Empatija

Pradėjo Creative, liepos 08, 2017, 20:36:39

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Creative

Projektuoti savo jausmus kitam žmogui ir įsivaizduoti, kad jauti to žmogaus emociją, labai būdinga empatijos neturintiems žmonėms. Taip teigia Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorė Jolanta Sondaitė. Anot jos, tai rodo, kad žmogus ne tik neatpažįsta kito emocijų, bet ir nesugeba atskirti savųjų.

- Kas yra empatija?


- Psichologijoje empatija apibūdinama kaip sugebėjimas jausti ir suprasti tai, ką jaučia kitas žmogus, - pasijusti kito žmogaus vietoje. Apibrėžimų yra įvairių, bet tai iš esmės reiškia rezonuoti, suprasti kito žmogaus atsaką. Tai gali būti įvardijama kaip įsijautimas į kito žmogaus būseną.

- Kiek esame gabūs atspėti ir pajausti kito žmogaus savijautą? Radau tokių tyrimų duomenų, kad nepažįstamieji atspėja vienas kito būseną vos 20 proc., artimi draugai - 30 proc., mylimieji - 35 proc. tikslumu. Tik labai nedaug žmonių pasiekia 60 proc. ribą. Regis, prastoki rezultatai. Taip pat skaitykite: Kuo skiriasi vyrų ir moterų smegenys? 6 emocinio intelekto požymiai ir kaip juos ugdyti Be rankų ir kojų gimusio Nicko Vujiciciaus citatos, užkrečiančios gyvenimo džiaugsmu

- Empatija yra dalykas, kurį reikėtų ugdyti. Kuo labiau to mokoma nuo mažens, tuo geriau. Bet niekada nevėlu. Empatija laikoma emocinio poveikio komponentu, kuris gali būti lavinamas. Tai parodė dauguma tyrimų. Tai tikrai verta daryti. Gebėjimas atpažinti kitų žmonių emocines būsenas padeda bendraujant. Dėl to abejonių tikrai nėra. Verta pasistengti ir lavinti.

- Kam mums reikalinga empatija ir kuo ji gali būti naudinga?

 - Darbo ar asmeniniuose santykiuose, jei šis gebėjimas išlavintas, galime atpažinti kito žmogaus emocinę būseną, nepaisant to, kaip jis tai išreiškia, neišreiškia ar slepia. Tada mes visiškai kitaip reaguosime. Kartais žmogus išoriškai gali atrodyti arogantiškas, elgtis labai išdidžiai, o iš tikrųjų jausti baimę, nesaugumą.

Kai mes sugebame pajausti, atpažinti tikrą emociją (ne tą, kurią mums demonstruoja, o tą, kurią jaučia), mūsų elgesys ir reakcijos būna visiškai kitokios - daug adekvatesnės. Dėl negebėjimo atpažinti tikrųjų emocinių būsenų, jausmų, kyla labai daug nesusipratimų, konfliktų, netgi sugriūna, išyra santykiai. Kad empatija svarbu - nėra jokios abejonės.

- Manoma, kad moterys geriau jaučia kitus. Ar tai - mitas, ar vis dėlto moterys tikrai pasižymi geresne empatija?

 - Yra atlikta daug tyrimų emocinio intelekto srityje - empatija tirta kaip vienas iš emocinio intelekto komponentų. Gaunami rezultatai, kad moterų empatijos rodikliai statistiškai geresni, bet tai tikrai nereiškia, kad negali būti empatiškų vyrų, o visos moterys yra empatiškos. Yra moterų, kurių empatijos sugebėjimai nelabai išreikšti, ir gali būti labai empatiškų vyrų. Vienareikšmiškai negalima viso to apibendrinti.

- Nuo ko priklauso gebėjimas jausti empatiją? Ar tai gali būti susiję su genais, vaikyste ar nuolatinėmis suaugusio žmogaus pastangomis treniruoti šį savo bruožą?


