Psichiatrų nusikaltimai-kaip elgtis jų aukoms?

[Kostia]

Jei patektumėte į psichiatrinę...



Į psichiatrinę ligoninę jūs rizikuojate patekti tuomet, kai įgrystate kažkam, turinčiam valdžios ir (ar) pinigų. Paprastai tipiniai atvejai būna tokie:

    Susidūrus su policininkais, kurie vykdo svarbaus asmens pavedimą jus sudoroti (Žr. Hermanas ir Žaltauskas);

    Kai jūsų veikla gali aukštus ir įtakingus asmenis sukompromituoti, atimti iš jų valdžią ir įtaką (Žr. Daiva Guodienė skyriuje Straipsniai);

    Protestuojate prieš politinius sprendimus, kai visi aplink tyli (žr. Nina Kutko);

    Šeimyniniai konfliktai (žr. E.Antakauskienė);

    Asmuo valdo turtą, į kurį kėsinasi kiti (žr. D.Dzvokuvienė).

Psichiatrinio susidorojimo procedūra gana tipiška. Policija gauna (ar pati surašo) pareiškimą, kad jūsų protinė sveikata tokia prasta, jog keliate pavojų visuomenei. Reaguodami į tai, jie užlaužia jums rankas ir veža jus į psichiatrinę ligoninę.

Psichiatrai - iš pažiūros labai malonūs žmonės. Kalba ramiai ir širdingai. Psichiatras jums sako suprantąs, kad patekote čia per klaidą, pažada jums padėti. Tačiau turite suprasti ir jį - kadangi jus jau čia atvežė, tai jis stačiai privalo jus ištirti. Todėl maloniai prašo pas jį keletą dienelių paviešėti, o tuo tarpu jis atliksiąs formalius tyrimus ir, žinoma, po kelių dienų jau būsite namuose.

Psichiatrui absoliučiai būtina išgauti tokį jūsų pirminį sutikimą, antraip visas jūsų buvimas psichiatrinėje sistemoje bus niekuo nepridengtas kankinimas. Todėl jei gražiuoju įkalbinėjamas nesutiksite pasirašyti, galite būti mušamas. Tačiau šio sutikimo ekspertizei nė už ką negalima pasirašyti, nes tai formalus jūsų sutikimas bendradarbiauti su psichiatrijos sistema. Jei sutikimo niekaip nepasirašysite, jie niekur nedings, privalės jus išleisti ir palikti ramybėje.

Civilinio kodekso 2.26 straipsnis draudžia asmenį laikyti užsidarytą psichiatrinėje įstaigoje be jo sutikimo. Jei nėra nė mažiausios teisinės užuominos, kad sutikote pas juos gydytis, tuomet jie nerizikuos jūsų ten laikyti. Ypač jei žinos, kad yra kas nors laisvėje, kuris yra pasiryžęs dėl jūsų teistis.

Jei sutikimą pasirašytumėte, tuomet jums atliktų psichiatrinę ekspertizę. Kadangi psichiatrų išvados nieko bendra su medicina neturi, tai jie parašytų tokią išvadą, kokia jiems patinka. Tada spąstai užsidaro - kadangi sutikote išsitirti savo psichinę sveikatą, ir kadangi „specialistas" „atrado", kad jums stačiai negalima grįžti į laisvę, tai vedamas humanitarinės būtinybės psichiatras priverstas jus palikti savo valioje. Nuo tos akimirkos jūs kaip socialinė būtybė mirėte. Netekote teisės kažką suprasti ir išsakyti. Formaliai žiūrint, už jus galvoja psichiatras.

Toliau viskas paprasta: vykdote psichiatro nurodymus  - reiškia sveikstate. Nevykdote - medicininės komplikacijos. Jums bus duota psichotropinių vaistų, kurie kels galvos skausmą nebegalėsite normaliai valdyti kūno, t.t. Po kiekvieno tokio seanso - pokalbis su psichiatru, jis aiškinasi: „sveikstate" ar reikia „intensyvinti gydymą".

Psichiatras už šiuos veiksmus niekuo neatsako. Kad galėtumėte patraukti jį atsakomybėn, turite arba iš pat pradžių neduoti sutikimo pirmajai ekspertizei, arba pateikti teismui įrodymus, kad jis taip elgėsi iš piktybinių sumetimų. 

Kokie turėtų būti Jūsų veiksmai, jei jums gresia ar jau patiriate psichiatrinį susidorojimą? Pirmiausia ir užvis svarbiausia - nesuteikti jiems formalaus sutikimo jus „gydyti". Būtinai turite turėti savo atstovą laisvėje ir leisti psichiatrui žinoti, kad yra kas jus gina. Kol psichiatras taikosi jus sudoroti, turite jį įspėti, kad, kiek tai leis jūsų ir jūsų pagalbininko laisvėje galimybės, mėginsite ne tik išsilaisvinti, bet ir pasodinti „gydytoją" į teisiamųjų suolą. Praneškite jam šiuos savo ketinimus kuo anksčiau, kad jis suprastų, jog tapti jo auka ryžtingai atsisakote.

