Klimato kaitos padariniai jau akivaizdūs visoje Europoje

[Benamis]

Visuose Europos regionuose jaučiamas klimato kaitos poveikis, dėl kurio atsiranda įvairių padarinių visuomenei ir aplinkai. Ateityje tikimasi sulaukti dar daugiau tokių padarinių, kurie, kaip nurodoma šiandien paskelbtame naujausiame Europos aplinkos agentūros vertinime, gali sukelti didelių nuostolių.

Ataskaitoje Europa 2012 m. - klimato kaita, padariniai ir pažeidžiamumasen daroma išvada, kad visoje Europoje pastebimas vidutinės oro temperatūros didėjimas, taip pat kritulių kiekio mažėjimas pietiniuose regionuose ir jų didėjimas Šiaurės Europoje. Grenlandijos ledyninė danga, Arkties jūros ledynai ir daugybė kitų Europos ledynų pamažu tirpsta, sniego danga mažėja, o dauguma amžinojo įšalo plotų atšilo.

Europoje pasitaikantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, karščio bangos, potvyniai ir sausros, pastaraisiais metais kelia vis daugiau nuostolių. Tam, kad šią tendenciją galėtume susieti su klimato kaita, reikia daugiau duomenų, o pagrindinė šio reiškinio priežastis - intensyvėjanti žmonių veikla padidintos rizikos teritorijose. Manoma, kad ateityje klimato kaita padidins šį pažeidžiamumo aspektą, nes prognozuojama, jog ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai taps smarkesni ir dažnesni. Ataskaitoje teigiama, kad nuostoliai nuolat didės, jei Europos šalys nesugebės prisitaikyti.

Ataskaitoje teigiama, kad vieniems regionams prisitaikyti prie klimato kaitos bus sunkiau, kitiems - lengviau. Iš dalies taip yra dėl skirtingo Europos šalių ekonominio išsivystymo lygio. Klimato kaitos poveikis šiuos skirtumus gali dar labiau padidinti.

„Klimato kaita pasaulyje - realus reiškinys, kurio mastas ir greitis kaskart tampa vis akivaizdesni. Tai reiškia, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant namų ūkius, turi ne tik prisitaikyti, bet ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį", - sakė EAA vykdomoji direktorė Jacqueline McGlade.

Keletas pagrindinių išvadų

Pastarasis dešimtmetis (2002-2011 m.) Europoje buvo rekordiškai šiltas: žemyninės Europos temperatūra buvo 1,3° C laipsnio aukštesnė, palyginti su ikipramoninio laikotarpio vidurkiu. Remiantis įvairiomis modeliavimu pagrįstomis prognozėmis tikėtina, kad įpusėjus XXI a. Europos temperatūros vidurkis gali būti 2,5-4°C laipsniais aukštesnis, palyginti su 1961-1990 m. vidurkiu.

Karščio bangos užplūsta dažniau ir trunka ilgiau. Per pastarąjį dešimtmetį jos pasiglemžė dešimčių tūkstančių žmonių gyvybes. Ataskaitoje teigiama, kad artimiausius dešimtmečius prognozuojamų karščio bangų skaičius didės, todėl gali padidėti ir su jomis susijusių mirčių skaičius, nebent žmonės išmoktų prisitaikyti prie užplūstančio karščio. Tačiau prognozuojama, kad nuo šalčio mirusių žmonių skaičius daugelyje šalių turėtų mažėti.

Ataskaitoje teigiama, kad kritulių kiekis mažėja pietiniuose Europos regionuose, tačiau didėja jos šiaurinėje dalyje. Prognozuojama, kad šios tendencijos tęsis ir toliau. Spėjama, kad dėl klimato kaitos didės upių potvynių mastas, ypač Šiaurės Europoje, nes aukštesnė temperatūra paspartina hidrologinį ciklą. Vis dėlto, atsižvelgiant į istorinius duomenis apie potvynius, sudėtinga įrodyti, kad potvyniai kilo būtent dėl klimato kaitos.