- Genetika įtakos turi, bet vis tiek empatijos daugiau išmokstama augant šeimoje, jei vaikas mato, stebi empatišką tėvų elgesį su juo pačiu. Galų gale, jei tėvai paaiškina, kad kitai gyvai būtybei irgi skauda, [...] jai reikia padėti, o ne dar labiau skaudinti.

Empatiško elgesio stebėjimas rodo, kad vaikai, net ir būdami darželinio, mokyklinio amžiaus, pradeda demonstruoti empatišką elgesį su kitais vaikais. Bet tai nereiškia, kad, jei vaikas vaikystėje dėl kažkokių sudėtingų sąlygų nesusidūrė su empatija, nematė empatiško elgesio pavyzdžių, jis negali vėliau būti empatiškas. Ugdyti empatiją galima ir vėliau, suaugus. Tai rodo daug emocinio intelekto tyrimų, kurie buvo susiję su emocinio intelekto, empatijos lavinimu. Šie sugebėjimai tikrai gali būti ugdomi, lavinami, niekada nevėlu tai daryti.

- Ne kartą užsiminėte apie empatišką elgesį. Koks tai elgesys?

- Empatiškas elgesys atsiranda natūraliai, kai žmogus iš tiesų išgyvena emocinę būseną, kurią jaučia kitas, ir į tai reaguoja. Tiksliau būtų galima pasakyti, kad kyla empatiška reakcija. Jei kitam žmogui iš tiesų reikia paramos, empatiškas žmogus jaučiasi blogai, beviltiškai, taip jis tada iš tikrųjų gali paremti, palaikyti. Jei kitas yra laimingas, džiaugiasi, jis džiaugiasi kartu. Tai yra toks empatiškas reagavimas ir tai kyla natūraliai. Tai - emocinis atsakas į situaciją, kai išgyvenama empatija.

 - Kartais įsivaizduojame, kad esame tokie empatiški, jog galime skaityti kitų mintis - žinau, ką galvoji ir kaip jautiesi. Kuo toks įsivaizdavimas gali būti pavojingas ir žalingas mums patiems? Kaip įvertinti savo empatiją ir atskirti, ar tai nėra tik savų minčių projektavimas kitam žmogui? Kai to nepadaro, jis lengvai savo emocijas projektuoja kitiems.


- Tas projektavimas tikrai gali būti labai būdingas, jei žmogus dar nėra išsiugdęs empatijos. Tada jis tiesiog išgyvena kažkokią emocinę būseną ir ją labai lengvai projektuoja į kitus. Pavyzdžiui, jis pats jaučiasi susierzinęs, piktas ir sako kitam - ko tu nerviniesi, nors kitas jaučiasi visiškai ramus. Tai rodo, kad jis nemoka atpažinti savo paties jausmų, emocinių būsenų, neįsisąmonina. Kai to nepadaro, jis lengvai savo emocijas projektuoja kitiems.

Vienas iš empatijos lavinimo žingsnių (tai galima taikyti kaip saviugdą) - nuolat kreipiamas dėmesys į savo būseną, emociją: kaip aš dabar jaučiuosi arba kokias emocijas man sukėlė viena ar kita situacija. Kai galime atpažinti savo emocines būsenas, jas įsisąmoninti, tada jau nebepainiojame. Jei tai yra mūsų emocija, atpažįstame, kad tai yra mūsų. Jei mes išgyvename, bet neatpažįstame tų būsenų, tada projektuojame į kitus.

- Galbūt kažkas pasakys, kad nėra laiko užsiimti tokiais dalykais, kaip savęs klausinėti „kaip jaučiuosi".

- Norint laiko atsiranda. Tai - įprotis. Tai galima daryti nuolat įvairiose situacijose: vairuojant, laukiant, turint pertraukėlę. Yra daugybė atvejų. Tam nereikia daug laiko. Esmė - įprasti nuolat kreipti dėmesį į savo emocinę būseną ir ją atpažinti - ką aš jaučiu, kaip jaučiuosi, kokia mano emocinė reakcija į įvykį ar žmogų, ką man tai sukėlė. Reikia atkreipti dėmesį. Paskui tampa vis lengviau ir lengviau atpažinti, įvardyti tas emocijas ir neprojektuoti jų kitiems.



Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/interviu/kas-yra-empatija-ir-kam-mums-ji-reikalinga-599-536389

Creative

Tingiu versti, bet kam tiks tai tas paskaitys.


Эмпатия, личностная черта или экстрасенсорная способность?

https://samorazvitie.org/psyhologiya/empatiya/


elteide

gali būti ir per daug empatiški žmonės

tadasas99

Citata iš: elteide  liepos 09, 2017, 12:14:10gali būti ir per daug empatiški žmonės
perdaug ematiski nemanau, bet nemokantys bendrauti taip. Neivienam nepatiks kaip pastoviai viesinami ju jausmai, zmonems reikia palikti erdves ir nelysti i ja, terminas "asmenine erdve"

Cerber

Citata iš: tadasas99  liepos 09, 2017, 16:46:48perdaug ematiski nemanau, bet nemokantys bendrauti taip. Neivienam nepatiks kaip pastoviai viesinami ju jausmai, zmonems reikia palikti erdves ir nelysti i ja, terminas "asmenine erdve"
Man tai patinka kai mano jausmai pastoviai viesinami. Tik kad niekas nenori viesinti, ar gal negali. Nezinau. Tu gal zinai?

Creative

Kaip tos emocijos gali būti viešinami? Sakydami tarkim tu džiaugies dėl to.. ar ano.. arba tu pyksti todel kad? Dauguma empatu paprasčiausiai nutyli, nes dažniausiai žino kad tai nepriimtina visuomeneje (nerašyta taisyklė). O vat jie gali jausti netik viena kažkokį jausmą o visą spektrą, todėl būna net neįmanomą juos įvardint bet jie žino kas tai. O vat ką su šiom žiniom daryt kiekvienas sugalvoja pats.

Cerber

Citata iš: Creative  liepos 09, 2017, 22:05:58Kaip tos emocijos gali būti viešinami? Sakydami tarkim tu džiaugies dėl to.. ar ano.. arba tu pyksti todel kad? Dauguma empatu paprasčiausiai nutyli, nes dažniausiai žino kad tai nepriimtina visuomeneje (nerašyta taisyklė). O vat jie gali jausti netik viena kažkokį jausmą o visą spektrą, todėl būna net neįmanomą juos įvardint bet jie žino kas tai. O vat ką su šiom žiniom daryt kiekvienas sugalvoja pats.
O ka tu su tuo darai dazniausiai?

Creative

Citata iš: Cerber  liepos 09, 2017, 22:13:43O ka tu su tuo darai dazniausiai?
Palaikau tinkamą klimatą.

Cerber

Citata iš: Creative  liepos 09, 2017, 22:25:16Palaikau tinkamą klimatą.
labai varginantis uzsiemimas, isivaizduoju, ar ne?

Creative

Citata iš: Cerber  liepos 09, 2017, 22:29:39labai varginantis uzsiemimas, isivaizduoju, ar ne?
Žiūrint kada. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Jei draugu burelyje tai nedaug. Jei kokiam nors suvažiavime virš 70 žmoniu ir kiaurą dieną tai iki vakaro  jaučiuosi išsunkta ir tada noro nebera su kažkuo bendraut, nes paprasčiausiai nėra prijaučiančiu nepažįstamu žmoniu, nors kartą pasitaikė tai praėjo be jokių pastangų. Kokiam seminare vėl gi priklauso nuo seminaro ar aktyviai klausyt ir dalyvaut grupelių susidaryme, ar pasyviai klausyt ir nieko nedaryt tik užsirašinėt ir tik klausyt tai vėl gi nieko nekainuoja, o jei iškiši nosi iš sasiuvinio ir kažko paklausi lektoriaus vėl gi tai dažniausiai sveikintina kiek pastebejau ir tada sėdi kiaurom dienom ir svarstai ar teisingai pasielgei ar reikėjo kitaip ką nors daryt.

