Švytuoklė, mano siela, keisti nutikimai

Pradėjo Vytautas, sausio 20, 2014, 14:23:38

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Vytautas

Niekada savo jau netrumpame gyvenime nesidomėjau ir nieko nepraktikavau ezoterikos ar magijos srityje. Bet prieš kokius 4m tiesiog kardinaliai pakeičiau gyvenimą. Atsisakiau mėsos, ėmiau badauti vandeniu, atsisakiau bet kokių žalingų įpročių. Taip pat pamažu atsisakiau tikėjimo nors kad yra kažkas daugiau neabejojau bet su jokia religija to nesiejau. Prieš 2m nei iš šio nei iš to ėmiau naudotis švytuokle. Naudojimo būdas savitas. Jokių švytuoklės valymų ir aukojimų jai. Tiesiog paklausiu „ar aš bendrauju su savo siela?" ir gavęs teigiamą atsakymą bendrauju toliau. Buvau sužavėtas atsivėrusiais informacijos kiekiais ir jos unikalumu. Bet pasirodo ne viskas taip paprasta. Pradžiai išsiaiškinau kaip sutvertas šis pasaulis. Siela teigė kad už jos nieko nėra jokio absoliuto nėra. Niekas sielų pasaulio nevaldo. Jos elgiasi kaip joms patinka. Nors į mano mintį kad kažkas turėtų būti galiausiai siela sureagavo ir kažką nesuvokiamo atliko. Kurį laiką nebuvo ryšio. O kai ryšys atsirado jautėsi kad siela labai laiminga, pasikeitusi. Vėl pasitikslinau dėl absoliuto. Dabar jau buvo teigiama kad kažkas yra. Ir pasirodė tai ne viena esybė o dvi moteriška ir vyriška. Taip kaip ir žemėje viskas paremta moteriškumu ir vyriškumu. Taip pat domėjausi pasaulėdara. Tuo metu išsiaiškinau kad egzistuoja tarpinis sluoksnis susijęs su kitomis civilizacijomis, sielų pasaulis ir kūrėjų pasaulis. Kas tas tarpinis sluoksnis neturėjau jokio supratimo. Tik siela labai neigiamai reaguodavo į domėjimąsi kitomis ateivių civilizacijomis. Jautėsi kad tai kažkokia problema ir bendrai kad žemė yra kalėjimas. Kažkaip išsiaiškinau kad užsimerkiant reik atkreipt dėmesį ką matai. Labai trumpai matydavosi tamsoje horizontalios linijos. Kai sužinojau būdavo labai nemalonu užsimerkti. Tikrai keisto kalėjimo grotų vaizdas. Bet visumoje buvo įdomu domėtis nauja informacija. Kaip tik tuo laiku apvogė kaimynus. Nusprendžiau padėti. Čia ir prasidėjo problemos. Pirmiausiai tai pradėjo keistai veikti švytuoklė. Tiesiog akyse silpo jos veikimas ir visiškai išsijungė. Buvau skaitęs apie žmogaus minčių galią. Sukūriau mintį saugoti mano ryšio kanalą su siela. Padėtis pasitaisė. Bet prasidėjo kitos problemos. Grįžtant iš svečių pas savo tėvus 30 km atstume buvo suformuotos 4 avarinės situacijos. Laimei kažkas tarsi valdė koją ir niekaip neleido paspausti greičio pedalą. Visą laiką važiavau iki 60 km/h greičiu. Tokiu būdu išvengiau problemų. Nutariau nesikišti į vagystės klausimus. Nes kažkas čia ne taip. Toliau naudojausi švytuokle. Pastebėjau kad domintis informacija apie stipriai tikinčius žmonės ir netikinčius apie pirmuosius pateikiama realybės neatitinkanti informacija. Tarsi ją kažkas kas sąmoningai iškraipytų. Kilo mintis naudoti kontrolinį klausimą „ar atsakymui padarytas šalutinis poveikis" ir taip kiekvienam klausimui. Informacijos vaizdas vėl visiškai pasikeitė. Tapo akivaizdu kad daugeliui atsakymų daromas šalutinis poveikis. Teko eilinį kartą vėl perklausti