Anomalija.lt

Aš gyvenu, esu gyva būtybė. Koks to gyvenimo tikslas? Kokiu būdu turėtų vykti gyvenimas, kaip tekėti laikas, kokie užsiėmimai, apie ką viskas turėtų suktis?

Šie klausimai gali būti užduodami iš dviejų perspektyvų.

Viena - amžina ir ideali. Kaip amžinos esybės, koks mano gyvenimo tobulas pobūdis? Koks yra gyvenimo tobulumas, aukščiausias lygis? Kur nebus nepasitenkinimo ir problemų, ydų. Kokia yra pati būties saldybė, visiškas sielos patenkintumas?

Antra perspektyva - iš dabartinės sąlygotos situacijos. Būdamas šiame fiziniame kūne, ką turėčiau veikti, ir kaip turėčiau gyventi šį gyvenimą? Kokio gyvenimo būdo laikytis ir ko siekti? Yra daug gyvenimo aspektų, kurie įstato į konkrečią nepakeičiamą situaciją. Kaip pavyzdžiui, šis fizinis kūnas - negali gauti kito, visas šis gyvenimas praeis šiame kūne. Atitinkamai, moki tam tikrą gimtąją kalbą, esi tam tikros socialinės aplinkos dalis, turi tam tikrus profesinius įgūdžius ir talentus, iš kurių reikia užsidirbti pragyvenimui. Yra tokios fizinio gyvenimo fazės, kaip vaikystė, jaunystė, branda, senėjimas, senatvė. Yra maitinimosi, miego, apsisaugojimo, poravimosi poreikiai, yra gimimo, ligų ir mirties procesai. Todėl gyvenimas neišvengiamai įstatytas į tam tikrą vagą, kuri negali patenkinti sielos.

---

"Senovės pasakojimai apie Bhagavaną" (autorius Vjasa) aprašo gyvenimo tikslą taip:

Citata
1.2.6 posmas

sa vai puḿsāḿ paro dharmo
yato bhaktir adhokṣaje
ahaituky apratihatā
yayātmā suprasīdati

saḥ -- tas; vai -- tikrai; puḿsām -- žmonijai; paraḥ -- aukščiausias; dharmaḥ -- užsiėmimas; yataḥ -- kuriuo; bhaktiḥ -- pasišventusios meilės veikla, tarnystė; adhokṣaje -- Anapusiniam, Transcendentiniam; ahaitukī -- be priežasties; apratihatā -- nenutrūkstanti; yayā -- kuria; ātmā -- savasis "aš"; suprasīdati -- visiškai patenkintas.

Aukščiausias visos žmonijos užsiėmimas yra tas, kuriuo žmonės gali pasiekti mylinčią pasišventimo tarnystę transcendentiniam Viešpačiui. Tokia pasišventimo tarnystė turi būti nemotyvuota ir nepertraukiama, kad galėtų pilnai patenkinti sielą.

---

Santykiai, santykių skonis, džiaugsmingas vyksmas. Gyvenimas skirtas džiaugtis. Visi nori skęsti džiaugsmingame bendravime, ir taip patirti laimę. Mylėti ką nors. Nieko gyvesnio ir patrauklesnio greičiausiai nėra. Visa kita - daugiau ar mažiau nuobodu. Vadinasi, intensyviausias sielos tobulas gyvenimas arba užsiėmimas - taurios ir kilnios meilės pilnas bendravimas.

Aukotis ir pasišvęsti šiame pasaulyje - nenatūralu. Būtų keista pasišvęsti akmeniui, turėti meilės ryšius su akmeniu, aukotis dėl jo. Akmuo - materija.

Lygiai taip pat, fizinis kūnas irgi yra materija - atomai, chemija, oda, raumenys, riebalai, vidaus organai, kraujas, kaulai ir t.t..

Būtų nenormalu mylėti kompiuterio skaičiavimus, programinę įrangą, jos veikimą. Analogiškai, nenormalu mylėti kažkieno mentalinį kūną, mintis, ego, kuriuos generuoja šis materialus kosmosas, vadinasi, taip pat kaip ir fizinis kūnas - laikinus ir materialius dalykus.

Be to, pasišvęsti netobulumui ir laikinumui - vėlgi, niekur neveda. Tik kvailys aukotųsi dėl kriminalinio nusikaltėlio, recidyvisto, ir už gerą veiksmą susilauktų atgal smūgio į galvą. Tai sukurtų pasibjaurėtiną situaciją. Bandyti pasišvęsti netobulam meilės objektui - neišvengiamai veda link priešingų pasekmių. Jeigu siela - amžina, sielos užsiėmimas meilė - amžinas ir realus procesas, tai ir meilės objektas turėtų būti amžinas ir realus. Jeigu meilė turėtų būti tobula ir be priekaištų, išvystyta iki aukščiausio laipsnio, tai ir tokios meilės objektas tegali būti tobulas ir be priekaištų. Meilė per prievarta neįmanoma, dirbtinė, nenatūrali meilė - taip pat. Tik tas, kas savaime iššaukia tobulą meilę savo amžinomis ir realiomis savybėmis yra adekvatus meilės objektas.

Kadangi Anapusybėje, Tobuloje Būtyje nėra šio pasaulio ydų, egoizmo, tarnavimas Turinčiajam Patraukliausią Palaimingą Būtį nėra toks kaip tarnavimas šiame pasaulyje, santykiai nėra kaip darbininko su darbdaviu - kažkas išnaudoja, kažkas paklūsta per prievartą. Tame nėra grožio ir džiaugsmo, tai šio pasaulio bjaurūs santykiai. Tuo tarpu santykiai sielos su sielos Šaltiniu - gražūs, pilni natūralios savaiminės meilės, panašiai kaip draugo tarnavimas draugui, arba mamos ir tėvo tarnavimas sūnui, arba kaip mylimųjų tarnavimas vienas kitam.

Taigi, apibūdinau tobulą gyvenimo tikslą.

Neturi ego?
Dabar supratai kad turi.
Dabar gal suprasi, kad tavasis meilės suvokimas yra egoistinis.
O dabar gal suprasi, kad smerki egoizmą naudodamasis juo jam smerkti.
Ir galiausiai gal prieisi išvados, kad smerki save, dėl to, kad atskiri save nuo materijos, sumenkini ją taip sumenkindamas save, nesuprasdamas savos vienybės su materija, ir viskuo kas egzistuoja, nes pasaulėžiūra yra dualiztinė.

Turiu ego, savajį "aš", kodėl ne? Vienas yra teisingas, natūralus ego, pati siela, tai yra, kas aš iš tikro esu, o kitas - primestas, materialus, kaip apvalkalas. Tai tas primestasis ir yra bjauriai egoistiškas. O siela - pasiaukojanti, tyra.

Dėl dualistinės pasaulėžiūros. Mes matome pasaulyje tiek vienovę, tiek įvairovę. Visa yra viena, bet įvairovė niekur nedingsta. Be įvairovės nebūtų gyvenimo, greičiau būtų parimusi tolydinė būtis. Tas parimęs aspektas egzistuoja ir persmelkia viską, bet yra ir aktyvumas. Taigi, o ši tema skirta kaip tik aktyviajam gyvenimui ir tokio gyvenimo tobulumui. Taigi, suvokiant vienovę, ypač gyvenimo tikslo vienovę, kokybinę egzistencijos vienovę, nekyla klausimo apie dualistinį požiūrį. Visa kyla iš vieno Šaltinio ir visa Jam gimininga bei paklūsta. Žvelgiant taip, net ir įvairovė matoma nedualistiškai, tai yra kaip vientisa harmonija, diversity in unity.

