Kaip stebėti NSO

[Benamis]

Dauguma pradedančiųjų ufologų susiduria su tomis pačiomis problemomis - dėl išsilavinimo stygiaus dažnai NSO reikalams būna priskiriami visai žemiški dalykai. Mano straipsnio paskirtis - supažindinti skaitytoją su dažniausiai daromomis klaidomis atliekant ufologinius stebėjimus.

Turėdamas nemažai praktikos stebint NSO, bei tiriant atskirus atvejus ir norėdamas pasidalinti patirtimi, nusprendžiau parašyti šį straipsniuką.

Dauguma pradedančiųjų ufologų susiduria su tomis pačiomis problemomis - dėl išsilavinimo stygiaus dažnai NSO reikalams būna priskiriami visai žemiški dalykai. Mano straipsnio paskirtis - supažindinti skaitytoją su dažniausiai daromomis klaidomis atliekant ufologinius stebėjimus.

Ufologinį stebėjimą reikia organizuoti iš anksto, tik tada jis gali būti maksimaliai efektyvus. Spontaniški stebėjimai dažnai būna bevaisiai. Kaip organizuoti stebėjimą? Visų pirma reikia pasirinkti tinkamą vietą. Dangaus matomumas į visas puses turi būti kuo geresnis ir aplinkui turi būti kuo mažiau šviesos šaltinių (pvz. gatvės žibintas). Praktiškai ufologas turėtų rinktis vietą stebėjimams lygiai taip pat kaip ir astronomas. Reikia įvertinti ir oro sąlygas. Jų įvertinimams ir nustatymams aš rekomenduoju internetinius puslapius http://weatherunderground.com, kur galime gauti momentinius atmosferos duomenis didiesiems miestams ir apytikslias prognozes savaitei į priekį. Ne ką mažiau vertingi meteorologiniai žemėlapiai svetainėje http://new.meteo.pl/index_coamps_en.php. Šį sąrašą būtų galima praplėsti, tačiau norint susirasti patogiausią orų prognozių portalą galima pasinaudoti google paieškos sistema įvedant raktinius žodžius „weather forecast".

Prie meteorologijos srities vertėtų paminėti, kad atmosferoje dėl įvairiausių oro turbulencijų, drėgmės kondensavimosi ir kitų reiškinių yra apstu mokslui žinomų ir net kolkas neišaiškintų reiškinių, kurie taip pat gali būti priskirti NSO. Todėl profesionalus ufologas privalo gerai išmanyti meteorologiją. Šiam tikslui siūlyčiau perskaityti V. Portapo knygą „Įdomioji meteorolgija" ir, regis, to paties autoriaus, „Kada pasirodo vaiduokliai". Abi knygos jau yra ganėtinai senos, jas galima gauti bibliotekose. Jose autorius labai gerai supažindina skaitytoją su meteorologiniais (ir kitais) reiškiniais ir išugdo analitinį mąstymą šioje sferoje. Ufologų puslapiuose buvo atsiradę pranešimų apie matytas tris saules arba raudonus mėnulius, arba apskritai raudoną kryžių danguje vietoj saulės (kas netgi turėjo tam tikros istorinės reikšmės, ypač religinėse tematikose). Visa tai apima meteorologijos mokslas ir jį reikia išmanyti.

Antras, nemažiau svarbus dalykas - susipažinti su astronomija - bent jau žinoti pagrindinius dangaus šviesulius ir pagrindinius žvaigždynus ir svarbiausia, žinoti bent jau pagrindinius astronominius reiškinius. Tas reikalinga dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

1. Kad nepriskirti NSO astronominių reiškinių (meteorai, bolidai, kometos ir t.t.) ar ryškesnių dangaus šviesulių (žvaigždynų alfų arba tokių planetų kaip Jupiteris, Venera, Saturnas ar dirbtiniai žemės palydovai).

2 punktas, dėl ko ufologas turėtų gaudytis astronomijoje - pažinodamas žvaigždynus, jis galėtų nurodyti tikslią NSO skriejimo trajektoriją, taip aplengvindamas analizę (galbūt tai buvo vis dėlto ne NSO, o astronominis įvykis?). Jei du žmonės iš skirtingo Lietuvos taško matė "NSO" tame pačiame žvaigždyne, vadinasi greičiausiai tai bus astronomijai priskirtinas reiškinys arba tas NSO skrido labai dideliame aukštyje (egzosferoje).

Trumpai supažindinant su astronominiais reiškiniais, reikia paminėti meteorus - tai į atmosferą dideliu greičiu įlėkę nedidelies apimties kosminiai kūnai, skaisčiai sužibę danguje (nes dėl trinties su oru užsidega) ir trumpą sekundės dalį palikę danguje švytinčią juostą. Bolidai - kiek didesni meteorai, šiuo atveju danguje atsirandantys iš niekur, kaip labai ryški žvaigždė, ir su dideliu pagreičiu nuskriejantys tolyn (jie labai dažnai sumaišomi su NSO). Rugpjūčio mėnesį stebimi meteorų lietūs.