Cerber

kokia is to tau nauda?

Creative

Citata iš: Cerber  liepos 09, 2017, 22:56:16kokia is to tau nauda?
Nauda ta kad kai niekas nesiruošia per paskaita mokytis tu padarai tai kad jie pradetu. arba jei kolektyvas nedarbingas tu privedi ji prie darbingumo. Nesakysiu nei kaip nei ka bet taip yra. Man pačiai nauda nes jei niekas nesimoko tai man nervus taso kad tokie yra žmonės, o aš noriu mokytis ką ir darau. Kiekvieną situacija kažko moko, pvz moko kaip elgtis tinkamai o kaip nelabai. Ir linksma būna kartais kai koki triuką iškreti su tuom, tik vel nepasakosiu. Aš vis dar bijau auditorijos, tiksliau kai reikia greitai atsakineti į klausimus nepasiruošus iš anksto ir išėjus ant podiumo. Tai šito reikia mokytis, aš nemoku dėl to kad sielų su savo emocijom būna perdaug, todėl panikuoju, nes negaliu suvirškint visų emociju kad suderinti kalba prie kiekvieno.

Cerber

#12
liepos 09, 2017, 23:11:47 Redagavimas: liepos 09, 2017, 23:17:53 by Cerber
Na gali bandyt minkyt skruzdelyna negalvodama apie kiekviena skruzdele individualiai.
Nors as tokiu dalyku nedarau, klimato stengiuosi nereguliuot, tiesiog sketi su savim nesiojuosi.

Creative

Citata iš: Cerber  liepos 09, 2017, 23:11:47Na gali bandyt minkyt skruzdelyna negalvodama apie kiekviena skruzdele individualiai.
Nors as tokiu dalyku nedarau, klimato stengiuosi nereguliuot, tiesiog sketi su savim nesiojuosi.
Matai aš studijavau su verslu susijusia specialybę ir man tai patiko, Ten pasakojama buvo apie organizacijas, apie vadovavimą, apie lyderystę. ir aš savarankiškai studijavau papildomą literatūrą ir va bandau pritaikyt žinias kur tik įmanomą. Žinoma be incidentu nepraeina, bet visgi... Vadovas irgi gali skėti atsinešti bet vargu ar tai padės jam nors kai kur gali ir padėti kur kolektyvas savarankiškas ir be bosso apsieina kuris su skėčiu sau sėdi ir nieko nedaro :D

elteide

Citata iš: Creative  liepos 09, 2017, 22:39:09Žiūrint kada. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Jei draugu burelyje tai nedaug. Jei kokiam nors suvažiavime virš 70 žmoniu ir kiaurą dieną tai iki vakaro  jaučiuosi išsunkta ir tada noro nebera su kažkuo bendraut, nes paprasčiausiai nėra prijaučiančiu nepažįstamu žmoniu, nors kartą pasitaikė tai praėjo be jokių pastangų. Kokiam seminare vėl gi priklauso nuo seminaro ar aktyviai klausyt ir dalyvaut grupelių susidaryme, ar pasyviai klausyt ir nieko nedaryt tik užsirašinėt ir tik klausyt tai vėl gi nieko nekainuoja, o jei iškiši nosi iš sasiuvinio ir kažko paklausi lektoriaus vėl gi tai dažniausiai sveikintina kiek pastebejau ir tada sėdi kiaurom dienom ir svarstai ar teisingai pasielgei ar reikėjo kitaip ką nors daryt.
gal ir nuvalkiotas patarimas, pabandyk auditoriją naugą įsivaizduot :)
ir negalima tiek svarstyt , graužti save, nieko ypat.  nesvarbią situaciją.

Aukštyn