Dėl vienybės su materija. Taip, fizinis kūnas yra materijos dalis, taigi, fizinį kūną reiktų suvokti kaip esantį vienovėje su materija. Siela - dvasios dalis, sielą reiktų suvokti kaip esančią vienovėje su Dvasia. Ir kadangi materija yra Dvasios antrinis produktas (iš aukštesnio - žemesnis, iš dinamiško - statiškas, iš sąmoningo - nesąmoninga), tai viskas yra vienovėje su Dvasia.

Tobulai suvokiant Dvasią, netgi materija matoma dvasiniu žvilgsniu, kaip susieta su Dvasia. Ir tada viskas naudojama tyrai ir adekvačiai. Bet iki tokio lygio reikia subręsti, apsivalyti nuo materializmo, būtent tam ir reikalingas sąryšių tarp Dvasios ir materijos, tarp Dvasios ir gyvų esybių, ir tarp gyvų esybių ir materijos pažinimas.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 07, 2013, 22:37:51
, o kitas - primestas, materialus, kaip apvalkalas. Tai tas primestasis ir yra bjauriai egoistiškas. O siela - pasiaukojanti, tyra.

Kūno natūralūs norai valgyti, miegoti it t.t. nėra nei blogi nei geri. Visos blogybės tokios kaip pavydas, puikybė, valgymas dėl persivalgymo, o ne dėl alkio ir t.t, kaip tik ir yra sieloje, ir ją apsivalyti turime galimybę tik būdami materialiame kūne.

Visa kas egzistuoja yra meterialu, Todėl tu negali tuo pat metu jausti savo egzistencijos ir būti nematerialus. Siela yra materiali.
Kuri sudėtingus tekstus, bandai giliai išnagrinėti, tačiau juose daug prieštaravimų, tiesiog labai daug, net nusvyra rankos  :) ;D
Dualistiniu ir ego požiūriu nesuprasi meilės, tikslo ar dievo apie kurį taip mėgsti rašyti.
Matomai esi apsiskaitęs ir nori visa tai išreikšti, bet tai tėra tik tavo labirintas.

Taip, natūralūs fizinio kūno poreikiai nėra nei geri, nei blogi.

Kaip jau ne kartą susidūrėme su tuo įvairiuose kontekstuose, "blogio" ir "gėrio", "blogumo" ir "gerumo" sąvokos nevienareikšmiškos, ir reikalingos atidaus kvalifikavimo.

Pvz. į fizinio kūno poreikius galima žiūrėti kaip į darbinę būtinybę. Automobiliui, kad važiuotų, reikia įpilti benzino, fiziniam kūnui reikalingas maistas. Ir t.t. ir pan.

Ką tuo metu veikia siela? Kodėl ji yra fiziniame kūne? Ar fizinė būtis kelia problemų, ir kokios to problematiškumo priežastys? Kaip vertintinas pats fizinio kūno turėjimas? Kaip naudotinas fizinis kūnas?

Kai ką iš šitų klausimų su puoduku aptarėme reinkarnacijos temoje: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=135.msg31786#msg31786

---

CitataSiela yra materiali.

Na, tada mes galbūt tiesiog naudojame skirtingus terminus. Tu "siela" vadini vieną dalyką, aš - kitą. Tavo sampratoje, ar yra būtyje kas nors nematerialaus?

---

Kodėl tikrąjį ego, tikrąjį "aš" uždengia klaidingas ego, netikra tapatybė, kaip pvz. "aš esu fizinis kūnas, materalios gamtos kūrinys, aš esu vyras, moteris, lietuvis, rusas, anglas, indas, japonas, ir pan., aš esu vyras, žmona, vaikas, tėvas, ir pan., aš esu darbininkas, verslininkas, mokinys, studentas ir pan." Visi šie dalykai laikini ir praeinantys. Po mirties, siela atsiskirs nuo kūno, ir jau nebus vyro, moters, lietuvio, ruso, anglo, ir kitų vaidmenų. Ką bendro šie vaidmenys turi su pačia siela? Ir ką šios laikinos tapatybės nulemiama veikla turi su tikruoju gyvenimo tobulumu? T.y., tuo metu, kai mes užsiėmę visais savo vaidmenų atlikimais, kova už būvį, fizinio kūno darbiniais poreikiais, ką tuo metu veikia siela? Ji stebi, patiria, bet ar ji pažįsta save ir ar gyvena tikrąjį savo gyvenimą?

---

Iš kur kyla problemiškas sielos buvimas fiziniame kūne? Kodėl ji čia patalpinta? Ir iš kur kyla bjaurūs, egoistiniai veiklos pobūdžiai? Fizinis kūnas - kaip mašina, jis čia tarsi niekuo dėtas. Bet ta mašina turi impulsus, minėtus fizinius poreikius, kurie kelia materialias kančias ir materialius malonumus. Taigi, tokiu būdu, siela gali įsipainioti į materialų hedonizmą bei nuolatinių problemų sprendimą "gaisrų gesinimo" metodu, ir taip gyventi kančių pilną gyvenimą, nepažindama gyvenimo tikslo, ir nerasdama tikros laimės. Vadinasi, siela susiejo save su tokia situacija, įgijo tokią dispoziciją, kurioje tapo įmanoma gauti fizinį kūną ir taip jį naudoti. Vietoje tobulos savo egzistencijos, ji turi sąlygotą egzistenciją, klaidingo ego apvalkale. Klaidingas ego yra ne kas kita, kaip jos neteisingai nukreiptos dispozicijos išraiška. Atmetusi klaidingą ego, siela gali panaudoti materialų protą ir fizinį kūną kaip dvasinio gyvenimo praktikos priemones, ir jomis pasinaudojusi, pasiekti gyvenimo tikslą, tobulumą.

Tame ir esmė, kad sąmonė yra nematerialioji pusė, bet jei judant susikuria materija, todėl visa kas yra- yra materialu, ir negali būti atskirta, visa kas nematerialu nejuda, ir negali būti patiriama, todėl neegzistuoja.
Na nagrinėk toliau pats.

Sąmonei judant susikuria ne tik materija.

Materija yra žemesnis veikimas, judėjimas. Materija neturi sąmoningumo, yra inertiška, objektiška. Bet Sąmonė turi savo vidinį gyvenimą, savo lygyje, ne tik išorinį judėjimą. Tas vidinis Sąmonės vyksmas gali būti vadinamas vidiniu judėjimu, ir jis vyksta grynai sąmonėje, todėl yra dvasinis, amžinas, tikroji realybė, nes jeigu sąmonė yra reali ir amžina, ji savo vidinį gyvenimą gali palaikyti realiai ir amžinai, o zona, kurioje ji veikdama kuria laikinus reiškinius, vadinama išorine, arba materialia. Vidinė ir yra tobula egzistencija. Mažos sąmoningos esybės yra nematerialios, bet aukštesnio Sąmonės veikimo dalelės.

Materialioji egzistencija yra judėjimas, skirtas netobulam sielų veikimui išsireikšti, ir suteikti galimybę joms mokytis gyvenimo tikslo.

Materija turi sąmoninguma  ;D
Ji negali būti atskirta nuo pačios samonės, ir tu vistiek atskiri tuos du dalykus.
Nėra ten jokio išorinio ir vidinio gyvenimo, tėra skirtingi materijos lygiai kuriuose pasireiškia skirtinga realybė, bet ji taip pat materiali, jeigu ji nebūtų materiali tu išvis nepatirtum jokios realybės, nebūtų ko patirti.

