DNR šiukšlės – durys į erdvės ir laiko transformacijas

[Benamis]

DNR grandinę sudaro nukleorūgštys, nuo kurių priklauso žmogaus organizmo veikla. Iki šiol yra žinoma, kad tik 2 % DNR yra tiesiogiai atsakingi už išvaizdą, charakterį ir kitas asmenybės savybes. 98 % - tai esą nematomi ir neaktyvus fragmentai, vadinamosios šiukšlės. Tačiau ar ne per drąsu teigti, kad tai, ko nesuprantame yra šlamštas?

Ezoterinių mokslų ir dvasiniai gydytojai žinojo nuo neatmenamų laikų, kad mūsų kūną galima užprogramuoti kalba, žodžiais ir mintimis. Žmogaus DNR yra tarsi biologinis internetas ir daugelių aspektų pranašesnis už dirbtinį. Kai kurie genetikai tiesiogiai arba netiesiogiai sieja DNR šiukšles su paranormaliomis žmonių galiomis: aiškiaregyste, intuicija, spontanišku ir nuotoliniu gydymu, savigyda, nuo žmonių sklindančia šviesa, aura, gebėjimu valdyti ir keisti orus.

Jau yra įrodymų, kad DNR grandinė gali būti perprogramuota, veikiant tam tikriems dažniams ir žodžiams, o ne karpant grandinę ir pakeičiant tam tikrus genus kitais.

Mažiau nei 10 % DNR sudaro statybinių baltymų blokus.Kam tada reikalingę likę procentai? Rusų tyrėjai mano, kad gamta nėra kvaila ir nekuria nieko veltui. Jie turėjo užmojų ištirti likusią DNR grandinės dalį, kuri dabar laikoma šiukšlėmis, kartu su stipria genetikų ir lingvistų komanda. Rezultatai buvo revoliucingi!

Mūsų DNR atsakinga ne tik už fizinio kūno sandarą, bet taip pat veikia kaip informacijos ir ryšių perdavimo saugykla. Rusų lingvistai pastebėjo, kad genetinis kodas, kurį sudaro ir tie neva nereikalingi 90 %, veikia pagal tas pačias taisykles kaip ir žmonių kalbos.

Palyginus sintaksę (kaip žodžiai yra jungiami į frazes ir sakinius), semantiką (tiriančią kalbos reikšmes) ir pagrindines gramatikos taisykles, pastebėta, kad DNR šarminiai junginiai paiso įprastos gramatikos taisyklių ir turi taisyklių kaip ir bet kokia žinoma pasaulio kalba. Dėlto žmonių kalbos neatsirado atsitiktinai, bet yra įgimtos DNR atspindys.

Rusų biofizikas ir molekulinis biologas Piotras Gariajevas su kitais mokslininkais tyrinėjo vibracinį DNR elgesį. „Gyvos chromosomos funkcionuoja kaip holografinis kompiuteris, naudojantis endogeninę DNR lazerio radiaciją", - rašoma mokslininkų tezėse. Tai reiškia, kad jos gali, pavyzdžiui, moduliuoti tam tikrus dažnius (garsą) į lazerio spindulį, kuris lemia DNR dažnį ir genetinę informaciją.

DNR šarminiai ir kalbos elementai yra tos pačios struktūros, todėl grandinės nereikia dekoduoti. Ją galima keisti paprasčiausiai žmonių kalbų žodžiais ir sakiniais! Neįtikėtina, kad mokslininkams pavyko atlikti tai su vibracijomis (dažniais), kai anksčiau reikėdavo mechaniškai pašalinti vieną geną ir (arba) pakeisti jį kitu.

Regis, dvasiniai mokytojai buvo teisūs - mūsų kūnas iš tiesų užprogramuotas kalba, žodžiai ir mintimis. Todėl tokia galinga malda, meditacija ir sielos detoksikacija. Tikriausiai reikėtų pradėti bendrauti ne tik vieniems su kitais, bet ir su pačiu savimi. Gali būti, kad išmokę pamilti savo kūno ligas ir netobulumus, mes užkirsime kelią jų vystymuisi, o gal net sustabdysime ir visiškai pasveiksime.

Tačiau viskas nėra taip paprasta. Dažnis, kuris veikia mūsų DNR, turi būti teisingas ir pakankamai stiprus. Teigiama, kad reikia mokytis užmegzti sąmoningą bendravimą su nuosavo DNR grandine. Tik tada galima tikėtis ypatingų galių. Kuo labiau išvystyta žmogaus sąmonė, tuo mažiau reikia papildomų įrenginių ir prietaisų, kad žmogus galėtų užmegzti subtilų ryšį su straipsnio pradžioje vadinta neveiklia DNR grandinės dalimi.

Rusų mokslininkai išsiaiškino, kad DNR gali sukelti tam tikrus trikdžius vakuume ir net gaminti įmagnetintas kirmgraužas (fizikoje tai hipotetinė savybė, padedanti sutrumpinti kelią per erdvę ir laiką). Taigi DNR gali mus sujungti su visata ir padėti atskleisti jos paslaptis. DNR pritraukia informacijos blokus ir praleidžia pro žmogaus sąmonę. Efektyviausiai žmogaus sąmonė veikia, kai kūnas yra visiškai atsipalaidavęs. Tada jis įgyja telepatijos, teleportacijos ir kitas antgamtinių gebėjimų dovanas.