Galima teigti, kad upių vagos dažniau išsausėja ir sunkesnius padarinius sukelia Pietų Europoje. Prognozuojama, kad minimalūs vandens srautai upių vagose vasarą pastebimai sumažės Pietų Europoje ir daugumoje kitų Europos regionų, tačiau šis sumažėjimas bus nevienodas.

Arktis šyla greičiau nei kiti regionai. Ypač žemas Arkties jūros ledynų lygis nustatytas 2007 m., 2011 m. ir 2012 m. Jis apytiksliai sumažėjo perpus, palyginti su minimalia apimtimi, nustatyta XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Grenlandijos ledyninė danga nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradėjo tirpti dvigubai greičiau. 2005-2009 m. laikotarpiu kasmet ištirpdavo vidutiniškai 250 mlrd. tonų šios ledyninės dangos masės. Nuo 1850 m. Alpių ledynai prarado apytiksliai du trečdalius savo masės, prognozuojama, kad šie ledynai ir toliau tirps.

Jūrų lygis kyla, o dėl audrų atsiranda pakrančių potvynių rizika. Visuotinis vidutinis jūros lygis XX a. kasmet kilo po 1,7 mm, o pastaraisiais dešimtmečiais - po 3 mm. Ateities prognozės labai skirtingos, tačiau tikėtina, kad XXI a. jūros lygis kils greičiau nei XX a. Vis dėlto jūros lygis Europos pakrantėse kyla skirtingai, pavyzdžiui, dėl atitinkamos vietos žemės judėjimo.

Ataskaitoje teigiama, kad neskaitant karščio padarinių sveikatai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitokį jo poveikį žmonių sveikatai. Klimato kaita labai padeda plisti tam tikroms ligoms. Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos tam tikra erkių rūšis (lot. Ixodes ricinus) pasiekia vis tolesnius šiaurės regionus, o tolesnis atšilimas sudarytų palankesnes sąlygas kai kuriuose Europos regionuose veistis ligas pernešantiems uodams ir smėlinėms muselėms. Augalų apsidulkinimo sezonas yra ilgesnis ir prasideda 10 dienų anksčiau nei prieš 50 metų ir tai taip pat turi įtakos žmonių sveikatai.

Įvairiuose tyrimuose įvertinti plačiai paplitę augalų ir gyvūnų savybių pokyčiai. Pavyzdžiui, augalai kasmet pradeda žydėti anksčiau, vis anksčiau išsiskleidžia ir gėlo vandens fitoplanktono ir zooplanktono žiedai. Kitų gyvūnų ir augalų buveinės šyla, todėl jie migruoja į šiaurę arba į kalnuotas vietoves. Kadangi daugumos augalų ir gyvūnų rūšių migracijos mastai nėra tokie spartūs kaip klimato kaita, ateityje jos gali atsidurti ties išnykimo riba.

Nors Pietų Europoje gali būti mažiau vandens, kurį būtų galima panaudoti žemės ūkyje, kitose teritorijose pasėlių auginimo sąlygos gali pagerėti. Kai kurių javų rūšių auginimo sezonas Europoje pailgėjo ir prognozuojama, kad jis ilgės ir toliau. Be to, šiltuoju sezonu auginamų javų rūšys labiau paplis šiaurės platumose. Tačiau prognozuojama, kad dėl karščio bangų ir sausrų Vidurio ir Rytų Europoje kai kurių javų rūšių derlius sumažės.