Netobulam? ;D vėl prasideda tas paradoksas. Tu negali žinoti kas yra tobula, o kas netobula ir ar išvis yra netobula, nes neturi tobulo suvokimo apie viską kas egzistuoja. Jeigu teigi, kad kažkas yra netobula Teigi kad pats dievas yra netobulas, kitaip sakant teigi, kad esi virš dievo ir gebi suvokti jo netobulumą ko jis pats nemato. Va tau ir ego

Citata iš: eternal.bliss  liepos 08, 2013, 09:55:36
Nėra ten jokio išorinio ir vidinio gyvenimo, tėra skirtingi materijos lygiai kuriuose pasireiškia skirtinga realybė, bet ji taip pat materiali, jeigu ji nebūtų materiali tu išvis nepatirtum jokios realybės, nebūtų ko patirti.

Nežinau ar šiuo atveju yra taip svarbu kaip vadinsime, ar nematerialus, ar skirtingi materijos lygiai .
nors man asmeniškai labiausia priimtina toks apibūdinimas (panašesnis į tavo):
kūnas - materialus; siela- eterinis žmogaus kūnas, o dvasia- aukštesnioji(sielos siela) sielos dalis, 

Labai svarbu, nes jis yra klaidinantis ir sumenkinantis vieną realybę ir išaukštinantis kitą. :)

Nėra egoizmas gyventi taip kaip tu nori, bet yra egoizmas norėti kad kiti gyventu taip kaip tu nori ;)

Na a.t.sielis nukrypo į abstrakčius filosofinius samprotavimus. Yra daug prikurta skirtingų gyvenimo filosofijų ir religijų. Geriau nagrinėti tai kas universalu žmonijai ir galimai turi mokslinį pagrindą

Man labai įsiminė Terence Mckenna požiūris, kad Visata sudaryta pirmiausiai iš kalbos, tai yra potyriai jaučiami juslėmis. O mūsų Visata yra labai sudėtinga ir daug "kalbanti". Taigi įmanoma, kad gyvenimo tikslas yra jos klausimasis, bendravimas ir tam tikru dalyku siekimas
Manau to ir nori žmogus, patirti kuo daugiau nauju, unikalių įspūdžių. Žinoma yra siektinos vertybės, tarp jų reikalingi patenkinti išlikimą, tačiau reikia ne tik išlikti, bet ir gyventi. Tačiau pats išlikimas ir evoliucija būti žaidimo dalimi, tarkim, kad būtų tikslas, galimybę patirtis emocijas ir daugybę unikalių potyrių.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 07, 2013, 21:09:09

Būtų nenormalu mylėti kompiuterio skaičiavimus, programinę įrangą, jos veikimą. Analogiškai, nenormalu mylėti kažkieno mentalinį kūną, mintis, ego, kuriuos generuoja šis materialus kosmosas, vadinasi, taip pat kaip ir fizinis kūnas - laikinus ir materialius dalykus.

Kodėl nenormalu mylėti tavo išvardintus dalykus, nebent jie prieštarautų vertybėms? Man patinkanti analogija būtų kompiuteriniai žaidimai, nes ten koncentruojami žmonių norai. Kodėl žmonės taip gali būti nuo jų priklausomi? Nes gali įveikti fizinius ribotumus, laužti fizikos dėsnius, gali mirti ir vėl žaisti iš naujo (graudu kai negali išsaugoti progreso). Geri žaidimai leidžia evoliuciuonuoti personažui, tobulinti ginklus ir kitokius įgudžius. Ir koks būtų įdomus žaidimas jei nebūtų priešų, ypač palaipsniui stiprėjantis ir atsirandantis nauji iššūkiai.

Jei virtualios Visatos teorija ir sąmonė kūria realybę visai įmanomas paaiškinimas kodėl pasaulis taip vystosi. Žaidimuose vertybė yra naujoviškumas, kūrybingumas, didelės erdvės ir šį Visata tai teikia.

Ne materija turi sąmoningumą, o Sąmonė turi materiją, kaip vieną iš savo veikimų, t.y., energijų. Išorinė energija. Nėra atskirties tarp Energingojo ir Jo Energijos, todėl ir materiali energija yra neatsiejama nuo Sąmonės. Bet ši energija turi savo ypatybes, kurios ją skiria nuo kitų energijų. Būtent, nagrinėjant sąryšius tarp materialios energijos ir Sąmonės, tarp mažų sąmonių ir Sąmonės, ir tarp mažų sąmonių ir materialios energijos, paaiškėja kokiu būdu tos ypatybės dera. Aukščiausioji Sąmonė valdo tiek materialią energiją, tiek mažas sąmones. Mažos sąmonės gali būti užgožtos ir paklaidintos materialios energijos, kartu, jos yra aukštesnės prigimties, ir gali ribotai valdyti materialią energiją. Kaip pavyzdžiui, žmogus gali manipuliuoti akmeniu. Bet akmuo manipuliuoti žmogumi negali. Bet žmogus yra materialios gamtos valdžioje, priklauso nuo gamtos dėsnių. Iki tam tikro lygio, kaip tai daro šiuolaikiniai mokslininkai, gamtos dėsniais galima naudotis, bet vis vien, jų jėgos žmogus negali pralenkti.

---

Kalbėjimas apie tobulumą yra su natūraliu sąmonei subjektyvumo sandu. Galima sakyti, viskas tobula, bet yra tobulumo laipsniai, tobulumų įvairovė, ir prigimtinė vieta tam tikruose tobulumuose. Prigimties tobulumas - visų pirma, gyvai esybei svarbus šis savasis tobulumas. Viskas yra tobula, nes Aukščiausioji Sąmonė yra tobula, todėl visos jos energijos ir visi pasauliai yra pilni ir tobuli. Bet kai gyvoji esybė turi netobulą dispoziciją, elgiasi netobulai (t.y., neišnaudoja savo tobulumo galimybės, skalės, neteisingai naudoja savo gyvenimo laisvę), tada ji turi problemų ir materialistišką būties matymą, praranda ryšį su Dvasia. Kai siela eina prieš savo prigimtį, neatranda tos prigimties, tada kyla problema. Gyvenimo tikslas sutampa su sielos prigimtimi. Kai siela yra veikiama materialios energijos, jos prigimtis transformuojasi į nutolusią nuo sielos esmės. Panašiai kaip vanduo sušalęs virsta ledu, taip mylinti siela pavirsta šio pasaulio gyventoju, kuris kovoja už būvį, ir turi kitų veiklos pobūdžių, nei gryna meilė. Sudvasinus gyvenimą, ledas vėl atšils, ir taps tekančiu minkštu vandeniu.

Tobulumo ieškojimas - tai savo prigimtinės būsenos ieškojimas. Taigi, kalbėjimas apie tobulumą nėra kalbėjimas apie tai, kad pasaulis netobulas. Greičiau atvirkščiai, tai bandymas realiai suvokti pasaulio tobulumą, ir nustoti gyventi pagal džiunglių įstatymus.

---

Kai pripažinsime, kad materija yra pavaldi Aukščiausiai Sąmonei, tada nustosime ja piktnaudžiauti. Kol ja piktnaudžiaujame, tai ir reiškia materijos menkinimą ir savęs kėlimą. Bet viską susiejus su Dvasia, viskas atsistos į savo vietas, ir viskas bus naudojama pagal Sąmonės vienijamą būties harmoniją.

Jeigu sakome, kad automobilis yra negyvas, o žmogus - gyvas, ar tai reiškia automobilio menkinimą ir žmogaus aukštinimą? Ne, tai tiesiog ypatybių nusakymas, realios padėties pažinimas. Panašiai, jeigu sakome, kad materija yra negyva, o Sąmonė - gyva, ir apibūdiname jau minėtus aukščiau trijų rūšių sąryšius, tai realybės pažinimas. Čia nėra aukštinimo ar žeminimo. Suvokus šiuos sąryšius, atstatomas būtent toks matymas, kuriame nėra klaidingo egoizmo - manymo, kad kažkas yra mano valdžioje, kad esu nepriklausomas, ir kad pasaulyje nėra vieningos harmonijos Šaltinio. Tada į viską žiūrima su derama pagarba. Kitaip, kovojantis dėl būvio pagal džiunglių įstatymus, elgsis kaip laukinis ir kažką tremps.