visą ankstesnę informaciją. Kartą teko parvežti tėvus iš bažnyčios. Po šio parvežimo mano švytuoklė vėl neveikė. Nepadėjo net minties formos. Pati atsigavo po paros laiko. Pradėjau įtarti kad bažnyčiose yra kažkokia labai galinga jėga. Kaip tik teko sudalyvauti tetos metinėse. Kaip minėjau tam laikui tikėjimo jau buvau atsisakęs. Vos sugebėjau išbūti bažnyčioje visą mišių laiką. Laimei kunigas operatyviai sukosi. Širdies plote kilo nežmoniškas skausmas. Iš bažnyčios tiesiog išbėgau. Ir už vartų viskas akimirksniu liovėsi. Sugrįžus namo švytuoklė suprantama neveikė. Atsigavo tik po keleto dienų. Švytuoklės veikimas tapo labai keistas. Tai ji vos svyruodavo, tai svyruodavo taip galingai kad net būdavo išraunama iš rankų. Arba sustodavo tarsi įkalta ir virpėdavo kaip iš baimės super aukštu dažniu. Mano pastangos paveikti mintimis buvo bevaisės. Tam laikui jau žinojau tikrąją visatos sandarą ir žinojau apie kūrėjus - Dievą Tėvą ir Dievą Motiną. Tai neturi nieko bendro su religiniu dievu. Atsidūręs tokioje situacijoje pirmą kartą išdrįsau paprašyti jų pagalbos. Paprašiau apsaugoti ryšio kanalą su siela. Ir tai buvo padaryta akimirksniu. Ryšys stabilizavosi. Matėsi kad kažkas lyg bando paveikti bet tai jau visiškai netrukdė bendrauti su savos siela. Pamatęs tokių efektą dėl visą pikta paprašiau visapusiškos apsaugos sau ir savo šeimai. Per mano tolimesnius nuotykius niekam nieko blogo nenutiko. Nors akivaizdžių kėsinimosi situacijų buvo ne kartą.
Per švytuoklę praktiškai iš niekus sužinojau apie saulės simbolius. Pažiūri į saulę ir užsimerki bei nusisuki nuo saulės. Dar geriau mirkčioti. Imi matyti pradžiai ryškesnį taškelį o vėliau pakartojus procedūra ir kitokius simbolius. Kaip minėjau mūsų pasaulis buvo savotiškas kalėjimas. Ir kažkaip savaime paprašiau dievų tėvų mus išlaisvinti. Prasidėjo keisti dalykai. Siela su manimi nustojo bendrauti  nors švytuoklė veikė nepriekaištingai. Po kambarį visą dieną skraidė didelė mėlyna musė. Kažkaip eilinį kartą pažiūrėjau į saule ir supratau kad gaunu informaciją saulės simbolių kalba. Simboliuose pavaizduota ta musė. Toliau iš simbolių supratau kad turiu atidaryti langą ir paleisti tą musę. Musė pradėjo labai keistai elgtis nutūpė ant palangės ir ėmė slėptis po daiktais. Pagavau paleidau. Toliau supratau kad turiu pasisukti pagal laikrodžio rodyklę. Sukausi bent 3 kartus. Toliau labai sunkiai susigaudžiau kad turiu atverti širdį ir įsileisti savo sielą. Užsimerkęs žiūrėdamas į širdies plotą pamačiau savo širdies skerspjūvį, tekantį kraują. Sukrečiantis vaizdas. Kai mintyse  pasakiau „mano siela įeik į mano širdį" iš širdies ištriško gražus simbolinis fontanėlis. Vėl turėjau pasisukti. Toliau simboliuose mačiau dvi karūnas ir du taškelius. Vienas taškelis atsistojo kairėje kito. Supratau kad turiu Dievų Tėvų paprašyti sujungti mane su siela. Taip ir padariau. Viskas gan paprasta kai tai jau praeitis. Siela vėl pradėjo bendrauti su manimi per švytuoklę. Kai buvom abu tame pačiame kūne dėjosi keisti dalykai. Važiuojant automobiliu iš priekio mašinos sveikindavosi atskirai mirkčiodamos priekinėmis šviesomis arba aplenkę furos