Pranašysčių prieskoniai gyvenimui

[eternal.bliss]

 Pasikrikštijo ne per prievartą?

"Tikrasis Lietuvos ir jos gyventojų krikštas pradėtas XIV a. pab. 1385 m. kontroversiškai vertinamoje Krėvos sutartyje tuometis Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila įsipareigojo įvykdyti Lietuvos krikštą. 1386 m. vasario 15 d. Vavelio katedroje pakrikštytas pats Jogaila, taip pat karališkosios šeimos nariai (tarp jų Vytautas ir Švitrigaila), Lietuvos didikai, į Vilnių paskirtas vyskupas Andriejus.

1387 m. Jogaila grįžo į Lietuvą ir pradėjo jos gyventojų krikštą. Pirmiausia pakrikštyti Vilniaus ir jo apylinkių didikai, valstiečiai. 1387 m. vasario 17 d. patvirtino bajorams katalikams jų valdomą žemę tėvonijų teisėmis, 1387 m. vasario 22 d. privilegija uždraudė katalikams tuoktis su stačiatikiais, o mišriose šeimose pastariesiems įsakė priimti katalikybę. Vilniuje sunaikinta romovė, pasak Jano Dlugošo, Jogailos įsakymu buvo užgesinta šventoji ugnis, išverstas aukuras, vietoje jo pastatyta Vilniaus katedra. Pavasarį pradėta Aukštaitijos kristianizacija, imtos steigti parapijos. Bažnyčios įkurtos Vilkmergėje, Lydoje, Maišiagaloje, Krėvoje, Nemenčinėje, Bolcuose ir Gainoje. Krikštytojai pradėjo masinį šventųjų giraičių kirtimą, žalčių užmušinėjimą. Jogaila žmonėms dalino iš Lenkijos atvežtus drabužius, mokė krikščioniškųjų tikėjimo tiesų, vykdė masinį krikštą, suvarydamas žmones į būrius ir kiekvieno būrio žmonėms parinkdamas po tokį patį vardą. Karius ir kilminguosius krikštijo atskirai. 1389 m. balandžio 19 d. popiežius Urbonas VI pripažino LDK kaip krikščionišką valstybę."

[paragraf 78]

Kodėl šaltinio nenurodei?

[eternal.bliss]

Istoriją Lietuvos atsiversk ir rasi.
Kryžiaus žygiai irgi neegzistavo turbūt.
Ar tu remiesi nauja teorija kaip visi norėjo priimti krikščionybę, nes ji buvo tokia gera ir visiems labai patiko?

[paragraf 78]

Kieno Lietuvos istoriją? Kelintų metų? Kas parašė?
Čia tas pats kas pasakytum nuoroda wikipedija.
Per prievartą neįmanoma apkrikštyti visos tautos ir dar taip greitai. Tauta turi pati to norėti.
Čia suveikia archainis modelis kada veikiant vienos religijos įtakai pasirenkamas stipresnis dievas.

[eternal.bliss]

Būk tu kunigas.
Esmė tame, kad tie kas sako, kad jiems tai nepatinka, jiems tai nepatinka, kad jie patyrė prievartą jie  patyrė.

Be to, bet kokiame Istorijos vadovėlyje rasi tai ką parašiau. Nesimokei gal istorijos pradmenų.

[paragraf 78]

Kai atėjau į universitetą, mūsų Lietuvos istorijos dėstytojas (ne iš teologijos fakulteto) štai ką pasakė apie mokyklinį istorijos dėstymą:
Pamirškite tą istoriją kurią mokėtės mokykloje, nes jums melavo. Sudeginkite savo vadovėlius nes ten tik nesąmones rašo.

Tai gi man mokyklinis istorijos vadovėlis nėra autoritetas, žinant kad juos sudarinėjo dar tarybinių laikų istorikai, tai išvis atšoka noras jais tikėti.
Na bet jei tau lengviau tikėk.
Tu geriau paskaityk rimtus istorikus, kokį Gudavičių, Bumblauską, Jovaišą ar Baroną, o ne istorijos vadovėlius.

[astropasaulis]

Svarbiausia, kad kyla klausimai, kad domimasi. Dauguma net nesusimąsto tarkim apie religijos prasmę, jos peripetijas ar kitus dalykus. Taip ir nugyvena nieko tikro nežinantys, o tik tai, ką girdėjo, ko net patys neapsvarstė...
Bažnyčioje pasigendu natūralumo.

[eternal.bliss]

paragraf 78- Ar tu supranti, kad daugumai net neįdomu religija.
Man neįdomu filosofija, Man įdomu tai kas veikia ir kas pakeičia žmonių gyvenimą, Kas suteikia jiems galimybė gyventi taip kaip jie svajoja, ir kas jiems duoda laisvę būti savimi.
Man įdomu praktika kuri priveda prie rezultato. Man įdomus žmogus kuris naudodamas savo suvokimą pakeitė savo gyvenimą, kuris yra beprotiškai laimingas ir jaučia meilę.