---

Kodėl nenormalu mylėti kompiuterį? Pabandysiu paaiškinti šią mintį. Paprastai gyvos esybės myli kitas gyvas esybes. Neteko girdėti, kad kas nors susituoktų su kompiuteriu. Arba kad kas nors sakytų "aš myliu kompiuterį". Kompiuteris - negyvas, jis ne asmenybė. Meilės ryšiai vyksta tarp asmenybių, kurios viena kitai atsako jausmais, veikla; kurios suvokia, patiria tai kas vyksta.

Gyvenk taip, kad senatvėje nebijotum, nesigailėtum ir negraužtų sąžinę. Įdomu paklausyti ką šneka senoliai:
http://thechive.com/2013/10/30/the-things-people-say-they-regret-the-most-in-their-old-age-20-photos/

(http://thechive.files.wordpress.com/2013/10/lifes-biggest-regrets-10.jpg?w=500&h=333)
Ir dar lietuviškas straipsnis: http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivairenybes/5-dalykai-kuriu-zmones-labiausiai-gailisi-pries-mirti-61-240015

Kai pagalvoji, kad siela tęs savo egzistenciją po mirties, (o tai pakankamai patvirtintas faktas, NDE, religijos, ezoterika ir t.t.) ...

Citata iš: a.t.sielis  sausio 08, 2014, 19:08:16
Kai pagalvoji, kad siela tęs savo egzistenciją po mirties, (o tai pakankamai patvirtintas faktas, NDE, religijos, ezoterika ir t.t.) ...

Nelaimingo, nepilnaverčio ir niekšiško gyvenimo prisiminimai vis tiek kankins iki mirties ar bent prisiminimų mirties.

Tiesą sakai. Tik galvoju apie tai, kokiais standartais vertinsim, kas buvo nelaiminga, nepilnavertiška ir niekšiška.

Jeigu gyvenimą praleisim veltui, mirties akimirką smarkiai apgailestausim.

Bet koks gyvenimo būdas yra pilnavertis ir tikras, o koks - tuščias ir bergždžias? Kas yra laimė, iš kur ji kyla? Kas dorybė, o kas - šykštumas ir nenaudėliškumas?

Pilnavertis manau yra kai teikia džiaugsmą tam tikros situacijos,ir tai vykstadažniau. Kad sulaukus labai brandaus amžiaus,pažvelgus atgal būtų dėl ko džiaugtis,kažkuo pasidalinti su jaunaja karta. O tuščias ir bergždžias visiškai viskas atvikščiai,kai gyvenime ašaros labiau įsimintinos nei juokas.

gyvenimo tikslas buti kuo geriau ir kaupt patirtis (netik fizines bet ir dvasines) kurias nusinesi mirus fiziniam kunui i kitas realybes

o jeigu nėra kitos realybės?

Jeigu nėra kitos realybės tuomet viskas visur yra nesvarbu, gali daryti ką nori.
Jeigu yra kita realybė tuomet viskas visur yra nesvarbu, gali daryti ką nori.

Kitaip sakant tėra tik žmogaus iliuzija.
Kitaip sakant kiekvienas žmogus turėtų siekti būti laimingas kiekvieną akimirka, nes visa kita yra iš esmės nesvarbu.

Citata iš: eternal.bliss  rugsėjo 21, 2017, 23:22:25Kitaip sakant kiekvienas žmogus turėtų siekti būti laimingas kiekvieną akimirka, nes visa kita yra iš esmės nesvarbu.

Ko visi ir siekia, tik mazai kam sekasi...

Citata iš: eternal.bliss  rugsėjo 21, 2017, 23:22:25Kitaip sakant kiekvienas žmogus turėtų siekti būti laimingas kiekvieną akimirka, nes visa kita yra iš esmės nesvarbu.

kokios priemonės tai laimei pasiekti irgi nesvarbu?

Visų pirma reikia suprasti ko sieki. Tik tada siekti.
Tada ir priemonės bus ne betkokios o konkrečos.

Citata iš: a.t.sielis  sausio 08, 2014, 19:39:56Tiesą sakai.  automobilis yra negyvas, o žmogus - gyvas, ar tai reiškia automobilio menkinimą ir žmogaus aukštinimą?

- dažnai girdime: "mane žemina"? mam iškyla klausimas dėl termino "žemina" reikšmės:

a) ar "žemina" reiškia sutrumpina vertikalų igį?
b) ar "žemina" reiškia krūvio nuleidimą per įžeminimą?

Ačiū.

a variantas labiau tinka,tik jei kalba ne apie fizinius objektus, subjektus .. ;)

Citata iš: eternal.bliss  rugsėjo 23, 2017, 14:47:16Visų pirma reikia suprasti ko sieki. Tik tada siekti.
Tada ir priemonės bus ne betkokios o konkrečos.

Hitleris irgi turėjo konkrečius tikslus ir priemones...kaip tai?

Citata iš: a.t.sielis  liepos 07, 2013, 21:09:09Aukščiausias visos žmonijos užsiėmimas yra tas, kuriuo žmonės gali pasiekti mylinčią pasišventimo tarnystę transcendentiniam Viešpačiui. Tokia pasišventimo tarnystė turi būti nemotyvuota ir nepertraukiama, kad galėtų pilnai patenkinti sielą.

- taip, čia vertėtų prisminti Aristotelį, žmogus pažįsta daug meilės rūšių, čia pacituotą, Aristotelis priskiria prie aukščiausios.

Agape - pasiaukojama meilė.
Ludus - meilė kaip žaidimas.
Eros - jausmingoji meilė.
Manija - apsėstoji meilė
Pragma - praktiškoji meilė
Storge - meilė kaip draugystė.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/santykiai/meiles-rusys-pagal-aristoteli-1024-342660

elteide ...

Atrodo, jog rašai tik tam, kad rašytum.
Hitleris? siekė laimės? jis suprato ko siekia?

Jei esi neapykantoj, tai ten ir eisi.
Pragaras ir rojus nėra vieta, o sąmonės būsena, ir pats savanoriškai ten keliauji, renkiesi.

Citata iš: eternal.bliss  rugsėjo 24, 2017, 22:49:08elteide ...

Atrodo, jog rašai tik tam, kad rašytum.
Hitleris? siekė laimės? jis suprato ko siekia?

Jei esi neapykantoj, tai ten ir eisi.
Pragaras ir rojus nėra vieta, o sąmonės būsena, ir pats savanoriškai ten keliauji, renkiesi.

na man atrodo, jis tame ką darė matė savo realizaciją, svajonių pildymą , o tai reiškia savo laimę..ar klystu?
na taip jis gal viso to siekė vedinas nuoskaudų, neapykantos..ne meilės.

Žinoma, kad ne.
Aišku savęs nesuvokimas yra bendra visuomenės problema. Žmonės susikuria savęs paveikslus ir mano, jog jie yra tokie. Siekia ne savo laimės o personažo kurį susikūrė. Tas iliuzinis personažas prisidaro visokių nesamoningu norų, kurie ji atseit pripildys pilnatvės bei givybės, kurios jis neturi nes tėra vaizduotįs vaisius.

Išorė nesuteikia pilnatvės, laimės, ar meilės. Visa tai tėra atributai tikrojo aš.
Dėl to iliuzinė asmenybė visada jų ieško, nes ji žino, kad ji yra netikra, ir kad negali jausti būties džiaugsmo.