mirkčiodavo chaotiškai visomis šviesomis. Sutikdavau vienu metu po 3-4 absoliučiai vienodus juodus automobilius. Kažkaip savaime būdavo sudaromos išskirtinės važiavimo sąlygos. Iš automobilių užrašų ant šonų formuodavosi ištisi sakiniai. Į saulę žiūrėti ir užsimerkti tiesiog buvo neįmanoma buvau tiesiog užpilamas širdelių simboliais ir šiaip visokiais nuostabaus grožio simboliais. Bet maždaug po savaitės mano siela vėl nustojo bendrauti per švytuoklė. Saulės simboliuose liko tik vienas simbolis tarsi kometa su uodega. Supratau kad vėl turiu atverti širdį ir paleisti savo sielą atgal į anapusinį pasaulį. Tikrai buvo sunku išsiskirti.
Dar vienas iš įdomesnių to laiko nutikimų nors jų buvo labai daug ir labai keistų. Tiesiog man subtiliai buvo pademonstruota kad kūrėjai su materija gali elgtis kaip nori. Liepos sekmadienio rytą išleidau šeimą pakeliauti po Lietuvą. Likau vienas namuose. Išeidinėjant iš namo vos ne atsitrenkiau į didelį vorą su voratinkliu ant durų kampo. Na viskas čia normalu. Nors namiškiai namus paliko tik prieš kokį 10 min.. Vėl grįžau į kambarį. Voras su voratinkliu kybojo. Po kokių 5 min vėl išeidinėjau laukan jau saugodamasis voro. Bet nei voro nei voratinklio nebuvo.  Pagalvojau gal koks vėjo gūsis jį nunešė. Nors jokio vėjo nebuvo. Na bet vis dar buvau realistas. Bet sekantis išėjimas realizmą sunaikino. Vėl voras su voratinkliu ramiai kybojo durų kampe. Ir taip kartojosi daugiau nei 10 kartų. Tiesiog galiausiai pamečiau skaičių. Kažkur apie pietus voras su voratinkliu išnyko galutinai.
Kitas nutikimas su informacijos skleidimo ne laiku apribojimas. Tiesiog savo seniems tėvams ėmiau pasakoti apie šiuos dalykus. Suprantama jie nieko nesuprato ir visai normaliai reagavo kad man pasimaišė protas. Tokioje situacijoje mano kalbos sugebėjimai taip pat buvo išjungti ir iš anapus. Tiesiog buvo palikti keli patys paprasčiausi žodžiai kad neatrodytų kad nebendrauju. Žodžių rinkinys labai menkas taip. ne, nežinau, gal, gerai kaip ir viskas. Jokios galimybės suformuoti kokį nors sakinį. Iš dabartinės pozicijos suprantu kad mano kalbos kad viskas čia kitaip nei priimta tikrai buvo pavojingos kitiems žmonėms.
Dar teko pora vakarų pakankamai keistai tvarkytis savo kambarį. Tiesa jį taip pat įsiruošiau nežinia kodėl nes man jo tiesiog nereikia. Tuo metu jame gyvenau kaip savotiškas atsiskyrėlis. Tvarkymasis prasidėdavo nuo 10val vakaro ir tęsdavosi iki 12val nakties. Kažkodėl turėjau visiškai iškraustyti savo užverstą kambarį. Viską išrūšiuoti ir sudėti į palėpes. Šviesa tik kambaryje visur kitur tamsu. Gan sudėtinga niekur neatsitrenkus pernešti daiktus. O kai atsitrenki ar šiaip sukeli triukšmą delnuose atsiranda raudonos dėmės. Pirmo vakaro metu delnai buvo labai raudoni. Antrą vakarą dar atsinešiau savo šuniuką kad būtų linksmiau. Vienu momentu jau galvojau nedarysiu kažkokios neaiškios nesąmonės, bet šuo tarsi pasiuto ir tiesiog neišleido iš kambario. Savotiškai tapo mano prižiūrėtoju. Turėjau viską visiškai sutvarkyti. Antrą vakarą dėmių delnuose buvo žymiai mažiau. Dariau mažiau klaidų. Kokia to prasmė ir dabar neturiu supratimo. Maža to tuo