Brazilijos gentis laidoja gyvus vaikus

[Benamis]

Kai kurios Brazilijos Amazones gentys tiki, kad visus vaikus kurie gime su sutrikimas ir kitomis anomalijomis reikia laidoti gyvus. Toks tradicinis ritualas atliekamas todel, kad tikima, jog tokie vaikai gime be sielu, todel butinai turi buti palaidoti gyvi.

Vadovaujamasi posakiu:

"Jis turi mirti! Del genties geroves!"

Perspeju, vaizdo irasas gali sokiruoti.

[.L.U.T.H.O.R.]

Režisūra ir iš musės padarytas dramblys Krikščioniška propaganda

[paragraf 78]

Na žydai kažkada aukodavo gyvus vaikus dievui Molochui. Juos padėdavo ant tuščiavidurės dievo statulos rankų kūdikį ir tikrąja to žodžio prasme iškepdavo gyvus, po statula pakūrę ugnį. Kitose tautose irgi galima rasti atitikmenų kur dėl vienokios ar kitokios priežasties aukojami vaikai ar suaugę. Dažniausias paaukojimo ritualas vis tik buvo palaidojimas kartu su karaliumi, vadu ar kokiu garbingu asmeniu

[Samanta777]

Taip siaubinga... Sunku patiketi, kad dar yra tokiu genciu... Kiekvienas turi siela, geras, blogas, ligotas,  ar sveikas.. Mano manymu, jei zmogus atejo i si pasauli, tai ne veltui, o tam, kad kazka atliktu. Neturiu zodziu, kosmariska tiesiog

[paragraf 78]

Pirma antropologo ir religijotyrininko taisyklė: nesistebėk ir nevertin to ką matai kitose kultūrose.
Mums dažniausiai tokie papročiai atrodo baisūs, tačiau toje kultūroje jie gali būti suvokiami kaip norma ir tai kad mes neaukojame vaikų jei gali vertinti taip pat kaip tik ką nuskambėjo:

Neturiu zodziu, kosmariska tiesiog

[crystal]

Suvokimas, kad pas juos tai yra „norma", nepadaro to reiškinio nevertinamu ir nestebinančiu. Man pvz šlykštu ir netoleruotina ką iš žmonių padaro žinių nebuvimas, prietaringumas ir tvirtas tikėjimas, kokius tamsuoliškiausius ir žiauriausius religinius papročius žmonės sugalvoja tam, kad pvz pasikviestų kokį fantastinį lietaus dievą, kad „padėkotų" už gausų derlių, pergalę kare ir pan. Teoriškai lyg ir galim juos suprasti, bandyti perprasti tokių aukojimo veiksmų logiką pagal jų tikėjimą, bet galiausiai tai vis tiek sukelia pasibaisėjimą, nesvarbu, kad jiems tai norma, o mums - baisybė, nes tokie nesąmoningi veiksmai kyla tiesiog iš neišmanymo.

[paragraf 78]

Aš čia nekalbu tik apie tuos dalykus kurie kyla iš prietarų. Yra begalė dalykų kurie mums keistai atrodo. Štai pvz. pas mus du vaikinai susikabinę rankomis einantys gatve nėra norma, jie iškart palaikomi gėjais, o va Afrikoje taip vaikšto geri draugai. Štai Japonijoje viena iš seksualumo formų yra laižyti vienas kitam akies obuolius, nors nežinau ar norėtum kad tau kas nors juos laižytų. Begalė dalykų yra keisti ir mums nesuprantami

[Master]

... Kaip ir mėsos valgymas....
Nebūtinas, bet va, kultūriškai tiesiog reikalingas (:
Mums tai visiškai normalu.
Bet va, žiūrint iš mūsų perspektyvos šunų valgymas korėjoje jau "keliantis pasipiktinimą" , nors principas visiškai tas pats.
Paragrafas labai teisingai pasakė: nesistebėk ir nevertink to ką matai kitose kultūrose.

O moralė sukuriama....

[crystal]

Aš čia nekalbu tik apie tuos dalykus kurie kyla iš prietarų.

O man pasirodė, kad kalba ėjo tik apie dalykus iš religinių prietarų (rašei „tokie papročiai atrodo baisūs", be to ir tema lyg ir apie religinius aukojimus), bet jei omeny turėjai kitką, tuomet taip, labai dažnai nereikėtų baisėtis kitos kultūros normomis, tokiomis kaip pvz susikabinimus už rankų ar akių obuolių laižymus. Tai tikrai ne tas pats kaip žudymas iš religinių papročių..

Master, nors rašai, kad patiko paragrafo mintis, bet neatrodo, kad pati nesistebėtum ir nevertintum mėsos valgymo mūsų kultūroje..

[omcikas]

Jei tai kas parodyta tiesa tai šlykštus padarai.. žmonėm vadinti liežuvis neapsiverčia tokių padarų  ir jų papročių.