Citata iš: eternal.bliss  rugsėjo 24, 2017, 23:38:28.. yra bendra visuomenės problema. Žmonės susikuria savęs paveikslus ir mano, jog jie yra tokie. Siekia ne savo laimės, o personažo kurį susikūrė..

- Čia taikliai! Dar papildyčiau, kad visų aplinkinių "paveikslus" irgi sukuria ir apie juos supančius sprendžia iš savo sukurtų "paveikslų"..

p.s.
.. įdomu tai, kad tuos "paveikslus" kuria žmonės nesąmoningai, tarytum koks autonominis virusas smegeninėje.

:(

Citata iš: eternal.bliss  rugsėjo 24, 2017, 23:38:28Žinoma, kad ne.
Aišku savęs nesuvokimas yra bendra visuomenės problema. Žmonės susikuria savęs paveikslus ir mano, jog jie yra tokie. Siekia ne savo laimės o personažo kurį susikūrė. Tas iliuzinis personažas prisidaro visokių nesamoningu norų, kurie ji atseit pripildys pilnatvės bei givybės, kurios jis neturi nes tėra vaizduotįs vaisius.

Išorė nesuteikia pilnatvės, laimės, ar meilės. Visa tai tėra atributai tikrojo aš.
Dėl to iliuzinė asmenybė visada jų ieško, nes ji žino, kad ji yra netikra, ir kad negali jausti būties džiaugsmo.

kaip atskirti tikrojo aš laimę nuo iliuzinio personažo laimės?

Citata iš: elteide  rugsėjo 25, 2017, 11:53:30kaip atskirti tikrojo aš laimę nuo iliuzinio personažo laimės?

- gal pagelbės "laimės" apibrėžimas: laimė nėra kažkokia amžina būsena, "laimė" yra judėjimas link tobulumo, nelaimė gi yra judėjimas degresijos kryptimi. Laimės jausmas baigiasi, kai judėjimas sustoja, sakykim daugeliui "laimė" baigiasi po vestuvių, po gimdymo, po karjeros pasiekimo.

p.s.
.. akivaizdu, kad būti vėl "laimingu", būtina sukurti naujus siekius, vyresniems dažnai gelbsti Dievo paieškos.

:)

Citata iš: vytra  rugsėjo 25, 2017, 12:09:43- gal pagelbės "laimės" apibrėžimas: laimė nėra kažkokia amžina būsena, "laimė" yra judėjimas link tobulumo, nelaimė gi yra judėjimas degresijos kryptimi. Laimės jausmas baigiasi, kai judėjimas sustoja, sakykim daugeliui "laimė" baigiasi po vestuvių, po gimdymo, po karjeros pasiekimo.

p.s.
.. akivaizdu, kad būti vėl "laimingu", būtina sukurti naujus siekius, vyresniems dažnai gelbsti Dievo paieškos.

:)

kodėl baigiasi po vestuvių ..kaip tik bendri tikslai, judėjimas link jų atsiranda :)
na dėl vyresnių irgi pritariu ...:)

Citata iš: elteide  rugsėjo 25, 2017, 12:23:37kaip tai baigiasi po vestuvių? kaip tik bendri tikslai, judėjimas link jų atsiranda! :)

- rašiau "daugeliui", o kurie sukuria (ne atsiranda) bendrus naujus tikslus, tiems judėjimas tęsiasi, tas pats ir po "gimdyvinės krizės": kai kurios moterys labai krenta į depresiją, kai kurios lengvai sukuria naujus kūdikio ugdymo tikslus.

:)

Citata iš: elteide  rugsėjo 25, 2017, 11:53:30kaip atskirti tikrojo aš laimę nuo iliuzinio personažo laimės?

Citata iš: vytra  rugsėjo 25, 2017, 12:09:43- gal pagelbės "laimės" apibrėžimas: laimė nėra kažkokia amžina būsena, "laimė" yra judėjimas link tobulumo, nelaimė gi yra judėjimas degresijos kryptimi. Laimės jausmas baigiasi, kai judėjimas sustoja, sakykim daugeliui "laimė" baigiasi po vestuvių, po gimdymo, po karjeros pasiekimo.

p.s.
.. akivaizdu, kad būti vėl "laimingu", būtina sukurti naujus siekius, vyresniems dažnai gelbsti Dievo paieškos.

:)

Netiesa. Visa ką aprašei yra netikrojo aš laimės paieškos. Netikras aš negali būti laimingas, jis gali jausti tik laikiną euforiją kažką gaves pripildes save daigtais, potyriais ar statusu. Kas galiausiai veda iki asmenybės krizės, depresijos, ar beviltiškumo. Jis varomas geismais, norais, butinybe būti kažkur tik ne akimirkoje. Kaip sakant skuba kažkur o galiausiai nebelieka kur skubėti.

Susivokęs žmogus visada yra harmonijoje su savimi, dėl to jis nejaučia stokos, gyvenimo iššūkiai jam tampa antraeiliai. Toks žmogus gali strategiškai priimti sprendimus, neiveliant bereikšmių geismų ar troškimų. Tam tikrų planų įgivendinimas ar pasiekimas jam neatneša euforijos, taip pat neturi ir neigiamų jausmų kažkam nutikus netaip kaip planuota. Iš esmės emocijos stabilizuojasi ir esi pastovioje ramybėje, pilnatvėje.

Citata iš: eternal.bliss  rugsėjo 25, 2017, 20:19:38..jis nejaučia stokos, gyvenimo iššūkiai jam tampa antraeiliai.

- taip, kažką panašaus sakė Kristus: "nesirūpinkite per daug savimi, pažiūrėkite kokie laisvi paukščiai".

p.s.
.. tačiau realiai ir absoliučiai tai įgyvendinti įmanoma tik vienuoliams, kuriems valgyti atneša tie, "netikrieji". Na dar, iki kol visi numirsim, galim ir visi pabūti tokiais.

p.s.2
.. dar, Kristus sakė apie skirtingus žmonių kelius: "iš tiesų Jums sakau, dalis Jūsų regės Dievą, dalis Jūsų kris, dalis Jūsų paveldės Žemę".

:)

Citata iš: vytra  rugsėjo 26, 2017, 10:42:24- taip, kažką panašaus sakė Kristus: "nesirūpinkite per daug savimi, pažiūrėkite kokie laisvi paukščiai".

p.s.
.. tačiau realiai ir absoliučiai tai įgyvendinti įmanoma tik vienuoliams, kuriems valgyti atneša tie, "netikrieji". Na dar, iki kol visi numirsim, galim ir visi pabūti tokiais.

p.s.2
.. dar, Kristus sakė apie skirtingus žmonių kelius: "iš tiesų Jums sakau, dalis Jūsų regės Dievą, dalis Jūsų kris, dalis Jūsų paveldės Žemę".

:)

Įgivendinti gali kas tik nori, gali dirbti, turėti šeimyninį gyvenimą. Netgi pagerėja pasaulietiškas gyvenimas. Protinis pajėgumas, langva susikaupti.

Neprisirišimas nereiškia vienuolio gyvenimo. Vienuoliai kaip tik bando pasiekti neprisirišimo, todėl atsisako visko, kad negalėtų prisirišti. Bet kai yra pasiekiamas toks suvokimas, nėra svarbu ar tu būsi toliau vienuoliu ar gyvensi visuomenėje. Tiesiog vienuolio kelias yra tiems kurie nesugeba, arba neturi galimybės suvokti, tai grubus kelias kuris verčia neprisirišti, bet tai nereiškia kad tai pasiteisina. Dažnai neitin veiksminga.



