Įvadas į magiją. Tęsinys.

[.L.U.T.H.O.R.]

Individualioji Tiesa.

Manau jog pastebėjote jog pirmojoje dalyje kelis kartus pavartojau sąvoką „Individualioji Tiesa" ir tikriausiai norėtumėte, kad paaiškinčiau kas tai yra ar ne?.  Sakoma, "Nesakykite: aš radau Tiesą, verčiau tarkit: radau vieną iš tiesų."  Mago pažanga vyksta etapais, tai mes vadiname: atsiskleidimais, realizacijomis, įkvėpimais ar kartais net pakilimu.  Tai perėjimas iš žemesnio suvokimo ir žinių lygio į aukštesnį.  Šis asmeninis progresas mago mokymosi metu vyksta tuomet, kai jis randa vieną iš tiesų.  Tai ką magas atranda yra asmeninė tiesa, kuri yra jam parodoma/atskleidžiama.  Tai yra, ko kiekvienas magas galiausiai gali tikėtis, nėra Vienos Tiesos, kuri yra suprantama mirtingam, ribotam protui. Dėl šios priežasties, pamatysite jog dauguma magų gali nesutarti vieni su kitais, ir tai suprantama, nes tiesa apie kurią kalbate su kitu žmogumi, gali būti ne tokia, kokią jūs suprantate. Priežastis paprasta. Kiekvienas magas atranda savas tiesas, kurios reikalingos JAM, kad pereitų į kitą supratimo lygį (taip pat ir jėgos), ir tai nebūtinai tas pats ko reikia kitam žmogui pasiekti tą patį lygį. Tikiu, jog vienintelis kelias įgauti daugiausiai įgūdžių  magijoje yra atrasti savas tiesas. Netikėkite kažkuo vien dėl to, kad tai perskaitėte. Nesekite kokia nors sistema ar praktika vien dėl to kad ji kažkur užrašyta. Skaitykite, analizuokite ir pasiimkite tik tai kas naudinga JUMS, tuomet pritaikykite tai savo įsitikinimuose, ir savo požiūryje į praktikas.  Magijos pradininkai nesekė kažkieno pėdomis, vietoj to jie ėjo savo keliu per nežinomybę ir leido tiems, kurie ėjo iš paskos, sekti JŲ pėdomis.


Religijos pritaikymas

Numanau jog dauguma norite nusimesti bet kokius dogmatinius susaistymus,  dėl kažkokio vaikiško maišto,  dažnai traktuodami religiją kaip „stabdį". Tai tiesiog nesąmonė. Jeigu jums yra priimtini kokios nors konkrečios religijos principai, neatsisakykite jos dėl legendinio „tobulėjimo". Jūsų žinioje yra galingas įrankis, kurį galite panaudoti.

Raskite laiko sau, atsisėskite vietoje kur niekas jūsų netrukdytų ir įvertinkite savo religinius įsitikinimus.  Ar jie jums turi prasmės? Pabandykite mintyse pritaikyti šiuos įsitikinimus sau, kaip nors „įrodydami juos" savo protui ir sustiprindami savo tikėjimą.  Skirkite laiko savo religijos išstudijavimui, skaitykite rastus tekstus susijusius su ja (šiam kartui šventąjį raštą palikite šalia ) , ir tuomet dar kartą išanalizuokite savo įsitikinimus.  Ar jie vis dar turi prasmės??  Jei taip, išstudijuokite kitus religinius įsitikinimus.  Ir jei po kurio laiko pastebėsite, kad religinės tiesos jums vis dar priimtinos, nenumeskite jų šalin. 

   Religijos tikslas yra dvasinis tobulėjimas.  Jeigu tikite, kad visa galia ateina iš Dievo, tuomet siekite bendrystės su juo, kad gautumėte tas dovanas.  Ir kuo tai skiriasi nuo mago, kuris vietoj to, kad kreiptųsi į Dievą ir prašytų jėgos, pats viską analizuoja ir tyrinėja?  Kai kurie jėgą randa savyje, kiti suasmenintame dangiškajame intelekte; tai visai nesvarbu tiems kurie siekia tikrojo tobulėjimo.  Daug lengviau dirbti su savo įsitikinimais, nei bandyti juos sugriauti ir atkurti savo dvasinę šventovę (nors tai anksčiau ar vėliau įvyks, tai neturėtų kelti susirūpinimo). Galiausiai, magai kurie siekė tik jėgos pastebės, kad jų įsitikinimai mažai pakito . Tačiau tie kurie siekė tiesos, nebeturės religijos. Tai turėtų būti apsvarstyta.

