Mekabciel Blog'as

[SPACE]

Skambutis. Kas gi nutiko, močiute? Taigi sulūžau anukėle, osteoporozė.

Kas išminčius myli. Myli Tėvynė ir Dievulis!

 

[Mekabciel]

osteoporoze tai tik prie paskutines vakarienes aptarinet. Kad liudna nebutu. tokios temos puikiai ismusa is veziu.

Kas išminčius myli. Myli Tėvynė ir Dievulis!

Ka isminciai myli? Myli Tevyne ir Dievuli!

Sakoma - "Ismintingas tas, kuris myli isminti ir net nebutina but isminciumi, nes tai kad myli isminti jau tave daro ismintingu."
O ismintis tai tai kas Is-minties. Tik reik dazni gera susireguliuot, kad pagaut minti!

Yra sakoma - "Tautoje As slepiuosi."
Tai nebutina i debesis isskristi, galima ir tautieciais pasidomet, o ten lobynai...

[elteide]

Na ir puiku. O nuo kokio galo reiktų žiūrėt?  Idomu būtų išgirsti.

nuo pradinio , o ne sekančio ...o pati pradžia yra Išmintis,bet nereiktų jos dairytis kalbos skiemenyse ar tautose , nes žmogaus išmintis ne visada išmintis ir tikrai ne Išmintis...

[Mekabciel]

"Pradžioje buvo žodis... ir tas žodis buvo Dievas."
Iš minties išėjo žodis Dievas. Išmintis = Dievas.

Išmintis ir yra tai ką gauni iš minties, aisku jei paverti ja išmintimi, o gauta minti paversti ismintimi gali tik tada kai supranti kad viskas iš Dievo ir grįžta į Dievą, zodziu viskas Dieve/Dievas. Bet kuo tada žodžiu žaismas yra sekantis procesas? Negali pasakyt kas pirminis, o kas sekantis. Tai yra uždara sistema. Begalybės reaktorius.

O jei ne, tai man būtų įdomu visų pasiklausyt kaip kiti geba savais būdais pritraukinėt išmintį. Ir koks tas būdas Išmintis? 

//////////

Siaip mintis:

Jei netiki kad viskas yra Dievas, tai tiki kad yra dar kazkas?  Antras Dievas... ;/ poto aisku trecias, ketvirtas is tos grandines ir gimsta politeizmas. Politeizmas tai proto grubejimas, kritiskumas, skaidymas. Mono paverte save i Poli.

Kai kurie sako, kad - Dievas daugumoje. Tai jei busime dauguma apturesime Dievo.

[cs]

Išmintingai išmokti naudoti, tai kas šventa ir priklauso tikrai ne tau, būtų visa išmintis. Tu daug pridedi ir iškeli vertes netgi v. kūrėjui, bet pavyzdžiui nežinai ar visos tavo suteiktos reikšmės jam teisingos. Bet jei vartoji kažką žinai, o tą ką žinai ir leidi sau nesakai. Gal leidi sau būti visuje ir dievu ir kuom nori, bet tik vien dėl to, kad tu drąsus ir nebijai to tikrojo, religiško dievo, kuris baudžia. Tavo asmenybė nori turėti supergalias ir suprasti, bei išmanyti.

Tačiau, tai nėra išmintis, tai įgaunama labai greitai, kai pradedama nebepalaikyti pradinės idėjos ir norima pridėti savo minčių. Įprasminimas ar pakeitimas originalių dalykų į savo eksperimentuotų yra neišmintingas ir nevertingas. Net jei tai ir pigiausias ar paparasčiausias būdas.

[elteide]

"Pradžioje buvo žodis... ir tas žodis buvo Dievas."
Iš minties išėjo žodis Dievas. Išmintis = Dievas.

Išmintis ir yra tai ką gauni iš minties, aisku jei paverti ja išmintimi, o gauta minti paversti ismintimi gali tik tada kai supranti kad viskas iš Dievo ir grįžta į Dievą, zodziu viskas Dieve/Dievas. Bet kuo tada žodžiu žaismas yra sekantis procesas? Negali pasakyt kas pirminis, o kas sekantis. Tai yra uždara sistema. Begalybės reaktorius.

O jei ne, tai man būtų įdomu visų pasiklausyt kaip kiti geba savais būdais pritraukinėt išmintį. Ir koks tas būdas Išmintis? 