Taip visų keliai yra skirtingi, tiesiog dabar kalbam apie laimės kelią, kuris yra ganėtinai siauras. Kiekvienas renkasi kur nori eiti, bet nereikia sekti iliuzijomis, kad būsi laimingas ateityje kai įvyks viena ar kita, taip nebus  :)

Link kokio svarbaus ppasirinkimo kreipiamas kaskart gyvenimas, jei pastata yra laikina arba amžina, kaip pasauliai ir sferos mintyse modeliuojami ir kaip paleidžiami atsitikti, vykti. Gyvenimas, kažkaip užkoduoja mintis, vėliau jos kreipiamos ir atsiranda iki šiol nematomi ryšiai - tampa tikrais ryšiais. Kai atrodo, kad kreipimas tai yra nurodantis prasmę - t.y. jungiantis tiltus, prasmė iškyla su vertybėmis, bet jeigu tiltai paprasti - jokių vertybių neįžvelgiama ir pasimėgauti nėra leista tokiose sferose. Todėl ryšiai, kažką kartu neša, bet iš vienos pusės - tai nepaprasta ir ypatingai nuoseklu ir logiška, tik pats suvokimas yra nešamas ir kurios pusės sutinka su sferos mintimis, yra apraiškos, kur paleidžiami atsitikti įvykiai. Kiti įvykiai yra labai seni ir simbolizuoja reinkarnacinius požymius, pagal tai atitinka nemažai ryšių ir gyvenimo procesas reinkarnacinis. Reinkarnacinis tai žiūrėdami, ne iš religinės pusės, bet kaip funkcija, labai realiai atsivaizduoja ir būna.

a.t. sieli, man  meiles nereikia, man svarbiausia kad manęs NESPAUSTU...
As pasiruošusi bet kokiems santykiams jei tik nejausiu spaudimo.:D

Dievas nei vienos gyvos esybės nespaudžia. Ir kiekviena gyva esybė savo prigimtyje turi tobulą santykį su Dievu. Kurį reikia atskleisti.

Bet pradžiai reikia prieiti prie sveiko proto. Tai nėra labai sunku. Reikia pasistengti, ir nenorėti klejoti.

Citata iš: sara  spalio 14, 2017, 20:06:37a.t. sieli, man  meiles nereikia, man svarbiausia kad manęs NESPAUSTU...
As pasiruošusi bet kokiems santykiams jei tik nejausiu spaudimo.:D

be spaudimo irgi nieko nebūna ...sūrį reikia spaust, kad sūrį išspaust, kopūstus raugiant irgi reikia spaust, aliejų vyną irgi , gimdant reikia spaust, ant toleto irgi reikia kartais spaust :)..
toks dėsnis, tik reikia neperspaust ...

Matai a.t. sieli, seksas yra neapsakomai be galo sudėtingas reiškinys... Ant tiek sudėtingas kad galima su visais susipykti ir su sveiku protu susipykti.
Cia patikek i tema parasiau( apie gyvenima rasau)

Nuo 40 metų jau reiktų mažiau apie seksą galvoti. Tai jaunystės aistros, jaunystės reikalai. O dabar jau reikia pradėti ruoštis senatvei, mirčiai. Jėgų pas žmogų nėra tiek daug, jas reikia panaudoti tikslingai. Dar likę kažkiek metų, žmogui reikia dvasiškai išsigryninti, kad likęs gyventi gyvenimas turėtų prasmę.

Nu as ir sakau. Bet vistiek atras galas mane laiko...:D
Ir jaučiu kad tai bus iki pat mirties...
Seksu lyg ir neuzsiimu, bet labai stipriai laiko, tai va. Tokios tokeles...
Nu nieko a.t. sieli nepadarysi...
Bus tai iki kojų pakratymo ( mirties)...

Gal kokie demonai/vaiduokliai apsėdę, tie tai gali tokią įtaką turėti.

va, va as ir sakau...
Tai va tie demonai bus iki mirties, su tuo jau susitaikiau. Tikrai.
Bet nereikia apie demonus taip blogai kalbėti, kad jie atseit apsede, jie dar ten kažką padare.
Be to demonai yra labai grazus, žinoma zmones ne mažiau labai grazus yra.

Jeigu priesinsiuos demonams bus tik blogiau. Tiesiog leidžiu savo vaga tekėti įvykiams...( cia jau sapnuose).
Kažkaip nemaloniai pakrypo kalba ar nejauti a.t.sieli? Nereikia visko taip supurvinti. O gal mane ne demonai visai lanko, o kazkas kitka... Nors gal ir demonai, tavo , a.t.sieli tiesa.

O gal lanko tik vienas demoniukas???:D

Neverta susitaikyti. Žmogus nori laisvės. Lietuviams tas poreikis visados buvo.

O sapnai yra tiesiog sapnai.

Bet kokiu atveju, iš tiesų, beprotybė kyla iš aistros, tai nėra keista, kad šiek tiek bepročiai yra ir surišti aistros pernelyg stipriai.

a.t.sieli, man sapnai itakoja ir visa likusi mano dienos gyvenima. Sapnai man tiesiog pakeičia psichika. Todel neišeina sakyti kad tai yra tiktais sapnai. Bet kaip tu nori. Tebūnie taip kaip tu kad sakai. Be to visi zmones yra labai aistringi, tik jie to nežino. Zmones yra kaip viena jūra.

Per daug miegi. Reikia užsiėmimą turėti, kur nereikia daug galvoti ir kalbėti.

Na visko gali buti... Bet labai daug kalbu ne as o klajunas ir t.t.( kiti panasus). Kokius jis referatus rašo! Va cia tai kalbėjimas! Arba politikai.:D
Man su tavim, a.t.sieli, yra be galo idomu bendrauti. Juk apie gyvenima kalbamės.

Jiems irgi tokia pati rekomendacija. Reikalinga veiklos terapija, užimtumo terapija. Kitaip iki nesąmonių prisigalvoja, iš neturėjimo ką veikti tuščiom apsukom kankina savo psichiką, arba kuria sąmokslo teorijas.

Va va va va!
Jaučiu kad tu nesi sizofrenikas. Ir kaip tau pavyko nebūti sizofreniku? Jei nenori gali neatsakyti, gal tiesiog jau net neturi ka pasakyti. Tu gal net esi spichiatras. Na toks bendras vaizdas susidaro.

Citata iš: a.t.sielis  spalio 14, 2017, 21:07:45Per daug miegi. Reikia užsiėmimą turėti, kur nereikia daug galvoti ir kalbėti.

o gal tiesiog dėl to, kad neturi intymumo?

Dauguma žmonių nėra šizofrenikai, tai labai retas dalykas. Aš iš tos daugumos, savaime taip buvo, kad neturėjau tokių problemų.

a.t.sieli beveik visi yra sizofrenikai, o tu tikrai ne tas.:D

Žiūrint kaip supranti tą žodį. Šiaip, tai yra tam tikra sunkios psichinės būsenos diagnozė.

Nu nu...neprovokuok manęs, o tai dar pasakysiu ka ne ta... Cia man labai uždavinei...