kambariu negalėjau naudotis dar papildomai beveik metus laiko. Nors man jis nereikalingas ir dabar. Tiesiog paklausus švytuoklės ar galiu eiti miegoti ar gyventi į tą kambarį gaudavau atsakymą „ne". Beja  kai sūnus bandė pas mane užeiti nustebo kad jį prie durų persmelkė kažkoks šaltis. Sako kažkokių dvasių čia prisikvietei. Beje kambaryje palikti daiktai turėjo keistų savybių. Buvo laikas kai važiuodami pro mano namą gesdavo visi benzininiai varikliai. Pats norėdamas užvesti trimerį to negalėjau padaryti. Pasiėmiau iš kambario likusią kepurę priglaudžiau prie trimerio ir jis tvarkingai užsivedė.
Po to musės pagavimo ir paleidimo mano kambaryje atsirasdavo keisti rudi vabaliukai su sparneliais. Neesu niekad anksčiau tokių matęs, kaip ir dabar jų nėra. Juos taip pat jei pagaudavau paleisdavau pro langą. Labai įdomiai jie atsirasdavo. Tiesiog pamatai bėgantį. Jei nepagavai gali beprasmiška ieškoti  pasislėpusio. Jie tarsi dingsta. Jų paleidimas suteikdavo kažkokius papildomus pasirinkimus priimant sprendimus. Pas savotiškai „įsielektrindavau".
Visų mano keistų nuotykių pabaiga buvo savaime ištikusi komos būsena. Buvau absoliučiai sveikas. Absoliučiai jokių žalingų įpročių. Jokios mėsos. Absoliučiai jokio tikėjimo. Jokių neigiamų minčių. Tiesiog atsigulus lovon suėmė traukuliai. Tai truko keletą minučių ir po to visiškai nevaldau savo kūno. Palikta tik klausa. Girdžiu kas dedasi aplinkui. Žmona bandė gaivinti vandeniu. Nepadėjo. Vėliau griebėsi žvakių taip pat nepadėjo. Galiausiai nuvežė į klinikas. Atliko visus įmanomus tyrimus. Absoliučiai nieko. Tik kai tikrino tomografu viena darbuotoja pasakė labai keistus žodžius „aš nesakysiu ką matau". Mįslė po šiai dienai. Tuo tarpu kol visi rūpinosi manimi aš maloniai bendravau su tą pačia savo siela kurią paleidau atverdamas širdį. Tiesiog mintyse atsirado kažkas antras. Pradžiai ji ramino mane. Sakė kad nesijaudinčiau, taip reikia. Vėliau kalbėjom apie tai kuo domėjausi švytuoklės pagalba. Tik dabar buvo galiama tai aptarti kur kas paprasčiau ir giliau. Mano komos procesui artėjant į pabaigą nutiko labai įdomus dalykas. Tiesiog pastebėjau kad aplinkui mane tvyro chaosas. Ligoniai nepatenkinti, gydytojai pikti, nervinasi. Paklausiau sielos ar galima padaryti taip kad visiems būtų gerai. Atsakė taip. Ir akimirksniu viskas ėmė rimti. Ligoniai pasidarė pakantūs, gydytojai malonūs ir paslaugų. Tiesiog viskas iš esmės pasikeitė. Kai mane jau vežė kaip vėliau supratau į palatą mano kūno valdymas vėl buvo gražintas. Kaip netikėtai į tą būseną patekau taip netikėtai iš jos buvau paleistas. Su siela dar kalbėjom ar taip ir mirštama. Ji sakė būtent taip tik grimztama vis giliau „aš" atsilaisvina iš kūno, o ji padeda pereiti „aš" į sielų pasaulį iki sekančio įsikūnijimo. Taip kad mirties nėra.
