Koralų rifai virsta baltomis kapinėmis

[_Anonimas_]

Koralų rifai ne veltui nuo seno buvo laikyti vienu iš nuostabiausių povandeninio pasaulio stebuklų. Nors bendras pasaulio rifų plotas būtų lygus maždaug pusei Prancūzijos, juose klesti apie 25 proc. visų organizmų, randamų vandenynų ir jūrų ekosistemose. Visgi jau nuo 1980-tųjų visuotinai pripažįstamas reiškinys - koralų blyškimas ir mirtis, sukelti visuotinio klimato atšilimo veiksnių, - šiandien tampa vis aktualesnis. Naujausi mokslininkų tyrimai atskleidžia, jog iki 2050-tųjų visus pasaulio koralų rifus kasmet ištiks masiniai išmirimai.


Įkuriant Koralų jūros rezervatą siekiama išsaugoti gausią Didžiojo koralų rifo gyvūniją.
©Shutterstock

Koralai - toli gražu ne jūrų augalai

Koralų rifai, dažnai vadinami „jūriniais atogrąžų miškais" savo išvaizda neretai klaidina - ne vien senovės graikai, bet ir daugelis žmonių šiandien yra neteisūs manydami, jog koralai yra augalai. Išties, tai labai išskirtiniai gyvūnai. Koralas yra mažas organizmas, kiek primenantis medūzą.

Kiekvienas mažytis koralas aplink save iš vandenyje esančių medžiagų susikuria kiautą. Daugybė šių kiautų, sulipdytų kartu, formuoja įvairiausių formų koralinį rifą. Tačiau tai dar ne viskas - šių gyvūnų, primenančių miniatiūrines medūzas, audiniuose, t. y. kūno viduje gyvena dumbliai, kurie gamina koralui įvairias maisto medžiagas taip padėdami jam išgyventi. Beje, patys koralai iš tiesų yra bespalviai, o jiems būdingus ryškius raudonus, geltonus bei rusvus atspalvius suteikia minėtieji dumbliai.

Spalvoti rifai tampa baltomis dykumomis

Pastarųjų kelių dešimčių metų tyrimai klimato kaitos temomis, sukėlę nemažai kontraversiškų diskusijų, galų gale suteikė nepaneigiamų įrodymų ir privertė visuomenę priimti visuotinį klimato atšilimą kaip faktą. Koralų rifai yra vieni iš jautriausių tokiems atmosferos pasikeitimams - vandens temperatūrai pakilus vos 1ºC aukščiau metinės didžiausios temperatūros, dumbliai, gyvenantys koraluose, nebesugeba atlikti savo funkcijos ir yra automatiškai išmetami iš koralų: taip šie praranda savo „maisto medžiagų gamintojus" ir miršta.

Temperatūros kilimas nėra vienintėlė koralų žūties priežastis: padidėjusi saulės spinduliuotė, vandens tarša bei kiti panašūs veiksniai prisideda prie koralų mirčių. Dėl šių priežasčių koralų rifai praranda savo spalvas ir gyvybę, palikdami tik kilometrais besidriekiančius vaiduokliškus kiautus.

Jungtinio tyrimo, atlikto Nacionalinio koralų rifų instituto, Majamio universiteto bei kelių aplinkosaugos organizacijų Jungtinėse Valstijose duomenimis, pasaulio vandenynų temperatūra anomaliai augo pastaruosius kelis dešimtmečius ir šiuo metu yra nepaprastai aukšta, daug kur net pora laipsnių aukštesnė už normalią. Tai atrodytų visai nedaug, tačiau tokie pokyčiai sukelia tiesiog katastrofiškus padarinius koralų rifų sistemoms.