   Panagrinėkime maldos savoką. Ar ko nors prašyti iš masės energijos yra blogai? Ar tai skiriasi kuo nors, jei prašome dievybės pagalbos? Na pastarasis būdas, mano manymu yra efektyvesnis: tai ne tik padeda išpildyti norą, bet taip pats sukuria tam tikrus santykius su valdančiuoju intelektu.  Ar atrodo neaišku, kai krikščionys meldžiasi Dievui Tėvui ?  Visai ne, kai šis procesas suprantamas kaip savos valios pasiuntimas.  Nėra jokio skirtumo ar melstis Jahvei ar paleisti vidinę energiją atlikti užduotį.  Dar kartą, pastarasis veiksmas tiesiog atliks užduotį, o pirmuoju ne tik užduotį , bet ir sukurs šiokią tokią harmoniją, su dievybe. Bet tai nereiškia, kad turite bėgti krikštytis ar pan

Dėsniai, cenzai ir pan. Visa kas susiję su magija.

Trijų dėsnis
   Trijų dėsnis iš esmės skelbia , kad tai ką padarei trigubai grįžta atgal.  Nors jo principas panašus realiame gyvenime (pavyzdžiui trenksi kam nors į veidą, lauk to paties atgal), magijoje tai nevyksta taip paprastai, tai subjektyvus dalykas ir pasekmių gali ir nebūti,nebent pats magas to norės.
   
Vienintelis būdas kaip Trijų dėsnis galėtų paveikti magą yra šio dėsnio laikymas tiesa.  Tuomet tai nėra kokia nors visuotinė jėga, kuri prižiūri tave ir pasirūpina kad gautum tinkamą atlygį už savo veiksmus, o tiesiog paprastas paaiškinimas kodėl magui nutiko vienas ar kitas dalykas.  Galbūt rytoj užsimesi ką nors ant kojos.  Galiu patikinti, tai nėra dėl to, jog iš kažko šiandien pasijuokei.   Tačiau magas, kuris priėmė trijų dėsnį, tikės, jog pravardžiavimas ir svorio užkritimas ant kojos yra tiesiogiai susiję.  Šis tikėjimas nėra visuotinai teisingas, tačiau egzistuoja kaip tiesa tikinčiojo mąstysenoje. Galiausiai jeigu tikite Trijų dėsniu, apribojate save.  Tačiau jeigu jums tai tinka, darykite tai, niekas jūsų nestabdys. Tiesiog žinokite kad pasirinkote paklusnumą.

Mago amžius

   Egzistuoja idėja, jog siekiantysis negali praktikuoti tam tikrų maginių sistemų vien dėl to, kad nepasiekė tinkamo amžiaus.  Nors tai skelbia keletas ezoterinių tekstų, daugiausiai palaikymo ši idėja sulaukia iš Žydo Abraomo ir tekstų kartu vadinamų „Sacred Magic of Abramelin the Mage "  Ten jis teigia, jog nesulaukus dvidešimties metų, kai daugumos akyse jau esi suaugęs, negalite pasiekti šventosios doktrinos.  Tai be abejo yra įsitikinimas, kad jaunas žmogus nežino ko nori ir yra nedrausmingas, o palikus paaugliškus metus užnugaryje, gali pakankamai gerai pats įgyvendinti įvairius planus ir operacijas, bei stabiliu protu eiti magijos keliu.  Tačiau galiu pasakyti, jog ne pragyventas laikas šiam pasaulį nustato kiek mums metų, žinios ir supratimas yra žili žmogaus plaukai. Vieni žmonės būdami trisdešimties neturi supratimo apie dalykus, kuriuos kaikurie penkiolikmečiai supranta ir neturiu galvoje naujųjų technologijų iar panašiai.
   Užtikrintai sakau, jog nereikia būti brandaus amžiaus, kad atliktum nedidelius „stebuklus" ir pan.  Kas be ko, atlikti didesniems dalykams reikia nugyventi šiek tiek metų, iš tiesų jei išbandytumėte tokią galingą magiją, kuri yra The Grand Grimoire (Didžiajame Grimuare , lietuviškas pavadinimas visai  neskamba ) iškart būtumėte sunaikinti . Bet tai, mano draugai, yra dėmesio ir drausmės dalykas, o ne metų. Todėl jei esi jaunas, tačiau turi disciplinos tiek kiek senesnis, išmintingesnis žmogus, ir tiki turintis tvirtą valią, tuomet tęsk savo darbus ir galbūt tave aplankys sėkmė.