štai, prašom paaiškinimas ir instrukcija ;]

Pat 9,10
10 Viešpaties baimė-išminties pradžia, o Šventojo pažinimas-supratimas.


Pat 2,2 jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo,
Pat 2,3 jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo,
Pat 2,4 jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių,
Pat 2,5 tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą.
Pat 2,6 Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas.

Pat 2,7 Jis laiko sveiką išmintį teisiesiems, Jis yra skydas doru keliu einantiems.
Pat 8,13 Viešpaties baimė-nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.

Išmintis:
Pat 8,22 Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus.
Pat 8,23 Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą.
Pat 8,24 Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių.
Pat 8,25 Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta,
Pat 8,26 kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių.
Pat 8,27 Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių,
Pat 8,28 įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius,
Pat 8,29 davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus,
Pat 8,30 aš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje.
Pat 8,31 Džiaugiausi Jo apgyvendintame pasaulyje ir grožėjausi žmonių vaikais
...
maždaug teip..

[Mekabciel]

Pat 9,10
10 Viešpaties baimė-išminties pradžia, o Šventojo pažinimas-supratimas.

Pat 2,7 Jis laiko sveiką išmintį teisiesiems, Jis yra skydas doru keliu einantiems.

Ačiū.

 Tik įdomu būtų suprasti į kurią pusę čia šaukti reikia ir ar galima kada nors nepataikytį į Dievą? Kaip jūs šaukiate? Aš va pavyzdžiui čia rašau dabar. Tai ką parašiau savais žodžiais - pakartojote biblijos eilutėmis. O savo žodžiais ar galite? Copy-paste'inti visi moka. Tai nera ismintis, tai yra is knygos. Pilna religiniu saitu, kurie biblinemis eilutemis metosi.

Kai zmogus paraso kazka nuo saves - kitam tenka galva pasukti. Isigilinti, isjausti, pakontempliuoti. Pajausti kito vidini pasaul. O ka galima is bibliniu eiluciu suprasti apie kita? Kad jis paskaites?

Sako reikia and savo širdies Tora užrašyti. Tik visų Toros yra skirtingos. O Tora kurią skaitome tai pavyzdys, instrukcija, šviesa - tam, kad savąjį varianta užrasyt.

[cs]

Tik galiu pasakyti: ''Neturėti suvokimo kas šventa, reiškia turėti viską, kas prasta.'' Į save trauktis, kaskart prasčiausios kokybės šaltinius, bei cituoti juos negerbiant ar išniekinant šventus dalykus reiškia neišmintį. Tau kažko trūksta žinoti, bet aš kaip nutarę atsakysiu: "niekam neįdomu ką tu rašai". Neaiškinsiu kodėl, pats išsiaiškinti turi. Tu turi šaltinius ir daug informacijos, kodėl nepasukus galvos? Nieko blogo nepasakau.

[Mekabciel]

Tik galiu pasakyti: ''Neturėti suvokimo kas šventa, reiškia turėti viską, kas prasta.'' Į save trauktis, kaskart prasčiausios kokybės šaltinius, bei cituoti juos negerbiant ar išniekinant šventus dalykus reiškia neišmintį. Tau kažko trūksta žinoti, bet aš kaip nutarę atsakysiu: "niekam neįdomu ką tu rašai". Neaiškinsiu kodėl, pats išsiaiškinti turi. Tu turi šaltinius ir daug informacijos, kodėl nepasukus galvos? Nieko blogo nepasakau.

O ką reiškia šventumas?  Tas pats klausimas - kas yra tiesa?

Skaitydamas "šventas" knygas užsiduodavau sau klausimą, kaži kodėl jose gramatinių klaidų yra?
Na kaip galima rašyt, perrašynėt ŠVENTAS, ne šiaip sau kažkokias knygas, su gramatinėmis klaidomis??? Arba su pusėtinu paaiškinimu. Tai kaip tu gali knygą išversti jei tu pusiau ją supranti? Principu - NA URA.

Tai vat man tai davė suprast, kodėl tos knygos yra šventos... O tu ar žinai kas yra šventumas ar tik manipuliuoji?

Kas esi pasiuntinys?