Dabar pažiūrėk į savo gyvenimą ir pasakyk ką tu gali duoti kitiems kas yra geriausia ir šilčiausia. Gal paimsiu ir pasinaudosiu.

Visa kita neturi reikšmės.

[paragraf 78]

Todėl kiekvienas pats renkasi kuo tikėti, o kuo ne. Niekas religijos per prievartą negrūda (nebent kokia nesusipratusi močiutė). Bažnyčia pirmoji prakalbo apie tikėjimo ir religijos laisvę. Ji daugiausia ir padarė, kad žmonės galėtų tikėti tuo kuo nori. O tai kad kažkam religija neįdomi tai jau jų reikalas. Dvasinis augimas yra kiekvieno asmeninis rūpestis. Kitas tegali patarti, palaikyti išreikšti rūpestį.

Suktai čia tu paklausiai ką galiu duoti. Aš galiu tau duoti meilę, tikėjimą ir viltį, bet tu jų vienaip ar kitaip atsisakysi.

Bažnyčioje pasigendu natūralumo.

Natūralumo ir aš pasigendu iš statistinių krikščionių. Ateina, dairosi išsprogdintom akim bažnyčioje, nežino ką daryti.
Kad būtų natūralumas bažnyčioje turi gyventi tuo tikėjimu kurį ji duoda. Mano aplinkoje natūralumo netrūksta. Tai nelabai suprantu iš kur tu trauki tokius teiginius. Nes aš tokių dalykų nematau.
Nebent kaip minėjau, tarp statistinių krikščionių, bet jų nelaikau bažnyčios dalimi, nes jiems nerūpi tikėjimas, jiems svarbu kažkokį tipo pliusiuką danguje užsidėti. Na bent jie jau taip galvoja.

[crystal]

Todėl kiekvienas pats renkasi kuo tikėti, o kuo ne. Niekas religijos per prievartą negrūda (nebent kokia nesusipratusi močiutė).

Hmm.. kaip čia pasakius "renkasi laisvai". Jau kudikystėje tėvai krikštyja savo vaikus, mokykloje pradinėse klasėse kalamos maldos, dievo įsakymai ir koks baisus likimas laukia dievui nepaklūstantiems. Į komunijas irgi nutempia, patiems vaikams dar nesuprantant kas išvis čia per reikalas. Aišku, kas mažiau nuo vaikystės spaudžiamas, vėliau gali laisvai atsirinkti kuo tikėti, o kuo ne, bet šiaip daug kam ir užsilieka tas įkaltas dievobaimingas ir nelaisvas tikėjimas.

[Nežinukas]

Ir kas čia „nemoksliško"?

Pasikrikštijo ne per prievartą?

"Tikrasis Lietuvos ir jos gyventojų krikštas pradėtas XIV a. pab. 1385 m. kontroversiškai vertinamoje Krėvos sutartyje tuometis Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila įsipareigojo įvykdyti Lietuvos krikštą…"

Ar manai Paragrafai, kad drabstymasis istorikų ar kitomis pavardėmis įrodo tavo išprūsimą? Ar esi tikras, kad tavo dėstytojai moko tave „kaip galvoti"? Aš esu tikras, tavo dėstytojai moko tave „ką tu privalai galvoti"! O gal jau žinai, kas yra teologija ir kiek ji „moksliška"?

Tiek apie tavo „moksliškumą", kurį čia kaišioji pastoviai, nors labai dažnai, ne vietoje ir ne laiku…

Na o kad reikalauji „šaltinių", (kuriuos beja, pats dažniausiai nenurodai), nors forumas ir nėra akademinių studijų vieta, kur būtina nurodyti šaltinį, pateikiu vieną šaltinį, geriausiai nusakantį religijų skverbimasį į visuomenės smegenines. Ludwig Timotheus von Spittler knygoje „Grundriß der Geschichte der christlichen Kirche" (laisvai išvertus: „Krikščionių bažnyčios istorijos gairės") rašo: „Karaliaus tikėjimas visada ir trumpiausiu laiku virsdavo liaudies tikėjimu". Šitas principas galioja visų religijų istorijoms…

Va čia tau ir „dvasinis vadovas" ir "pasaulėžiūros pamatai"... Vien tavo pasakymas: „įdiegtų nuo vaikystės", patvirtina principą : „Karaliaus tikėjimas visada ir trumpiausiu laiku virsdavo liaudies tikėjimu", kur „karalius tkėjimą" gali pakeisti žodžiais „bobutės tikėjimas"…

Ilgas P.S. Sakyčiau, laisvai gali pakeisti temos pavadinimą į „Krikščionybės propoganda ir pranašysčių prieskoniai joje..." Tą patį gali padaryti ir su naujai pradėta „NSO ir IQ…" tema. Pavyzdžiui: „Krikščionybės propoganda pokalbiuose apie NSO ir IQ...". Keista, nes kažkur skaičiau kad šiame forume religinė propoganda draudžiama. Gal ir klystu, gal ten buvo parašyta: „religinė propoganda draudžiama tik kai kuriems forumo dalyviams bet ne administratoriams"?

