Kas yra sąmonė ir pasąmonė ?

[Dukra]

Pritariu Dvidešimt Trys, sąmonę ir pasąmonę iliustruoja ledkalnis. Tik nedidelis procentas ledkalnio viršūnės yra išsikišusi iš vandens - tai mūsų racionalus protas. Visa kita, kas panirę po vandeniu, pasąmonė. Ji veikia 24 val. Intuicija, nuojautos, vizijos, potraukiai ir t.t.

[nightex]

Šiame forume labai daug įdomių žmonių . Kaip apibrėžtumėte šias dvi sąvokas savo žodžiais ?

Žinoma jau tai buvo pasakyta, bet pameginsiu kitu, kampu paaiškinti, ne kas yra samonė ir pasamonė, bet kas yra pasamoningas ir samoningas veikimas, mastymas. Tokiu būdu aš manau bus labiau užčiuopiami šie dalykai. Gryšti namo prieini prie durų ikiši raktą, pasuki jį, atrakini duris, pakabini palta. Tu jug negalvoji, kad reikes ikisti raktą, kad jį reikės pasukti ir negalvodamas pakabini paltą, jug negalvoji kad reiks pakabinti ant trecio kabliuko, negalvoji, kaip reikes ikišti tą raktą ir pasukti, viskas vyksta automatiškai t.y pasamoningai, tam nereikia kaškokio papildomo mąstymo. Antras variantas galėtu būti šachmatų partija kur reikia apgalvoti t.y samoningai mastyti, ne tik savo strategija bet ir priešininko galimą strategiją, numanyti ką jis darys, tai visiškai koordinuoti proto veiksmai priešingai nei pasamoningas mąstymas.

[Linas Esu]

Papasakosiu dar.  Jei neklystų tai vos ne kiekvienas turi savo nuomonę apie tai kas yra pasamonė.. negaliu dabar ką cituot nes neatsimenu ką tiksliai. Bet esmė tokia kad kievienas turi savo nuomonę, bet kažkaip jie susikalba tarpusavy, todėl ir negaliu nieko teigti ką manau pati nes nesuprantu ju. Tai Tiek

Visiškai pritariu , kiekvienas turi savo savo pratimą ne tik apie sąmonę ir pasamonę , tačiau tai kas liečia patį mąstymą ir pasaulieiūrą  .

Iš asmeninės patirties ir iš žmonių su kuriais dirbau , šeimos tarpo , draugai ir t.t. Visi susidūrę su bet kokia situacija ją analizuoja pagal savo surinktą patirtį , mažai vietos lieka iterpretacijai .

[eternal.bliss]

Isiterpsiu i tema.
Knygos ir visa kita yra aišku puiku, bet reikia suprasti, kad tie žmonės taip pat mąstė, gyveno tam tikrose sąmonės ribose. Todėl skaitydami tam tikrą veikalą mes patiriam tik tų žmonių vidinį paveikslą, nieko daugiau. Aišku jis gali būti tikslus atspindys realybės, arba "tikslesnis" bet tai nereiškia, kad tai yra tiesa. Remdamiesi tam tikru požiūriu galim nueiti tik iki tam tikro taško, po kurio arba užstrigtume arba tektu pekeisti savo požiūrį. Todėl nepatarčiau turėti kraštutinės nuomonės, arba aklai pasikliauti kažkieno kito požiūriu, išvadomis, kurios padarytos remiantis pasaulėžiūra.

Visa tai pasakius, galiu prisidėti prie temos.
Sąmonė ir pasąmonė yra daugiau mažiau kaip mašina. Sąmonė- variklis, kuo jis geresnis tuo greičiau isibegėja, pasamonė tai kaip mašinos svoris, kuo ji sunkesnė tuo sunkiau ją išjudinti, sustabdyti, pasukti. Kuo sąmonė švaresne,  (minčių plepėjimo nėra, iš esmės švari sąmonė turėtų būti kaip krištolinis indas pilnas šaltinio vandens, be minčių, pilnas būties) tuo ji stipresnė, tuo ji turi daugiau jėgos, įtakos paveikti pasąmonę.
Pasąmonė šituo atveju turi dalį įtakos žmogaus gyvenimo kursui, ji veikia iš inercijos, todėl kaikuriem asmenim sunkiai sekasi koreguoti, ar pakeisti savo gyvenimą vien dėl to, kad juos neša perdidelė pasąmonės inercija, jie nesąmoningai renkasi pasikartojančius sprendimus. Pasąmonė pradžoje sudaroma iš visko ką prisiema sąmonė, kadangi kudikystėje sąmonė yra švari, ji turi didžiausią įtaką ir galią, todėl kiekvienas mažas nutikimas įsirėžia į pasamonę ir gali stipriai nusakyti gyvenimo kursą kaip tam tikras pomėgis, mėgstamas kvapas, tam tikras subtilus troškimas, kurio jau tiksliai nebegali atkartoti tačiau bandai atrasti iš naujo.
Todėl nėra labai protinga susikurti "sunkios" pasąmonės kuri prikimšta visokiausių troškimų, normų, baimių, ar trūkumų. Tokiu atveju tikslas jau nulemtas, ir nesuvaldomai artėja.
Aišku kalbu apie tokius atvejus kai žmogus nusistato sau nepalankų tiksla , arba jam jį sukuria aplnkiniai.
Yra ir geroji sunkios pasąmonės pusė. Žmogus kurio pasąmonė sutelgta į teigiamą kryptį, praktiškai nenuvaldomai juda jos link. Tokiam žmogui nėra neiveikiamų iššūkių.

Bet aišku mašinoje yra ir vairuotojas.
Kartais jis būna iliuzinis ego (asmenybė), kuris sureikšmina save kaip vairuotoją, nors tėra sąmonės dalis. Šis ego negali nusakyti reikiamos krypties, nes jis yra atsakingas už judėjimą, reakciją išoriniams dirgikliams, bet ne už galutinio tikslo nustatymą. Didžiaja dalimi vien tik ši asmenybė bando diktuoti gyvenimo tikslus, nuneigdama tikrojo aš balsa.

Tikrasis aš- nepriklauso, nei sąmonei, nei pasąmonei. Jis neapribotas, nei norais, nei patirtimi, nei būdo bruožais. Todėl iš esmės gali nugyventi visą gyvenimą net nesuprasdamas kas tai yra. Jis duoda "vairą" asmenybei, kad ji pasimėgautų savo egoizmo jūroje, susitapatintu su kažkuo reikšmingu visa tai jam atrodo puiku. Kartkartėm pasiulo tam tikrus sprendimus, kelius, kartais net ir susikalba su ta asmenybe, bendrai pasirinkti tam tikrą tikslą.

Na tai tiek manau šiandienos pasaką baigiau