Kylant temperatūrai taip pat sumažėjo šildymo poreikis, o tai leidžia taupyti energiją. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad dėl karštesnių vasarų didėja šaldymui reikalingos energijos poreikis.

www.grynas.lt informacija

[omcikas]

bent jau Lietuvoj  nematau as jokiu klimato pokyciu zenklu... viena ziema siltesne kita saltesne, viena vasara sausesne karstesne, kita lietingesne ir saltesne.. Nevyksta visai nieko idomaus bent Lietuvoje ko anksciau nebutu buve.. tas is klimato kaitos puciamas burbulas tai tik noras pasipelnyt.. uzdes tarsos mokesti automobiliams, namu kaminams ir viskam kam leis fantazija ir i visus priekaistus del nauju mokesciu atsakys, jog tai butina norint issaugot, klimata gamta ir.t.t
Jei klimatas ir keiciasi tai jis keicias naturaliai cikliskai, kaip jam ir priklauso, taip jau buvo ne viena karta ir dar ne viena karta taip bus ..

[paragraf 78]

Na gal ir šyla tas klimatas, bet aš pokyčio nepastebėjau. Žinoma, pamenu vaikystės žiemas, kai sniego būdavo daug, bet gal čia tik man kaip vaikui taip atrodė.
Šiaip irgi manau jog pučiamas burbulas, nes kažkam tai naudinga.
Paleontologai pastebi jog tokie klimato atšilimai-atšalimai buvo visais laikais ir nemato čia nieko blogo. Be to manoma jog mes vis dar gyvename ledynmečio pabaigoje, tad natūralu jog klimatas turi šiltėti.
Be to teko skaityti jog anglies dvideginio pagrindą, apie 90 proc. išskiria vandenynai, o tik 10 proc. visa kita įskaitant ir žmogaus veiklą. Nežinau kiek ta informacija patikima, bet skaičiau ją mitų apie įvairius dalykus įskaitant ir paranormalius reiškinius enciklopedijoje.

[TinSoldier]

Be to teko skaityti jog anglies dvideginio pagrindą, apie 90 proc. išskiria vandenynai, o tik 10 proc. visa kita įskaitant ir žmogaus veiklą.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija(IPCC), įkurta būtent tam, kad stebėtų klimatą ir jo kaitos priežastis pirmojoje savo ataskaitoje nurodė, jog šiltnamio dujos gali paskatinti šiltnamio efektą. Antrojoje ataskaitoje paskelbė: „įrodymai leidžia manyti, jog žmogaus veikla daro pastebimą įtaką klimato pokyčiams". Trečiojoje ataskaitoje nurodė, jog per paskutinį amžių Žemės temperatūra pakilo 0.68 pagal celcijų. Ir prie to bent dalinai prisidėjo dėl žmogaus kaltės padidėjęs šiltnamio dujų kiekis.

Šilimo pokyčio nepastebėjot gal todėl, kad nešyla per 20 laipsnių kasmet. Prisitaikot. Bet faktas, kad šyla. Ir tai, kad viena žiema būna neįprastai šilta, kita neįprastai šalta - tai irgi klimato kaitos požymis. Tokie ekstremalūs sezonų svyravimai.

Lietuvoje klimato kaita gal dar ilgokai ir neturės kokių drąstiškų ar katastrofiškų pasėkmių. Bet tai nereiškia, kad kitos sritys taip pat gerai laikosi (gyvūnija, ledynai, ozono sluoksnis, sritys prie vandenynų ir t.t.)

[paragraf 78]

Tai niekas ir nesako, jog žmogus neprisideda prie atšilimo. Tiesiog manau, jog per didelis burbulas pučiamas iš to ir tiek. Žmogus prisideda mažiau nei bandoma parodyti.

[paragraf 78]

Tirpstantys ledynai - pasaulio sunaikinimo grėsmė?

Didžioji Grenlandijos ledynų dalis ištirps jau iki šio mėnesio pabaigos, pareiškė NASA specialistai. Mokslininkai fiksuoja beprecedentiškai greitą ledo tirpimą. Vos per keturias dienas ledynas nutirpo 97 proc. Ištirpusi ledo sala pajėgi sukurti apokalipsę ir tiesiogine to žodžio prasme sunaikinti viską mūsų planetoje. Šį klausimą analizuoja kommersant.ru.