Beje, kas link šizofrenijos, forumo nariams rekomenduoju šią knygą paskaityti: https://www.knyguklubas.lt/austant+as+virsdavau+liutu+kaip+man+pavyko+iveikti+sizofrenija.html

Varčiau kažkada bibliotekoje, gana įdomu buvo.

https://books.google.lt/books?id=IfVDCgAAQBAJ&printsec=frontcover#v=onepage&q&f=false

Citata iš: elteide  spalio 14, 2017, 21:30:38o gal tiesiog dėl to, kad neturi intymumo?

elteide, man to intymumo ir nereikia. Tiesiog jau kartojuosi ir dar karta pasakysiu mane kazkas laiko už kito galo.
O kaip viena moteris pries dvidesimt metu sakė kad jai isvis "ten" kvėpuoja. Ir net kelis kartus ji tai kartojo, gal buvo tokio amžiaus kokio dabar as.:D
Ant bajerio galit pasiklausyti Robin Schulz-sugar(pagooglinti)

Citata iš: a.t.sielis  spalio 14, 2017, 20:32:44Nuo 40 metų jau reiktų mažiau apie seksą galvoti. Tai jaunystės aistros, jaunystės reikalai. O dabar jau reikia pradėti ruoštis senatvei, mirčiai. Jėgų pas žmogų nėra tiek daug, jas reikia panaudoti tikslingai. Dar likę kažkiek metų, žmogui reikia dvasiškai išsigryninti, kad likęs gyventi gyvenimas turėtų prasmę.

at.sieli nuo 40 metų tik tikras gyvenimas prasideda, su galva su patirtimi su žinojimu , ko nori , kas svarbu...per anksti dar įkapėm ruoštis :)
van Holivudo žvaogždės tokiam amžiuje tik pradeda gimdyt...
o mūsų Paragrafas tik apsiženijo :)
hm?

Daug ką kvailo žmonės daro, bet tuo tik didina savo problemų ratą.

a.t.sieli, ne tik problemu rata zmones didina, bet kartu drauge didina ir savo akirati. Kaip sakoma is klaidu yra mokomasi.
Is pradziu buname velniukais, paskui tampame angeliukais.

Nelįskit prie paragrafo, vedė tai vedė savo laiku, nebuvo jam 40.

O apie ką aš kalbu yra senatvė. Žmonių kūnas ir smegenys jau partalinasi, o jie bando mėgautis gyvenimu, lyg jauni būtų. O laiko lieka vis mažiau. Ir jėgų lieka vis mažiau. Vis mažiau laiko ir jėgų lieka grandioziniams projektams. Tokiu laiku apsiimti grandiozinius projektus - neprotinga. Gyvenimo galas jau ant nosies. Jeigu nuo 40 metų pradėsi šeimos kūrimą, namo statybas, darbų karuselę, kad išlaikytum šeimą, tai pats lendi "į galerą". Bet tegu žmonės daro, kaip jie išmano. Kiekvieno protas skirtingas.

a.t.sieli, mes visad jauni. Patikek. Paziuresime kaip tu jausies kai ant nosies bus tau 40 metuku ir daugiau. Ar taip jau ir sukriosi. Tik tokios tu nuomones apie save? Reikia trupuciuka dirbti fizinio darbo kad nesukriostumei, suprantu miestieciams tai yra sudetinga dirbti fizini darba.
Be to labai daznai buna kad moteris kazkur tai 48 ( vidurki paemiau )metu sako:-" As jauciuosi kaip astuonuolikmete". Be to tiksliai zinau kad ir senukai sirdyje yra jauni.
Tai jaunu zmoniu dvasia daznai buna kaip senuku, o senstant dvasia vis jauneja, del to ir yra lengva susikalbeti su vaikais.

Na, kaip matosi, jūs nusiteikę vaikytis iliuzijas. Mes - užburti iliuzijų žmonės. Iliuzija stipri, ne taip paprasta iš jos išeiti.

Citata iš: a.t.sielis  spalio 15, 2017, 21:08:26Na, kaip matosi, jūs nusiteikę vaikytis iliuzijas. Mes - užburti iliuzijų žmonės. Iliuzija stipri, ne taip paprasta iš jos išeiti.

kodėl iliuzija...ir kur garantija, kad ruoštis senatvei nuo 40, viską  nubraukt ir nieko nepradėt  irgi ne iliuzija?

O tu, a.t.sieli, pasistenk is iliuzijos istrukti ir tau iskarto palengves. As tai jau seniai nebe iliuzijoje gyvenu. Pasistenk istrukti, kad iliuzijos nebebutu daugiau viduje. Sekmes tau stengiantis. Tik per daug neprisidirbk.
Kaip Aristotelis ( ar kas ten) savo mokiniams kad sake reikia nevalgyti 40 dienu tik tada jie jo mokslus supras. O as sakyciau ilga laika reikia neuzsiimti seksu-va tada tave iliuzija paliks ramybeje. Matyt niekad to nedarei. Padaryk ( gali ir nedaryti, bet tada nesiskusk).

Citatakur garantija, kad ruoštis senatvei nuo 40, viską  nubraukt ir nieko nepradėt  irgi ne iliuzija?

Kai senatvė artėja, laikas jai ruoštis. Tai ne iliuzija. Kaip ir žiemai artėjant, reikia pasiruošti malkų.

Nesakau, kad nieko nereikia pradėti. Pageidautina pradėti naują gyvenimą, labiau dvasinį. O fizinių grandiozinių projektų nesiimti. Taip pat tokiam amžiuje užsiimti romantika - netinka pagal amžių ir protą. Romantika - jauniems ir kvailiems.

Citata iš: a.t.sielis  spalio 15, 2017, 21:30:12Kai senatvė artėja, laikas jai ruoštis. Tai ne iliuzija. Kaip ir žiemai artėjant, reikia pasiruošti malkų.

Nesakau, kad nieko nereikia pradėti. Pageidautina pradėti naują gyvenimą, labiau dvasinį. O fizinių grandiozinių projektų nesiimti. Taip pat tokiam amžiuje užsiimti romantika - netinka pagal amžių ir protą. Romantika - jauniems ir kvailiems.

gal baimė ar nusivilimas kalba tavyje :)

žydų tauta buvo pradėta kai Abraomui ir Sarai buvo virš 40m..Mozė 40-iest metų įėjo į savo pašaukimą , vesti savo tautą ir fiziškai ir dvasiškai, Jozuė vėl gi buvo 40 ar virš, kai perėmė iš Mozės valdymą, o būdamas jis pats 80m ėjo į kovą savo žemės , kurią Dievas jam pažadėjo ,atsikovot iš kaananiečių ar ko ten..ir pan.
ką pasakysi?  ;)

Manyje kalba protas. Laiku ir senatve nusivilti - būtų keista. Toks jau laiko įstatymas. Gal mes taip ir nesijaučiam, bet per visas tas fazes turėsim pereiti - ligos, senatvė, mirtis.

Manau, iš baimės žmonės tiesiog "slepia galvas smėlyje": "aš jaunas, niekas nepasikeitė, sieksiu visų tų pačių tikslų, norų ir poreikių, kurių siekiau būdamas 25 metų, kartosiu tą patį." Neigia savo psichinį ir fizinį susidėvėjimą.

Labai nekaip atrodo žmonės, kurie su amžium ne įgyja proto, bet jo sumažina, ir dar tai daro sąmoningai. Visokios vidurio amžiaus krizės, netikras entuziazmas, jaunystės imitacijos ir t.t.

Kas link Biblijos veikėjų, pagal Bibliją jie gyveno šimtus metų, o ne 60-80.

Na, neatiminėsiu "saldainio" :) Kiekvienas gyvena pagal savo išmintį.

Citata iš: a.t.sielis  spalio 15, 2017, 22:38:24Labai nekaip atrodo žmonės, kurie su amžium ne įgyja proto, bet jo sumažina, ir dar tai daro sąmoningai. Visokios vidurio amžiaus krizės, netikras entuziazmas, jaunystės imitacijos ir t.t.