[paragraf 78]

Hmm.. kaip čia pasakius "renkasi laisvai". Jau kudikystėje tėvai krikštyja savo vaikus, mokykloje pradinėse klasėse kalamos maldos, dievo įsakymai ir koks baisus likimas laukia dievui nepaklūstantiems. Į komunijas irgi nutempia, patiems vaikams dar nesuprantant kas išvis čia per reikalas. Aišku, kas mažiau nuo vaikystės spaudžiamas, vėliau gali laisvai atsirinkti kuo tikėti, o kuo ne, bet šiaip daug kam ir užsilieka tas įkaltas dievobaimingas ir nelaisvas tikėjimas.

Visos religijos turi iniciacijas dar vaikystėje. Tik tiek kad tu žinai vieną modelį ir jį puoli. Tai kad tave pakrikštijo ar privedė prie pirmosios komunijos nieko dar nereiškia. Tai nepadaro tavęs tikinčiu, tikėjimo reikia siekti sąmoningai. Tai kad suteikė sakramentus nutiko tik tiek kad dvasiniame lygmenyje buvo atvertas kelias Dievo malonei, o jau ką tu su ta malone darysi yra tavo reikalas.
Niekas neverčia vaikščioti tavęs į Bažnyčią. Geriau mažiau tokių per prievartą ėjimų.
Tačiau vaikystėje visi esame auklėjami. Ir jei tėvai priklauso kokiai nors religijai, jie yra pirmieji kurie suteikia tau dvasinį auklėjimą. Tad natūralu jog krikščionių šeimoje vaikas bus krikštijamas, o ne apipjaustomas, o žydų šeimoje švęs bar mitsva o ne sutvirtinimo sakramentą. Tai ką tu darysi su tėvų duotu tikėjimu yra tavo reikalas.

[TinSoldier]

Problema ne tik laisvo pasirinkimo nebuvime. Problema dar ir tame, kad dirbtinai vaikams atliekant tas iniciacijas dirbtinai pučiama ir bažnyčios galia. Dirbtinai pučiami "tikinčiųjų" skaičiukai.

Be to, dėl vaikystėje įdiegiamos religijos kalta ne tik krikščionybė. Aišku, kad visose religijose tai yra. Ir kaltos visos religijos. Bet kokie Afrikos čiabuviai gali to nesuvokti. Mes suvokiame ir reikėtų naikinti tokius papročius, susijusius su mažais vaikais. Būtų teisinga, manau..

[paragraf 78]

Aš tai nemanau kad blogai yra vaikų iniciacijos. Jos suteikia nors kokį dvasinį pamatą. Tam kad žmogus galėtų rinktis gyventi dvasinį gyvenimą ar ne, jis turi prie jo prisiliesti, nes kitaip nebelieka laisvos valios. Kaip gali atsisakyti kažko kas teikia gėrį, neprisilietęs prie to? Čia tas pats kas sakyti, tėvai vistiek nemyli savo vaikų, tai atiduokime juos į vaikų namus, tegul jie kai užauga renkasi ar nori jie patirti tėvų meilę ar ne.
Kartu su tikėjimo pamatu įdiegiamas ir moralės suvokimas, kas nėra blogai.
Tai ką tu siūlai TinSolderi yra ateistinės visuomenės auklėjimo modelis. O tada tikrai jokio pasirinkimo nėra. Tarybiniais laikais taip buvo. Tu turbūt neatsimeni tų laikų. O aš gerai atsimenu, kai buvo draudžiami tie dalykai.
Kaip bebūtų yra begalė desakralizuotų iniciacijų kurios mus lydi visą gyvenimą. Tarybiniais laikais visi tapdavo spaliukais ir panašiai.

O kas dėl bažnyčios galių išpūtimo, tai nesakyčiau kad jau taip yra išpučiamos tos galios. Dabartiniai bažnyčiai ne pakazūchos reikia, o tikinčiūjų. Sąmoningų tikinčiųjų.

[crystal]

Kartu su tikėjimo pamatu įdiegiamas ir moralės suvokimas, kas nėra blogai.

Kurių galų reikalingas kažkoks iliuzijų pamatas su moralės suvokimu? Moralines vertybes visi gauname ir religija čia mažiausiai prisideda. Vaikui sakoma, kad po mities bus dangus arba pragaras, kad dievas baudžia bet myli, kad reikia neturėti kitų dievų, bet mylėti visus kaip savo artimą ir tt ir panašiai. Ar tokie nesusipratimai nežalingi? Ok, vieni išauga ir spjauna į visa tai, kiti visą gyvenimą ir lieka dievobaimingais ir tampa netolerantiški kitom religijom, kultūrom ir tt. ko pasekoje vyksta įvairūs debiliški konfliktai. Tai ar to reikia išvis? Vaikui  tai tikrai daugiau žalos nei naudos.