra, kuris reikalingas juslinių vaizdinių kūrimui. (Tikiuosi supratai ką norėjau pasakyti.) Pavyzdžiui, EM gama dažnis, kurio neįmanoma atvaizduoti jokiu juslumu.

Mano išvada: tradicinis religingumas labai toli nutolęs nuo tikro absoliuto supratimo, ir yra daugiau gerybinės ir grožybinės, estetistinės kultūros dalis, su labai „minkštu" grožio įsivaizdavimu, pagal savo minkštumą, visa tai projektuojant į anapusinius religinius vaizdinius. Manau, vikingas toks pats mielas absoliutui kaip ir plonu balseliu kalbantis kunigėlis.

Jeigu visos visatos masto absoliutas nuspręstu kreiptis tiesioginiu kreipimusi į tokį tardigreidą kaip žmogus, tai ryšio spindulėlis iš visos visatos masto turėtų būti suplonintas į tokį ultra-super-gama režimą, kad net sunku įsivaizduoti, vien tam, kad neiškepintų tardigreido sąmonės. Bet tai nereiškia, kad šitas ryšio spindulys yra pats absoliutas, kuris pagal mastelius yra visiškas infra žmogaus atžvilgiu - didelis, sunkus, žemas, nes turi laikyti visos tikrovės svorį, visų kokybių pilną spektrą nuo nulio iki begalybės. Sunkų gali išlaikyti tik dar sunkesnis, panašu kad taip įrodinėji.
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: nuorytojaus lapkričio 14, 2018, 00:15:44
Citata iš: klajunas  rugsėjo 23, 2018, 08:28:32Todėl ir klausiu kokia būsena ir tos būsenos muzikinis generatorius yra „toliau" arba „arčiau".
Žiūrėjau video youtubej, tai kur čia rašai apie muzikos sukeltas emocijas vienokias ar kitokias, tai pasirodo neturi nieko bendra su religija. Nes jausmingumas yra tas pats "materializmas" (liaudiškai sakant) tik subtilesnis. Ir apskritai kritikavo muziką (koncertus) bažnyčioje, tiesa su išimtimi: būna muzika kuri padeda susikaupti maldai, arba bent jau netrukdo.
  Bet pagrindinė tema tai buvo jausmingumas ir dvasingumas, tai pasirodo dauguma neskiriam šitų dalykų, ir įvairias psichologines būsenas sukeltas ar tai muzikos, ar dar kaip vadinam dvasingumu, o realiai tai yra "tas pats pasaulis".
 
Citata iš: klajunas  rugsėjo 23, 2018, 08:28:32Mano išvada: tradicinis religingumas labai toli nutolęs nuo tikro absoliuto supratimo, ir yra daugiau gerybinės ir grožybinės, estetistinės kultūros dalis,
Dauguma esame nutolę nuo supratimo,tik ant religingų tai labiau matosi. O patį terminą " tradicinis religingumas" įvairiai galima suprasti.
Citata iš: klajunas  rugsėjo 23, 2018, 08:28:32Manau, vikingas toks pats mielas absoliutui kaip ir plonu balseliu kalbantis kunigėlis.
Kai labiau įsigilini į krikščionybę, tai pasirodo ten panašiai ir rašoma, kas ir man buvo nustebimas, ir dar daug nustebimų, dėl į pasąmonę aplinkeliais patekusių " tiesų".
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: Creative birželio 18, 2019, 16:00:55
Matematikams tiktu tokios "mantros":

1. Pi:
3,141 592 653 589 793 238 462 643 383 279 5...

2. Pirminiai skaičiai:
2, 3, 5, 7, 11, 13, 17, 19, 23, 29, 31, 37, 41, 43, 47, 53, 59, 61, 67, 71, 73, 79, 83, 89, 97, 101, ...

3. Arba dauginti, ar dalinti kokius nors užsibrėžtus skaičius mintyse.
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: a.t.sielis birželio 18, 2019, 17:57:34
"Mantros" reikšmė yra "proto išlaisvinimas (iš materialios egzistencijos)" (1. "man-" nuo žodžio "manas" = "protas" + 2. "tra" nuo žodžio "trayate" - išlaisvinti). Skaičiukai proto neišlaisvins. Jie tik gali padėti protą nuraminti, sukoncentruoti.
Antraštė: Nuolatinė malda, mantra
Parašė: xsistemax lapkričio 23, 2019, 14:58:45
Malda neveikia to,kam meldžiamasi.Nes tokia persona neegzistuoja.
Galima pagalvoti,kad malda-balsas tyruose.
Bet ne,tai stipri poveikio priemonė pačiam besimeldžiančiam,atimanti iš jo iniciatyvumą,norą veikti,griaunanti atsakomybės jausmą,ardanti savigarbą ir savivertę.Visa puokštė veiksmingų priemonių,kaip žmogų protingąjį paversti išmaldos ir pasigailėjimo kaulintoju.Labai naudinga juo manipuliuojantiems.
Juk sugniuždyti morališkai vergai nemaištauja.