Žala ir jos padariniai - neįvertinami

Atrodytų, šen bei ten nunykę rifai jokios žalos nedaro, juk greitai jų vietą galėtų pakeisti kiti. Visgi negalvojama, kokia didelė jūros gyvūnijos bei augalijos dalis priklauso nuo koralų rifų sistemos - jai sunykus, žūsta visi šie priklausomi organizmai, tokie kaip tūkstančiai rūšių žuvų.

Lygiai taip pat nekreipiama dėmesio į tai, kaip labai rifai yra naudingi žmogui: žuvininkystės industrija žuvis iš koralų rifų teikia maždaug milijardui žmonių, kurių dauguma gyvena toli nuo šių brangių išteklių. Net ir lietuviai dažnai nesusimąsto, jog jų vakarienė dažniai atkeliauja iš Baltijos jūros rifų (taip, rytinėje Baltijos dalyje taip pat jų yra, nors jie ir ne tokie patys kaip Karibuose).

Visgi rifai - ne vien žuvies tiekėjai. Jie pripažinti vienomis iš seniausių eksosistemų, dėl to dažnai yra analizuojami praeities klimatams sužinoti ir tirti. Taip pat įvairios medžiagos, gaunamos iš koralų, yra naudojamos vaistams nuo vėžio, artrito, įvairių bakterinių infekcijų bei širdies ligų gaminti.

Šių metų duomenimis, remiantis pačiomis optimistiškiausiomis prognozėmis, klimato kaita sukels didelę grėsmę koralams ir lems nemažos jų dalies įvairiose pasaulio vietose visišką išnykimą per artimiausius 30-50 metų. Sakyti „tai priklauso nuo mūsų" skamba kiek banaliai - klimato kaitos padariniams sumažinti prireiks labai daug pasaulio vyriausybių, gamtosaugos organizacijų ir visuomenės pastangų, vis dėlto kiekvienas iš mūsų pradėkime nuo savęs. Atsakingas vartojimas ir dėmesys aplinkososaugos klausimams padės išsaugoti daugelį gamtos
stebuklų.

www.technologijos.lt

[.L.U.T.H.O.R.]

Ir visdėl to viskas yra cikliška, dabar atšilimas, po to atšalimas bus, gal ir ledynmetis koks. O žmonės nori priešintis šiai eigai.

[_Anonimas_]

Kas be ko, tik žmonės pakeičia šių pokyčių spartą. O šiaip apskritai, juokinga, kai žmonės sako, kad mes galime sunaikinti žemę - manau nebent ji gali mus sunaikinti, nes anksčiau ar vėliau ji regeneruojasi, o viskas, ką mes jai blogo darome yra žala tik mums ir dabartinėms ekosistemoms. Vienos jų išnyks, kitos pakeis jas ir t.t. Juk ne kartą jau buvo, kad Žemėje išnyko kone visa gyvybė, bet vėl viskas išsivystė iš kelių rūšių, apie mikroskopinius organizmus, kurie daug kam atsparūs, net nekalbu.

[TinSoldier]

<...>viskas, ką mes jai blogo darome yra žala tik mums ir dabartinėms ekosistemoms.<...>

Ir tu tame nieko blogo nematai? Mes tik susinaikinsime save, >80proc., visų dabar egzistuojančių gyvūnų, sušiksim iškreipsim klimatą visose pasaulio vietose... Bet nesvarbu, nes po milijonų metų dykumų ir plynių žemė save atgaivins?

[_Anonimas_]

Aš kalbu, kad mes nepakenksime Žemei tiek, kad ji išnyktų. Išnyktume tik mes, rūšys vėl suklestėtų po daug daug metų, taip jau yra buvę... Pabandysiu rasti vieną įdomų straipsnį šia tema, kurį skaičiau prieš keletą mėnesių.

EDIT:
Štai radau. Nenoriu pasakyti, kad neturime saugoti Žemės, nes juk tai yra mūsų gyvenamoji vieta - mūsų planeta. Ką noriu pasakyti, kad kai kurie žmonės persistengia sakydami, jog mes sunaikinsime savo planetą. Atsiprašau, kad neradau lietuvių kalba.