[paragraf 78]

Na tada lietuviai irgi šlykštūs padarai, nes irgi aukodavo žmones, va kaip kad visiems žinomas pasakojimas kaip Gediminas aukojo mergelę statydamas pilį. Anot religijotyrininko Beresnevičiaus ta mergelė buvo 10-12 metų, o laiminga pabaiga apie tai kad gėles akmuo tik prispaudė, o ne mergelę atsirado tik XX a. tikroji pabaiga buvo mergelės paaukojimas.
Taip mes lietuviai ne ką geresni už tuos kurie čia nufilmuoti

[Sharikovas]

Na morale gal ir sukuriama, bet egzistuoja empatija ir kito zmogaus gyvo laidojimas negali nekelti nuostabos ar pasislykstejimo, tai automatiska bet kokiai kulturai. Net ir sitam video(nekreipiant demesio kokiu tikslu kurtas buvo)matom, kad berniukas jaucia stiprius empatijos jausmus ir bando gelbeti auka. Visi mes is prigimties geri ir uzjauciantys, bet religija vercia perlipti bet kokias morales normas, nuslopinti empatija ir elgtis blogiau uz gyvulius.

[paragraf 78]

Na morale gal ir sukuriama, bet egzistuoja empatija ir kito zmogaus gyvo laidojimas negali nekelti nuostabos ar pasislykstejimo, tai automatiska bet kokiai kulturai.

Deja tiek empatijos jausmas, tiek pasišlykštėjimas, o ir pati moralė, labai priklauso nuo kultūros. Apie tai rašė tiek Levi Straus ir Mircea Eliade. Dabar kaip tik antrą kartą skaitau Eliadės knygą kurioje jis kaip ti rašo kaip skirtingos kultūros traktuoja mirtį. Mums išlepusiems europiečiams tai tragedija, archajiniam žmogui tai natūralu, nors ir liūdnas procesas. Męs nuo mirties bėgame, o primityvios tautos joje nieko bloga nemato ir panašiai

[Sharikovas]

Mes neislepe, tiesiog turim daugiau ziniu apie mus supanti pasauli, pavyzdziui jei pirmykstis zmogus buvo isitikines, kad mires keliaus i tarkim roju ar valhala, tai jam teoriskai nebuvo ko bijoti mirties, o jei pries mirti nuzudei kelis priesus, isprievartavai ju zmonas ar vaikus, tai dievas dar ir bonusa kitam pasauli duos, bet praktiskai kiekvienoje kulturoje mirtis daugiau ar maziau daugumos buvo vertinama neigiamai ir artimuju netekties budavo palydima su liudesiu. Manau tai rodo, kad zmogus vis delto pasamoneje supranta savo egzistencijos pabaiga ir tiesiog nenoredamas su ja susitaikyti yra linkes i fantazija, susigalvoti kazkokia aukstesne butybe ar vieta kuri butu kaip atsarginis variantas nepasisekus realiame gyvenime, kitaip susigalvoja religija. Kuo stipresnis tikejimas, tuo labiau slopinamas empatijos jausmas, bet jis vistiek neisnyksta, nes mes net "zinodami", jog keliausim i "geresne vieta", pacia "kelione" vertinam neigiamai, is esmes i fizini ir moralini skausma, mirti visu kulturu zmones ziuri labai panasiai, bent jau pasamoniniam lygmenyje.

[paragraf 78]

Mes neislepe, tiesiog turim daugiau ziniu apie mus supanti pasauli, pavyzdziui jei pirmykstis zmogus buvo isitikines, kad mires keliaus i tarkim roju ar valhala, tai jam teoriskai nebuvo ko bijoti mirties,

Na šiaip jau nemenka archajinių žmonių dalis arba netikėjo pomirtiniu gyvenimu arba anas nežadėjo jiems nieko gero. Tiesiog jie suvokė kad tai yra natūralus procesas ir mirtį vertino kaip natūralų reiškinį, nes žmogus buvo arti gamtos. Tavęs paklausius tai atrodo, kad senovėje žmonės buvo kažkokie idiotai, kurie tikėjo kažkokiu mistiniu pomirtiniu gėriu tačiau toli gražu taip nėra. Senovinio žmogaus mąstymas buvo natūralesnis (gamtiškumo požiūriu), ir nuo dabartinio skiriasi tik tuo kad mes atitrūkome nuo gamtiškumo ir esame labiau technologiškai pažengę, bet šiaip nukvailėjome dar, nes anksčiau žmogus turėjo daugiau laiko apmstymams ir visada dirbo galva, o dabar mes nesustojame, varome kažkur patys nežinome kur, galva beveik nesinaudojame, nes viską už mus daro kompiuteriai. Dabar jei žmogus sugeba įsiminti visą šekspyro romeo ir džiuljietą jis yra laikomas kažkokiu unikumu, o jei paskaitytum apie viduramžių bardus, tai sužinotum kad jie dešimtis tokių kurinių sugebėdavo išmokti.

bet praktiskai kiekvienoje kulturoje mirtis daugiau ar maziau daugumos buvo vertinama neigiamai ir artimuju netekties budavo palydima su liudesiu.

Toli gražu ne kiekvienoje kultūroje ji buvo vertinama neigiamai

Kuo stipresnis tikejimas, tuo labiau slopinamas empatijos jausmas,

Ane? Na tada pasakyk man, jei empatijos jausmas su religiniu mąstymu išnyksta, tai kodėl praktiškai visą karitatyvinę veiklą su visokiais raupsuotaisiais, atstumtaisiais ir valkatomis vykdo tikintieji žmonės?