Petermano ledynas Grenlandijoje atkreipė į save dėmesį prieš keletą dienų, kai nuo jo atskilo 120 kvadratinių kilometrų gabalas. Tai įvyko tiesiog stebint turistams. Filmuota medžiaga akimirksniu paplito internete. Tai - jau antrasis ledkalnis, atsiskyręs nuo ledo salos. Prieš dvejus metus nuo Petermano atskilo dar vienas didelis gabalas - 260 kvadratinių kilometrų, tai yra pusantro karto daugiau už Lichtenšteino plotą. Šis gabalas dabar dreifuoja tarp Grenlandijos ir Kanados.

Dabar mokslininkai stebi stiprėjantį paties Petermano ledyno tirpimą. Ledas tirpsta du kartu greičiau, nei yra įprasta. Dar ne karto per 30 metų Petermano stebėjimo ekspertai nematė nieko panašaus. NASA jau pavadino padėtį ypatingai pavojinga. Pirmiausiai tenka gelbėti laivus, kurie plaukia pavojingame regione, teigė geografas Stephanas Carstenas.

„Mes įprastai žinome laivų maršrutus ir suvokiame, kur yra pavojingos vietos, kurios susiformuoja dėl ledynų tirpimo ir didelio ledkalnių kiekio atsiradimo aplinkiniuose vandenyse. Disponuodami pačia šviežiausia informacija šiuo klausimu, mes susisiekiame su laivų kapitonais ir įspėjame juos apie aplinkybes", - teigia jis.

Įprastai vasaros mėnesiu ledynas tirpsta maždaug 50 proc., tačiau šiais metais tirpimas įgavo katastrofišką mastą. Ledas ištirpo net aukščiausioje ir šalčiausioje Grenlandijos vietoje - tyrimų stoties „Summit" rajone. Mokslininkai iki šiol negali suvokti, kas vyksta, prisipažino Maskvos universiteto mokslininkas Aleksejus Vlasovas.

„Yra versija, kad tai - viena iš globalaus atšilimo stadijų ir vienas iš rodiklių, kad šis procesas vyksta greičiau nei, tarkime, per pastaruosius penkerius-septynerius metus. Tačiau yra ir mokslininkų, kurie mano, kad šiame procese yra tam tikras cikliškumas, ir nevyksta nieko, išeinančio iš įprastos gamtinės aplinkos būsenos šiame regione rėmų", - aiškina jis.

Dauguma ekspertų planetai prognozuoja greitą mirtį. Po Petermano ledyno tirpimo pajudės sluoksniai, smigę nuo ledo svorio. Tarp Šiaurės Amerikos ir Eurazijos plokščių susiformuos didžiulis plyšis. Ten subėgs tonos vandens, kurios pasieks aukščiausiąją Žemės mantijos dalį. Tai bus panašu į milžinišką įkaitintą keptuvę, ant kurios papurškė šalto vandens. Per Žemę pradės eiti cunamiai, pakeliui naikinantys viską. Kada tai įvyks, po dviejų metų ar po 20, nėra aišku, tačiau aišku tiek - katastrofa neišvengiama, įsitikinę geografijos mokslų kandidatas akademikas Nikolajus Žavrinas.

„Prasidės milžiniško dydžio cunamiai, kurie tęsis tūkstančius kilometrų, palies visą Rusiją, nuo vieno krašto iki kito. Tačiau, žinoma, ne tokiu mastu kaip, tarkime, Didžiąją Britaniją, kuri bus tiesiog nuplauta ir visiškai sunaikinta, kaip ir didžioji dalis Šiaurės Amerikos", - prognozuoja mokslininkas.

Šaltinis: http://www.mokslon.lt/tirpstantys-ledynai-pasaulio-sunaikinimo-gresme#.UT1iYpu-Sys.facebook

Ką manot?