Jei psichiatrinį susidorojimą jau kuris laikas patiriate, tuomet nešokite budeliui į akis. Išsišokimai traktuojami kaip protinės sveikatos pablogėjimas ir psichiatras skiria daržovinimo procedūras prievarta leidžiamais nuodais, galinčias pasibaigti fiziniu ir psichiniu aukos suluošinimu visam likusiam gyvenimui. Tuomet grasinti atsakomybe ir jos siekti turi jūsų bendrininkas laisvėje. Šis žmogus turi nusiteikti ilgam žygiui, nes psichiatrinė sistema savo aukas budriai saugo ir ypač nenoriai išleidžia į laisvę (ištrūkti iš psichiatrinės netgi sunkiau nei iš kalėjimo, jei esate neteisingai ten įkišamas).

Kaip rodo daugybės išsivysčiusių šalių patirtis, žmonės dažnai pūdomi psichiatrinėse dėl to, kad turi nemažai turto. Tą turtą užvaldo arba giminaitis, arba pati psichiatrinė įstaiga. Pastaruoju atveju „ligoniai" laikomi tol, kol nepasibaigia jų pinigai. Apie tokius atvejus Lietuvoje nesame girdėję, tačiau mūsų šalies įstatymai leidžia psichiniam ligoniui savo palikimą užrašyti psichiatrinei įstaigai. Todėl, jei jums gresia psichiatrinis susidorojimas, patartume savo turtą ar bent jo dalį perrašyti asmeniui, kuris jus gintų kai prarasite veiksnumą. Pinigai nepatektų į budelių rankas, o jūsų gynėjas turėtų lėšų jus atstovauti teismuose.

Jei jums reikėtų bet kokios pagalbos siekiant ištraukti įkalintą asmenį, prašom susisiekite su mumis (žr. Praneškite apie psichiatrinį susidorojimą). 

Susiję įstatymai ir norminiai aktai:

    Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas

    Civilinio kodekso 2.26 straipsnis

    Medicininė norma 53

    Psichopatologijos skalės

** - Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisvę (LR CK, 2.26 str.) pabrėžia, jog asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu priverstinai hospitalizuotas - bet tik tada, kai serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, - bet ne ilgiau kaip dvi paras, ir priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Lygiai tokie patys reikalavimai ir jei asmuo yra neveiksnus, t.y. jei teismas yra pripažinęs asmens neveiksnumą: "Jeigu asmuo yra neveiksnus, sutikimą priverstinei jo hospitalizacijai, tačiau ne ilgiau kaip dvi paras, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. ((LR CK, 2.26 Str. 4 dalis), TAČIAU psichiatrijoje Lietuvos įstatymai negalioja: į pensionatus žmonės talpinami prievarta be teismo sprendimo, vien "sutvarkius" neveiksnumą.

Patyrę kankinimus Lietuvos psichiatrinėse skundus gali rašyti Europos Tarybos Kankinimų prevencijos komitetui:

Secretariat of the Committee for the Prevention of Torture

Council of Europe

67075 Strasbourg Cedex

France

Arba elektroniniu paštu: cptdoc@coe.int

[Benamis]

Kad Lietuva niekada nebuvo ir bent jau kol kas nera teisine valstybe sakiau visuomet. Taciau niekada nesidomejau sia tema. Informacija idomi.

Dabar skaitau LL straipsni: http://www.komentaras.lt/naujienos/atsargiai---sugrizta-baudziamoji-psichiatrija?lang= - kaip suprantu aprasomi kai kuriu minetu zmoniu atvejai.

[time]

Manau, dauguma pakliuvusių prieš tai būna kokie maištautojai prieš valdžią, laužantys taisykles, elgiasi nepadoriai su kitais. Nesvarbu ar jie kažko siekia svarbaus, perversmo, jie tiesiog sumenkinami, sutrypiami, kaip šiukšlės. Tas ir apriboja žmogaus galimybes maištauti, žmogus pradeda tokiu būdu bijoti ir ką nors organizuoti prieš valdžią. Bet neretai pakliūva ir visi NWO aiškintojai, ateivių tikėtojai, pranašai, angelai, demonai, burtininkai. Tai, ko negali psichiatras suprasti, negali pamatyti, jis neigia, jam logika neleidžia pritarti "paistalams". Psichiatras ištikrųju mano, kad tas žmogelis paisto vėjus ir priskiria privalomą gydymą psichiatrinėje ligoninėje.