Žinoti, Trokšti, Drįsti, Tylėti
   Štai toks magų „kodas", taip pat vadinamas Keturiais dėsniais. Iš tikrųjų galima įžvelgti kiek daug šitas „kodas" gali duoti, ir kaip jis puikiai apibūdina pagrindinius mago veiksmus.

   „Žinoti" - tai reiškia, jog magas žino dalykus, kurių nežino vidutinis šio pasaulio žmogus , taip pat gali apmąstyti dalykus aukštesnius nei prieš tai minėtos idėjos." Nesėkmė jo nenustebins, jokia nelaimė jo nepriblokš, ir nėra tokio priešo, kuris jį nugalėtų." Apie magą sakoma "Jis žvilgtelėjęs gali sužinoti dalykus slypinčius vyro sielos gelmėse ir paslaptis tūnančias moters širdyje"  Taigi ,matome, kad "Žinoti" atranda puikią vietą tarp keturių magų "kodo" dėsnių. Galiausiai juk jie yra "išmintingieji", negali būti išmintingas, jei ignoruosi žinias.

   "Trokšti"  Negalėtų būti dar fundamentalesnės magijos nei yra ši.  Magas yra valios ir troškimų meistras, būtų jie jo ar kieno nors kito.  Tik puikiai įvaldęs savo valią ir troškimus, jis gali įvykdyti įvairius dalykus, kuriuos nieko neišmanantis vadins "stebuklais" , o mes vadiname "magija."

   "Drįsti" Ši dalis prisideda prie  "Trokšti."  Jei magas turi galios atlikinėti dalykus, kurie vadinami magija, bet neturi tvirto siekio ir supratimo, ką jis turėtų daryti, jis yra niekas. Jei magas nesiruošia aukoti visko, dėl to ką gali pasiekti, tai jam nėra vietos tarp  Meistrų.  Magijos kelias neskirtas skystablauzdžiams.

   "Tylėti" Šio dėsnio svarba slypi siekyje išgyventi.  Nors šiais laikais dauguma magų neturėtų baimintis dėl savo gyvybės, buvo laikai kai vien dėl gandų apie magiją buvo sudeginami šimtai ar tūkstančiai nekaltų žmonių.  Kad ir kaip bebūtų tie laikai atėjo ir praėjo, beliko tik silpnas baimės kvapas ir magijos nepakentimas.  Žmonės bando sunaikinti tai ko bijo, daugumoje atvejų, žmonės bijo magijos idėjos.  Jei išnagrinėtume visą magijos koncepciją, tai pamatytume, kad jie bijo ne veltui.  Mintis, kad kitas žmogus gali tave nužudyti,sunaikinti tavo šeimą ir sugriauti tavo namus,išrankioti tave po gabalėlį ir sugraužti iš vidaus,būdamas už jūrų  marių, iš tikrųjų yra bauginanti, kuri sukelia visišką bejėgiškumą ir pažeidžiamumą.  Žinoma yra daugybė magų, kurie daro stebuklus kasdien.  Žydas Abraomas teigė savo kelionių metu išgydęs daugiau nei 8000 žmonių, tai tikrai negalima laikyti blogu dalyku.  Tačiau dauguma žmonių mato tik blogį ir renka supuvusius medžio vaisius.  Pasak gamtos, tu visada būsi atsakingas už savo nuopolius ir niekuomet neišaukštintas už gerus darbus.

   Tačiau slypi ir gilesnė "Tylėjimo" prasmė , kuri paprasčiausiai reiškia, jog magas niekuomet neturėtų atskleisti savo paslapčių kitiems. Jeigu žvelgsime iš žemiškojo lygmens, tai galėtumėte sakyti, jog šį dėsnį sulaužiau daug kartų rašydamas šiuos straipsnius, kaip ir dauguma kitų magų kurdami tinklalapius, rašydami esė apie savo individualius potyrius magijoje.  Aš asmeniškai nemanau, jog sulaužiau šį dėsnį, vien dėl to jog čia nėra atskleisti galingesni magijos aspektų mechanizmai, kuriuos suprastų paprastas žmogus ir sugebėtų valdyti šias jėgas. Visų magijos mechanizmų atskleidimas yra taip pat blogai kaip ir užtaisyto ginklo davimas kūdikiui.