Daugiau nepasakosiu savo keistų istorijų bet pabandysiu ką aš iš viso to supratau. Tai yra esmė. Pirmiausiai normaliai žmogus sudarytas  tarsi iš dviejų sielų. Tai „aš" ir siela anapusiniame sielų pasaulyje. Sielos pagrindinė funkcija saugoti šį kūną šiame pasaulyje kad jis gyventų kuo ilgiau. Tai ji daro dviem būdais. Tiesiog kritiškais atvejais perimdama kūno valdymą arba formuodama palankių įvykių seką. Kitas momentas kaip sutvertas šis pasaulis. Šiuo metu labai paprastai. Mūsų pasaulis, anapusinis sielų pasaulis ir anapusinis kūrėjų arba Dievų Tėvų pasaulis. Iki mano nuotykių 2012 metais tarp sielų pasaulio ir mūsų buvo dvasių ir agregorų tarpinis pasaulis. Jį kūrėjai panaikino. Todėl dabar neveikia jokia ezoterika, magija, astrologija, burtai. Iš tikro likęs tik vienas būdas susisiekti su savo siela tai švytuoklė. Tikrai saugu ir nesukelia jokių problemų. Tik kai kuriem žmonėm pradžioje kaista rankos. Bet tai laikina. Kažkokios naudos iš to ryšio su siela taip pat nėra. Tiesiog pats faktas kad tai veikai ir malonumas pabendrauti su savo siela. Neteikiama informacija apie ateitį nes jos tiesiog dar nėra. Nesikišama į konkrečiai priimamus sprendimus. Daryk kaip nori. Gerbiamas privatumas. Norint gauti informaciją apie kitus žmonės reik pasižadėti kad naudosi tik savo reikmėms ir niekaip neplatinsi kitiems žmonėms. Net tam pačiam žmogui apie kurį domiesi. Žinių gylis priklauso nuo įsikūnijimų skaičiaus. Dabar priminsiu patikslintą būdą kaip naudotis švytuokle. Tik taip ir niekaip kitaip. Pati švytuoklė yra veido ilgio siūlo galas su svareliu. Ranka laikanti siūlo galą priglaudžiama prie kaktos o alkūnė tvirtai atremiama į stalą. Čia kad išvengti nereikalingų svyravimų. Pradžiai suderinama svyravimų kryptys ir reikšmės. Pvz pagalvojama kad svyravimas skersai delno reikš „taip" ir švytuoklė ima svyruoti tą kryptimi. Atitinkamai ir su „ne" ir „nežinau". Toliau klausiama svarbiausio klausimo „ar aš bendrauju su savo siela?" Gavus teigiamą atsakymą galima tęsti pokalbį su savo siela. Jei atsakymas neigiamas reiškia jūs neturite savo antrosios pusės anapus ir naudojimasis švytuokle beprasmis. Deja ne visi žmonės turi sielas. Klausimas „ar aš bendrauju su savo siela?" užduodamas kiekvieno seanso metu. Seansas skaitosi kol nepaleidžiate siūlo galo. Galioje klasikinis reikalavimas nekryžiuoti kojų. Jei silpnai veikia panešioti su savimi. Neapsiriboti vienu bandymu susisiekti su savo siela. Niekam nedemonstruoti savo bendravimo su siela.
Jei kam bus įdomu gali užduoti bet kokių klausimų arba pasukti pirštu prie smilkinio. Deja jokios fantazijos čia nėra. Viskas vyko realiai. Ne visi įvykiai aprašyti. Net pradedu pamiršti kai kurias smulkmenas. Kaip ir nesiruošiau dalintis pilnai šią informacija. Bet matu žmonės dalinasi kur kas fantastiškesne. Tiesiog gal  kam bus įdomu kad ir taip gali nutikti. Dabar jokių patirčių. Atostogos. Kiek žinau ir mano siela nuobodžiauja. Ir klausimai išsekę iš mano pusės. Nebent įdomios kitų žmonių patirtys tame tarpiniame pasaulyje. Tiesiog viską išgyvenau be jokių keistų pakitimų ir vizijų. Kitiems tekę patirti ir tokius dalykus. Tuomet suprasti esmę beviltiška. Tiesiog mirusių likučių ir egregorų pasaulį kabinau labai „švelniai". Pats nepatekau į jį. Tuo labai džiaugiuosi, nes pažįstama labai sunkiai vaduojasi iš tų jau buvusių patirčių tarpiniame pasaulyje. Tiesiog žmogus balansuoja tarp gyvenimo ir mirties. Seni ryšiai nesuvokiami ir vis dar veikia nors valdytojų nėra.