P.S Jeigu ir ryžtasi žmonės ką nors daryti, jie daro slapta, nesipasakoja perdaug.

[Kostia]

Dar vienas liudijimas iš Rusijos-gal sudomins?


Atsuktuvu sielai nepagelbėsi.

Mano tėvai dirbo gydytojais-psichiatrais. Ir aš taip pat dirbau 15 metų psichiatru. Todėl, kas
vyksta psichiatrijoje aš žinau labai gerai.
Jeigu tokie dalykai vyktų kur nors kitur, tai būtų kvalifikuojama kaip nusikaltimas pagal
baudžiamąjį kodeksą. Reikalas tame, kad psichiatrija mūsų visuomenėje laikoma ypatinga
sritimi. Nei vienas Rusijos Dūmos deputatas neturi tokio nepramušamo neliečiamumo statuso,
nei vienas teisėjas neturi tokios pilnos ir net absoliučios valdžios, kokią turi psichiatras. Ir tai
vyksta tik todėl, kad psichiatrui suteikta teisė spręsti, ar žmogus yra sveiko proto ar ne. Jūs
galite būti užtikrintas dėl kažko tai, ir tūkstančiai žmonių gali sutikti su jūsų požiūriu. Bet
psichiatras pasakys, kad jūsų mąstymas - tai psichinė liga, ir nors jūs, ir tie tūkstančiai žmonių,
gali būti įsitikinę jūsų tiesa, tačiau jūs būsite pripažintas psichiškai nesveiku. Jus galima bus
patalpinti į psichiatrinę ligoninę, ir daryti su jumis viską, kas tik šaus psichiatrui į galvą, nežiūrint į
jokius jūsų protestus. Nei viename, net pačiame baisiausiame teisiškumo atžvilgiu kalėjime
neegzistuoja tokio įžūlaus žmogaus teisių nepaisymo, tokios begėdiškos prievartos, kaip psichinėse ligoninėse. Ne, aš
netvirtinu, kad į psichiatriją eina dirbti vieni niekšai. Dažnai ten dirbti ateina geri, padorūs
žmonės. Klausimas tik toks, kodėl jie pradeda daryti nusikaltimus?
Pradedant XIX amžiumi, psichiatrai ieškojo materialių priežasčių, kad išaiškinti dvasines ligas,
tačiau taip nieko ir nerado.
Bet jų tai nė kiek nesutrikdė. Jie nutarė atskirti tas ligas pagal tai, kaip jos pasireiškia išoriškai. Ir
pagal panašumų požymius jie suskirstė tai į 5 grupes. Todėl XIX amžiaus pabaigoje buvo tik 5
psichiatrinės diagnozės. Šiandien jie prigalvojo jų net keturis šimtus, bet ligoniams nuo to
nepasidarė nė kiek ne lengviau.
Kaip gydyti, jeigu nežinai sutrikimo priežasties? Jeigu sugedo jūsų televizorius, o jūs apie tai
nieko neišmanote, tai ką jūs darote? Pabarbenate į jo korpusą, pasukinėjate įvairias rankenėles
ar paspaudinėjate mygtukus. Galite paimti atsuktuvą ir pabandyti pasukinėti kažką atsitiktinai, -
gal padės... Panašiai vyksta „gydymas" ir psichiatrinėje. Savaime aišku, tai nepadeda. Kas
blogiausia, žmogaus psichikai ir jo sveikatai padaroma neatitaisoma žala. Ir dabar, trečiojo
tūkstantmečio pradžioje, tokio „gydymo" pasekmės kur kas fatališkesnės nei prieš 100 metų ,
nes XX amžiuje buvo išrasti tokie rafinuoti metodai kaip elektrošoko terapija, psichochirurgija,
psichofarmakoterapija.
Kiekvienas, daugiau ar mažiau patyręs psichiatras, jeigu tai bus artimas žmogus, padarys
viską, kad tik jis atsidurtų ligoninėje kaip įmanoma vėliau, skaičiuojant nuo atsiradusio susirgimo
pradžios. Bet geriausia, jeigu jis iš viso ten nepapultų. Psichiatrai žino: kuo anksčiau žmogus
papuls į psichiatrinę, tuo greičiau jį pradės „gydyti", ir tuo greičiau prasidės jo degradacija.