Stresas, nerimas ir hiperaktyvus intelektas neleidžia įvykti sėkmingai komunikacijai arba gaunama informacija būna iškreipta ir bevertė. Gamtoje ši komunikacijos rūšis egzistuoja milijonus metų. Vienas iš tokių pavyzdžių - organizuotas vabzdžių būrių gyvenimas. Tarkime, kai skruzdė karalienė yra atskiriama nuo savo kolonijos, likusios skruzdės darbininkės ir toliau atkakliai tęs skruzdėlyno statymo darbus.

Tačiau, jeigu karalienė bus nužudyta, visi darbai sustos. Nė viena skruzdė nebežinos ką daryti. Manoma, kad karalienė perduoda „statybų planą" net tada, kai yra toli - per grupinę sąmonę ir jos subjektus. Ji gali būti taip toli, kaip nori, svarbiausia, kad tik būtų gyva". Šiuolaikinis žmogus žino tik apie intuicijos egzistavimą. Jeigu norėtų, jis galėtų kur kas daugiau. Taip egzistencija Žemėje pasiektų naujų aukštumų.

priekavos.lt

[Vytautas]

Intuicija tai tisioginis ryšys su savo antrąja puse ne materijoje. Vieni turi kiti ne.

[Sirius]

Priklausomai , kaip tu ta intuicija panauduosi.

Nes Intuicija yra sugeneruoti smegenų skaičiavimai ir tau pateikiantis variantai.
Tiesiog dalis smegenų zonos apie kuria tu nieko aplamai nenutuoki. Kuri geba kaupti informacija greičiau už tave ir yra pranešne už tave. Tokių principus jei intuicija yra pranašesnė už tave atsitinka toks dalykas, kaip Multiple Personal Disorter arba šizofrenija.

[Vytautas]

Su intuicija problema yra kita. Gauni informaciją ir dažniausiai nepasinaudoji. Po fakto  prisimeni kaip buvai perspėtas. Prisimenu paskutinį atveją kai pas tėvus įbrėžiau automobilį į medį. Tiesiog buvo mintis kad sustojau ne taip kaip reikia. Ai bet numojau ranka. Ir važiuodamas atbulas įbrėžiau. Nieko ypatingo, bet buvau perspėtas. O pats veikimo principas tai mūsų anapusinė pora tiesiog mato informaciniuose laukuose kur kas platesnį vaizdą ir pagal tai per intuiciją parenka optimaliausią sprendimą. Ar mes į tai reaguojam ar ne tai jau mūsų problema, mūsų sprendimas. Labai kritišku atveju tiesiog fiziškai perima kūno valdymą. Tiesiog nieko nesupranti kas darosi, bet viskas baigiasi laimingai.

[gidas]

priekavos.lt

Čia šitas "šaltinis"?

„Prie kavos" - savaitraštis moterims, kuriame apstu aktualių ir įdomių temų apie grožį, sveikatą, madą ir stilių, meilę, psichologiją, vaikus, keliones, augintinius, legendas ir išskirtines asmenybes.

Taip pat šiame leidinyje galėsite mėgautis pačiais įvairiausiais receptais, rankdarbių pamokėlėmis, paskaityti įvairių faktų, įdomybių bei savaitės horoskopus, galbūt net užduoti klausimą būrėjai.

Tai pirmas ir vienintelis savaitraštis, kuriame rasite ne tik 26 televizijų programas, savaitės naujienas, bet ir daugybę visų pamėgtų kryžiažodžių, kuriuos išsprendus galima laimėti puikių prizų.

Jei šitas, tai ką galima pasakyti? Įdomus straipsniukas  ir... ačiū.
"Spasybo nie bulkaiet" pasakytų rusas.
Anomalijoje to pakaitalas - kad ir netolygus - yra balas.
Taigi - ačiū + "nekliuksintis" balas.

[Benamis]

Taip, cia sitas "saltinis". Prasom.

P.S. Jeigu jau buti labai tiksliam tai saltinis: priekavos.lt/bureja/ bet leidykla ta pati. Nezinau kam i sarkazma atsakineju, bet tebunie

[gidas]

Nezinau kam i sarkazma atsakineju, bet tebunie

Gal taip ir atrodo, bet tikrai įdomus.
Kadangi įsitraukti į diskusiją neturiu nei atitinkamos patirties, nei pakankamai genetikos žinių (teskaičiau tik Francis S. Collins'o "Dievo kalbą", kurioje apie minimus faktus kaip ir nė žodžio) apsiribojau trumpa pastaba, kad tokiame "kontekste" pateiktas teorijas reikėtų vertinti itin atsargiai.
Pats taip ir vertinu, bet čia pat pridursiu ir taikų why not?

[rutulys]

Kažkas panašaus su užšalusio vandens kristalais, kuriuose akivaizdžiai pasimato informacijos poveikis vandeniui, palinkėjimai ir pan. O mūsų kūnuose vandens iki 70 procentų. Tikriausiai, čia yra kažkoks ryšys.

O garsiai kalbėdamas pats su savimi vis gi mano manymu pataikytum į savo širdį, o ne į DNR grandines. Per ją, kaip Vytautas minėjo, susisiektum su "savo antrąja puse ne materijoje". Nors pats taip neformuluočiau. Kaip atšaldytas vanduo pereina į kietą būvį ‒ ledą, taip gal ir energija, paveikta gravitacinėmis jėgomis ar dar kaip kitaip, pereina į tokį būvį, kurį mes vadiname materija.