nereikalinga

#1
sausio 20, 2014, 14:32:51 Redagavimas: sausio 20, 2014, 14:42:09 by nereikalinga
Ar ne per daug kreipiamas dėmesys į smulkmenas,kurios net nesukeltų susidomėjimo kasdienybėje.Tikiu jei ne ta švytuoklė,ir norėjimas su ja stipriai draugauti,ir noras tikėti tuom,kažint ar būtų užkliuvusi ta eilinė musė :) ir visos kitos smulkmenos taip pat.

kiskis

O koks skirtumas su kuo bendrauji? Kodel taves negali apgauti, kai klausi su kuo bendrauji? Gali but ir taip klausimo "ar bendrauju su siela?" metu, bendrauji su "siela", o veliau su velnei zin kuo.

Vytautas

#3
sausio 20, 2014, 15:17:39 Redagavimas: sausio 20, 2014, 15:23:59 by Vytautas
Citata iš: kiskis  sausio 20, 2014, 15:02:45
O koks skirtumas su kuo bendrauji? Kodel taves negali apgauti, kai klausi su kuo bendrauji? Gali but ir taip klausimo "ar bendrauju su siela?" metu, bendrauji su "siela", o veliau su velnei zin kuo.

Kažkuo pasitikėti reikia  :) Tai blogai ar gerai jaučiasi pagal daromą poveikį. Tuo kas kėsinasi į gyvybę neima noras pasitikėti ir bendrauti. Beja puiki diena pabandyti su saulės simboliais. Čia kaip ir su švytuokle vieniems matysis kitiems ne.
Dėl to kad tai smulkmenos. Pvz dabar tų smulkmenų tiesiog nėra. Kaip minėjau jei tai būtų išreikšta super vaizdžiai kaip pažįstamai būtų nieko neįmanoma suprasti. Tik gražūs arba baisūs vaizdai ir pojūčiai.

paragraf 78

O iš kur toks užtikrintinumas, kad švytuoklė iš tavęs galų gale neatims gyvybės?
Biblijoje gerai parašyta: šėtonas geriausiai geba apsimesti šviesos angelu.
Iš kur tu žinai kad tikrai bendrauji su savo siela, o ne su šėtonu? Gal jis tau pateikia regimybę, o tu ir užkimbi? Negali taip būti?

