Apysaka "Saugumietė.".

[violetpink1]

Saugumietė buvo nakties ir žiemos moteris.
Rimta ir susirūpinusi saugumu.
Bet tai buvo ne vienintelės Achranos Ochranos savybės.
Achrana Ochrana buvo taip pat ir tikinti.
O pats aukščiausias jos tikėjimo taškas buvo - Absoliutas.
#
Laisvu nuo specialiųjų misijų laiku, Achrana Ochrana mėgo ruošti žmones rudeniui ir žiemai.
Psichologiškai ir materialiai.
Ką, kaip ir kur susitvarkyti daiktuose;
ką, kaip ir kada galvoti, apmąstyti, prisiminti;
kad artėjantis ruduo ir būsima žiema būtų jauki ir šilta namuose -
visa tai mėgo daryti ir kitus mokinti tikinti saugumietė Achrana Ochrana.
#
Achrana Ochrana buvo labai imperatyvi moteris, bet tuo pačiu labai rami ir ori:
ji niekada neversdavo žmonių daryti tai, ko jie nenori ir panašiai.
Bet prireikus tam tikros psichologinės pagalbos, ypač specifinės, Achrana Ochrana turėjo savo laisvą stilių kaip atsakyti į tokias žmogų užklupusias bėdas ir kaip padėti jam išeiti iš to į namų jaukumą ir meilę namams.

[violetpink1]

Achrana Ochrana augino sūnų Audrių.
Ji visuomet metodiškai išmaišydavo jam arbatą su baltu kaip žvaigždės rugių arba ruduoju cukrašvendrių cukrumi, nepalikdama abejonės, kad tai ji, dabar, jo mama.
Audrius mylėjo savo naująją motiną, saugumietę ir tikinčiąją, dvasistę, Achraną Ochraną.
Kartu jie leisdavo laiką dienų dienas.
Buvimas kartu su Audriumi ir pagalba jam Achranai Ochranai jau buvo specialioji misija.
Achrana Ochrana mokino savo sūnų Audrių kaip priimti save ir kaip nuolat atlikti materijoje ir mintyse veiksmus, kuriais, būtų pasiruošiama ateičiai.
Ypač rudeniui ir žiemai.

[violetpink1]

"Tu turi jaustis kaip namie, kai tai bus." sakydavo dabar jau savo sūnui Audriui Achrana Ochrana, kai pasakodavo apie artėjantį darganotą ir šlapią rudenį ir artėjančią šaltą ir snieguotą žiemą.
"Įsivaizduok, bus žiema, bus apsiniaukę ir tarpais su prošvaistėmis, tokia diena, ir bus labai daug sniego.
Kaip norėtum praleisti laiką ir jaustis, ypatingai namie?" klausdavo ji savo sūnaus.
Audrius visuomet atsakydavo, kad norėtų tą dieną jaustis kaip įmanoma jaukiau, šilčiau ir švariau savo namuose, ir kad viskas ko reikia tam jausmui jau būtų paruošta.
"Nuo to ir reikia pradėti." mokino Audrių Ochrana.
"Tu turi per visą vasarą pasiruošti laiko tam sezonui. Taip ir daryk. Po truputį. Kiekvienu, kiekvienos dienos ar net paros, jei taip gaunasi, veiksmu.".

[violetpink1]

Achrana Ochrana programavo Audrių ateičiai.
Pirmiausiai, ji mokėjo nuteikti ir psichologiškai paruošti bet kokiai perspektyvai.
"Net jeigu nieko ir nepavyktų." kalbėdavo ji.
"Tačiau, jeigu pavyks - tu jau būsi padaręs labai daug dėl savo ateities ir dėl savo savijautos esamuoju ir netgi būsimuoju laiku." sakydavo ji.

[violetpink1]

"Kitavertus,", sakydavo Ochrana,
"juk negali savęs ir savo pastangų atsisakyti visą laiką - juk vistiek mes esame priversti kažką nuolatos daryti.
Daryk gerai." sakė ji Audriui.
Ir Audrius, labai greitai pajuto visai kitą gyvenimo skonį ir spalvą, kitokius negu anksčiau.
Achrana Ochrana buvo neišreikštosios dvasinės paramparos ir komunos astovė.
Audrius tiksliai nemokėjo įvardinti kitiems, ką atstovauja Ochrana, o Ochrana tik šypsodavosi ir linkteldavo galva.
Tai buvo susiję su Teosofija, ir su tuo visu dvasiniu ir dvasistiniu globalizmu, kurį ji nešė, bet buvo kažkoks dar, arabiškas ir indiškas elementas, kurio Audrius nemokėjo apibūdinti.
Tai buvo apie ilgas naktis, ypač rudens ir žiemos, apie pasiruošimą tam ypatingam žiemos vakarui, kada skaitysi knygą apie kokią nors išmintį - ar tai vakariečių, ar tai rytiečių, apie kažką.

[violetpink1]

Achrana Ochrana nepaprastai mokėjo atstatyti žmogui jo prarastą energiją.
Tačiau su tam tikra to žmogaus atsakomybe.
O gal greičiau galima pasakyti, su tam tikra manifestacija.

[violetpink1]

Achrana Ochrana mokėjo žmogui suteikti ir perduoti jo tapaso valdymo galimybę.
Audrius mokinosi iš Achranos Ochranos ne vien tik namų jaukumo daiktuose, be ir tokių savybių, kaip mitybos įvaldymas ir kreipimas tapasinio gyvenimo link.

[violetpink1]

Achrana Ochrana mokino vertinti kiekvieną akimirką.
"Kiekviena akimirka yra verta daryti kokiai nors pažangai." kartojo ji.
"Kiekviena. Taip pat ir savo sveikatai gerinti ir save ir Absoliutą tobulinti.".