- taip, pritariu. Kvailiausiai tokiu atveju atrodo žinomi žmonės, kuriems dažnai virš 60 metukų, bet jie nesubrendo, o suvaikėjo. Ėmė trypčioti, vaipytis, šokinėti scenoje.. ėmė debiliškai kvatotis, ir dar vaipytis, kažko vaikiško norėti.. Jie taip uždirba "paskutinius centus"? ar jie iš ties mano, kad kiti nemato jų senumo?

p.s.
.. aš ne prieš senų žmonių dalyvavimą scenoje, bet jie turi turėti savo amžiaus roles. Kaip teigiamus savo amžiaus personažus galiu paminėti Grb. veikėjus, kaip: Veronika Povilionienė, Stasys Povilaitis ar Algimantas Čekuolis. Dėl suprantamų priežasčių "pasiklydusių laike" neminėsiu, nebent tik Grb. forumo dalyvę "Sara"..

:)

Citata iš: a.t.sielis  spalio 16, 2017, 08:21:11Na, neatiminėsiu "saldainio" :) Kiekvienas gyvena pagal savo išmintį.

neatimi ...aš irgi dar jaunas , brandžiai jaunas ir taip būsiu iki 65 gal  :) ir Sara...kaip jautiesi taip ir gerai...kadais 22 m man atrodė jau daug, kai modeliu norėjau patapti...
ir Dievas kitaip mato nei žmogus save...Abraomas ginčijosi su Dievu, nea nea aš jau senas diedas kokie vaikai, o Dievas sakė , kad jį mato kitaip, pirmiausia, kaip tą, iš kurio didelę tautą pakels ..Ir neskubėjo 13 metų Dievas ,  Abraomas taip ilgai belaukdamas to pažado net su tarnaite sugulė , nes su Sara nusprendė kad Dievui ,matyt, reikia padėt, nes prie viso to ir Sara buvo su problemom- nevaisinga .Jei Dievo akyse jis būtų jau senas, kai žadėjo, o Abraomui turėjo būt tada plus minus  40m , gall nebūtų tiek laukęs?...

@a.t.sielis ir kaip reikia gyventi nuo 40 metu?

Citata iš: mcgyver  spalio 16, 2017, 16:09:10@a.t.sielis ir kaip reikia gyventi nuo 40 metu?

pageidautina įeiti , įėjus į savo pašaukimą..o prieš tai jį susižinot, o tam Dievo reikia pradėt ieškot ne nuo 40m mirčiai, o anksčiau - gyvenimui ..:)

Citata iš: a.t.sielis  spalio 15, 2017, 22:38:24Labai nekaip atrodo žmonės, kurie su amžium ne įgyja proto, bet jo sumažina, ir dar tai daro sąmoningai. Visokios vidurio amžiaus krizės, netikras entuziazmas, jaunystės imitacijos ir t.t.

pritariu tuo, kad negražu kai vyrai subrendę , elgiasi kaip pacanai , kabina jaunas dedasi jaunikliais ,o moterys šlykščiai koketuoja,su bet kuriuo kas dėmesį parodo ir irgi ypač su jaunesniais , plus kojų kilnojimai , reik nereik trumpi sijonai ir pan. :)

Citata iš: a.t.sielis  spalio 15, 2017, 22:38:24Kas link Biblijos veikėjų, pagal Bibliją jie gyveno šimtus metų, o ne 60-80.

Benamis, negeras žmogus ( biški juokauju) :) nepraleido žinutės , tai pavėluotai atsakau ..tie veikėjai, kuriuos atsiminiau ir pavardinau, jau priklausė kitai kartai, kuriems Dievas sutrumpino amžių iki 120m. Psalmė 90 tai patvirtina, joje Mozė skundžiasi apie tai Dievui :


Ps 90,9 Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis.

Ps 90,10 Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų-aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame

Nu gyvenimo tikslas tai yra pastebėti detales. O aš gyvenu tam, kad paleisčiau dar po dvidešimties metų į pasaulį sferas( Jėzusiukus) su Dievo pagalba. Nes per mane vyksta energijos išsiurbimas būtent toms sferoms duodama visa energija. Ir visame pasaulyje kiekvienas žmogus( septyni milijardai, o gal ir daugiau tų milijardų) turės po sferą( po Jėzusiuką). Tai nėra jokia mano fantazija, tai realybė, bet silpnesnio proto žmonėms sakau kad tai yra mano fantazija,ir tiek. Ir sakau kad man smagu gyventi man su mano fantazija. Tai va, toks tas gyvenimo tikslas yra.
Kol žmogus gyvas jis dažniausiai gyvena savo sąmonės narvelyje, o kai žmogus mirs jisai susilies su kosmine sąmone( Dievu).Bet yra jau net ir gyvenime šviesių žmonių.
Pasakysiu žmonės gyvena baisiomis sąlygomis. Kol į žmogų nėra įskiepytas Jėzus Kristus, tol žmogus yra kaip koks be rankos ar be kojos, - baisiomis sąlygomis kol kas žmonės gyvena. Ir viskas į gera pasikeis dar negreit.

Citata iš: boba  liepos 24, 2018, 15:47:27Nu gyvenimo tikslas tai yra pastebėti detales. O aš gyvenu tam, kad paleisčiau dar po dvidešimties metų į pasaulį sferas( Jėzusiukus)

Gal galėtum šiek tiek konkrečiau? Kas tos sferos?

Citata iš: boba  liepos 24, 2018, 15:47:27Kol į žmogų nėra įskiepytas Jėzus Kristus

Gal irgi gali šiek tiek plačiau? Kalbi tiesiogine prasme apie Jėzų, ar perkeltine?

Vienu žodžiu Jėzus Kritus dabar yra pasikeitęs, mūsų supratimu jis bus sfera virš galvos. Jos akimi nesimatys, bet kai ta sfera bus virš galvos žmogus turėtų viską jausti. Ir kai sfera bus virš galvos žmonės turėtų jau net nebejausti jokio fizinio skausmo. Bet čia dar ne visas reikalas, žmonės bus itin gabūs ir labai laimingi. Man jau net neįdomu kokie įdomūs dalykai su manimi dedasi, esu itin rami ir atsipalaidavusi ir to visai nesureikšminu.
Ir tie kurie ginčijasi su kitais žmonėmis tai iš tiesų gyvenimo esmės nepažįsta. Visi turi savo nuomonę, visi pažįsta gyvenimo esmę, bet tie besiginčijantys asmenys kurių gyvenimo esmė yra ginčytis, iš tiesų nepažįsta jokios gyvenimo esmės.

Citata iš: elteide  spalio 16, 2017, 19:10:57.. o moterys šlykščiai koketuoja, su bet kuriuo, kas dėmesį parodo ir irgi ypač su jaunesniais, plus kojų kilnojimai, reik nereik trumpi sijonai ir pan.

- visos "nešvankybės" prasideda tada, kai kažką slepiam po sijonu ar po glaudėmis. Nuogaliai neturi jokių paslapčių, žinoma jokio "kojyčių kilnojimo", sijonėlių trumpinimo ar "drambliuko glaudžių". Kūnas nėra kaltas, kaltas bukas bukiausias "šventųjų protas"!

p.s.
.. sakykim klaidingai supratę "įgimtą nuodėmę", viduramžių vienuoliai tiek nupusdavo, kad slėpė savo asmenines kojas, kad "nesugundytų".

p.s.2.
.. įtariu ir šiandien, daugelis kliedi, kad "įgimta nuodėmė" susijusi su reprodukcija, dar vadinama popse "meile". Visai ne, ta nuodėmė susijusi su mitinio "žalčio" Ievos pakeista DNR, būtent dėl tos sugadintos DNR, ją paveldi kūdikiai, paveldi mirtį ir baigtinumą, o ne dėl lytinės reprodukcijos. Lytinė reprodukcija yra paskutinis šiaudas gelbėtis, tačiau "abortai" jį rįžtingai naikina. EU ir USA po WW2 jau nužudyta virš 45 milijonų kūdikių! žudo Hipokrato priesaiką priėmę žmonijos "gelbėtojai"!

:(