You think man can destroy the planet? What intoxicating vanity. Let me tell you about our planet. Earth is four-and-a-half-billion-years-old. There's been life on it for nearly that long, 3.8 billion years. Bacteria first; later the first multicellular life, then the first complex creatures in the sea, on the land. Then finally the great sweeping ages of animals, the amphibians, the dinosaurs, at last the mammals, each one enduring millions on millions of years. Great dynasties of creatures rising, flourishing, dying away -- all this against a background of continuous and violent upheaval. Mountain ranges thrust up, eroded away, cometary impacts, volcano eruptions, oceans rising and falling, whole continents moving, an endless, constant, violent change, colliding, buckling to make mountains over millions of years. Earth has survived everything in its time. It will certainly survive us. If all the nuclear weapons in the world went off at once and all the plants, all the animals died and the earth was clicking hot for a hundred thousand years, life would survive, somewhere: under the soil, frozen in Arctic ice. Sooner or later, when the planet was no longer inhospitable, life would spread again. The evolutionary process would begin again. It might take a few billion years for life to regain its present variety. Of course, it would be very different from what it is now, but the earth would survive our folly, only we would not. If the ozone layer gets thinner, ultraviolet radiation sears the earth, so what? Ultraviolet radiation is good for life. It's powerful energy. It promotes mutation, change. Many forms of life will thrive with more UV radiation. Many others will die out. Do you think this is the first time that's happened? Think about oxygen. Necessary for life now, but oxygen is actually a metabolic poison, a corrosive gas, like fluorine. When oxygen was first produced as a waste product by certain plant cells some three billion years ago, it created a crisis for all other life on earth. Those plants were polluting the environment, exhaling a lethal gas. Earth eventually had an atmosphere incompatible with life. Nevertheless, life on earth took care of itself. In the thinking of the human being a hundred years is a long time. A hundred years ago we didn't have cars, airplanes, computers or vaccines. It was a whole different world, but to the earth, a hundred years is nothing. A million years is nothing. This planet lives and breathes on a much vaster scale. We can't imagine its slow and powerful rhythms, and we haven't got the humility to try. We've been residents here for the blink of an eye. If we're gone tomorrow, the earth will not miss us.

Michael Crichton

[TinSoldier]

Na, kad iš Visatos žemėlapio žemė dingtų, tai tiek tikrai nepasieksim Bet tai dėl to niekas ir nesirūpina. Niekas nesirūpina, kad skraidantis žemės gabalas pranyks. Visa problema ir yra jos gyventojų išnykimas Ir, kad jau yra įvykę 5 didieji gyvūnų išnykimai, tai nėra pasiteisinimas, kad ir dabartines rūšis galime naikinti ramia širdimi

[_Anonimas_]

tai nėra pasiteisinimas, kad ir dabartines rūšis galime naikinti ramia širdimi

Aš taip ir nesakiau

[TinSoldier]

tai nėra pasiteisinimas, kad ir dabartines rūšis galime naikinti ramia širdimi

Aš taip ir nesakiau

Sakei, kad viskas, ką mes padarysime, tik save ir visą dabartinę gyvuniją sunaikinsim. Na, aišku, kabinėjuosi čia prie žodžių. Bet man tas tik labai labai netinka Juk pati esmė ir esame mes ir dabartinė flora/fauna. Visa gamtosauga skirta išsaugoti mus pačius ir dabartinę gamtą ateinančioms kartoms. O ne ateinančioms rūšims po milijonų metų. Nemanau, kad kas nors isterikuoja, kad žemė, apskritai, bus totaliai sunaikinta

[_Anonimas_]

Na, bet kokiu atveju manau supranti, ką aš turėjau omenyje, bet patikėk manimi - yra žmonių, kurie teigia, kad visa Žemės gyvybė gali išnykti.