[cs]

Esu ateistas, bet nesakau, kad kažkada nepanorėsiu pereiti į religiją. Taip sakau neatsitiktinai, man teko suvokti visą tą šventumą, o vėliau aš pats abėjoju, nežinau ar palaikyti idėją, ar visgi atmesti. Aš palaikau idėją, bet dėl jos daug galvoju.

Visiškai ką tu galvoji, nėra gerai, tai gali vėliau kažkaip atsieiti, ''arba tu turėsi parodyti, kad taip nenorėtum padaryti.'' Nesu pasiuntinys, tik nepalaikau tokio dalykų sumaišymo ir pridėjimo savos informacijos. Na aš daugiau ir nebeturiu ką pasakyti iš savęs, nes tu tikiesi labai daug išgirsti. Tu tą gali padaryti diskutuodamas su didesne narių grupe, kad sužinoti, kas ką mano. Va aš taip manau.

[Mekabciel]

Ateistas tai tas kuris dar eina. Ateis tas laikas ir patikės, taps tikinčiu ateistu. Vat ir visas menas.

Protingi save laiko ateistais, nes Dievas tai griežtumas, o išmintingi atsimena kad Dievas gailestingas, jautrus. Protą duoda aplinka, o jautrumą, gailestingumą reikia atsiminti ir išugdyt pačiam.

[cs]

Kas kaip pasirinks, kas nori kokybės, o kas prastumo. Jau ne mano pasirinkimas, nėra ko pergyventi. Ir apskritai man visa kita melas.

[Mekabciel]

Kas kaip pasirinks, kas nori kokybės, o kas prastumo. Jau ne mano pasirinkimas, nėra ko pergyventi. Ir apskritai man visa kita melas.

Tai tik tu esi teisus jei visa kita melas? Ginčisimes kas yra teisingesnis? Arba galime pabandyt vienas kito nuomonę išgirsti. Išmokt girdėt tai kas yra nepriimtina. Pavyzdžiui kito pasiūlytą dainą.

Super daina.

[cs]

Nuomonės esmė ''juoda'' tau. Išsakiau savo požiūrį, bet kad bandai girdėti ar priimti jau tik tavo reikalas. Aš su tuom negaliu padėti, tu pats turi priimti sprendimus ir turėti savo nuomonę. Gali nekreipti dėmesio arba ignoruoti, skip'inti, jeigu tau nuo to geriau pasidarys.

Tau gal neužteks vienos nuomonės, gerai, kad kas išdrįstų diskutuoti ir nebijotų pasakyti kas negerai arba kaip tik gerai pas tave. Betkokia filosofija nėra priimtina, globaliu atžvilgiu atsirenkama kokia tinka, bet religijos ar ką laikome kokybišku yra šventa filosofija, kur svarbių žodžių nepaiimsi ir nepripaišysi kažkokiuose kasdieniuose apmastymuose.

Ar reikia apie tuos dalykus kalbėti įjungus humoro jausmą? Atsakymas - ne. Aš tikiuosi rimties, bet ar ta rimtis yra nesuprantu. Vėlgi pamėgti tai ką sakau yra tik apsisprendimo reikalas, gali nemėgti ir pasakyti, kuom mano pasakymas negeras.

Iš viso to pasakiau tik vieną mintį, kuri reiškia 'nepainioti dalykų ir nepridėti nieko savo', kol gerai neapmąstysi ir nesužiūrėsi, kaip kas atrodo. Tai nereiškia, kad viso to man nereikėjo pasakyti, ir kad negaliu įsiterpti kažkur diskusijoje.

Abėjoti neketinu leisti, ar bent palikti abėjonėje. Faktas tas, kad neketinu smulkintis ir nebeketinu atsakyti į smulkesnius klausimus ar susijusius. Kas man pasirodė kokybiška ir kas prasta, yra ne profesoriaus lygio pasakymas, tai nuomonė, kaip tave matau palyginus su savo padėtimi. Tai yra palyginimas, bet kartu ir nuomonė, nežinau ar tu kaip tik tą ir siekei išsiaiškinti, bet panašiai galvoji.

Jeigu tu manai, kad esi teisingas manyk toliau, aš tavęs neįtikinėju keistis. Bet jei bandytum nuomonę keisti, turėtum ir pats pasikeisti. (jau aiškinu perdaug)

[Mekabciel]

Rimtis - mirtis.

„Juokas yra labai rimtas dalykas." Winston Churchill