Psichotropinių vaistų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Daugelis iš jų jau tapo įprastu dalyku, nes
tokie vaistai, kaip aspirinas, dabar parsiduoda be recepto. Šiuos vaistus dalina mokyklose
mokytojai ir psichologai, kad mokiniai būtų daug ramesni. Mus įtikinėja, kad tai visiškai
nekenkia. Bet, deja, yra ne taip. Neegzistuoja nekenksmingų psichotropinių medikamentų vien
todėl, kad šitie cheminiai junginiai, prasiskverbę į smegenų ląsteles, negrįžtamai suardo ten
vykstančius cheminius procesus. Šitos medžiagos, kaip jas nepavadinsi, sukelia tik dviejų rūšių
pasekmes. Vieni iš jų sukelia baisų slopinimo efektą ir labai skausmingus raumenų spazmus.
Kitos medžiagos pagerina nuotaiką ir iššaukia raumenų atsipalaidavimą. Tame tarpe ir širdies
raumenų, ir kartais širdis sustoja ir tai baigiasi mirtimi. Prie tokių medikamentų yra priprantama,
todėl juos nebevartojant savijauta pablogėja. Faktiškai šitie vaistai yra narkotikai, ir žmogus
juos vartodamas tampa pačiu tikriausiu narkomanu. Aš norėčiau, kad jūs žinotumėte apie tai:
viskas, ką jums prirašo psichiatras, daugiau ar mažiau sukelia žmogaus organizme
neatitaisomą žalą.
Kada į psichiatrinę ligoninę, baigę Medicinos Universitetą, ateina jauni specialistai, jie labai
dažnai nuoširdžiai užjaučia šiuos dvasinius ligonius. Bet kada jie pradeda išnaudoti tai, kas yra
jų gydymo arsenale, tai pamato, kad kenkia savo pacientams. Pasimetę jie skuba pasitarti su
labiau patyrusiais kolegomis. Bet susiduria su neįtikėtinu cinizmu, visišku abejingumu paciento
sveikatai, neslepiamu interesu tik savo asmeninei gerovei ir noru kuo greičiau juo atsikratyti.
Aš žinau vaikinus, kurie dėl šios priežasties paliko darbą arba nusigėrė. Tačiau daugelis
vaisingai įsisavina vyresniųjų pamokas ir per trumpą laiką tampa tokiais pat, kaip ir anie, visiškai
pateisindami savo nusikaltimus tuo, kad psichinės ligos yra nepagydomos. Iš dienos į dieną
vykdydami "gydymo" procedūras, kurios praktiškai yra nusikaltimai, psichiatrai patys tampa
didesniu ar mažesniu laipsniu kaip nusikaltėliai. Ir, deja, tai tapo dėsningumu, kuriame išimčių
nebūna.

autorius-Sergej Zapuskalov
Buvęs gydytojas-psichiatras,
Medicinos Mokslų kandidatas.

Šaltiniai:
Данилин А.Г.: Психиатрия: мифы, нейролептики и дети
Коррупция и карательная психиатрия: цифры и факты

[gidas]

Psichotropinių vaistų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Daugelis iš jų jau tapo įprastu dalyku, nes
tokie vaistai, kaip aspirinas, dabar parsiduoda be recepto. Šiuos vaistus dalina mokyklose
mokytojai ir psichologai, kad mokiniai būtų daug ramesni.

Kas, kas tas aspirinas? Psichotropikas?
Kažką painioji, bičiuli iš Rusijos. Gal pas jus mokytojai ir dalina aspiriną vaikams kad ramesni būtų, nežinau (nesuprasi tos Rusijos ), bet Lietuvoje tokie aspirininiai reikalai ne daugiau kaip absurdas, kliedesys.

[Ezekiel]

Kadangi psichiatrų išvados nieko bendra su medicina neturi, tai jie parašytų tokią išvadą, kokia jiems patinka. Tada spąstai užsidaro - kadangi sutikote išsitirti savo psichinę sveikatą, ir kadangi „specialistas" „atrado", kad jums stačiai negalima grįžti į laisvę, tai vedamas humanitarinės būtinybės psichiatras priverstas jus palikti savo valioje. Nuo tos akimirkos jūs kaip socialinė būtybė mirėte. Netekote teisės kažką suprasti ir išsakyti. Formaliai žiūrint, už jus galvoja psichiatras.

Psichiatrija tikslusis mokslas ir taip sau sugalvoti ligos negali. Čia gal painiojate su psichologija, kuri yra humanitarinis mokslas. Nors žmogaus psichologija turi subjektyvių problemų psichines ligas galima diagnozuoti naudojant MRI skenavimą bei kraujo tyrimus.

[Vytautas]

Šiaip psichiatrai labai atsargūs jei nekenki sau ir kitiems. Visuomet tokiu atveju bet kuriuo momentu jiems gali pasakyti ačiū man jūsų paslaugų nereikia. Ir pvz jei šeimoje žmogui pavažiavo stogas bet tai nekenkia fiziškai kitiems psichiatrų pagalbos nesulauksi jei nesutiks tas kam pavažiavo stogas. Tiesiog tokia gyvenimiška praktika.