Norint susipažinti su žvaigždėmis ir planetomis, rekomenduoju parsisiųsti nemokamą kompiuterinį žvaigždėlapį "Cartes Du Ciel". Jį galima gauti adresu http://www.stargazing.net/astropc/download.html. "Cartes Du Ciel" programa realiuoju laiku imituoja šviesulių padėtį danguje ir suteikia visą reikiamą informaciją apie juos.

Dabar prašau atkreipti dėmesį į dirbtinius žemės palydovus. Yra dvi tokių palydovų rūšys - vieni skrieja aplink žemę, kiti yra geostacionarūs - kabo vienoje vietoje žemės atžvilgiu. Nevertėtų užmiršti fakto, kad geostacionarūs palydovai kai kuriuo metų laiku tampa net ryškesni už žvaigždes. Darant ilgos ekspozicijos nuotrauką, matytųsi brūkšninis žvaigždžių judėjimas, o tokie palydovai išliktų savo vietose.

Skriejantys palydovai būna labai įvairių ryškių. Jų yra tikrai daug ir jie skrieja labai dažnai. Vieni būna labai ryškūs, greitai arba lėtai judantis taškas danguje. Kiti matomi tik pro žiūronus/monoklius ar teleskopus. Palydovas gali atsirasti ir dingti bet kurioje dangaus vietoje. Taip yra dėl to, kad palydovas ne pats šviečia, o tik atspindi saulės šviesą, todėl jis betkada gali išlysti iš po žemės metamo šėšėlio arba į jį patekti.

Kalbant apie palydovus reikia paminėti Iridium blyksnius (angl. Iridium flare). Iridium blyksnis - tai toks reiškinys, kuomet saulė, kuri nors geostacionaraus telekomunikacijų palydovo satelitinė antena ir stebėtojas atsiduria tam tikrame taške, kuomet saulės šviesa itin stipriai atsispindi nuo palydovo. Danguje atsiranda taškas (atrodo, kad jis skrenda), jis staigiai ryškėja (dažnai jo ryškis nenusileidžia mėnulio ryškiui) ir pašvietęs 3-4 sekundes išblanksta ir tampa nebematomas.

Iridium blyksnių ir visų palydovų pasirodymo laiką padangėje pagal geografinę stebėtojo padėtį fiksuoja ir aprašo interneto puslapis http://www.calsky.com. Verta paminėti, kad šis puslapis ne visada teisingai nustato gyvenamąją vietovę, dėl ko gali tekti užsiregistruoti (registracija nemokama). Visi palydovai randami skiltyje "Calendar".
Kai kurie ufologai kreipia savo žvilgsnį pro stipresnę optiką į mėnulio paviršių ir ieško ten neatskleistų paslapčių. Šiems stebėjimams labai pasitarnaus virtualus mėnulio atlasas, kurį nemokamai galima gauti adresu http://www.astrosurf.com/avl/UK_download.html.

Ufologui privalu mokėti nustatyti matyto NSO tikslias koordinates. Jeigu NSO yra taškinio pavidalo (šviesulys), ji galima nurodyti naudojant astronomines azimutines koordinates - šviesulio azimutą ir kampinį aukštį. Azimutas - tai kampas tarp šiaurės krypties ir krypties į tašką, kuriame susikerta horizontas ir vertikalas, einantis per dangaus objektą. Jis skaičiuojamas laipsniais nuo 0° iki 360° laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi (nuo šiaurės taško į rytus). Pvz., rytų azimutas sudaro 90°. Aukštis - tai kampas, kuris susidaro brėžiant tiesę horizontas - stebėtojas - objektas. Kampą paprastai tenka nustatyti iš akies. Horizontas yra lygus 0°, o zenitas - 90°. Zenitas - tai pats auksciausias taskas. Astronomai naudoja "ištiestos rankos" taisyklę matuodami aukštį - ištiesus ranką per alkūnę ir sugniaužus kumštį jis apima maždaug 10°, taigi du suglausti pirštai - apie 5°. Išskėsta plaštaka (vėlgi ištiesus ranką) apima apie 20°. Šiame metode svarbiausia yra kuo tiksliau primesti horizontą. Kai tiksliai nustatomos koordinatės galima greičiau ištirti NSO atvejį.