Vytautas

Gyvybę bandė atimti labai aiškiai ir akivaizdžiai tas pasaulis kuris visaip kenkė mano ryšiui su siela. Tai buvo savotiškas indikatorius kad artinasi visai realios problemos. Dabar viskas klostosi idealiai. Net nuobodu, jokių aštrių pojūčių.

paragraf 78

Va va, žmonės mato tik tai9 kas akivaizdu, o kas iš tiesų dedasi tai ir nepastebi :)

Vytautas

#7
sausio 20, 2014, 16:11:05 Redagavimas: sausio 20, 2014, 16:14:44 by Vytautas
Na aš ne inkognito nemoku super gražiai pasakoti. Esu ne komunikabilus žmogus. Tiesiog nemėgstu kalbėti, o mėgstu labiau klausyti ir stebėti. Gan grubiai konstatuoju faktus ir kaip aš juos supratau. Pats faktas kad likau gyvas užkabinęs tokias nesąmones ir tuo džiaugiuosi. Tiesiog teko stebėti kaip akivaizdžiai kovoja dvi jėgos net pasitelkdamos mano kūną. Vienos bandė sunaikinti, kitos bandė pergudrauti ir išsukti iš problemos. Suprantama pasitikiu gelbėtojais. O jie niekaip nesusiję su religijom. Būtent religiniai kažkas kėlė problemas mano gyvybei. Tiesiog nori nenori susidaro toks vaizdas.

.L.U.T.H.O.R.

CitataTodėl dabar neveikia jokia ezoterika, magija, astrologija, burtai.



Man kaip visada šitai skamba linksmiausiai :) Jokio sąmyšio, ar dar kokio nerimo, kad kažkas neveiktų niekur nepastebėjau :) Tikriausiai keli šimtai tūkstančių žmonių (tikriausiai dar ir daugiau) apgaudinėja patys save :D

Vytautas

Kaip minėjau mėgstu stebėti. Su kai kuo dar ir pakalbu. Kol kas jokių magijos veikimo požymių neaptikau. Nors ir bandė bet niekas man nepademonstravo veikimo pvz. Čia iš vienos pusės. Iš sielos pusės neaparašiau momento kad kažkaip visa magija ėjo per mano sielą. Ji tiesiog kažkaip atsijungė nuo 1,5 milijono jos vartotojų. Tai darė taip pat nenoriai. Bet kai dabar paklausiu ar tai turėjo prasmės atsakymas "ne". Tiesiog  ir per kelias civilizacijas tūkstančiai metų beprasmės veiklos. Nes ji taip pat nežinojo esmės. Visi šiapus ir anapus palikti visiškai saviveiklai. Tarsi kūrėjų nėra.

paragraf 78

Na tai ką pasakoji gali būti apsėdimo simptomai. Tada laiko klausimas kada jie vėl išvys.
O dėl neveikimo, tai nepagalvojai, kad visa tai gali būti vaizduotės ar piktojo padarinys?

Man patiko vieno dvasingumo mokytojo pasakymas apie tai kodėl magija veikia: šėtonas sukuria regimybę kad magija veikia, bet daro kai jam tai naudinga.

Vadovaujantis šiuo mokymu, tau šėtonas nekuria magijos veikimo regimybės, nes tai tave tik dar labiau įtraukia į pasitikėjimą savo švytuokle.