Dažnai pasitaikanti klaida - NSO supainiojimas su aviacine technika. Atrodytų, kad tai gana sunku padaryti, tačiau stebint, kai tikrai yra tikimasi pamatyti kažką nežemiško, žmogaus pasamonė dažnai prikuria neegzistuojančių vaizdinių. Taigi, kaip atskirti lėktuvą, sraigtasparnį ar kitą skraidantį aparatą nuo NSO? Visų pirma ufologas turi gerai išmanyti aviaciją. Todėl pradedančiajam ufologui vertėtų ja susidomėti. Čia aptarsiu tik pagrindinius bruožus, kaip atskirti orlaivius nuo NSO.

Sraigtasparnis turi galimybę kaboti vietoje, skristi pirmyn ir atgal, į šonus. Taigi jo judėjimo trajektorija danguje ufologui gali iškarto kristi į akis. Tačiau sraigtasparnis skleidžia didžiulį garsą, kadangi jo mentės sukamos milžiniškomis apsukomis. Netgi už 10 km esantis sraigtasparnis turėtų girdėtis - o garso sklidimą atmosferoje apibūdina sąntykinė oro drėgmė (kuo didesnis kiekis vandens garų atmosferoje, tuo geriau sklinda garsas) bei vėjo kryptis. Turėčiau pažymėti, kad vėjo kryptis neturi įtakos garso stiprumui, tačiau turi įtakos garso sklidimo trajektorijoje, todėl esant stipriam priešpriešiniam vėjui garsas gali išlinkti klausytojui virš galvos, dėl to gali būti neišgirstas. Išmatuoti oro drėgnumą galima oro drėgmės matuokliu, o jo neturint galima remtis keliais veiksniais: klausytis ar iš toli girdisi žmonių kalbos, žingsniai, automobiliai (jei atmosferos garso laidumas geras, vadinasi drėgmė didelė). Taip pat atkreipti dėmesį į debesuotumą - jei giedra, paprastai būna mažiau drėgmės, jei debesuota - daugiau.

Pakalbėkim apie lėktuvus. Lėktuvas fiziškai negali kyboti vienoje vietoje kaip sraigtasparnis, tačiau vizualiai - tikrai gali. Jeigu lėktuvas, su įjungtomis šviesomis skrenda tiesiai į tave, atrodo, kad jis nejuda. Dėl ko dažnai būna gaunami pranešimai apie tai, kad "NSO" buvo matomas kaip taškas, kuris 5 minutes pastovėjęs nuskrido į šoną. Tai tikrai galima priskirti lėktuvams. Dėl lėktuvų skleidžiamo garso - nevertėtų pamiršti, kad garsas atsilieka nuo vaizdo ir stebint lėktuvą garsas girdimas ten, kur lėktuvas jau praskrido.

Pabaigai norėčiau dar kartą paminėti, kad ufologas tuo profesionalesnis, kuo daugiau sričių jis išmano. Šis mano straipsnis tik labai glaustai aprašo, kaip išvengti klaidų identifikuojant NSO. Pažymėsiu - kuo geresnis ufologas, tuo mažiau Neatpažįstamų Skraidančių Objektų jis mato, kadangi dažnai Neatpažįstamas objektas nepatyrusio ufologo akimis bus labai gerai pažįstamas patyrusiam ir išsimokslinusiam ufologui.

Sėkmės stebint!

Teksto autorius: San IL

[batum]

o pats ar esi mates NSO?

[Benamis]

Idomius dalykus esu stebejes danguje, taciau teigti, kad tai tikrai buvo NSO, negaliu

[.L.U.T.H.O.R.]

Juk NSO tai kaip ir neatpažintas skraidantis objektas ar ne? Tai kol neatpažysti, tai nso gali vadinti bene viską. Kol išsiaiškini

[Benamis]

Teoriskai tai taip Taciau kai kazkas vartoja zodi NSO, bent jau man automatiskai pries akis kyla zali zmogeliukai (cia abstrakciai kalbu) ir kitos panasios asociacijos Tai stengiuosi sio zodzio nevartoti

[.L.U.T.H.O.R.]

Tai jo, na nso neoficialiai kaip ir yra tie žali žmogeliukai. O oficialiai bet koks neatpažintas skraidantis daiktas. O jei kada ateiviai taps kaimynais, gyvenimo dalimi, tai kas nutiks su nso? Tikriausiai jau niekam neberūpės taip.

[Benamis]

  Per giliai filosofuojam mano drauge, per giliai...

[.L.U.T.H.O.R.]

Ok   Aš iš tikrųjų vieną sykį kažką mažiau keisto. Buvo šventė palei Kauno pilį stovėjau, kažkur tarp žmonių, pažvelgiau dangun ir buvo trys žvaigždės, tada viena po kokios sekundės pradėjo judėti ir kažkur nuskrido Taip ir nesupratau kas ten buvo, juokais pagalvojau nso