Vytautas

Kas bus rytoj tikrai neįsivaizduoju. Atidžiai stebiu. Man iš anapus absoliučiai jokių reikalavimų. Gyvenk kaip nori. Aš tiesiog tesiu savo gyvenimo būda iki susidūrimo su šiais reiškiniais. Taip kad realiai net niekas ir nepasikeitė. Kaip kažkada minėjau ir klausti tiek sielos tiek kūrėjų praktiškai nėra ką. Esmė aiški o gilintis į smulkmenas beprasmiška. Ateities absoliučiai jokios informacijos negaunu. Pažįstamų užsiiminėjusių švytuokle klasikiniu būdu patirtis tik neigiama. Jie tiesiog prisijungė ne prie tos kompanijos ir ten iš tikro buvo apsėdimo požymių. Aišku aš nesiūlau to daryti mano nurodytu būdu, nes tai neturi praktinio pritaikymo. tai tik patenkinti smalsumui.
Ir dar viskas kas vyko su manimi vyko esant visiškai šviesiam protui. Jokių haliucinacijų, vaizdinių ir kažkokių super stebuklų. Tiesiog viskas labai kukliai. Kaip gerai komentatoriai pastebėjo tarsi atsitiktinumai. taip kad tikiuosi neužsiroviau ant ko nereikia  :) Pagyvensim pamatysim.

Sleeping_angel

Ar švytuoklė atsako į visus klausimus (ir į tuos, kurie niekaip nesusiję su klausėju)? Ar jums ji kada nors yra pamelavusi?

Įdomios patirtys. Ačiū, kad pasidalinote.

paragraf 78

Vytautai, o tu žinai, kad haliucinacijų neįmanoma atskirti nuo relių išgyvenimų?
Veikiant haliucinacijoms veikia net tie patys smegenų centrai kaip ir esant realiam išgyvenimui. Pačiam nustatyti ar buvo haliucinacija praktiškai neįmanoma.
Esant ne, o dažnai ir, fantastinio pobūdžio haliucinacijoms, gali atrodyti kad protas pats šviesiausias.
Tik nepagalvok, kad sakau jog tu psichinis ligonis ar dar ką. Tikrai ne. Tiesiog pats tikrai abejočiau tokiomis savo patirtimis, o tu taip užtikrintai apie jas kalbi

Vytautas

#14
sausio 20, 2014, 18:49:24 Redagavimas: sausio 20, 2014, 19:00:08 by Vytautas
Citata iš: Sleeping_angel  sausio 20, 2014, 18:36:59
Ar švytuoklė atsako į visus klausimus (ir į tuos, kurie niekaip nesusiję su klausėju)? Ar jums ji kada nors yra pamelavusi?

Atsakymų gilumas priklauso nuo įsikūnijimų skaičiaus. Kiek pastebėjau iš besinaudojančių patirties tai dabar jei jie klausia apie ateitį švytuoklė pastringa. Naujos žaidimo taisyklės  :) . Tiesiog jos to negali sakyti, o bendrauti nori. Suveikia kažkoks stabdys iš aukščiau. Anksčiau šitoje vietoje buvo kitaip. Pvz man tarsi sumelavo tiksliau siela paėmė informaciją iš analogiškos praeities patirties apie žemės užšaldymą ir net pateikė viską laipsnių tikslumu. Bet kūrėjai tiesiog nedarė kaip visuomet ir aš likau informacijos atveju kartu su siela ant ledo. Tarsi pamelavo. Bet tai tiesiog neįmanoma žinoti.
Kitas momentas. Savotiškai gauni teisingą ir reikalingą informaciją tam momentui. Bet iš vėlesnio taško tai pasirodo netikslu. Nėra visiškai ne taip, bet netikslu. Iš kitos pusės esminė informacija nesikeičia visoms sieloms. klasikiniu būdu prisijungę įvairiais būdais galėjo kiekvienas gauti skirtingą informaciją. Maža to anas tarpinis pasaulis valdė šį ir turėjo savo ateities planą kurį kai kas gaudavo.
Paragraf 78 visai realiai suprantu pačio abejones. Praktiškai šitoj vietoj bandau palygint savo ir buvusios bendradarbės patirtis kuri tam tarpiniam pasaulyje tiesiog labiau gyveno nei šiame. Būsenos gan smarkai skiriasi. Tai jai atsiliepia net dabar. Aišku jos pasakojimai ir patirtys nepalyginamai įdomesni nei mano.

Aukštyn